Byla 2-1407/2012
Dėl darbo užmokesčio priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties po proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „EUROVIL“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51997 m. rugsėjo 7 d. įvykusiame atsakovo UAB „EUROVIL“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta likviduoti bendrovę bei jos likvidatoriumi paskirti bendrovės akcininką ir tuometį vadovą V. G. . 1997 m. spalio 3 d. įvykusiame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta nustatyti paskirtam likvidatoriui nuo 1997 m. spalio 1 d. 5 000 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą bei pastovų mėnesinį dviejų atlyginimų dydžio priedą. 1997 m. spalio 3 d. su V. G. buvo sudaryta ir darbo sutartis.

62010 m. balandžio 9 d. ieškovas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 540 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 354 780 Lt delspinigių už vėlavimą atsiskaityti. Nurodė, kad vykdė likvidatoriaus funkcijas, tačiau atsakovas nemokėjo sutarto atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui 540 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, o kitą ieškinio dalį atmetė.

72012 m. vasario 3 d. VĮ Turto bankas pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad yra atsakovo kreditoriaus, turintis 1 260 071 Lt dydžio reikalavimo teisę, o priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises, nes atima galimybę visiškai patenkinti reikalavimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo 1997 m. spalio 3 d. nutarimas dėl atlyginimo ieškovui nustatymo, taip pat 1997 m. spalio 3 d. su ieškovu pasirašyta darbo sutartis yra tariami sandoriai, galbūt sudaryti atgaline data. Atsakovas nuo pat 1997 m. rugsėjo 7 d. faktiškai buvo nemokus, tačiau ieškovas nevykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas realiai jokių likvidavimo veiksmų neatliko. Tik po to, kai AB SEB bankas išpirko už 907 800 Lt atsakovo turėtas šio banko akcijas, ieškovas iš šio vienintelio atsakovo turto suskubo pasirūpinti savo akivaizdžiai neprotingo atlyginimo priteisimu, užvesdamas bylą, kurioje iš esmės buvo ir ieškovu, ir atsakovu, o atsakovo kreditoriai nedalyvavo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad yra pateikęs netiesioginį ieškinį dėl atsakovo 1997 m. spalio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo ir 1997 m. spalio 3 d. darbo sutarties pripažinimo tariamais sandoriais.

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir atnaujino procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) bei įtraukė pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi 2011 m. liepos 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Teismas nurodė, kad 1997 m. spalio 3 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo ieškovui buvo nustatytas darbo užmokesčio dydis, bei 1997 m. spalio 3 d. su ieškovu sudaryta darbo sutartis yra nepakeisti, nepanaikinti, nepripažinti negaliojančiais, todėl yra galiojantys. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, todėl aplinkybės, susijusios su atsakovo mokumu ar nemokumu, nėra teisiškai reikšmingos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ne tik įmonės likvidatorius, bet ir įmonės kreditoriai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas iki šiol į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Teismo nuomone, jeigu ieškovas būtų inicijavęs atsakovo bankroto bylą, tai 2000 m. balandžio 20 d. nebūtų sudaryta sutartis tarp pareiškėjo, atsakovo ir JAV bendrovės „Lendora LLC“ ir pastaroji pareiškėjui nebūtų sumokėjusi 750 000 Lt. Teismas nurodė, kad jeigu būtų iškelta atsakovo bankroto byla, pareiškėjo ir kitų kreditorių padėtis nebūtų pasikeitusi, kadangi su darbo santykiais susiję bankrutuojančios įmonės darbuotojų reikalavimai yra tenkinami pirmąja eile, o pareiškėjo kreditoriniai reikalavimai būtų tenkinami trečiąją eile, t. y. tokiu pačiu eiliškumu, kaip ir įmonės likvidavimo atveju. Taigi ir dėl šios priežasties teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimas pareiškėjo padėties niekaip nepakeitė.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Apeliantas VĮ Turto bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylos sustabdymo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

14Apelianto teigimu, iš prašymo atnaujinti procesą buvo aiški pozicija, kad tik išsprendus 1997 m. spalio 3 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo bei 1997 m. spalio 3 d. darbo sutarties teisėtumo klausimą, gali būti iš esmės sprendžiamas proceso atnaujinimo pagrįstumas. Apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad teismui yra žinoma apie tame pačiame teisme paduotą netiesioginį ieškinį dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais (šio ieškinio kopija buvo pateikta su prašymu atnaujinti procesą), todėl nemanė, kad reikalinga papildomai informuoti ar teikti prašymą dėl privalomo bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Panaikinus šiuos sandorius, turėtų būti naikinamas ir teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimas.

15Ieškovas V. G. prašo atmesti atskirąjį skundą.

16Ieškovo teigimu, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomo bylos sustabdymo pagrindo nebuvo, nes nebuvo kitos susijusios bylos – pareiškėjo netiesioginis ieškinys nebuvo priimtas. Tokio ieškinio perspektyvos dėl jo nepagrįstumo ir praleisto senaties termino yra minimalios. Apeliantas visiškai neargumentavo, kad nagrinėjama byla ir netiesioginis ieškinys yra susiję taip, kad byloje, iškeltoje pagal šį ieškinį, nustatyti faktai turėtų esminę reikšmę nagrinėjamai bylai. Teismo nutartyje atnaujinti procesą aplinkybės, susijusios su netiesioginiu ieškiniu ginčijamais sandoriais, nėra minimos, o pagal įstatymą, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas užbaigtoje byloje atnaujinamas, jeigu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismų praktikoje, aiškinusioje iš esmės analogišką proceso atnaujinimo pagrindą, įtvirtintą iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusiose CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcijoje, pripažįstama, kad, atnaujinus byloje procesą aptariamu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo aspektu peržiūrima visa byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-544/2004).

19Kaip matyti iš apelianto prašymo atnaujinti procesą (T. 2, b. l. 19-22), vienas iš svarbiausių argumentų, kuriais grindžiamas teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas yra tas, kad ieškovas reikalavimą dėl atlyginimo priteisimo grindė ir tokį reikalavimą teismas patenkino tariamų sandorių – 1997 m. spalio 3 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl atlyginimo ieškovui nustatymo ir 1997 m. spalio 3 d. su ieškovu pasirašytos darbo sutarties – pagrindu. Šiame prašyme taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais yra paduotas netiesioginis ieškinys; prie prašymo pridėta ieškinio kopija (T. 2, b. l. 32-38). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje (T. 2, b. l. 57-60), pagrįsdamas proceso atnaujinimą būtinybę, taip pat nurodė, kad apeliantas yra pareiškęs minėtą ieškinį. Tai, kad aptariamų sandorių negaliojimo svarbą peržiūrint 2011 m. liepos 28 d. sprendimą pripažino pats teismas, taipogi patvirtina skundžiamos nutarties argumentas, jog sandoriai galioja, nes nėra nuginčyti. Pažymėtina, kad tiek priimant 2012 m. balandžio 5 d. nutartį, tiek skundžiamą 2012 m. gegužės 7 d. nutartį, teismui buvo žinoma, jog apelianto netiesioginį ieškinį atsisakyta priimti, tačiau toks procesinis sprendimas yra apskųstas (T. 2, b. l. 112). Tokia išvada darytina iš to, kad 2012 m. balandžio 5 d. nutartyje teismas buvo nurodęs pagal apelianto netiesioginį ieškinį pradėtam procesui suteiktą numerį (T. 2, b. l. 60, 112).

20Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad, nesant išspręstam klausimui dėl 1997 m. spalio 3 d. atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl atlyginimo ieškovui nustatymo ir 1997 m. spalio 3 d. su ieškovu pasirašytos darbo sutarties pripažinimo negaliojančiais sandoriais, galinčiam turėti esminės reikšmės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas paskubėjo priimti skundžiamą nutartį. Tai nėra tas teisingumas, kurį teismus įpareigoja vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

21Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu apelianto netiesioginis ieškinys yra priimtas, jo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-12345-599/2012 (T. 2, b. l. 113). Kol apelianto reikalavimas dėl aptariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra išspręstas teismo, ieškovo samprotavimai apie tokio ieškinio minimalią sėkmę neturi teisinės reikšmės.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto valstybės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1997 m. rugsėjo 7 d. įvykusiame atsakovo UAB „EUROVIL“ visuotiniame... 6. 2010 m. balandžio 9 d. ieškovas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas... 7. 2012 m. vasario 3 d. VĮ Turto bankas pateikė prašymą atnaujinti procesą... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi 2011 m. liepos 28... 11. Teismas nurodė, kad 1997 m. spalio 3 d. atsakovo visuotinio akcininkų... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Apeliantas VĮ Turto bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 14. Apelianto teigimu, iš prašymo atnaujinti procesą buvo aiški pozicija, kad... 15. Ieškovas V. G. prašo atmesti atskirąjį skundą.... 16. Ieškovo teigimu, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomo bylos... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas užbaigtoje byloje... 19. Kaip matyti iš apelianto prašymo atnaujinti procesą (T. 2, b. l. 19-22),... 20. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad, nesant išspręstam klausimui dėl... 21. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu apelianto netiesioginis ieškinys yra... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir...