Byla A-929-261/2015
Dėl akto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant I. J., V. S., D. D., V. M. D. ir Vilniaus miesto savivaldybei, dėl akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vilniaus energija“) skundu (t. 1, b. l. 1–12) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 66–78) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2011 m. kovo 25 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-998(V11) ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims, 15 ir 16 straipsniams.

5Paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius 2011 m. kovo 25 d., atlikęs UAB „Vilniaus energija“ Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisės aktų laikymosi kontrolę, teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-998(V11) nustatė, kad pareiškėjas nesilaiko Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ reikalavimų, o sąskaitoms už sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais naudojami metrologiškai neįteisintos šilumos įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu būdu gauti namo įvadinio šilumos skaitiklio ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenys. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“, pareiškėjui nurodyta atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų namo įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis (I t., b. l. 13).

6Paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija“ ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) Vilniuje, gyventojus sieja sutartiniai teisiniai santykiai. 2006 m. spalio 31 d. pasirašytas gyvenamojo namo, esančio ( - ) Vilniuje, individualios šilumos ir karšto vandens apskaitos sistemos su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ir perdavimu pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Inspekcija atliko patikrinimą, per kurį vertino, kaip vykdoma tiekiamo karšto vandens ir šiluminės energijos apskaita gyvenamajame name, adresu ( - ) Vilniuje. Patikrinimo metu nustatyta, kad visuose ( - ) name esančiuose butuose įrengti į Lietuvos matavimo priemonių registrą įrašyti WFH 36 modifikacijos tipo karšto vandens skaitikliai su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija. Visi skaitikliai turi galiojančius metrologinės patikros žymenis, skaitiklių patikra atlikta VĮ Vilniaus metrologijos centre 2008 m. spalio–lapkričio mėn. Namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis „Z2-Total“ taip pat atitinka nustatytus reikalavimus. Namo butuose sunaudotai šilumai paskirstyti visuose butuose ant šildymo prietaisų (radiatorių) įrengti vieno tipo šilumos dalikliai WHE 460Z. Apskaita ir atsiskaitymai už sunaudotą šilumos energiją vykdomi vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 03-86 patvirtintu Šilumos paskirstymo vartotojams metodu Nr. 6. Teisinė metrologinė priežiūra taikoma tik įvadiniam šilumos apskaitos prietaisui, o šilumos daliklių rodmenys taikomi šilumai paskirstyti. Patikrinimo akte pateikti nurodymai yra neteisėti ir negali būti įgyvendinti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. UAB „Vilniaus energija“, vykdydama šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo 2006 m. gegužės 24 d. sutarties Nr. 310, sudarytos tarp UAB „Vilniaus energija“ ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) Vilniuje, butų savininkų, atstovaujamų UAB „Antakalnio ūkis“, įsipareigojimus, daugiabučio namo, esančio ( - ) Vilniuje, butuose ir patalpose įdiegė paskirstymo sistemą ir sumontavo paskirstymo sistemos įrenginių komplekto elementus. Taigi, minėtame daugiabučiame name karšto vandens skaitiklių butuose duomenų gyventojai nedeklaruoja, tačiau, nesutikdami su užfiksuotais karšto vandens skaitiklių rodmenimis, turi galimybę deklaruoti jų pačių vizualiai matomus skaitiklių rodmenis arba išsikviesti karšto vandens tiekėjo atstovą, kuris patikrins skaitiklių rodmenis vietoje.

7Nurodė, kad nuotolinis duomenų perdavimo kanalas veikia pagal GPS/GSM/Ethernet technologijas. Duomenų perdavimo kanalas nėra atsiskaitymo priemonė ir jokiems atsiskaitymams nenaudojamas, nes tai tik duomenų, reikalingų šilumos apskaitai ir paskirstymui tarp bendraturčių, perdavimo priemonė, kuriai metrologinis sertifikavimas pagal Metrologijos įstatymo reikalavimus nereikalingas. Inspekcija nustatė, kad visi daugiabučiame name, esančiame ( - ) Vilniuje, esantys skaitikliai metrologiškai patikrinti, periodinės patikros laikas nepasibaigęs ir turi galiojančius patikros žymenis. Mokesčiai už šilumos energiją yra skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 punktą. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 6, patvirtintas Komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 03-86 ir taikomas ( - ) esančiame gyvenamajame name, nustato, kad, skirstant įvadinio šilumos apskaitos prietaiso apskaičiuotą šilumos energiją, būtina nustatyti ir sunaudotą šilumos, ir karšto vandens kiekį butuose, t. y. butuose sunaudotos šilumos ir karšto vandens kiekio dydį. Metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų duomenų (matomų kiekvieno prietaiso ekrane) perduodant nuotoliniu duomenų perdavimo kanalu skaitiklių duomenų gyventojai nedeklaruoja, rašytinės skaitiklių ataskaitos neteikiamos, o duomenys nuskaitomi automatizuotai. Atsiskaitomasis šilumos energijos kiekio matavimo prietaisas yra įvadinis skaitiklis, kuris parodo pastato sunaudotą šilumos kiekį. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, priimtų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės), 47.3 punktu, šilumai paskirstyti patalpų savininkams – šilumos vartotojams, gali būti naudojami ir statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje įrengti šilumos, šilumnešio, vandens kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, bet jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo vietoje nenurodyta kitaip. Prie tokių įvadinio šilumos skaitiklio į gyvenamąjį namą patiektos ir apskaitytos šilumos energijos paskirstomųjų tarp namo gyventojų apskaitos prietaisų priskiriami ir šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai bei karšto vandens skaitikliai butuose.

8Taip pat pažymėjo, jog Inspekcijos nurodymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Taisyklių 163 punkte nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtintos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 punktas taip pat nustato nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą kaip juridinį faktą. Kadangi Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107 priimtas be jokio pereinamojo laikotarpio ir be įgyvendinamųjų teisės aktų (tvarkų, metodikų), jis pažeidžia teisės principus, draudžiančius iš asmenų reikalauti to, ko neįmanoma įgyvendinti. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių preambulėje nurodyta, kad teisinė metrologinė kontrolė neturėtų sudaryti kliūčių matavimo priemonėms laisvai judėti, o atitinkamos nuostatos turėtų būti vienodos visose valstybės narėse. Ši direktyva taikytina matavimo priemonėms, o ne ryšiui, todėl ryšys, nebūdamas matavimo priemone, negali būti metrologinės patikros objektu. Lietuvos metrologinės tarnybos, reikalaujančios metrologiškai įteisinti nuotolinį ryšį, nukreipia į 2004/22/EB 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktus, tačiau šiuose punktuose kalbama apie matavimo priemones, kurios turi būti suprojektuotos taip, kad, įrengus jas pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, t. y. apie matavimo priemones (skaitiklius), pagal kurių monitoriaus rodmenis yra apskaičiuojamas patiektos šilumos energijos kiekis, o ne apie nuotolinį ryšį, kuris nėra matavimo priemonė. Skaitiklių rodmenis visada galima sutikrinti vietoje. Nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, nedaranti įtakos vartotojui prieinamo ir matomo skaitiklio monitoriuje rodomam rezultatui, yra skirta būtent skaitiklio monitoriuje esantiems duomenims perduoti nuotoliniu būdu ir nepakeičia įstatymuose (CK 6.388 str. 1 d., Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d.) įtvirtintos nuostatos, kad atsiskaitymai už patiektą šilumos energiją (šilumą, karštą vandenį) yra vykdomi pagal skaitiklių rodmenis.

9Atsakovas Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 49–51) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad atliko patikrinimą, kaip pareiškėjas laikosi teisinės metrologijos reikalavimų ir nurodymo nenaudoti šiluminės energijos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ atsiskaitymams su vartotojais, kol nebus atliktas teisinis sistemos metrologinis patvirtinimas (patvirtintas tipas ir atlikta metrologinė patikra). Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“, šilumos energijos ir/ar karšto vandens tiekėjo įrengiama matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai ir turi būti įforminami patikros rezultatai. Kadangi šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“ metrologiškai neįteisinta, o minėtos sistemos nuskaityti ir perduoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu įvadinio šilumos skaitiklio, karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys naudojami už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais, pareiškėjui buvo nurodyta, kad atsiskaitymams su vartotojais turi naudoti tik metrologiškai įteisintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos, nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. V-107 nustatyta, kad matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniams duomenims perduoti. Atsakovas veikė neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nepažeisdamas teisinės valstybės principo, o pareiškėjo teiginys, kad toks nurodymas yra neteisėtas ir naikintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, esamo teisinio reglamentavimo, faktinės situacijos ir objektyviai negalintis būti įgyvendintas dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, yra neatitinkantis tikrovės. Valstybinė metrologijos tarnyba formuoja metrologinio laidavimo politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą, o Inspekcija atlieka tik teisinę metrologinę priežiūrą ir su tuo susijusią rinkos priežiūrą. Inspekcija ir anksčiau yra nurodžiusi visiems šilumos ir karšto vandens tiekėjams nenaudoti atsiskaitymams su vartotojais nuotoliniu būdu perduotų skaitiklių matavimo rezultatų, jeigu šios rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos yra metrologiškai neįteisintos. Nepaisant to, kad pareiškėjas nurodo, kad name karšto vandens skaitiklių butuose duomenų gyventojai nedeklaruoja, rašytinės ataskaitos neteikiamos, o, nesutikdami su užfiksuotais karšto vandens skaitiklių rodmenimis, gyventojai turi galimybę tiek deklaruoti jų pačių vizualiai matomus skaitiklių rodmenis, tiek ir išsikviesti karšto vandens tiekėjo atstovą, pareiškėjas turi vykdyti Inspekcijos nurodymus, ir suteikti galimybę šilumos vartotojams atsiskaityti už name sunaudotą šilumą pagal šilumos punkte specialiame žurnale registruojamus skaitiklių rodmenis, o butų savininkams – pagal jų patalpose įrengtų šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis ir suteikti galimybę jiems patiems šių skaitiklių rodmenis deklaruoti.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 130-135) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundą teismui išskirtinai motyvuoja tuo, jog karšto vandens skaitiklio WFH36 tipas yra įregistruotas Lietuvos matavimo priemonių registre bei yra patvirtintas su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija, todėl papildomo metrologinio įteisinimo šiuo atveju skaitikliui nereikia. Akcentuoja, jog daugiabučiame name sumontuotai šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinei sistemai „Rubisafe“ neturi ir negali būti taikomas teisinis metrologinis reguliavimas, nes ši sistema neatlieka matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo, nuotoliniai duomenų perdavimo įrenginiai „Rubisafe“ yra skirti tik perduoti matavimo priemone išmatuotą matavimo rezultatą ir todėl negali būti apibrėžiami kaip matavimo sistema.

14Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-143-10/2012 pagal Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą administracinėje byloje Nr. 1-223-552-2011 ištirti, ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 1, 2, 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 straipsniui, 16 straipsniui, 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 3 punktas, tiek, kiek jis draudžia naudoti nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui iki Įsakymo priėmimo sumontuotas metrologiškai patikrintas matavimo priemones su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams. Šiame sprendime konstatuota, jog Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims bei 15 ir 16 straipsniams, taip pat 3 punktas neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. liepos 9 d. sprendime akcentavo, jog esminė matavimo priemonės (inter alia matavimo sistemos) paskirtis – matuoti, tačiau pažymėjo, jog nėra teisinių argumentų daryti išvadą, kad minėta paskirtis – matuoti – pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalis turi būti aiškinama itin siaurai, nustatant, jog matavimo sistemos, kaip tam tikros sujungtų priemonių ir kitų įrenginių grupės, teisinis kvalifikavimas matavimo priemone pagal Metrologijos įstatymą turi būti apibrėžiamas griežtai remiantis vien tik matavimo kriterijumi, t. y. kad išimtinai visi matavimo sistemos elementai turi turėti vienintelę paskirtį – matuoti. Šiame sprendime pažymėta, jog matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tais atvejais, kai tokia funkcija yra naudojamasi (ketinama ją naudoti) ir ją atliekant gauti (perduoti) tam tikri matavimo duomenys naudojami teisinio metrologinio reglamentavimo srityse (pvz., nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.), vertintina kaip matavimo sistema, t. y. prie matavimo priemonės (kuri gali būti naudojama ir savarankiškai) prijungus tam tikrą papildomą įrangą, užtikrinančią galimybę naudotis nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, sukuriama kokybiškai nauja ir vientisa matavimo sistema.

15Todėl nagrinėjamoje byloje padaryta išvada, jog name, adresu ( - ) Vilniuje, prie karšto vandens skaitiklio prijungtai šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo įrangai „Rubisafe“, su kuria skaitiklio rodmenys buvo perduodami nuotoliniu būdu, priešingai, nei teigia pareiškėjas, yra būtina teisinė metrologijos patikra pagal Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus, kadangi tokio pobūdžio įranga yra vertintina kaip matavimo sistema. Taip pat teismas konstatavo, kad Inspekcija skundžiamame 2011 m. kovo 25 d. akte konstatuodama, jog pareiškėjas nesilaikė Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ nuostatų, buvo kompetentinga ir atliko jai Metrologijos įstatymo 17-19 straipsniuose nustatytas funkcijas, o akte suformuluoti privalomi nurodymai pagal aptartų teisės aktų nuostatas yra argumentuoti ir teisėti.

16III.

17Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 141-148), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat skunde prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo su prejudiciniais klausimais: (1) ar teisės normas, įtvirtintas 2004/22/EB Europos Tarybos direktyvoje dėl matavimo priemonių (1 str.) reikia aiškinti taip, kad jos taikytinos ir duomenų perdavimo nuotoliniam ryšiui, kuris turi būti metrologiškai kontroliuojamas; (2) ar teisės normos, įtvirtintos 2004/22/EB direktyvoje, jos 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktuose, reikalaujančiuose, kad abi sandorio šalys galėtų matyti matavimo rezultatą ir kad matavimo priemonėje būtų metrologiškai kontroliuojamas displėjus, tačiau nenurodo, jog duomenų perdavimas nuotoliniu būdu turi būti metrologiškai kontroliuojamas, gali būti aiškinamos taip, kaip numato Lietuvos nacionalinės teisės normos, apibrėžtos Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 preambulėje ir 1, 2 ir 3 punktuose, nustatančiuose metrologinę kontrolę nuolatiniam duomenų perdavimo kanalui.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai neįvertino ir netyrė aplinkybių, kad:
  1. visi daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) butų karšto vandens skaitikliai, įrengti 2008 m. sutartinių santykių su ( - ) namo gyventojais pagrindu – name buvo montuojami dalikliai bei nuotolinio nuskaitymo sistema taip pat ir karšto vandens skaitikliai, vadovaujantis sudarytų sutarčių nuostatomis ir vykdant Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių, patvirtintų 1999 m. gruodžio 24 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 424 10.2, 10.4 punktus, kas visi naujai statomu ar rekonstruojamu namu butuose įrengiami šilumos ir karšto vandens skaitikliai privalo turėti įtaisus vienodus visam namui, kuriais būtu galima duomenis perduoti i viena duomenų surinkimo sistema. Tai pat ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 punkte nurodyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina kainos vartotojams.
  2. Inspekcijos skyrius patikrinimo aktu patvirtino, kad tiek atsiskaitymams su daugiabučio namo ( - ) vartotojais naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis, tiek ir butuose įrengti karšto vandens skaitikliai WFH 36 yra su galiojančia metrologine patikra (t. y. patys skaitikliai be sąsajos su perdavimo sistema). Teisinė metrologinė priežiūra taikoma tik įvadiniam šilumos skaitikliui, o šilumos daliklių rodmenys taikomi šilumai paskirstyti, jiems teisinė metrologinė priežiūra netaikoma (nėra reikalavimo tikrinti daliklius metrologiškai tiek sąsajoje su ryšiu, tiek ir be jo).
  3. butuose esantys karšto vandens WFH modifikacijos skaitikliai metrologiškai yra įteisinti Valstybinės metrologijos tarnybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl šalto ir šilto vandens skaitiklių metrologinio įteisinimo“, kuriame nustatyta, kad šių skaitiklių tipas yra patvirtintas su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija. Tipo aprašyme yra patvirtinta, kad elektroninis vandens skaitiklis WFH gali būti nuskaitomas nuotoliniu būdu naudojant optinę sąsają arba duomenų perdavimą radijo ryšiu, kaip tai ir numato Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ trečiasis punktas, bei įrašomas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, o matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas galioja iki 2015 m. birželio 1 d.
  4. 2011 m. kovo 25 d. atsakovo atlikto patikrinimo dieną pareiškėjas objektyviai negalėjo atlikti jokio, kad ir perteklinio, matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetrinio) duomenų perdavimu papildomo įteisinimo, kadangi Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107 priimtas be jokio pereinamojo laikotarpio ir be įgyvendinamųjų teisės aktų (tvarkų, metodikų), patikrinimo dienai jokios metodikos dar nebuvo patvirtintos, metodika atsirado tik 2011 m. gruodžio mėnesį, o realiam patikrų atlikimui VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ pasiruošė tik 2012 m. sausio mėn.
  5. vykdydami Lietuvos metrologijos inspekcijos nurodymą, pareiškėjo darbuotojai sąžiningai rankiniu būdu nurašinėjo ( - ) namo įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymus, užrašydami juos į specialų šilumos punkte laikomą apskaitos prietaisų rodmenų žurnalą, ką Inspekcijos skyrius konstatavo patikrinimo akte. Sąskaitų išrašymui buvo naudojami tik rašytiniai pareiškėjo darbuotojų surinkti duomenys nuo UAB „Vilniaus energija“ nuosavybėje esančio įvadinio šilumos skaitiklio, nuotoliniu būdu gauti rodmenys komerciniams atsiskaitymams nebuvo naudojami.
  1. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino, išaiškino bei pritaikė 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/ES dėl matavimo priemonių bei 2006 m. kovo 30 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Matavimo priemonių techninio reglamento ir Metrologijos įstatymo nuostatas, taip pat neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes.
  1. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 163 punkte numatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo funkcija. Sutartiniai ( - ) ir UAB „Vilniaus energija“ santykiai dėl paskirstymo sistemos įdiegimo sudaryti dar 2006 m. Skaitiklio montavimo metu vartotojas pasirašė karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktą kuriame nurodyta, kad vartotojas dėl montavimo darbų pretenzijų neturi. Iki 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymo Nr. V-107 buvo laikoma pažanga atsisakyti rankinio deklaravimo automatizuojant ši darbą, naudojant pažangias modernias technologijas. Todėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo nurodyti pareiškėjui išmontuoti ar uždrausti naudoti gyvenamojo namo ( - ) butuose įrengtų elektroninių karšto vandens skaitiklių WFH36 su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, kadangi jie yra įrengti vadovaujantis įrengimo momentu galiojusiais teisinę metrologiją ir šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Taisyklių 227.4 punktas numato buitinio karšto vandens vartotojui pareigą pateikti karšto vandens skaitiklių rodmenis. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiais (aktyviais ar pasyviais) veiksmais pasireiškia vartotojo duomenų pateikimas. Kliento sąskaitoje buvo nurodyta, kad sąskaitoje pateikti karšto vandens skaitiklių rodmenys gali būti tikslinami kliento pareiškimu. Tokiu būdu, nesant atskiro vartotojo pranešimo dėl sąskaitoje nurodomų karšto vandens kiekio netikslumų, manytina, kad duomenys atitinka vartotojo suvartotus karšto vandens kiekius bei atitinka karšto vandens skaitiklio displėjuje matomų rodmenų skaitinę išraišką. Esant ginčui, visada remiamasi skaitiklio parodymais.
  2. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėstomi argumentai nėra pagrįsti Europos Sąjungos teise, o tik remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. sprendime konstatuotais teiginiais. Pareiškėjo nuomone, apskaitos prietaisų su nuotolinio duomenų nuskaitymo klausimų tiek teisinis, tiek ekonominis-praktinis 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymo Nr. V-107 įgyvendinimo aspektai privalo būti sprendžiami įvertinant tiek atitikimą Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 15 daliai, 15 straipsniui, 16 straipsniui, 2 straipsnio 7 daliai, 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB (toliau – ir Direktyva 2004/22/EB) 1 straipsniui bei 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktams, Matavimo priemonių techninio reglamento 6 punkto 1 daliai, tiek ir šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų interesui būti aprūpintiems energija ir modernia jos apskaita mažiausiomis sąnaudomis, sutaupant lėšas, išleidžiamas apskaitos duomenų surinkimui, didelio skaičiaus papildomų darbuotojų pagalba.
  1. Matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas yra visuotinai jau ilgą laiką Europos Sąjungoje taikomas modernus techninis sprendimas, optimizuojantis ir supaprastinantis šilumos bei karšto vandens skaitiklių duomenų perdavimą. Ant kiekvieno skaitiklio, kuriam teisės aktu nustatyta tvarka taikoma atskira įstatyminė metrologinė patikra, sumontuojami radijo moduliai, skaitiklio parodymus persiunčiantys bevieliu ryšiu. Įdiegus matavimo priemones su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, duomenys iš vartotojo skaitiklio displėjaus nuotoliniu (telemetriniu) būdu yra perduodami į specialų duomenų surinkimo funkciją atliekantį aparatą. Tokiu būdu išsprendžiama nemažai problemų, kurios kyla patiems gyventojams deklaruojant savo skaitiklių parodymus (vengimo deklaruoti suvartotą vandenį, gyventojo išvykimo ilgam laikui ir pan.). Be to, kaip yra patvirtinusi Komisija, nustatydama karšto vandens kainas (pvz. Komisijos Šilumos skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 05-341, http://www.regula.lt/lt/posedziai/index.php?full=yes&id=4266), matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija diegimas suteikia galimybę šilumos ir karšto vandens tiekimo įmonėms sumažinti šilumos/karšto vandens apskaitos kaštus (atitinkamai ir galutines šilumos/karšto vandens kainas vartotojams), sutaupant lėšas, išleidžiamas apskaitos duomenų surinkimui priimamo didelio skaičiaus papildomų darbuotojų, vaikštančių į vartotojų butus, pagalba. Pažymėtina, kad (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija niekaip nelemia vartotojui prieinamo ir matomo skaitiklio displėjuje rodomo rezultato, yra skirta būtent skaitiklio displėjuje esančių duomenų perdavimui nuotoliniu būdu ir nepakeičia įstatymuose (Civilinio kodekso 6.388 str. 1 d.; Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d.) įtvirtintos nuostatos, kad atsiskaitymai už patiektą energiją (šilumą karštą vandenį) yra vykdomi pagal skaitiklių rodmenis. Nuotolinio duomenų surinkimo, nuskaitymo ir perdavimo sistema yra universali, ji naudojama išskirtinai duomenų surinkimui, tai yra, skaitiklių, esančių šilumos punkte ir laiptinėse, apskaičiuotų ir pateikiamų skaitiklių displėjuose duomenų perdavimui ir neatlieka jokios matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo. Ši sistema yra telekomunikacijos, o ne matavimo priemonė. Sistemos veikimo rezultatas yra atskirų skaitiklių (matavimo priemonių) rodmenų antrinis atvaizdas, šių rodmenų nesumuojant ar kitaip netransformuojant; rodmenys perduodami be jokių perskaičiavimų ar pakeitimų, netaikant, pvz., tarifikavimo laike (kaip elektros skaitikliams) ar kitokio apdorojimo (2011 m. vasario 10 d. Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros Telematikos mokslo laboratorijos vadovo, Kauno technologijos universiteto metrologijos mokslo krypties komisijos nario prof. dr. A. R. paaiškinimai Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai). Europos Sąjungoje toks duomenų perdavimas naudojamas be papildomo metrologinio įvertinimo, kurį turi elektroninis skaitiklis su nuotolinio nuskaitymo funkcija, nes tokio reikalavimo nėra numatyta Europos Sąjungos narių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių preambulėje nurodyta, kad teisinė metrologinė kontrolė neturėtų sudaryti kliūčių matavimo priemonių laisvam judėjimui, o atitinkamos nuostatos turėtų būti vienodos visose valstybėse narėse. Vokietijoje nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemų gamintojai, vadovaudamiesi Vokietijos valstybinės įstaigos – Physikalisch-Technische Bundesanstalt Berlin (federacinė fizikos-technikos įstaiga Berlyne (PTB) yra Vokietijos metrologijos institutas, teikiantis mokslines-technines paslaugas; ji yra Europos Bendrijoje notifikuota įstaiga Nr. 0102, notifikuota teikti atitikties vertinimo paslaugas pagal direktyvas; ji atlieka matavimo priemonių sertifikavimą (atitikties vertinimą) ir išduoda EB tipo tyrimo sertifikatus pagal Direktyvą 2004/22/EB dėl matavimo priemonių) – metrologų gautu išaiškinimu, nurodo, kad Vokietijoje nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui metrologinė patikra neatliekama – tik pačiam skaitikliui. Didelė dalis prie sistemos Rubisafe jungiamų prietaisų yra pagaminti Vokietijos įmonėse Qundis GmbH ir Hydrometer GmbH. Vokietijoje taip pat plačiai naudojamas nuotolinis duomenų surinkimas iš šių gamintojų apskaitos prietaisų. Minėtų gamintojų patvirtinimu Vokietijoje metrologinis įteisinimas taikomas tik apskaitos prietaisams ir nekeliami metrologinio įteisinimo reikalavimai duomenų surinkimo sistemoms. Lietuvos rinkai duomenų perdavimo sistemas tiekiančios bendrovės siuntė užklausimus tiek apskaitos bei kitus prie sistemos Rubisafe jungiamus prietaisus gaminančioms Vokietijos įmonėms Qundis GmbH ir Hydrometer GmbH, tiek pačiai Physikalisch-Technische Bundesanstalt Berlin (PTB), ir tiek gamintojai, tiek pati PTB patvirtino, kad nėra pagrindo daryti EB-tipo tyrimo sertifikato duomenų perdavimo kanalų sistemoms.
  2. 2004/22/EB direktyva taikytina matavimo priemonėms, o ne ryšiui; ryšys, nebūdamas matavimo priemone, negali būti metrologinės patikros objektu. Lietuvos metrologinės tarnybos, reikalaujančios metrologiškai įteisinti nuotolinį ryšį, duodama nuoroda į 2004/22/EB 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktus yra teisiškai nekorektiška, nes šiuose punktuose kalbama apie matavimo priemones, kurios turi būti suprojektuotos taip, kad įrengus jas pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, t. y. kalbama apie matavimo priemones (skaitiklius), pagal kurių displėjaus rodmenis yra apskaitomas patiektos šilumos energijos kiekis, o ne apie nuotolinį ryšį, kuris nėra matavimo priemonė. Direktyvos 1 priedo 10.5 punktas sako, kad neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas displėjus, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių; šio displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina. Loginis, lingvistinis, sisteminis šios teisės normos aiškinimas rodo, kad šia teisės norma negalima grįsti reikalavimų metrologiškai įteisinti nuotolinį ryšį (nieko nematuojantį duomenų perdavimo kanalą), nes kalbama apie matavimo priemonės displėjaus rodmenų, o ne apie nuotolinio ryšio metrologinę kontrolę.
  3. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai, atitikties įvertinimas gali būti atliekamas įvairiais įteisintais būdais, pasirenkant tam tikrai matavimų kategorijai tinkamą procedūrą. Įvertindama tai, kad kai kurių matavimo priemonių atitiktis nustatytiems reikalavimams gali būti įvertinta be ilgai trunkančios ir brangios tipo patvirtinimo procedūros, Valstybinė metrologijos tarnyba yra leidusi daugybę matavimo priemonių naudoti net be tipo patvirtinimo procedūros. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, į matavimo priemonių registrą turi būti įrašytos tik Lietuvoje pagamintos matavimo priemonės, visos kitos – naudojamos pagal gamintojų pateiktus kokybės, atitikties sertifikatus. Šiame kontekste 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymas Nr. V-107 yra ne tik perteklinis, priimtas nenumačius jokio pereinamojo laikotarpio ir be jokių įgyvendinančiųjų teisės aktų (tvarkų, metodikų), tačiau ir tiesiogiai prieštaraujantis Metrologijos įstatymui (2 str. 15 d., 15 str., 16 str., 2 str. 7 d.), Direktyvos 2004/22/EB 1 straipsniui, Matavimo priemonių techninio reglamento 6 punkto 1 daliai ir kt. Pažymėtina, kad elektroninio karšto vandens skaitiklio WFH36 tipo skaitiklio ženklinimas „CE“ ženklu parodo, kad jis atitinka tiek teisinės metrologijos, tiek ir kitų direktyvų reikalavimus.
  4. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktus, tarp kurių ir Direktyvą 2004/22/EB dėl matavimo priemonių. Direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių perdavimo kanalas nėra interpretuojamas kaip matavimo priemonė, kuriai turi būti taikoma metrologinė kontrolė. 2004/22/EB Direktyvos 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktai reikalauja, kad abi sandorio šalys galėtų matyti matavimo rezultatą ir kad matavimo priemonėje būtų metrologiškai kontroliuojamas displėjus, tačiau nenurodo, jog duomenų perdavimas nuotoliniu būdu turi būti metrologiškai kontroliuojamas. Tuo tarpu 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymas Nr. V-107, jo preambulė ir 1, 2 bei 3 punktai grindžiami nuostata, jog „nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas“. Kilus konfliktui pirmenybė turi būti teikiama ES, o ne nacionalinei teisei. Todėl prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo su prejudiciniais klausimais: (1) ar teisės normas, įtvirtintas 2004/22/EB Direktyvoje dėl matavimo priemonių (1 str.) reikia aiškinti taip, kad jos taikytinos ir duomenų perdavimo nuotoliniam ryšiui, kuris turi būti metrologiškai kontroliuojamas; (2) ar teisės normos, įtvirtintos 2004/22/EB Direktyvoje, jos 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktuose, reikalaujančiuose, kad abi sandorio šalys galėtų matyti matavimo rezultatą ir kad matavimo priemonėje būtų metrologiškai kontroliuojamas displėjus, tačiau nenurodo, jog duomenų perdavimas nuotoliniu būdu turi būti metrologiškai kontroliuojamas, gali būti aiškinamos taip, kaip numato Lietuvos nacionalinės teisės normos, apibrėžtos Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 preambulėje ir 1, 2 ir 3 punktuose, nustatančiuose metrologinę kontrolę nuolatiniam duomenų perdavimo kanalui.

19Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 160-163) prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklėse, pavirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 (Žin., 1999, Nr. 112-3270), ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, pavirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488), nenustatyta, kad, vykdant jų reikalavimus, gali būti nesilaikoma Metrologijos įstatymo ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo, t. y. nepaneigiama, kad įvadinis šilumos ir butuose įrengti karšto vandens skaitikliai su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija turi būti metrologiškai įteisinti.
  2. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia matavimo priemonės sąvoką – tai įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad matavimo sistema – kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti. Taigi, matavimo priemonė su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija yra matavimo sistema, kurią sudaro pati matavimo priemonė, duomenų iš matavimo priemonės nuėmimo jutiklis, informacijos kodavimo įrengimas, informacijos perdavimo sistemos imtuvui linija, informacijos priėmimas. Matavimo priemonės rodmenų perdavime dalyvauja daug sistemos elementų, programinė įranga, todėl sumarinė paklaida gali būti nebūtinai tokia pati kaip matavimo priemonės, kas gali lemti prekės (šilumos, karšto vandens) kainą. Norint, kad nuotolinio duomenų perdavimo kanalu perduoti ir priimti rodmenys būtų teisėtai naudojami atsiskaitymo operacijoms, imtuvo rodmenys turi visiškai atitikti skaitiklio rodmenis. Tuo įsitikinti galima tik suformavus norimą metrologiškai įteisinti sistemą, jos sudedamąsias dalis, paveikias sąlygas, parengus bandymų programą ir atlikus reikiamus bandymus, patvirtinus sistemos tipą bei periodiškai atliekant metrologines patikras. Todėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus Įsakymo 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, kad matavimo priemonės su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus bei tokia matavimo priemonė yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus.
  3. Skaitiklis, kurio tipas patvirtintas su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija ir kuriam atlikta patikra, gali būti naudojamas ir savarankiškai, t. y. ne kaip matavimo sistemos elementas. Tačiau, kaip nustatyta patikrinimo akte, name, esančiame ( - ), sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais naudojami metrologiškai neįteisintos šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu būdu gauti įvadinio šilumos skaitiklio ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus Įsakymo 2 punktu, šilumos energijos ir (ar) karšto vandens tiekėjo įrengiami skaitikliai su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu, tais atvejais, kai yra naudojamasi nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, turi būti vertinami kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant metrologinės patikros rezultatus.
  4. Inspekcija nenurodė UAB „Vilniaus energija“ išmontuoti ar uždrausti naudoti šiuos skaitiklius. Inspekcija to padaryti ir negalėjo, nes, kaip nustatyta patikrinimo akte, visi namo, esančio ( - ), butuose įrengti karšto vandens skaitikliai WFH36 turėjo galiojančius patikros žymenis ir galėjo būti naudojami atsiskaitymams su vartotojais. Tačiau šių skaitiklių nuotoliniu būdu perduoti rodmenys negalėjo būti naudojami atsiskaitymams, tam turėjo būti naudojami pačių vartotojų deklaruoti skaitiklių rodmenys.
  5. Negali būti priešpastatomas interesas naudoti modernias technologijas, siekiant sutaupyti UAB „Vilniaus energijos“ lėšų, prieš vartotojų interesą, kad už suvartotą šilumą ir karštą vandenį sąskaitos būtų išrašomos pagal metrologiškai įteisintų matavimo priemonių rodmenis. Be to, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, neturi vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
  6. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo prašoma apeliacinės instancijos teismą spręsti savo nuožiūra. Tačiau bet koks Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas (jei bus nuspręsta į jį kreiptis) neturėtų keisti Inspekcijos patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, nes patikrinimo aktas surašytas nepažeidžiant galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų, neperžengiant Inspekcijos kompetencijos ribų, taip pat jis neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Inspekcija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Bylos ginčas yra dėl atsakovo Valstybinės metrologijos tarnybos nurodymo atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų namo įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis.

24Pareiškėjas nurodo, kad jo naudojami visuose ( - ) name Vilniuje, esančiuose butuose įrengti į Lietuvos matavimo priemonių registrą įrašyti WFH 36 modifikacijos tipo karšto vandens skaitikliai su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija. Visi skaitikliai turi galiojančius metrologinės patikros žymenis, skaitiklių patikra atlikta VĮ Vilniaus metrologijos centre 2008 m. spalio–lapkričio mėn. Namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis „Z2-Total“ taip pat atitinka nustatytus reikalavimus. Todėl mano, kad atsakovo nurodymai yra nepagrįsti.

25Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie karšto vandens skaitiklio prijungtai šiluminės įrangos reguliavimo ir nuotolinio duomenų perdavimo įrangai „Rubisafe“, priešingai, nei teigia pareiškėjas, yra būtina teisinė metrologijos patikra pagal Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus, kadangi tokio pobūdžio įranga yra vertintina kaip matavimo sistema. Šią išvadą teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I143-10/2012.

26Tokiu būdu esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, ar gali būti pripažinti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatai, kol nustatyta tvarka nebus atlikta visos perdavimo sistemos metrologinė patikra.

27Šiam ginčui yra aktuali ir, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, privaloma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A858-46/2014, kadangi teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjų išplėstinė kolegija 2015 m. sausio 5 d. sprendimu minėtoje byloje nustatė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. prejudiciniame sprendime nagrinėjamoje byloje nusprendė, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai. Šiame prejudiciniame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas inter alia pažymėjo, kad visus šios direktyvos reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklio, sujungto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nauja patikra yra nebūtina vartotojų apsaugos tikslui pasiekti. Šis tikslas gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis nei tomis, kurių imtasi pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pavyzdžiui, vien šio įtaiso metrologine patikra. Be to, net jeigu atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, t. y. pagrindinėje byloje – Metrologijos inspekcija, vėliau nuspręstų metrologinę patikrą taikyti tik nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisams, šios institucijos bet kuriuo atveju negali be reikalo reikalauti techninių tyrimų, kurie jau buvo atlikti kitoje valstybėje narėje ir kurių rezultatai joms prieinami ar, pateikus prašymą, gali būti pateikti (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Portugalija, C‑432/03, EU:C:2005:669, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

28Remiantis minėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikomo 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22 turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir yra taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą. Todėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. kovo 25 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-998(V11), kuriuo pareiškėjui nurodyta atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų namo įvadinių šilumos ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis, yra neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui ir dėl to yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

29Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas.

30Pareiškėjo prašymas prašyti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims, 15 ir 16 straipsniams, netenkintinas, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, 21 ir 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C-187/00, 73 p.; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C-403/02, 72 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, 81 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011). Todėl šis ginčas gali būti išspręstas neginčijant pareiškėjo nurodomų teisės aktų.

31Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą patenkinti.

33Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

34Patenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą ir panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 m. kovo 25 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-998(V11).

35Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau –... 5. Paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius 2011 m. kovo 25 d.,... 6. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija“ ir daugiabučio gyvenamojo namo,... 7. Nurodė, kad nuotolinis duomenų perdavimo kanalas veikia pagal... 8. Taip pat pažymėjo, jog Inspekcijos nurodymas prieštarauja aukštesnės... 9. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjo... 10. Paaiškino, kad atliko patikrinimą, kaip pareiškėjas laikosi teisinės... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (II... 13. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundą teismui išskirtinai motyvuoja tuo,... 14. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės... 15. Todėl nagrinėjamoje byloje padaryta išvada, jog name, adresu ( - ) Vilniuje,... 16. III.... 17. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ pateikė... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    19. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo... 20. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Šilumos... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Bylos ginčas yra dėl atsakovo Valstybinės metrologijos tarnybos nurodymo... 24. Pareiškėjas nurodo, kad jo naudojami visuose ( - ) name Vilniuje, esančiuose... 25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie karšto vandens skaitiklio... 26. Tokiu būdu esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, ar gali būti pripažinti... 27. Šiam ginčui yra aktuali ir, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo... 28. Remiantis minėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu,... 29. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas,... 30. Pareiškėjo prašymas prašyti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą... 31. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 32. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d.... 34. Patenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 35. Sprendimas neskundžiamas....