Byla 2S-360-278/2008

1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2008 m. rugsėjo 15 d.

2Panevėžys

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

4kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., V. S., V. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2008m. liepos 11d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., V. S., V. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Birutės Valiulienės pranešimą apie bylą, Nustatė

62008 06 03 pareiškimu pareiškėjai A. K., V. S., V. I. nurodė, kad jų senelis K. J. D., miręs 1937 10 20, Lauko gt.8, Kėdainių m., nuosavybės teise valdė 1,07 ha žemės sklypą, kurį pirko iš savo brolių. Nurodė, kad pareiškėjos A. K. motina J. K. 1991 10 28 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. žemės sklypą bei dokumentus, patvirtinančius jos tėvo valdyto žemės sklypo dydį bei vietą, tačiau nuosavybė teisės nebuvo atkurtos, o žemėtvarkos tarnybos reikalavimu pareiškėjai ieškojo papildomų dokumentų. Iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2005-10-11 buvo gauti papildomi dokumentai, kurie patvirtino nurodytos žemės savininką, tačiau terminai nekilnojamo turto atkūrimo dokumentams pateikti buvo pasibaigę. Nurodė, kad terminus praleido dėl žemėtvarkos darbuotojų kaltės jiems nepagrįstai reikalaujant daugiau nuosavybę įrodančių dokumentų ir nei pretendentei, nei pareiškėjams savalaikiai nepasiūlius kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Patikslinę pareiškimą prašė teismo atnaujinti V. I. ir V. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą J. K. nekilnojamojo turto nuosavybei atstatyti nuo pareiškimų padavimo stadijos; atnaujinti A. K. praleistą įstatymu nustatytą terminą paduoti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus į senelio J. K. nekilnojamąjį turtą; nustatyti juridinius faktus, kad:

7Į.A. K., V. I. ir V. S. yra K. J. D., mirusio 1937 m. spalio 20 d., vaikaičiai; 2. K. J. D. iki jo mirties 1937 10 20 nuosavybės teise priklausė 1,07 ha žemės sklypas, esantis Lauko g. Nr. 8, Kėdainiuose; 3. B. K. ir J. K. po tėvo J. K. mirties priklausė l,07ha žemės sklypas Lauko gt.8, Kėdainių m.

8Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008m. birželio 6d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjų A. K., V. S., V. I. pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad siekdami kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į nurodomą 1.07ha žemės sklypą, pareiškėjai privalo įrodyti kas buvo nekilnojamojo turto savininkas žemės nacionalizacijos metu ir kokiu pagrindu juo tapo. 2008 07 11 nutartimi teisėjas konstatavo, kad pareiškėjai nurodytų trūkumų nepašalino. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjai V. S. ir V. I. po motinos mirties dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškimo nėra padavę, todėl bylą pagal jų pareiškimą nutraukė ir išaiškino, kad jie turi teisę dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti pareiškimus Kauno apskrities viršininko administracijai. A. K. pareiškimą paliko nenagrinėtu bei nurodė, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą ji turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

9Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2008m. liepos 11d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad be teisminio nagrinėjimo teismas padarė išvadą kad J. K. ir B. K. po tėvo mirties palikimo nepriėmė, netapo savininkėmis, nors ši išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, jog B. K. puse tėvo sklypo pardavė L., o J. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tėvui priklausiusį turtą. Nurodo, kad teismo išvada, jog prašomas nustatyti juridinis faktas, kad jų motinos turto nacionalizacijos metu buvo žemės sklypo savininkės nesukels teisinių pasekmių, yra nepagrįstas, nes šis faktas sukels juridines pasekmes atkurti nuosavybės teises. Teismas nepagrįstai pareiškėjams V. I., V. S. nurodė kreiptis į administracinį teismą nes šis teismas jų bylą persiuntė nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo turi atitikti CPK 111 str., 113 str. procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei CPK 447 str. nustatytus specialiuosius reikalavimus, t.y., be kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų jame turi būti nurodomas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Atsižvelgdamas į CPK 113 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį, teismas turi reikalauti, kad pareiškime būtų ne tik nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą bet ir pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą. Pareiškime dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu suinteresuotas asmuo nepaiso pareiškimui keliamų imperatyvių reikalavimų ir paduoda teismui pareiškimą neatitinkantį minėtų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei praleistų įstatyme nustatytų terminų atnaujinimo nuosavybės teisių į 1,07 ha žemės sklypą, buvusį Lauko g.8, Kėdainių m., atkūrimo tikslu. Be kitų reikalavimų, patikslintu 2008 06 03 pareiškimu pareiškėjai prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad B. K. ir J. K., po tėvo J. K. mirties, iki nacionalizacijos priklausė l,07ha žemės sklypas Lauko gt.8, Kėdainių m.. Kadangi sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas žemės nacionalizavimo metu, t.y. 1940 07 22, ir kokiu pagrindu žemės sklypo savininku jis tapo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Patikslintu 2008 06 27 pareiškimu pareiškėjai be kitų reikalavimų, prašo nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo J. K. mirties 1937 10 20 palikimą žemės sklypą Lauko gt. 8, Kėdainių m., priėmė ir savininkėmis tapo B. K. ir J. K.. Pirmosios instancijos teismo teisėjas konstatavo, jog pagal palikimo atsiradimo metu galiojusius įstatymus, palikimo priėmimo faktui konstatuoti būtina įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimą faktiškai valdyti. Kad pareiškėjų motinos Bronislava ir J. K. iki nacionalizacijos faktiškai valdė žemę, pareiškime nenurodoma, todėl teismas darė pagrįstą išvadą kad pareiškimo trūkumai nėra pašalinti. Nors atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjų motinos po tėvo mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį valdyti bei nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina joms išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir kt. įrodymai, kurie pateikti teismui, tačiau minėtos aplinkybės patikslintame pareiškime nenurodomos. Kadangi teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, todėl pagrįstai yra reikalaujama, jog pareiškėjai tinkamai suformuluotų savo reikalavimus bei pateiktų įrodymus, nes ir ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir teikti teismui (CPK 42 str. 4 d., 135 str.2 d., 226 str. 443str.8d.). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis numato, kad prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai, kuri turi įvertinti dokumentų juridinę reikšmę ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai V. I. bei V. S. prašymų atkurti nuosavybės teises į jų motinai B. K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą nėra pateikę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. I. bei V. S. turi paduoti prašymą minėtai institucijai. Atsisakius priimti prašymą ir pareiškėjams manant, kad dėl šių institucijų veiksmo (neveikimo) yra pažeidžiamos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai V. I. ir V. S. turės teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantai nurodo, kad jie jau yra kreipėsi į administracinį teismą ir bylą buvo persiųsta nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui, tačiau iš minėtos bylos dokumentų matyti, kad į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjai kreipėsi dėl termino atnaujinimo dokumentams, o ne prašymui paduoti, todėl byla pagrįstai buvo perduota bendrosios kompetencijos teismui (lt., b.1.5-6,31-32,46).

12Apeliantų teiginys, kad bylą teismas išnagrinėjo vienasmeniškai, yra nepagrįstas, nes teisėjas įstatymo nustatyta tvarka sprendė klausimą dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo. Kadangi pareiškėjai 2008 06 06 nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, teisėjas turėjo teisę klausimą dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu spręsti vienasmeniškai (CPK 115str.3d., 296str.ld.l lp.).

13Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

14(S)

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Teisėjų kolegija nutarė :

16Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo 2008 m.liepos 1 ld. nutartį palikti nepakeistą. Kolegijos teisėjai:

17Ramunė Čeknienė

18Zina Mickevičiūtė Birutė Valiulienė

Proceso dalyviai