Byla 2S-183-275/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Algirdas Auruškevičius,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UADB ,,ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vilnesta“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo byloje UAB DK ,,PZU Lietuva“.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas UADB ,,ERGO Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vilnesta“ dėl žalos atlyginimo. 2008-01-16 parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė pratęsti teismo skirtą terminą ieškinio sutikslinimui.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-01-16 nutartimi prašymo netenkino. UADB ,,ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vilnesta“ paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą 2007-12-05 parengiamajame teismo posėdyje ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2008-01-16 parengiamojo posėdžio pateikti patikslintą ieškinio pareiškimą, o būtent, sutikslinti faktines aplinkybes imant domėn tai, jog subrogacijos teise reiškiamas reikalavimas, be kita ko, yra grindžiamas ir atsakovo darbuotojo kalte dėl sukelto eismo įvykio bei CK 6.270 str. įtvirtinta atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininko atsakomybę, bei esant tokiam faktiniam reikalavimo pagrindui įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įvykį sukėlusį vairuotoją, nes byloje priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms esant galimai ateityje pareikštam atgręžtiniam reikalavimui. Teismas konstatavo, kad ieškovas minėto teismo įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdė, nors tai jam buvo žinoma, teismo nustatytas terminas buvo suderintas su ieškovo atstovu ir buvo pakankamas teismo įpareigojimui įvykdyti. Ieškovą atstovaujančių asmenų pasikeitimas nuo šios pareigos ieškovo neatleidžia. Jokių objektyvių priežasčių, sąlygojusių negalėjimą savalaikiai įvykdyti įpareigojimą, bei tai patvirtinančių įrodymų atstovas teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme numatytų procesinio pobūdžio aplinkybių, prie kurių priskirtina ir į teismą besikreipiančio asmens pareiga paduoti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį procesinio įstatymo jam keliamus turinio ir formos reikalavimus (CPK 111 str.). Teismas yra saistomas ieškovui, o ne bylą nagrinėjančiam teismui, tenkančios pareigos formuluoti teismui reiškiamo reikalavimo dalyką ir pagrindą (CPK 135 str.). Šios pareigos ieškovas neįvykdė. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitesniu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu ir kitais bylos dalyviais (CPK 7 str., 8 str.), kas šiuo atveju nebuvo padaryta, o teismas yra saistomas bylos nagrinėjimo terminų.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11Ieškovas UADB „ERGO Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-01-16 nutartį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškinys ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį, pasisakant dėl eismo įvykį sukėlusio vairuotojo patraukimo trečiuoju asmeniu. Tačiau kito posėdžio metu ieškovas nurodė, kad patikslinto ieškinio neparengė, nes pasikeitė atstovas, be to, ieškovas nesužinojo vairuotojo duomenų. Abi šalys nurodė, kad ketina sudaryti taikos sutartį ir prašė papildomo termino taikos sutarties sąlygoms aptarti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo pasiūlyta patikslinti ieškinį, negalima teigti, kad ieškovas nevykdė teismo įpareigojimo, pasiūlymas ir įpareigojimas nėra tas pats. CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, arba jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Normos turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, išskyrus tik įstatyme numatytus atskirus atvejus. Kadangi trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet jo teisė, realizuojama motyvuotu prašymu, todėl visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškinio pareiškime privalomai nurodyti asmenis, galinčius turėti procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

12Atsakovas UAB „Vilnesta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-01-16 nutartį nepakeistą, o ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismui įpareigojus ieškovą patikslinti ieškinį, tai yra pasisakyti dėl eismo įvykį sukėlusio vairuotojo patraukimo trečiuoju asmeniu, ieškovas šių veiksmų neatliko motyvuodamas ne tuo, kad nurodymas patikslinti ieškinį buvo ne įpareigojimas, o tik pasiūlymas, bet dėl to, kad pasikeitė atstovas. CPK 39 str. nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje, iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Kaip matyti iš pateiktos teisės normos turinio, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įstojimą į bylą (įtraukimą) įstatymas sieja su bylos išsprendimo pasekmėmis: jų įstojimas (įtraukimas) į bylą galimas, jeigu bylos išsprendimas galėtų turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Iš įstatymo turinio matyti, kad ši sąlyga bylos nagrinėjimo metu yra tik prognozuojama, tačiau tinkamas šio procesinio klausimo išsprendimas pirmosios instancijos teisme yra ypatingai svarbus, nes tiek apeliacinį, tiek kasacinį procesą reguliuojančios teisės normos nustato, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str.). Teismas, nurodydamas ieškovui patikslinti ieškinį, siekė aukščiau išdėstytų civilinio proceso tikslų, tačiau UADB „ERGO Lietuva“ nesiėmus šio nurodymo įgyvendinimui jokių teisinių priemonių, teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimą patvirtina Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-22 nutartis (b.l. 1). Pirmosios instancijos teismas 2007-12-05 parengiamojo teismo posėdžio metu, manydamas, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės netikslios, taip pat į bylos nagrinėjimą neįtrauktas tretysis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas procesinis sprendimas, pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį (b.l. 49) . Kadangi ieškovas iki 2007-01-16 parengiamojo teismo posėdžio nepateikė teismui patikslinto ieškinio, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas nepašalino ieškinio turinio trūkumų ir, remdamasis CPK 296 str. 1 d. 11 p., ieškinį paliko nenagrinėtu.

16Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Tačiau toks įstatymo nustatytas reikalavimas nereiškia, kad konkrečiai suformuluoto reikalavimo galimas neatitikimas faktinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis jis yra grindžiamas (neatitikimas ieškinio pagrindui), gali būti pripažįstamas ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumu. Ieškinio faktinių aplinkybių neatitikimas ieškinio dalykui gali būti konstatuojamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir jis gali būti pagrindas teismo išvadoms sprendžiant, ar ieškinys turi būti tenkinamas, ar atmestinas. Esant tokiam konstatavimui, ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu tik išaiškėjus esminiams ieškinio trūkumams, dėl kurių teismo proceso apskritai nebuvo įmanoma pradėti. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamos nutarties nuostatomis, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad egzistuoja ir nebuvo pašalinti galimybę išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą eliminuojantys ieškinio trūkumai.

17CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, arba jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Normos turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, išskyrus tik įstatyme numatytus atskirus atvejus. Kadangi trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet jo teisė, realizuojama motyvuotu prašymu, todėl visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškinio pareiškime privalomai nurodyti asmenis, galinčius turėti procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas turėjo pagrindo įpareigoti ieškovą arba atsakovą nurodyti vairuotojo, kurio valdomas buvo autoįvykio metu atsakovo vilkikas, duomenis, ir savo iniciatyva patraukti jį byloje trečiuoju asmeniu, tačiau tai, kad ieškovas neįvykdė teismo pasiūlymo sutikslinti ieškinį, nebuvo pagrindu daryti išvadai, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui ir formai keliamiems reikalavimams.

18Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-01-16 nutartimi palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias reikalavimus ieškinio formai ir turiniui, be pagrindo taikė CPK 296 str. 1 d. 11 p. Skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

20Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai