Byla 2S-300-657/2013
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1327-800/2012, dalies kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo N. P. atstovaujamo advokatės Rasos Gradauskienės atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1327-800/2012, dalies kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui N. P., institucijoms, teikiančioms išvadas byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalinimo (b.l. 1-5; 9-13) ir atsakovo N. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (b.l. 19-23). Ieškovė 2012-11-13 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą N. P. gyventi skyrium ir nesiartinti prie ieškovės A. P., iki bus priimtas teismo sprendimas, ieškovės A. P. ir nepilnamečių dukrų K. P., E. P. gyvenamąją vietą nustatyti bute, esančiame ( - ) , bei bute, esančiame ( - ), iki bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, tampa agresyvus, naudoja psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, dėl ko ieškovė yra priversta bėgti iš namų. Atsakovo veiksmai gali būti pavojingi ieškovės gyvybei ir sveikatai, atsakovas gali išvaryti ieškovę su vaikais iš jų gyvenamosios vietos, todėl ji priversta nuomotis būstą ( - ) mieste, dėl ko patiria papildomas išlaidas (b.l. 17-18).

4II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovės A. P. prašymą patenkino iš dalies - taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo atsakovą N. P., a.k. ( - ) gyventi skyrium nuo ieškovės A. P., a.k. ( - ) ir nepilnamečių vaikų K. P., a.k. ( - ) E. P., a.k. ( - ) Likusioje dalyje prašymą atmetė (b.l. 24). Nurodė, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), o CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir nesiartinti prie ieškovės bei prašo teismo nustatyti ieškovės ir nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą dviejuose butuose, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose ieškovei ir atsakovui. Teismas konstatavo, jog laikinosios apsaugos priemonės - sutuoktinio įpareigojimą gyventi atskirai nuo kito sutuoktinio - taikymas yra galimas tada, kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl ko bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nesaikingai naudoja alkoholį, naudoja psichologinį smurtą, agresyviai elgiasi. Nors smurto vartojimo prieš ieškovę, ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, tačiau, susipažinęs su ieškovės prašymu, teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti nepilnamečių vaikų ir ieškovės asmeniniai neturtiniai interesai, bendras šalių gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Esant šioms aplinkybės – atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų iki bus priimtas sprendimas byloje.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu atsakovo N. P. atstovaujamas advokatės Rasos Gradauskienės prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti pilnai (b.l. 29-29). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad asmuo teikiantis prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo prašymą turi pagrįsti ir jį motyvuoti, bei pateikti atitinkamus įrodymus. Pažymi, jog CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatytas įpareigojimas vienam iš sutuoktinių gyventi skyrium, gali būti taikomos, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Teismas spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo. Teismas nors nutartyje konstatavo, jog nėra jokių įrodymų apie smurto naudojimą, apelianto nuomone, taikė minėtą laikinąją apsaugos priemonę remdamasis tik ieškovės samprotavimai, nesant jokių tuos samprotavimus pagrindžiančių įrodymų. Be to, apeliantas pažymi, jog pati ieškovė yra agresyvi, byloje yra pateikti įrodymai, kad ji sugadino atsakovo naudojamą automobilį, todėl nesant įrodymų teismo padaryta išvada, jog bendras šalių gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui yra neteisėtas ir niekuo nepagrįstas. Teismas, apelianto nuomone, privalėjo vertinti vaikų atskyrimo nuo tėvo pasekmes, ryšio tarp tėvo ir vaikų galimą nutrūkimą, kas pažeistų vaikų interesus. Teismas visiškai neatsižvelgė į vaikų interesus ir vadovavosi tik ieškovės norais ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nepaisė ir pažeidė prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 32-34). Pažymi, kad pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastis yra pastovus psichologinis smurtas (įžeidinėjimai, užgauliojimai, pasišaipymai ir kt.) bei nesaikingas alkoholio naudojimas. Todėl, pasitvirtinus smurto atvejui, teismas pagrįstai taikė prašomą laikinąją apsaugos priemonę, siekiant apsaugoti tiek sutuoktinio, tiek nepilnamečių vaikų interesus.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.

13Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą. Valstybė turi pozityvią pareigą vaikui rūpintis juo ir ginti jo interesus, kai to reikia. Nurodytas principas taip pat reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimus tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausiai atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

14Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko bei vieno iš sutuoktinio interesus, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; priteisti laikiną išlaikymą (CK 3.65 str. 2 d. 1 p., 2 p., 4 p.) ir kitas. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas šiomis įstatymo nuostatomis pasinaudojo. Tačiau ginčijamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra priimtas neįvertinus bylos aplinkybių ir todėl yra nepagrįstas. Ginčijamoje nutartyje, teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių smurto naudojimą. Laikinoji apsaugos priemonė – sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium iki bus galutinai išspręsta santuokos nutraukimo byla, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai vieno iš sutuoktinių elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų ar kito sutuoktinio interesams. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų ir įpareigojimas kitą tėvą gyventi skyrium iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo yra išimtinio pobūdžio priemonė (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams iš kito sutuoktinio, vieno iš tėvų pusės, tuo tarpu esant vienodoms tėvų galimybėms ir sąlygoms užtikrinti vaiko gerovę, vien ieškovės pageidavimas nėra pakankamas pagrindas tokios priemonės imtis.

15Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įsitikinti, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, kuris galėjo turėti įtakos nepilnamečiams kartu gyvenantiems vaikams, bei pasitvirtinus smurto faktams vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė sutuoktinės ir vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota.

16Iš bylos duomenų (ieškinio, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą) matyti, kad šalys kartu negyvena, atsakovas, ieškovės teigimu, yra išvykęs į ( - ). Tokiu atveju, galima teigti, kad kiekvienas iš šeimos narių turi po atskirą gyvenamąją vietą, kas tam tikra prasme mažina konfliktines situacijas. Laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieno sutuoktinio gyventi skyrium, įprastai taikoma nustačius, kad kitas sutuoktinis turi kitą gyvenamąją vietą, ar gali ją nuomoti. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovo skundo argumentais, kad ieškovės prašymas nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Taigi sprendžiant dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto įpareigojimo būtinumo ir proporcingumo turi būti atsižvelgtina į tai, jog bylos duomenys, leistų daryti bent preliminarią išvadą apie galimai vartotą smurtą, atsakovo neleistiną elgesį su ieškove nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Tik tokiu atveju teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota.

17Pažymėtina, jog ieškovė A. P. prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir prie jos nesiartinti. Tuo tarpu teismas patenkindamas ieškovės prašymą iš dalies, nenustatęs vaikų gyvenamosios vietos su motina, byloje nesant jokių įrodymų, įpareigojo iki teismo sprendimo priėmimo atsakovą gyventi skyrium ir nuo nepilnamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės prašymą, neatsižvelgė į prašymo turinį bei į galimas tokio prašymo patenkinimo ar atmetimo pasekmes abiejų šalių atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl nutartis skundžiamoje dalyje naikintina ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (įpareigojimo atsakovo gyventi skyrium) taikymo, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės šio klausimo išspręsti negali, nes ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas yra susijęs su aplinkybių dėl sutuoktinių gyvenamosios vietos bei laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaikais, bei smurto vartojimo atvejo nustatymu, kuris negalimas be abiejų šalių interesų įvertinimo, todėl turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas

Nutarė

19Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti atsakovą N. P. gyventi skyrium ir nesiartinti prie ieškovės iki bus priimtas teismo sprendimas – taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai