Byla 2A-1209-538/2012
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. D., savivaldybės institucijai – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir V. D. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo,

Nustatė

2ieškovė prašė padidinti išlaikymą vaikams E. D. ir E. D. iš atsakovo po 400 Lt vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-10-27 sprendimu buvo nutraukta santuoka su atsakovu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje buvo susitarta, kad vaikų gyvenamoji vieta bus su ja ir atsakovas mokės išlaikymą po 260 Lt vaikui per mėnesį. Šiuo metu atsakovas dirba užsienyje, turtinė jo padėtis yra žymiai pagerėjusi ir todėl jis privalo mokėti didesnį išlaikymą. Ji gauna 277 Lt per mėnesį. Taip pat nurodė, kad atsakovas nėra biologinis E. tėvas, tačiau atsakovas šį faktą žinojo nuo vaiko gimimo, per vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo į teismą nesikreipė, todėl praleidus ieškinio senaties terminą ir jo priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo turėtų būti atmestas.

3Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad jis, įrašytas 2005-03-07 Šilutės r. CMS išduotame gimimo akto įraše Nr. ( - ), nėra ( - ) gimusio E. D. tėvu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo metu jis dirba užsienyje. Jis gyvena su drauge, kuri dirba ( - ). Ieškovės turtinė nėra pablogėjusi, pablogėjo tik jos sveikata. Atsakovo turtinė padėtis niekaip nepagerėjo, kadangi per visą laikotarpį po ištuokos jis mokėjo ieškovei didelę piniginę kompensaciją, turėjo skolintis pinigų atsiskaitymui. Todėl nėra pagrindo keisti priteistą išlaikymą. Apie tai, kad E. nėra jo sūnus, atsakovas sužinojo iš ieškinio. Iki tol nebuvo kalbos apie tėvystę. Jis nesidomėjo, ar galėjo ieškovė nuo jo pastoti, ar ne. Į Švediją jis pradėjo važinėti 2001 ar 2002 m. ir važinėjo ten iki 2005 m. Grįždavo namo kas 3–4 mėn. 2–3 savaitėms. Jeigu ieškovė tvirtina, kad E. yra ne atsakovo sūnus, tai taip ir yra.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino. Pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-10-27 sprendimu iš V. D. priteisto išlaikymo vaikams E. D. ir E. D. dydį, priteisiant iš jo materialinį išlaikymą sūnui E. D. po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-09-14 iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad V. D. nėra E. D. tėvas. Priteisė iš I. J. V. D. naudai 139 Lt žyminio mokesčio bei 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš V. D. valstybės naudai 50 Lt žyminio mokesčio bei 24 Lt pašto išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo, kadangi pateikė įrodymus, jog jos turtinė padėtis pablogėjo – išlaikymo priteisimo momentu ji buvo darbinga, gavo virš 1000 litų pajamų per mėnesį, o šiuo metu yra tik 50 procentų darbinga bedarbė. Ieškovės prašoma išlaikymo suma nėra per didelė vaiko poreikių požiūriu, taip pat ji nėra per didelė ir atsakovo turtinės padėties požiūriu. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į 2009-08-24 tarp šalių pasirašytą susitarimą, kuriame nuo 2010 m. atsakovas įsipareigojo mokėti E. D. po 400 Lt per mėnesį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo padidinti išlaikymą ir savo sūnui E. D.. Ji tvirtina, kad E. nėra atsakovo sūnus, tačiau prašo priteisti iš jo išlaikymą. Pagal įstatymą vaikus išlaikyti privalo tėvai. Kiti asmenys vaikus išlaikyti gali, tačiau neprivalo. Ieškovei – vaiko motinai – tvirtinant, kad E. tėvas yra ne atsakovas ir pastarajam prašant nuginčyti jo tėvystę E. D. atžvilgiu, toks prašymas turi būti patenkintas. Ieškovė prašo atmesti šį atsakovo reikalavimą dėl praleistos 1 metų ieškinio senaties, tačiau ji nepateikė pakankamai įrodymų, kad atsakovas šį terminą praleido. Atsakovo aiškinimu, jis sužinojo šią aplinkybę tik gavęs ieškinį.

5Apeliaciniu skundu ieškovė I. J. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad V. D. nėra E. D. tėvas, ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Nagrinėdamas bylą teismas neatliko jokių veiksmų siekdamas išsiaiškinti, ar tėvystės nuginčijimas nepažeis E. interesų. Žinant, kad tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, teismas privalėjo imtis veiksmų išklausyti paties E., aiškintis ar jis žino savo kilmę, ką laiko savo tėvu ir kitus esminius klausimus, privalėjo spręsti klausimą dėl psichiatrinio – psichologinio tyrimo atlikimo, tačiau buvo atmestas ieškovės prašymas dėl E. apklausos ir besąlygiškai pasiremta atsakovo teiginiais. Be to, teismas, atmesdamas ieškovės prašymą apklausti kaip liudytoją jos motiną, apribojo ieškovės galimybes teikti įrodymus apie atsakovo praleistą senaties terminą ginčyti tėvystę.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo jo netenkinti. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu paklausta ieškovė sutiko su atsakovo priešieškiniu, kuriuo jis ginčijo tėvystę E., todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokių veiksmų siekdamas išsiaiškinti, ar tėvystės nuginčijimas nepažeis E. interesų. Ieškovė nesutiko nurodyti teismui E. tėvo ir todėl atsakovas mano, kad jo tėvystė E. ieškovei yra materialiai naudinga ir neturi nieko bendra su nepilnamečio vaiko interesų apsauga.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9Byloje nustatyta, kad 2008-10-27 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp šalių ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas mokės vaikams E. ir E. po 260 Lt išlaikymą vaikui kas mėnesį (b. l. 58). Ieškovė prašė padidinti priteistą išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį. Atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas nustatyti, kad jis nėra E. D. tėvas, kadangi ieškovė pati ieškinyje tai nurodė, o jis apie tai, kad nėra biologinis E. D. tėvas, sužinojo tik gavęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas padidino išlaikymo dydį E. D. ir nustatė, kad V. D. nėra E. D. tėvas. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad V. D. nėra E. D. tėvas. Apeliaciniu skundu ieškovė neskundžia teismo sprendimo dėl išlaidymo dydžio vaikams priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako (CPK 320).

10Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

11Apeliantė pagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Rasa Raulynaitienė, bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. F. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-460/2007). Taip pat pažymėtina, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šioje normoje nustatytas vienerių metų terminas gali būti atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama, jeigu terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

12Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 3.152 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, bei nepagrįstai netaikė vienerių metų termino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei vaiko motinai tvirtinant, kad E. tėvas yra ne atsakovas, ir, atsakovui prašant nuginčyti tėvystę E. D. atžvilgiu, prašymą tenkino. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

13Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nėra E. D. tėvas, nenurodė, kas yra minėto vaiko tėvas, taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas apie tai, kad nėra E. D. tėvas, sužinojo tik gavęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl nėra pagrindo taikyti apeliantės prašomos ieškinio senaties (CPK 178 str., 185 str.). Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas apie tai, kad nėra E. D. tėvas, žinojo nuo vaiko gimimo, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikta (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat byloje nustatyta, kad E. D. yra gimęs ( - ), 2008-10-27 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, t. y. vaikui esant tik 3 metų amžiaus, pareiškime dėl santuokos nutraukimo šalys nurodė, kad kartu negyvena apie metus, be to, iš teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo negalima daryti išvados, kad atsakovas tuo metu būtų žinojęs, kad nėra biologinis vaiko tėvas (b. l. 58), savivaldybės institucijos atstovė nurodė, kad vaikas atsakovą vadina vardu, ieškovė nurodė, kad vaikas tėčiu vadina ir atsakovą, ir ieškovės sutuoktinį (tėčiu Vaidu ir tėčiu Antanu), t. y. galima daryti išvadą, kad vaikas nežino savo tikrojo tėvo. Ieškovė pripažino, kad jai žinoma, kas yra vaiko tėvas, tačiau teismui nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp atsakovo ir E. D. nėra susiklostę tėviški santykiai, vaikas savo gyvenime nepažįsta savo tikrojo tėvo, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus.

14Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus, bei nustačius, kad atsakovas ieškinio senaties termino nepraleido, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas apie tai, jog nėra biologinis vaiko tėvas būtų sužinojęs anksčiau, negu šį faktą ieškinyje nurodė ieškovė, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistina atsakovui 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., Rekomendacijų 8.11 p., b. l. 102).

16Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

17CPK 320–331 straipsniais,

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Iš ieškovės I. J. priteistina atsakovui V. D. 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai