Byla A-261-115-14
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. prašymą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. Š., dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 2-7), prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK) viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 52-V-357 „Dėl atrankos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio viršininko pareigas rezultatų naikinimo“ ir įpareigoti atsakovą paskirti pareiškėją į laimėtas pareigas.

5Nurodė, jog 2012 m. lapkričio 12 d. Alytaus AVPK vyko atrankos į aukštesnes pareigūnų pareigas komisijos posėdis, kuriame vyko atranka į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas. Po atrankos buvo paskelbti atrankos rezultatai – komisija pretendentę R. Š. įvertino 4,14 balais, o pareiškėją – 4,28 balais. Vadovaujantis šiais rezultatais, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 15 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtinto „Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 32 punktu, pareiškėjas tapo konkurso nugalėtoju. R. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. apskundė vykdytos atrankos rezultatus. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2012 m. lapkričio 29 d. Alytaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus teisės grupės vyriausioji specialistė J. R. tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR5-1603 „Dėl skundo ištyrimo“ pasiūlė: 1) atrankos komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą, įformintą protokolu Nr. 52-6-P22-38, panaikinti; 2) iš naujo organizuoti atranką į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas. 2012 m. lapkričio 30 d. Alytaus AVPK viršininkas įsakymu Nr. 52-V-357 panaikino atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą, įformintą protokolu Nr. 52-6-P22-38, ir nurodė 2013 metais surengti naują atranką.

6Atrankos rezultatai panaikinti, remiantis J. R. tarnybiniu pranešimu. Tarnybiniame pranešime nagrinėjamas vienintelės komisijos narės profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovės Ž. Č. klausimo formulavimas ir neva neobjektyvus jos vertinimas. Tarnybiniame pranešime J. R., neturėdama tam jokio pagrindo, konstatavo, kad profesinės sąjungos atstovė, vertindama pretendentus, rėmėsi tik tuo, kaip pretendentai atsakė į jos klausimą. Pagrindo šiam teiginiui tarnybiniame pranešime nėra. Tarnybiniame pranešime pateikti netikslūs ir pretendentei R. Š. palankesni duomenys ir tuo pagrindu teigiama, kad profesinės sąjungos atstovė neturėjo pagrindo R. Š. įvertinti ženkliai mažesniu balu, nei K. S.. Tarnybiniame pranešime, kaip teisinis pagrindas nurodyti Aprašo 29, 30 straipsniai, Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 7 punktas, 44 straipsnio 4 dalis yra aiškinami netinkamai, tarnybinis pranešimas grįstas spėlionėmis ir visiškai nepagrįstomis prielaidomis. Pranešime visiškai nepagrįstai teigiama, jog profesinių sąjungų atstovė negalėjo pretendentų vertinti taip, kaip įvertino, nes vienas iš jų neteisingai atsakė į klausimą, nes komisijos narė turėjo omenyje visai kitą teisės akto dalį nei iš pretendentų atsakymo turinio galimai spėjamą teisės akto dalį. Nei Statute, nei Apraše nėra įtvirtintos komisijos pareigos skirtingus atsakymus vertinti vienodai. Tai yra komisijos nario diskrecija ir narys, vertindamas pretendentus, nepažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų, pateikia savo įvertinimą, kurį susiformuoja pokalbio metu, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu. J. R. tarnybinio pranešimo pagrindu priimtas Alytaus AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 52-V-357 savaime neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, atrankos rezultatai laikytini teisėtais, o pareiškėjas, K. S., skirtinas į atrankos metu laimėtas Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas.

7Buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnis, pagal kurį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo ir proporcingumo principais. Alytaus AVPK viršininkas tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nevertino, t. y. nenustatė, ar minėtame rašte nurodomi Aprašo punktų pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti, nenurodė, kokių teisės aktų normų pagrindu nusprendė atrankos rezultatus paskelbti negaliojančiais. Komisijos nariai vadovavosi Aprašo nuostatomis ir pretendentus vertino individualiai bei nesinaudojo komisijos nariams suteikta teise apie pretendentų vertinimą protokole įrašyti savo nuomonę. Atrankos komisijos protokolas atitiko teisės aktų reikalavimus bei užpildytas tinkamai ir nenustatyta Vidaus tarnybos statuto bei Aprašo nuostatų reikalavimų pažeidimų. Jokių pastabų komisijos pirmininkas nei vienam nariui nepateikė. Komisijos nariai, vertindami atrankos dalyvius individualiai, vertino pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, kitą atrankos dalyvius charakterizuojančią medžiagą bei pretendentų atsakymus į komisijos narių pateiktus klausimus.

8Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo prašymą (I t., b. l. 47-51) prašė jį atmesti.

9Paaiškino, kad Aprašo 29 punkte nustatyta, jog komisija pokalbio metu vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą; 30 punkte nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentus vertina individualiai – nuo 1 iki 5 balų. R. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. skunde nurodė, kad, vykdant atranką, buvo pažeistos Aprašo 29, 30 punktų nuostatos, tuo pačiu buvo pažeistos Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos – komisijos narė Ž. Č. nepagrįstai įvertino R. Š. 2 balais, o kitą pretendentą – 5 balais. Nurodė, jog, susipažinus su medžiaga ir atrankos skaitmeniniu garso įrašu, nustatyta, kad komisijos narė Ž. Č. tiek vienam pretendentui, tiek kitam uždavė klausimą, ar išleistų poskyrio viršininkas pareigūną tarnybos metu vykdyti profesinių sąjungų veiklą. K. S. iš pradžių atsakė neigiamai, bet vėliau atsakė – teigiamai. R. Š. atsakė neigiamai. Sprendžiant iš to, kaip komisijos narė Ž. Č. suformulavo klausimą, darytina išvada, kad buvo klausiama apie situaciją, reglamentuotą Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 7 punkte, o ne apie profesinių sąjungų atstovų teisių, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 4 dalyje, įgyvendinimą. Todėl palyginus K. S. ir R. Š. atsakymus į komisijos narės klausimą, darytina išvada, kad pretendentės R. Š. atsakymas buvo teisingas, tuo tarpu K. S. atsakymas buvo nesusijęs su tuo, ko klausė komisijos narė. Ž. Č., remdamasi tik tuo, kaip pretendentai atsakė į jos klausimą, neturėjo pagrindo K. S. skirti maksimalų balą, o R. Š. tik du balus. Ž. Č. pretendentus vertino ne pagal nustatytus Aprašo 29 punkte kriterijus, tuo pačiu buvo pažeistos Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, lygiateisiškumo, teisėtumo, nediskriminavimo, karjeros, teisėtų lūkesčių principai. Ž. Č. padarytas pažeidimas, vertinant pretendentus, turėjo lemiamos reikšmės atrankos rezultatams. Atsižvelgus į tai, 2012 m. lapkričio 21 d. vykusios atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas rezultatai buvo panaikinti.

10Pagal Aprašo 29 punktą komisijos narys atrankos metu turi įvertinti visumą – tiek pretendentų atsakymus į visų komisijos narių klausimus, tiek kitą informaciją, paminėtą Aprašo 29 punkte. Komisijos nario teisės vertinti individualiai negalima traktuoti kaip komisijos nario absoliučios diskrecijos, leidžiančios vertinimą atlikti, nepaisant pretendento atsakymų į komisijos narių klausimus bei neatsižvelgiant į Aprašo 29 punkte nustatytus kriterijus. Priešingu atveju, atranka įgytų komisijos narių asmeninių simpatijų/antipatijų pretendentams išraiškos pavidalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. nurodė, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka. Manė, kad ginčijamas įsakymas priimtas teisėtai, kadangi atrankos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio viršininko pareigas metu buvo padaryti pažeidimai, t. y. pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtinto Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 29 ir 30 punktai. Atrankos komisija pokalbio metu nesivadovavo Statuto 15 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 29 punkto nuostatomis. Komisijos narė Ž. Č. vertino pretendentę R. Š., nesivadovaudama Aprašo 29 ir 30 punktų nuostatomis.

12Liudytoja Ž. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog atrankos komisijos metu vertino pretendentus pagal Aprašo 29 punktą, vertino ne tik atsakymą į savo klausimą, bet vertino visumą – pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą.

13Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo atrankos komisijos nariu. Nurodė, jog atrankos metu vertino visumą, t. y. asmens tinkamumą pretenduojamoms pareigoms eiti ir kitą informaciją. Atranka vyko vadovaujantis Aprašu ir laikantis jo procedūrų.

14Liudytoja R. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog atrankos metu vertino ne tik pretendentų atsakymus į savo klausimą, o vertino visumą. Nurodė, jog atranka vyko vadovaujantis Aprašu.

15Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog pretendentus vertino vadovaudamasis Aprašu, t. y. vertino visumą – profesionalumą, bendrą įspūdį. Atranka vyko vadovaujantis Aprašu.

16Liudytojas V. O. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog atrankos metu vertino visumą. Atranka vyko vadovaujantis Aprašu ir laikantis jo procedūrų.

17Liudytojas S. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog atrankos metu pretendentus vertino vadovaudamasis Aprašu, vertino visumą, t. y. asmens tinkamumą būti padalinio vadovu. Atranka vyko vadovaujantis Aprašu, pažeidimų nebuvo.

18Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo atrankos komisijos nariu. Nurodė, jog atrankos metu vertino visumą ir atrankoje, jo nuomone, geriau pasirodė K. S.. Atranka vyko vadovaujantis Aprašu ir laikantis jo procedūrų.

19II.

20Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu (I t., b. l. 175–182) pareiškėjo prašymą patenkino. Panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 52-V-357 „Dėl atrankos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio viršininko pareigas rezultatų naikinimo“ ir įpareigojo Alytaus AVPK priimti pareiškėją į konkurse laimėtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio viršininko pareigas.

21Teismas nustatė, kad Alytaus AVPK viršininkas 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 52-V-328 (I t., b. l. 69) sudarė 2012 m. lapkričio 21 d. vyksiančios atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas (statutinio valstybinės tarnautojo, A pareigybės lygio, 11 kategorijos) komisiją. Atrankoje dalyvavo Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas K. S. ir Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja R. Š.. Komisijos sprendimu atranką laimėjo K. S.. K. S. ir R. Š. buvo pasirašytinai supažindinti su atrankos rezultatais. Pareiškėjas Pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas atrankos protokole savo parašu patvirtino, kad sutinka užimti atrankoje laimėtas pareigas (I t., b. l. 58-61). Pretendentė Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja R. Š. 2012 m. lapkričio 26 d. skundu „Dėl atrankos į Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas“ (I t., b. l. 56-57) kreipėsi į Alytaus AVPK viršininką, prašydama įvertinti atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas procedūrą ir, nustačius pažeidimus, anuliuoti atrankos rezultatus. Skunde nurodoma, kad atrankos komisija pokalbio metu nesivadovavo Statuto 15 straipsnio 2 dalies ir Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 29 punkto nuostatomis ir komisijos narė Ž. Č. vertino pretendentę R. Š. nesivadovaudama Aprašo 29 ir 30 punktų nuostatomis. Alytaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Teisės grupės vyriausioji specialistė J. R., išnagrinėjusi R. Š. skundą, 2012 m. lapkričio 29 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 52-PR5-1603 „Dėl skundo ištyrimo“, kuriame pasiūlė naikinti 2012 m. lapkričio 21 d. vykusios atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas rezultatus (I t., b. l. 53-55). Atsižvelgdamas į Alytaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Teisės grupės vyriausiosios specialistės J. R. 2012 m. lapkričio 29 d. tarnybinį pranešimą dėl skundo ištyrimo Nr. 52-PR5-1603, Alytaus AVPK viršininkas 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 52-V-357 paskelbė atrankos, vykusios 2012 m. lapkričio 21 d. į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas, rezultatus negaliojančiais (I t., b. l. 52).

22Teismas pabrėžė, kad Aprašo 30 punktas numato vertinimo (skiriamų balų) skalę nuo 1 iki 5. Atrankos komisijos narė Ž. Č. pretendentę R. Š. įvertino 2 balais, todėl teismas konstatavo, kad toks vertinimas patenka į Aprašo 30 punkte numatytą intervalą ir tai nelaikytina Aprašo reikalavimų pažeidimu. Išanalizavęs visus teismui pateiktus atrankos komisijos dokumentų duomenis bei rezultatus, teismas padarė išvadą, kad pretendentai buvo įvertinti ir atrankos laimėtojas nustatytas tiksliai laikantis Aprašo, konkrečiai 26-32 punktų, reikalavimų. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų (atrankos komisijos narių) parodymai. Jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog pretendentai buvo įvertinti neobjektyviai, teismas nenustatė. Administracinės bylos duomenys taip pat leido konstatuoti, jog atrankos komisijos nariams nebuvo jokių kliūčių nustatytu terminu susipažinti su pretendentų pateiktais dokumentais (Aprašo 22 p.).

23Taip pat tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog komisijos narės Ž. Č. vertinimas yra neadekvatus, nes vertino tik atsakymą į jos užduotą klausimą, o nevertino kitų duomenų nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti, kad komisijos narė, vertindama atsakymus, piktnaudžiavo jai suteikta vertinimo diskrecijos teise, todėl nėra abejonių dėl atrankos komisijos narės Ž. Č. vertinimo objektyvumo ir nėra pagrindo tirti pretendentų atsakymų į klausimą kokybės. Teismo nuomone, pretendentės R. Š. skundo tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, neapklausus komisijos narės Ž. Č., nebuvo tiriami ir kitų komisijos narių individualūs vertinimai, o akcentuojamas tik Ž. Č. parašytas vertinimas. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai, kuomet vien tik J. R. atliktas subjektyvus duomenų vertinimas (vien tik J. R. vienašališkas tvirtinimas, jog komisijos narės Ž. Č. vertinimas yra neadekvatus) negalėjo būti pripažintas tinkamu pagrindu (objektyviu kriterijumi), kuriuo vadovaujantis, buvo panaikintas atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimas, įformintas protokolu Nr. 52-6-P22-38.

24Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, teismas nusprendė, kad vien tik remiantis tarnybiniu pranešimu nebuvo pagrindo panaikinti atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo, įforminto protokolu Nr. 52-6-P22-38. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 52-V-357 „Dėl atrankos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio viršininko pareigas rezultatų naikinimo“ yra naikintinas, o atsakovas Alytaus AVPK įpareigotinas priimti pareiškėją į konkurse laimėtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio viršininko pareigas.

25III.

26Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (I t., b. l. 188-195) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu komisijos narės Ž. Č. buvo paklausta, ar ji vertino pretendentų atsakymus tik į jos pačios užduotą vienintelį klausimą, ar vertino ir tai, kaip pretendentai atsakinėjo į kitų komisijos narių užduotus klausimus. Ž. Č. į šį klausimą atsakė, kad ji vertino tik atsakymus į savo pačios užduotą klausimą ir pažymėjo, kad ji net nėra kompetentinga vertinti visų komisijos narių užduotų klausimų atsakymus. Paklausus, kokių kriterijų neatitiko 2 balus surinkusi R. Š. ir kokius kriterijus atitiko K. S., surinkęs 5 balus, Z. Č. nurodė, kad R. Š. atrankos metu į klausimus atsakinėjo paviršutiniškai, nepateikdavo konkretaus atsakymo, pasirodė neprofesionaliai, emociškai nestabiliai, atrankoje jai nepatiko, kad R. Š. daug juokėsi ir koketavo su komisijos nariais. Tokiu paaiškinimu Ž. Č. prieštaravo pati sau – viena vertus, ji pati teigė, kad nevertino, kaip pretendentai atsakinėjo į kitų komisijos narių užduotus klausimus, vertino tik kaip pretendentai atsakė į jos užduotą klausimą, tačiau, vardindama savo vertinimo motyvus, nurodė, kad R. Š. į klausimus atsakinėjo neprofesionaliai, nepateikdavo konkretaus atsakymo. Be to, Ž. Č. vienintelio užduoto klausimo pretendentams pobūdis – labai aiškus ir konkretus, reikalaujantis vienareikšmiško atsakymo – taip arba ne. Todėl jokių neaiškumų, vertinant savo pačios užduoto klausimo atsakymo turinį, komisijos narei neturėjo kilti. Taip pat keisti atrodo Ž. Č. pasisakymai, kad ji įvertino R. Š. vienu iš žemiausių balų dėl to, kad ji buvo „emociškai nestabili“. Lingvistinis aiškinimas „emociškai nestabilaus tipo asmenybės“ sampratos tai – asmenybės sutrikimas, kuriam būdinga ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes ir afektų nestabilumas, sugebėjimas planuoti ateitį gali būti minimalus ir smarkaus pykčio proveržiai dažnai gali pasireikšti smurtu ar „elgesio iškrovomis“; pastarųjų pasireiškimą ypač paskatina aplinkybės, kai impulsyvūs veiksmai yra kritikuojami arba jiems trukdoma. Pažymėtina, kad šių sutrikimų nustatymas, tyrimas yra psichologo, psichiatro kompetencija, atlikus tam tikrus išsamius tyrimus. Todėl nesuprantama, kaip policijos pareigūnė Ž. Č., atrankoje uždavusi vienintelį klausimą ir įvertinusi atsakymą į jį, galėjo nustatyti tokio pobūdžio sutrikimą ir netgi įvardinti kaip savo vertinimo motyvą. Taip pat visiškai nesuprantami yra ir kiti komisijos narės vertinimo kriterijai. Tokie komisijos narės Ž. Č. pasisakymai, kaip – „man nepatiko kaip ji juokėsi“ ar „koketavo su komisijos nariais“ tik patvirtino tas aplinkybes, kad Ž. Č. vertino pretendentus, vadovaudamasi asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis. Komisijos narė Ž. Č. mėgino teisme įrodyti, kad, vertindama pretendentus, ji atsižvelgė į Aprašo nustatytus kriterijus, t. y. vertino pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą. Be to, R. Š. turi aukštesnį išsilavinimą nei K. S., daugiau patirties Prevencijos poskyrio veikloje, taip pat vadovaujančio darbo patirties. Pagal Alytaus AVPK 2013 m. kovo 28 d. rašte Nr. 52-S-4589 (prijungta prie bylos medžiagos) pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad tokie pareiškėjo teiginiai visiškai neatitiko tikrovės: pretendento K. S. išsilavinimas – aukštasis universitetinis, teisės bakalauras, vidaus tarnybos stažas – 18 metų. Stažas Prevencijos padaliniuose – 9 metai. Jokių duomenų apie vadovavimo patirtį pareiškėjo asmens byloje nėra. Pretendentės R. Š. išsilavinimas – aukštasis universitetinis, teisės bakalauras ir administracinės veiklos magistras, vidaus tarnybos stažas – 15 metų. Stažas prevencijos padaliniuose – 11 metų. Prevencijos poskyrio viršininko pareigas vykdė (pagal įsakymus): nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2004 m. rugsėjo 18 d., nuo 2005 m. sausio 20 d. iki 2005 m. sausio 31 d., nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2005 m. birželio 23 d., nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. iki 2005 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kuriais būtų nustatyta kitokie pretendentus charakterizuojantys duomenys, nei pateikti minėtame rašte, taip pat K. S. neišreiškė prieštaravimų, jog šie duomenys būtų prijungti prie bylos medžiagos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl šių pretendentus charakterizuojančių duomenų, nors, tirdamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, ir įpareigojo atsakovą juos pateikti. Taigi, komisijos narė Ž. Č. neturėjo jokio pagrindo R. Š. skirti tik du balus. Kiti Ž. Č. nurodyti vertinimo kriterijai yra racionaliai nepagrįsti, pažeidžia konstitucinį piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą principą, neužtikrina objektyvaus, nešališko stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimo ir atrankos. Pirmosios instancijos teismo pasisakymas, kad nėra abejonių dėl atrankos komisijos narės Ž. Č. vertinimo objektyvumo, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.
  2. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nėra pagrindo tirti pretendentų atsakymų į klausimą kokybės, suponuoja situaciją ad absurdum, kai atrankos metu laimėtojas būtų išrenkamas ne vertinant jo profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą, o būtų išrenkamas remiantis asmeninėmis simpatijomis, nuojautomis ir pan. Tokiu atveju, komisijos nariui vertinant pretendentus būtų suteikta absoliuti diskrecijos teisė ir sudarytos prielaidos reikštis savivalei.
  3. Atmestini ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Alytaus AVPK, tirdamas R. Š. skundą neišsiaiškino visų aplinkybių, netyrė kitų komisijos narių vertinimo, neapklausė komisijos narės Ž. Č.. Tiriant R. Š. skunde nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad komisijos narė Ž. Č. tiek vienam pretendentui, tiek kitam uždavė klausimą, ar išleistų poskyrio viršininkas (-ė) pareigūną tarnybos metu vykdyti profesinių sąjungų veiklą. Pretendentas K. S. iš pradžių atsakė neigiamai, bet vėliau pakeitė savo atsakymą ir atsakė – teigiamai. Pretendentė R. Š. atsakė neigiamai, motyvuodama, kad įstatymas draudžia pareigūnui tarnybos metu vykdyti profesinių sąjungų veiklą. Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad pareigūnui draudžiama darbo laiku vykdyti profesinių sąjungų veiklą. Įvertinus pretendentus charakterizuojančias aplinkybes, buvo nustatyta, kad pretendentė R. Š. turi aukštesnį išsilavinimą, daugiau patirties Prevencijos poskyrio veikloje, taip pat vadovaujančio darbo patirties. Visa tai taip pat nesuteikė pagrindo komisijos narei Ž. Č. įvertinti R. Š. žymiai mažesniu balu, nei K. S.. Todėl akivaizdu, kad komisijos narės Ž. Č. pretendentų vertinimas buvo visiškai neadekvatus ir atliktas, pažeidžiant Aprašo 29, 30 punktų reikalavimus, t. y. Ž. Č. pretendentus vertino ne pagal nustatytus Aprašo 29 punkte nustatytus kriterijus, tuo pačiu buvo pažeistos Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, lygiateisiškumo, teisėtumo, nediskriminavimo, karjeros, teisėtų lūkesčių principai. Būtent komisijos narės Ž. Č. padarytas pažeidimas, vertinant pretendentus, turėjo lemiamos reikšmės atrankos rezultatams. Atrankos metu buvo darytas garso įrašas, iš kurio pakankamai yra aišku, kokį klausimą suformulavo komisijos narė. Be to, apklausti komisijos narių nebuvo poreikio, nes visų kitų komisijos narių, išskyrus Ž. Č., vertinimas nekėlė abejonių skundo autorei R. Š.. Ji ginčijo tik Ž. Č. vertinimą. Tačiau Ž. Č. apklausti poreikio taip pat nebuvo, kadangi jos vertinimas buvo išreikštas aiškiai, konkrečiu balu, suformuluotas klausimas reikalavo vienareikšmiško atsakymo ir pretendentų atsakymai į šį klausimą taip pat buvo fiksuoti atrankos dokumentuose. Alytaus AVPK, tirdamas skundą ir priimdamas sprendimą naikinti atrankos rezultatus, laikėsi suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (administracinė byla Nr. A63-271/2009, administracinė byla Nr. A146-1195/2010), kad atranka yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus atrankoje apibrėžtus etapus, o pretendento teisų pažeidimas viename iš atrankos procedūros etapų yra pagrindas pripažinti atrankos rezultatus negaliojančiais.
  4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. sausio 22 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-271/2009). Pažymėtina, kad komisijos narės Ž. Č. užduotas klausimas nėra subordinuotas siekiui įvertinti pretendento gebėjimus vykdyti pareigybines funkcijas ir tam reikalingus įgūdžius.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1-5) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atrankos komisijos narė Ž. Č. vertinamąjį balą R. Š. skyrė ne vadovaudamasi nustatytais kriterijais, bet vertindama tik jos atsakymą į klausimą. Tai yra esminis Aprašo nuostatų pažeidimas. Tačiau į pateiktą klausimą R. Š. atsakė teisingai, kadangi pagal Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 7 punktą pareigūnui draudžiama darbo laiku vykdyti profesinių sąjungų veiklą. Nors Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje, ir šiai teisei įgyvendinti yra skiriama iki 10 valandų tarnybos laiko per mėnesį bei mokamas darbo užmokestis už šį laiką, tačiau tai nereiškia, kad pareigūnas profesinių sąjungų veiklą vykdo savo tarnybos metu. Nėra ir negali būti laikoma, kad pareigūnas, kuriam skirtas atitinkamas valandų skaičius profesinių sąjungų veiklai vykdyti, yra tarnyboje ir vykdo šias profesinės sąjungos atstovo funkcijas tarnybos metu. Be to, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtino Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašą. Vadovaujantis jo 10.3 punkto bei 2 priedo nuostatomis, laisvas nuo tarnybos laikas profesinių sąjungų atstovų veiklai vykdyti nėra prilyginamas darbo laikui. Taigi, net ir tuo atveju, jei komisijos narė Ž. Č. vertinimą R. Š. skyrė nesivadovaudama Aprašo 29, 30 punktų nuostatomis, o vertindama tik atsakymą į jos pateiktą klausimą, skyrė jokia logika nepagrįstą vienu balu aukštesnį bei blogiausias įvertinimas balą. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Ž. Č. bandė sudaryti įspūdį, kad atrankos metu vertinamąjį balą skyrė atsižvelgdama į Apraše nurodytus kriterijus, tačiau tai patvirtinančių aplinkybių nepateikė, teismas jų nenustatė. Pavyzdžiui, nėra jokių faktinių duomenų, kuriais būtų galima teigti, jog ji susipažino su visa būtina R. Š. charakterizuojančia medžiaga. Atrankos komisijos nariams yra pateikiama pretendentų lentelė, kurioje pateikiama tik trumpa bendroji informacija. Ja remiantis yra neįmanoma vertinti atrankoje dalyvaujančio pretendento pagal Aprašo nustatytus kriterijus. Nei charakterizuojanti medžiaga, nei kita informacija nėra pateikiama, o atrankos komisijos narė nesikreipė į Alytaus AVPK dėl papildomos informacijos apie R. Š. profesionalumą, tarnybinę veiklą ir kitą informaciją pateikimo.
  2. Pagal Alytaus AVPK 2013 m. kovo 28 d. rašte Nr. 52-S-4589 (prijungta prie bylos medžiagos) pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti teiginiai, neva jis turi daugiau patirties prevencijos srityje, daugiau vadovavimo patirties, visiškai neatitiko tikrovės. Pareiškėjo išsilavinimas – aukštasis universitetinis, teisės bakalauras, vidaus tarnybos stažas – 18 metų. Stažas Prevencijos padaliniuose – 9 metai. Jokių duomenų apie jo vadovavimo patirtį nėra. R. Š. išsilavinimas – aukštasis universitetinis, teisės bakalauras ir administracinės veiklos magistras, vidaus tarnybos stažas – 15 metų. Stažas prevencijos padaliniuose – 11 metų. Pagal atskirus įsakymus ji yra ne kartą vykdžiusi Prevencijos poskyrio viršininko pareigas. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl šių charakterizuojančių duomenų, nors, tirdamas pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, ir įpareigojo atsakovą juos pateikti.
  3. Komisijos narės Ž. Č. kardinalus vertinimas akivaizdžiai leidžia abejoti jos šališkumu ir suinteresuotumu atrankos rezultatais, galimu privačių interesų konfliktu. Pažymėtina, kad Ž. Č. į atranką delegavo Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Pareiškėjas yra šios profesinės sąjungos narys. Toks žemas vertinimas leidžia abejoti net R. Š. tinkamumu einamoms pareigoms bei akivaizdžiai suponuoja, kad Ž. Č. buvo suinteresuota atrankos rezultatais ir vertino pretendentus šališkai. Tuo pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei karjeros principus.
  4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl Alytaus AVPK atlikto tyrimo išsamumo („vien tik remiantis Tarnybiniu pranešimu nebuvo pagrindo panaikinti atrankos <...> komisijos <...> sprendimo“), priėmė sprendimą, visiškai neužtikrinantį R. Š., kaip atrankoje dalyvavusios pretendentės, teisėtų interesų, nevertino jos galimai pažeistų teisių, t. y. nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, konstitucine bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo doktrina. Teismas neatliko išsamaus ir objektyvaus vertinimo dėl atrankos komisijos narės, lėmusios atrankos rezultatus, objektyvumo ir šališkumo bei Aprašo nuostatų galimo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atrankos teisėtumo, dėl Aprašo nuostatų laikymosi ir atsakovo sprendimo teisėtumo, netinkamai vykdė ABTĮ 57 bei 81 straipsniuose numatytas pareigas. Teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, nevertino byloje pateiktų įrodymų, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.

30Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (II t., b. l. 18) sutinka su juo ir prašo patenkinti.

31Pareiškėjas K. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 10-14) bei atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (II t., b. l. 20-25), kuriuose prašo šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

  1. Apeliaciniuose skunduose nėra nei vieno teisinio argumento, kodėl pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai, neteisėtai išnagrinėjo bylą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra numatyti bendrieji reikalavimai individualiems teisės aktams inter alia tai, kad jie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, taip pat jame turi būti nurodyta apskundimo tvarka. Taigi Alytaus AVPK viršininko įsakymams, vykdant tiek viešąjį administravimą, tiek vidaus administravimą, kuris yra viešojo dalis, yra privalu vadovautis minėta įstatymo nuostata, tačiau akivaizdžiai ignoruodamas šias įstatymo normas, atsakovas priėmė neteisėtą ir todėl savaime naikintiną teisės aktą. Skundžiamame įsakyme nurodoma, jog viršininkas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi taip pat Aprašu ir Alytaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus teisės grupės vyriausiosios specialistės J. R. 2012 m. lapkričio 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl skundo ištyrimo Nr. 52-PR5-160. Būtent minėtas pranešimas buvo pagrindas įsakymui, tačiau Pranešimui esant visiškai nepagrįstam, Alytaus AVPK viršininkas negalėjo juo remdamasis panaikinti kito individualaus administracinio akto – atrankos į Alytaus AVPK Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo, įforminto protokolu Nr. 52-6-P22-38. Pranešimas yra nepagrįstas, nes atliktas paviršutiniškai, neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, taip pat neapklausus Pranešime minimos komisijos narės Ž. Č., netiriant kitų komisijos narių įvertinimų; vien subjektyvus (vienašališkas) duomenų vertinimas negali sudaryti tinkamo pagrindo, kuriuo vadovaujantis yra naikinami atrankos rezultatai. Tokiu būdu buvo pažeistas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, pagal kurį viešojo administravimo subjektai savo veikloje inter alia vadovaujasi objektyvumo ir proporcingumo principais. Alytaus AVPK viršininkas Tarnybiniame Pranešime nurodytų aplinkybių nevertino, t. y. nenustatė, ar minėtame rašte nurodomi Aprašo punktų pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti, nenurodė, kokių teisės aktų normų pagrindu nusprendė atrankos rezultatus paskelbti negaliojančiais, o tik imitavo administracinę procedūrą. Visi paminėti viešojo administravimo įstatymo pažeidimai, Alytaus AVPK viršininko įsakymą daro per se neteisėtą ir naikintiną, o pareiškėjas, siekiant ištaisyti šiuo neteisėtu veiksmu padarytą pažeidimą, skirtinas į laimėtas pareigas.
  2. Apeliaciniuose skunduose visiškai nepagrįstai teigiama, jog komisijos narė Ž. Č. vertino tik atsakymus į savo klausimus, o kitų komisijos narių užduoti klausimai ir atsakymai į juos, komisijos narės vertinimo neįtakojo. Tai neva patvirtino ir pati komisijos narė, teismo posėdžio metu. Tačiau administracinės bylos duomenų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Komisijos narė Ž. Č. teismo posėdžio metu, apklausiama kaip liudytoja, paaiškino, jog atrankos metu, vertindama pretendentus, vadovavosi inter alia Aprašo 29 punktu, vertino ne tik atsakymą į savo užduotą klausimą, bet vertino ir visumą – pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentus. Tą patvirtina teismo posėdžio protokolas, tokie patys liudytojos parodymai užfiksuoti ir teismo sprendime. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nesant jokių (nei esminių, nei mažareikšmių) Aprašo pažeidimų pretendentų atsakymų į klausimus kokybės tirti nereikia yra teisinga.
  3. Teismo posėdžio metu, kaip liudytojai buvo apklausti komisijos nariai – Ž. Č., V. K., R. R., R. J., V. O., S. U., V. V. (t. y. visa komisijos sudėtis), kurie vieningai parodė, jog atranka įvyko vadovaujantis Aprašu ir laikantis Aprašo procedūrų. Manytina, jog šie liudininkų parodymai yra prima facie įrodymas, pagrindžiantis tai, jog atranka įvyko laikantis įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, todėl jos rezultatų naikinti nėra jokio, net menkiausio, teisinio pagrindo.
  4. Negalima sutikti ir su apeliacinių skundų argumentu, jog komisijos narė nepagrįstai įvertino trečiąjį suinteresuotą asmenį 2 balais, o pareiškėją – 5 balais. Komisijos nariai vadovavosi Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo nuostatomis ir pretendentus vertino individualiai. Komisija nariams suteikta teise apie pretendentų vertinimą protokole įrašyti savo nuomonę, nesinaudojo. Taip pat atrankos komisijos protokolas atitiko teisės aktų reikalavimus bei užpildytas tinkamai ir nenustatyta Vidaus tarnybos statuto bei Aprašo nuostatų reikalavimų pažeidimų. Jokių pastabų komisijos pirmininkas nei vienam nariui nepateikė. Komisijos nariai, vertindami atrankos dalyvius, individualiai vertino: pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, kitą atrankos dalyvius charakterizuojančią medžiagą bei pretendentų atsakymus į komisijos narių pateiktus klausimus. Pažymėtina, jog Aprašas nenumato išankstinio (ar minimalaus) balų skyrimo už kokias nors objektyvias ar subjektyvias pretendento savybes (pvz. už teisinio darbo stažą, išsilavinimą, mokslinę, pedagoginę, visuomeninę veiklą). Įstatymų leidėjui delegavus atrankos procedūrą sureglamentuoti poįstatyminiu teisės aktu, buvo išreikšta pozicija dėl atrankos organizavimo ir jos svarbos. Poįstatyminiu teisės aktu sureguliuota tvarka leidžia tinkamai įvertinti visus pretendentus, suteikia plačią diskrecijos teisę komisijos nariams, tačiau kartu ir užtikrina atrankos procesų skaidrumą (atrankoje dalyvauja daugiau nei 5 nariai, vienas iš komisijos narių turi būti profesinių sąjungų atstovas ir pan.). Šioje byloje ginčijamas pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas atrankos komisijos protokolas yra teisės aktais nustatytas dokumentas, kuriame fiksuojama atrankos proceso eiga bei rezultatai ir, kuriuo remiantis, vidaus reikalų įstaigos vadovas, tęsdamas atrankos procedūrą, priima sprendimą dėl pareigūno paskyrimo į pareigas. Pažymėtina, jog buvo sudaryta tikrai nemaža komisija, kurios pakako teisingai įvertinti visus pretendentus, tačiau pakako vieno vienintelio, darbuotojo nuomone pagrįsto, tarnybinio pranešimo ir atrankos rezultatai buvo panaikinti, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Pats atrankos komisijos protokolas yra administracinis teisės aktas, nes būtent jame atsispindi tam tikros asmenų teisės, jame apsprendžiama tam tikrų asmenų teisinė padėtis – vienas iš kandidatų yra pripažįstamas laimėjusiu atranką. Šiam protokolui keliami reikalavimai yra nurodyti Apraše. Jokių Aprašo reikalavimų pažeidimų surašant protokolą nebuvo ir nėra konstatuota. Atrankos komisijos sprendimas, užfiksuotas protokole, paskelbtas dalyvaujant visiems nariams ir kitiems pretendentams, suformavo pareiškėjo teisėtus lūkesčius, ir jie negali būti paneigti.
  5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai iškelia savo interesus ir juos akcentuoja kaip neva vienintelius galimus ir turimus ginti. Laimėjęs atranką, pareiškėjas galėjo pagrįstai ir teisėtai turėti lūkestį, jog į laimėtas konkurse pareigas bus paskirtas. Tik subjektyvus savo galimybių užimti pareigas vertinimas, negali paneigti komisijos, kurią sudarė net septyni nariai, sprendimo. Priešingai, tokia atrankos tvarka (šiame kontekste pažymėtina, jog nei vienas komisijos narys, teismo posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas, nepasakė, jog atranka vyko pažeidžiant Aprašą), leido užtikrinti atrankos komisijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Todėl apeliacinis skundas, kuriame nėra jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurių pagrindu būtu galima naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, visiškai nepagrįstas.
  6. Į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ pareiškėjas įstojo jau po atrankos rezultatų panaikinimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises. Komisijos narės, kuri net nėra etatinė profesinės sąjungos darbuotoja, iki atrankos nepažinojo, ši taip pat pareiškėjo nepažinojo, todėl bet kokie argumentai dėl neva tai šališkos komisijos narės nėra teisiškai pagrįsti ir reikšmingi argumentai, o subjektyvus, emocijomis paremtas, objektyvios tikrovės neatitinkantis teismo klaidinimas. Šiuos teiginius pagrindžia prie atsiliepimo pateikta prašymo įstoti į profesinę sąjungą patvirtinta kopija.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Bylos ginčas yra dėl pareiškėjos teisės užimti aukštesnes pareigūno pareigas.

36Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir pripažino pareiškėjui teisę užimti aukštesnes pareigūno pareigas.

37Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. su teismo sprendimu nesutinka ir, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą iš esmės grindžia fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

39Dėl faktinių aplinkybių vertinimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

40Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka šias įrodymų vertinimo nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė ir pilnai ištyrė reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui. Taip pat, pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Todėl apeliacinės instancijos teismas visų argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo neatkartoja ir pripažįsta, kad jos nustatytos bei pagrįstos įrodymais.

42Dėl ginčo santykius reglamentuojančios teisės taikymo ir aiškinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad atrankos paskirtis yra atrinkti tinkamiausią asmenį laisvai pareigybei užimti. Todėl ginčui yra aktualios teisės normų nuostatos, kuriomis remiantis atliekamas asmens gebėjimų atlikti užimamos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, patikrinimas. Tuo tikslu, remiantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtintos Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo 19 punktu, atrankai vykdyti atranką organizuojančios vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu, iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma komisija (toliau – ir Atrankos komisija). Remiantis Tvarkos aprašo 29 punktu Komisija pokalbio metu vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą ir, remiantis 30 punktu, kiekvienas komisijos narys pretendentus pagal aprašo 29 punkte nustatytus kriterijus vertina individualiai – nuo 1 iki 5 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 5 balai.

43Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nesant nustatytų atsakymų žodžių vertinimo kriterijų komisijos nariams yra suteikta diskrecijos teisė vertinti pretendento žinias bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

44Šiam ginčui taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatos dėl konkurso rezultatų vertinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl, atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; taip pat žr. 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Šiuo atveju atsakovo bei kitos pretendentės dalyvavusios atrankoje nuomonė pagrįsta subjektyviu vertinimu ir nepaneigia komisijos nario vertinimo diskrecijos teisės.

45Apeliantų nurodytos ginčo aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad komisijos narė Ž. Č., vertindama pretendentų atsakymus bei Tvarkos aprašė 29 punkte numatytus kriterijus, piktnaudžiavo jai suteikta vertinimo diskrecijos teise ir buvo šališka. Todėl nesant kitų duomenų, turinčių įtakos komisijos narės Z. Č. objektyvumui, nėra vados tirti pretendentų atsakymų į klausimus kokybės.

46Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens R. Š. apeliacinius skundus atmesti.

49Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Nurodė, jog 2012 m. lapkričio 12 d. Alytaus AVPK vyko atrankos į aukštesnes... 6. Atrankos rezultatai panaikinti, remiantis J. R. tarnybiniu... 7. Buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo... 8. Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į... 9. Paaiškino, kad Aprašo 29 punkte nustatyta, jog komisija pokalbio metu vertina... 10. Pagal Aprašo 29 punktą komisijos narys atrankos metu turi įvertinti visumą... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. nurodė, jog su... 12. Liudytoja Ž. Č. pirmosios instancijos teismo posėdžio... 13. Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio... 14. Liudytoja R. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio... 15. Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio... 16. Liudytojas V. O. pirmosios instancijos teismo posėdžio... 17. Liudytojas S. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio... 18. Liudytojas V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio... 19. II.... 20. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu (I... 21. Teismas nustatė, kad Alytaus AVPK viršininkas 2012 m. lapkričio 15 d.... 22. Teismas pabrėžė, kad Aprašo 30 punktas numato vertinimo (skiriamų balų)... 23. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog komisijos narės 24. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. III.... 26. Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    28. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. apeliaciniu skundu... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      30. Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į... 31. Pareiškėjas K. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo... 32. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
      1. Apeliaciniuose... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Bylos ginčas yra dėl pareiškėjos teisės užimti aukštesnes pareigūno... 36. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir pripažino... 37. Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir trečiasis... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 39. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo apeliacinės instancijos teismas pažymi,... 40. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 42. Dėl ginčo santykius reglamentuojančios teisės taikymo ir aiškinimo,... 43. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nesant nustatytų atsakymų... 44. Šiam ginčui taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos... 45. Apeliantų nurodytos ginčo aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo... 46. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto... 49. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....