Byla e3K-3-69-219/2017
Dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ ieškinį atsakovui S. P. dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiami sutarties sudarymo, pakeitimo ir vykdymo bei teisės normų, reglamentuojančių be pagrindo įgyto turto grąžinimą, taikymo klausimai.
  2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 137 099,76 Eur (473 378,05 Lt) ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos.
  3. Ieškovė UAB „Rodena“, atsakovas S. P. ir trečiasis asmuo A. P. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė vykdyti bendrą veiklą, susijusią su atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiu žemės sklypu Kaune. Jungtinės veiklos sutartimi jos šalys susitarė ir dėl pelno pagal minėtą sutartį paskirstymo. Ši sutartis buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 2-1636-601/2011.
  4. Ieškovės teigimu, atsakovas, vykdydamas Jungtinės veiklos sutarties sąlygą dėl pelno paskirstymo, įgijo be pagrindo 473 378,05 Lt (137 099,76 Eur), šie turi būti priteisti ieškovės naudai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 137 099,76 Eur ir 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovui S. P. ir trečiajam asmeniui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausė žemės sklypas Kaune, 2003 m. gegužės 2 d. tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią buvo susitarta nurodytame atsakovo ir trečiojo asmens sklype bendrai statyti individualius gyvenamuosius namus ir įrengti visus tam reikalingus inžinerinius tinklus bei aplinkos infrastruktūrą. Sklypas buvo padalytas į mažesnius žemės sklypus pagal 2004 m. liepos 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą.
  3. Jungtinės veiklos sutarties 4 punkte jos šalys susitarė, kad visos finansinės operacijos ir atsiskaitymai pagal sutartį vyks per UAB „Rodena“ atsiskaitomąją sąskaitą, išskyrus sklypų pardavimą – už sklypus jų pirkėjai sumokės tiesiogiai S. P. ir A. P., o pastarieji sumokės nuo gautų sumų visus jiems priklausančius mokesčius. S. P. ir A. P. įsipareigojo informuoti UAB „Rodena“ apie sklypų pardavimo kainą tam, kad šalys atsiskaitytų tarpusavyje pagal sutarties sąlygas.
  4. Dalijantis iš bendros veiklos gautą pelną buvo remiamasi jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punktu, kuriame nustatyta, jog S. P. atiteks visos pajamos už jam priklausančios sklypo dalies pardavimą, skaičiuojant sklypo vieno aro pardavimo kainą nuo 500 Lt iki 2700 Lt, nepriklausomai nuo to, kada jis bus parduotas, ir nepriklausomai nuo to, už kiek visi sklypai bus parduoti. Pagal jungtinės veiklos sutarties 4.3.2 punktą, A. P. atiteks visos pajamos už jam priklausančios sklypų dalies pardavimą, skaičiuojant sklypo vieno aro pardavimo kainą nuo 500 Lt iki 700 Lt, nepriklausomai nuo to, kada jis bus parduotas, ir nepriklausomai nuo to, už kiek visi sklypai bus parduoti. jungtinės veiklos sutarties 4.3.3 punkte nustatyta, kad UAB „Rodena“ atiteks visas kitas pelnas, gautas pagal sutartį iš jungtinės veiklos.
  5. Teismas taip pat nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. atsakovui buvo išduotas trečiojo asmens įgaliojimas tvarkyti, valdyti ir disponuoti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančia žemės sklypų dalimi, tačiau, iškilus abejonių dėl atsakovo tinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo (buvo įtariama, kad jis galimai neatsiskaitė su jungtinės veiklos sutarties šalimis, sutarties partneriams neteikė informacijos apie jungtinės veiklos sutartį, suteikto įgaliojimo vykdymą), trečiojo asmens 2009 m. balandžio 20 d. pareiškimu įgaliojimas panaikintas.
  6. Teismas nurodė, kad, prasidėjus jungtinės veiklos sutarties šalių nesutarimams dėl prievolių pagal sutartį vykdymo, Kauno apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-1636-601/2011 dėl sutarties nutraukimo bei kitų reikalavimų. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta. Teismo sprendimas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo įsiteisėjo.
  7. Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pagal atsakovo pareiškimą pradėto ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos ekspertizės centre atliktas objektų tyrimas, jo metu nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties trečiojo puslapio tekste 4.3.1 punkte pakeistas skaičius, skaičiaus pakeitimas atliktas dokumento tekstiniame kompiuterio faile, failo kopijoje arba nuskenavus dokumentą (trečiąjį puslapį) buvo paruoštas naujas tekstinis failas, pakeičiant pirminį skaičių „700“ į dabar esantį skaičių „2700“.
  8. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateiktas originalas jungtinės veiklos sutarties, kurioje būtų pakeista 4.3.1 punkto sąlyga, jog S. P. atiteks pajamos už sklypų dalies pardavimą, skaičiuojant sklypo vieno aro pardavimo kainą nuo 500 iki 2700 Lt. jungtinės veiklos sutarties šalys neturi tokios sutarties originalo. VĮ Registrų centre yra jungtinės veiklos sutarties originalas su 4.3.1 punkto sąlyga, kurioje nurodytas atsakovo pajamų dydis – nuo 500 Lt iki 700 Lt.
  9. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog jam turi atitekti nustatytos didesnės pajamos dėl to, kad jis aktyviau ir daugiau veikė pagal jungtinės veiklos sutartį. Abi sutartys yra tos pačios dienos, todėl spręsti apie didesnį indėlį vykdant sutartį nebuvo pagrindo (tokios sąlygos sutartyje nebuvo nustatytos). Nepateikta įrodymų, kad jungtinės veiklos sutartis buvo keičiama.
  10. Teismas sprendė, kad turi būti vadovaujamasi jungtinės veiklos sutarties sąlyga, nustatančia, jog atsakovui atiteks pajamos, skaičiuojant sklypų pardavimo kainą nuo 500 Lt iki 700 Lt, nes tokia sąlyga yra jungtinės veiklos sutartyje, kurios originalas saugomas VĮ Registrų centre. Atsakovas įgijo turtą be pagrindo, jis negali remtis jungtinės veiklos sutartimi, nustatančia 2700 Lt žemės sklypo aro kainos ribą, kaip turto įgijimą pateisinančiu pagrindu, nors ir nėra įrodymų, kad atsakovas yra susijęs su skaitmens „2“ prirašymu jungtinės veiklos sutartyje. Būtent atsakovas turi įrodyti tai, kad jis turėjo teisę gauti parduodamų žemės sklypų pelno dalį nuo 500 iki 2700 Lt aro pardavimo kainos ribos ir kad turtas atsakovo įgytas pagrįstai.
  11. Pasak teismo, atsakovas iš jam priklausančios žemės sklypų dalies pardavimų nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. birželio 5 d. gavo 1 095 754 Lt, tačiau, taikant 700 Lt vieno žemės sklypo aro pardavimo kainos ribą, 920 400,10 Lt pagal jungtinės veiklos sutartį atsakovas turėjo pervesti ieškovei. Ieškovė atliko 447 022,05 Lt sumos įskaitymą, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei likusią 473 378,05 Lt (137 099,76 Eur) be pagrindo įgytą sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis).
  12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 16 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą atmesti ieškovės ieškinį.
  13. Kolegija nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuriuo jungtinės veiklos sutarties variantu turėjo būti vadovaujamasi skirstant pelną iš bendrosios veiklos: tuo, kuriame nurodyta, kad atsakovui mokėtina nuo 500 Lt iki 2700 Lt už jo parduodamo žemės sklypo arą, ar tuo, kuriame nurodyta, kad atsakovui mokėtina nuo 500 Lt iki 700 Lt už žemės sklypo arą. Esant keliems skirtingiems tos pačios sutarties egzemplioriams, būtina išsiaiškinti ir nustatyti, kokia buvo tikroji šalių valia pagal jungtinės veiklos sutartį.
  14. Kolegija nustatė, kad buvo atspausdinti ir pasirašyti du skirtingi jungtinės veiklos sutarties trečiojo lapo variantai: viename – sutarties 4.3.1 punkte nurodant skaičių „700“, kitame – sutarties 4.3.1 punkte nurodant skaičių „2700“. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punkte skaitmuo „2“ būtų prirašytas prie skaičiaus „700“ jau atspausdintame ir šalių pasirašytame jungtinės veiklos sutarties trečiajame lape. Minėtame jungtinės veiklos sutarties trečiajame lape nėra vienos iš jungtinės veiklos sutarties šalių A. P. parašo, tačiau jame yra ieškovės tuometinio direktoriaus J. J. parašas. Nesant trečiojo asmens A. P. parašo tame sutarties lape, kuriuo remiasi atsakovas, būtina įvertinti, ar trečiasis asmuo kaip jungtinės veiklos sutarties šalis (ne)pritarė tokiam sutarties 4.3.1 punkto pakeitimui savo konkliudentiniais veiksmais (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).
  15. Kolegija teigė, kad jungtinės veiklos sutarties šalys pasirašė pirmiausia vieną sutarties variantą, o vėliau buvo susitarta pakeisti jungtinės veiklos sutartį. Kauno apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-564-475/2011 pagal A. P. ieškinį S. P. bei S. P. priešieškinį A. P. dėl tų pačių žemės sklypų, kurie buvo įnešti į jungtinę veiklą, atidalijimo. Toje byloje savo pateiktame atsiliepime į priešieškinį A. P. nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punkte buvo susitarta, jog atsakovui atiteks visos pajamos už jam priklausančios žemės sklypų dalies pardavimą, skaičiuojant vieno aro sklypo pardavimo kainą nuo 500 Lt iki 2700 Lt. Kauno apygardos teismo byloje Nr. 2-1636-601/2011 (kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo) A. P. neneigė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį buvo susitarta, jog S. P. tenka nuo 500 Lt iki 2700 Lt už parduotą arą. Kolegija sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog tikroji A. P. valia dėl jungtinės veiklos sutarties 4.1.3 punkto sąlygos iki nagrinėjamos bylos iškėlimo buvo ta, jog atsakovui tenka nuo 500 Lt iki 2700 Lt už vieną parduoto sklypo arą.
  16. Kolegija taip pat nurodė, kad, sistemiškai analizuojant jungtinės veiklos sutarties 4.3.1–4.3.3 punktuose įtvirtintas sąlygas, matyti, kad sutarties 4.3.1 punkto sąlyga nustato pajamų už parduotus sklypus pasidalijimą tarp ieškovės ir atsakovo, t. y. apima tik jų tarpusavio dvišalius santykius, todėl aplinkybė, jog pakoreguotame jungtinės veiklos sutarties trečiajame lape nėra A. P. parašo, neturi esminės reikšmės šios sąlygos galiojimui.
  17. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybės, susijusios su jungtinės veiklos sutarties 4.1.3 punkto sąlygomis, ieškovei tapo žinomos tik iš pradėto ikiteisminio tyrimo, nes tai, kad po jungtinės veiklos sutarties sudarymo keitėsi ieškovės vadovai, kolegijos manymu, negali pateisinti ieškovės išreikštos valios pasikeitimo. Vidiniai įmonės santykiai negali turėti įtakos įmonei vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
  18. Kolegija nurodė, kad civilinėje byloje dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo buvęs ieškovės vadovas J. J. paaiškino, jog pagal jungtinės veiklos sutartį buvo susitarta mokėti S. P. didesnę pajamų sumą, nes pastarasis daugiau prisidėjo prie žemės sklypų pardavimo nei A. P.. Ieškovės argumentas, kad pats atsakovas toje byloje teigė, jog pirminė šalių valia buvo dalytis pelną lygiomis dalimis, atmestinas, nes tai, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu tarpusavyje pasidalydavo gautas pajamas po lygiai, neįrodo, jog jie vienodai susitarė dalytis savo pajamų dalis su ieškove.
  19. Kolegija pažymėjo, kad pats A. P. byloje dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo patvirtino, jog jis išdavė įgaliojimą atsakovui dėl sklypų pardavimo, nes pats dirbo kitą darbą, niekuo nesirūpino, o viskuo rūpinosi atsakovas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra aptartas didesnis atsakovo indėlis į bendrą veiklą, tačiau ši aplinkybė, kolegijos teigimu, nėra kliūtis šalims susitarti dėl skirtingo dydžio pelno dalių pasiskirstymo tarp partnerių (CK 6.976 straipsnio 1 dalis).
  20. Kolegija nustatė, kad specialisto išvada buvo pateikta tiriant jungtinės veiklos sutarties kopiją, bet ne originalą, bylos įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo turto bei žemės sklypų kadastro ir registro bylose nėra jungtinės veiklos sutarties originalo. Atsakovas neginčija, kad buvo pasirašytas sutarties egzempliorius, kuriame buvo nustatyta 4.3.1 punkto sąlyga, nurodant atsakovo gaunamas pajamas nuo 500 iki 700 Lt, tačiau ieškovė neneigia ir to, kad jos vadovo J. J. buvo pasirašytas ir jungtinės veiklos sutarties trečiasis lapas su pakoreguota 4.3.1 punkto sąlyga, nustatant atsakovo pajamų dydį nuo 500 iki 2700 Lt. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog ieškovės nurodyta jungtinės veiklos sutarties kopija turi didesnę įrodomąją galią nei ta jungtinės veiklos sutarties kopija, kuria remiasi atsakovas.
  21. Kolegija nurodė, kad ieškovė išsaugojo jungtinės veiklos sutarties kopiją, kurioje nustatytas atsakovo pajamų dydis nuo 500 Lt iki 2700 Lt. Ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centrui buvo pateiktas pirminis jungtinės veiklos sutarties variantas, kurio 4.3.1 punkte buvo nurodyta, jog atsakovui tenkanti pajamų dalis yra nuo 500 iki 700 Lt už sklypo arą, nepaneigia šalių ketinimų pakeisti šį punktą, nustatant, kad atsakovui tenka nuo 500 Lt iki 2700 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 202 straipsnis).
  22. Kolegija pažymėjo, kad N. P. eina ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2008 m. kovo mėn., kai jungtinės veiklos sutartis buvo galiojanti ir vykdoma. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė, atstovaujama N. P., tiek 2009 m. liepos 29 d. pranešime atsakovui apie įskaitymą, tiek vėlesniuose rašytiniuose atsakymuose į atsakovo raštus dėl jungtinės veiklos sutarties vadovavosi šios sutarties sąlyga, kurioje nustatytos atsakovui tenkančios pajamos nuo 500 Lt iki 2700 Lt už arą. Tik nutraukus jungtinės veiklos sutartį ieškovė pareiškė, kad jos tikroji valia buvo skirti atsakovui nuo 500 Lt iki 700 Lt už parduodamo žemės sklypo arą. Toks jungtinės veiklos sutarties aiškinimas nesąžiningas (CK 1.5 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalis sieja sutartis dėl tam tikro objekto, tačiau viena sutarties šalis iš kitos gauna turtą, viršijantį sutarties ribas, toks turto gavimas kvalifikuojamas kaip turto gavimas be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Šioje byloje teismui nekonstatavus, kad jungtinės veiklos sutartis buvo pakeista visų jos šalių valia, faktiniai pinigų pervedimai turėjo būti laikomi esančiais už sutarties ribų. Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jungtinės veiklos sutarties originalo, nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis ši sutartis buvo pakeista, tačiau apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva sprendė, kad jungtinės veiklos sutartis buvo pakeista, nors nenustatė, kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta.
    2. Jungtinės veiklos sutarties šalims pasirašant kiekviename sutarties lape, buvo susitarta būtent dėl 700 Lt dydžio apmokėjimo atsakovui (CK 6.189 straipsnis), faktiškai atsakovo gautos sumos, viršijančios 700 Lt už arą, yra nepagrįstai atsakovo gautas turtas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaida, kad visų jungtinės veiklos sutarties šalių valios išraiška sutarties pakeitimui nebuvo būtina, suabsoliutindamas trečiojo asmens A. P. valios išraiškos buvimą. Atsakovas neįrodė, kad kasatorė būtų išreiškusi valią dėl jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punkto pakeitimo, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įgyti ginčo sumą.
    3. Pagal kasacinio teismo praktiką, sąlyga, jog asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei sandoriu, nei konkrečiu teisės aktu. Turto be pagrindo įgijimo bylose būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad atsakovas gavo lėšas be teisinio pagrindo, tačiau ši ieškovo pareiga laikoma įvykdyta jam įrodžius nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas priešingai, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Apeliacinės instancijos teismo pozicija neatitinka šios kasacinio teismo praktikos reikalavimo, įpareigojančio atsakovą (turto įgijėją) pateikti įrodymus, įteisinančius turto įgijimą. Atsakovas nepateikė jungtinės veiklos sutarties pakeitimo bent su dviejų šalių parašais originalo, kuriuo rėmėsi, nenurodė sutarties pakeitimo aplinkybių, abstrakčiai interpretuodamas teigė, kad trišalė jungtinės veiklos sutartis buvo pakeista dviejų šalių valia. Byloje yra įrodymas, patvirtinantis, kad 700 Lt už arą pardavimo kaina buvo pakeista į 2700 Lt, prirašant skaitmenį „2“ prie skaičiaus „700“. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jungtinės veiklos sutartis suklastota, ir kasatorė to neginčijo, neturi įtakos specialisto išvadai, kad 2700 Lt aro pardavimo kaina atsirado ne kaip kitaip, kaip prirašant „2“ prie „700“, ir šis jungtinės veiklos sutarties lapas nėra pasirašytas visų sutarties šalių.
    4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad kasatorės veiksmai faktiškai mokant 2700 Lt, o ne 700 Lt aro pardavimo kainą, prilygsta teisiniam pagrindui, dėl ko galima laikyti, jog atsakovas šias sumas gavo pagrįstai. Toks vertinimas yra teisiškai ydingas, nes pats atsakovo turto gavimo be pagrindo faktas savaime yra laikomas tariamai teisėtu turto įgijimo pagrindu. Atsakovas įrodinėja, kad gavo turtą teisėtai, remdamasis vien ta aplinkybe, kad faktiškai gavo turtą, ir apeliacinės instancijos teismo sprendime atsakovo pozicija buvo laikoma teisinga, taip nukrypstant nuo turto gavimo be pagrindo instituto taikymo sąlygų (CK 6.237 straipsnis). Aplinkybė, kad kasatorė pareiškė reikalavimus dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo tik po specialisto išvados pateikimo, iki tol laikydamasi neegzistuojančio susitarimo dėl 2700 Lt už arą pajamų, nesukuria teisinio pagrindo atsakovui gauti tai, dėl ko nebuvo susitarta.
  2. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti šį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovės cituojama kasacinio teismo praktika patvirtina tai, kad šioje byloje turėjo būti nustatytos sutarties ribos ir turėjo būti įvertinta, ar ieškovės reikalauta suma patenka į šias ribas. Apeliacinės instancijos teismas itin išsamiai ir pagrįstai nustatė sutarties ribas bei padarė galutinę išvadą, jog ieškovės reikalauta suma patenka į minėtas ribas, yra sandoris, pateisinantis ieškovės prašomos priteisti sumos gavimą.
    2. Dėl jungtinės veiklos sutarties tarp ieškovės, atsakovo ir šios bylos trečiojo asmens jau buvo kilęs teisminis ginčas, jį spręsdami teismai vertino ir analizavo tiek šios sutarties sąlygas, tiek jų faktinį vykdymą. Pati ieškovė reiškė savarankiškus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atsakovui ir grindė juos jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punktu, nurodydama, kad atsakovui turėjo atitekti nuo 500 Lt iki 2700 Lt už parduotą žemės arą. Ieškovė byloje dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo teikė teismui procesinius dokumentus, kurie kiekvienas atskirai bei jų visuma patvirtino ieškovės nuoseklią poziciją, kad jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė, jog atsakovui atiteks nuo 500 Lt iki 2700 Lt už vieną žemės sklypo arą. Pabrėžtina, kad atitinkamas aplinkybes aiškiai patvirtino ir papildomai pagrindė kaip liudytojas apklaustas buvęs ieškovės direktorius J. J., kuris pasirašė jungtinės veiklos sutartį ieškovės vardu. Būtent jungtinės veiklos sutarties sąlyga (4.3.1 punktas) buvo ieškovės reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo sutartinis pagrindas ir įrodinėjimo dalykas jungtinės veiklos sutarties nutraukimo byloje, kurioje ši nuostata, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, buvo analizuojama. Byloje dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo priimti teismo sprendimai ir jais nustatytos aplinkybės (faktai) turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
    3. Į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės tikrąją valią dėl jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punkto: 2009 m. liepos 29 d. pranešimas „Apie dalinį įskaitymą“, 2009 m. lapkričio 10 d. atsakymas į 2009 m. rugsėjo 8 d. raštą dėl jungtinės veiklos sutarties, 2009 m. gruodžio 6 d. atsakymas. Šiuose dokumentuose pati ieškovė patvirtino, jog šalių susitarimas buvo toks, kad atsakovui pagal jungtinės veiklos sutartį turi tekti nuo 500 Lt iki 2700 Lt. Tokią jungtinės veiklos sutarties šalių valią patvirtina ir pačios ieškovės veiksmai, atlikti per visą jungtinės veiklos sutarties vykdymą.
    4. Ieškovės kaip juridinio asmens valdymo organų pasikeitimas negali turėti įtakos ieškovės žinojimo apie tam tikras jungtinės veiklos sutarties sąlygas pasikeitimui, nes šios sutarties sąlygos buvo žinomos ieškovei nuo sutarties sudarymo, ieškovė nekvestionavo jungtinės veiklos sutarties sąlygų iki pat šios sutarties pasibaigimo. Ieškovės direktorė N. P. nuo pat jungtinės veiklos sutarties vykdymo pradžios turėjo galimybę dalyvauti ir dalyvavo ieškovę valdant bei galėjo ir turėjo susipažinti su visais esminiais ieškovės veiklos dokumentais, tarp jų – jungtinės veiklos sutartimi. Ieškovė nepagrįstai siekia savo subjektiškumą sutapatinti su fizinių asmenų, atliekančių jos valdymo organo pareigas, subjektiškumu ir sudaryti sąlygas pakeisti sutarties ribas.
    5. Ieškovė netinkamai identifikuoja ir tikslingai iškraipo specialisto išvados reikšmę. Ši išvada ne patvirtina, o paneigia ieškovės poziciją dėl jos „įtikėjimo kitokia savo pačios valia“, nes išvada patvirtina, jog buvo parengta sutartis su sąlyga „nuo 500 iki 2700 litų“, ši sutartis buvo pasirašyta ir faktiškai vykdoma. Specialisto išvadoje aprašomo dokumento tyrimo metu buvo atliekamas jungtinės veiklos sutarties kopijų tyrimas. Sutarties originalo nebuvimas neužkerta kelio sutarties ribas nustatyti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje atsakovo dalis apibrėžta nuo 500 Lt iki 2700 Lt. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pagal jungtinės veiklos sutartį atsakovui atitenkanti pajamų dalis kada nors būtų apibrėžta nuo 500 Lt iki 700 Lt.
  3. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl sutarties sudarymo ir pakeitimo bei nepagrįsto turto gavimo

  1. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
  2. Pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
  3. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).
  4. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
  5. Byloje nustatyta, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po 1/2 dalį 20,2261 ha žemės sklypo Kaune. Byloje yra pateikta jungtinės veiklos sutartis, kurią ieškovė (kasatorė), atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė 2003 m. gegužės 2 d. Šia sutartimi šalys susitarė veikdamos bendrai suskirstyti fiziniams asmenims priklausantį sklypą į mažesnius sklypus, įrengti juose inžinerinius tinklus bei aplinkos infrastruktūrą ir juos parduoti, taip pat pastatyti sklypuose gyvenamuosius namus ir juos parduoti (sutarties 1.1–1.2 punktai). Šalys susitarė dėl iš bendros veiklos gauto pelno pasidalijimo ir, be kita ko, nustatė, kad sklypų savininkams (fiziniams asmenims) atiteks visos pajamos už jiems priklausančių sklypų pardavimą, skaičiuojant sklypo vieno aro pardavimo kainą nuo 500 iki 700 Lt, nepriklausomai nuo to, kada jis bus parduotas, ir nepriklausomai nuo to, už kiek visi sklypai bus parduoti (sutarties 4.3.1, 4.3.2 punktai). Šalys taip pat nustatė, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta tik šalių rašytiniu susitarimu (sutarties 8.1 punktas). Visą sutarties tekstą ir kiekvieną sutarties lapą pasirašė visi trys sutarties dalyviai. Šalys neginčija, kad tokia sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta.
  6. Byloje taip pat yra pateikta tų pačių šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurioje nurodyta ta pati, kaip ir pirmosios sutarties, data ir kurios tekstas toks pat, kaip pirmosios sutarties, tačiau sutarties 4.3.1 punkte nurodyta, kad atsakovui S. P. sklypo pardavimo kaina skaičiuojama ne nuo 500 iki 700 Lt, o nuo 500 iki 2700 Lt. Sutarties lapas, kuriame skaičius „700“ pakeistas į skaičių „2700“, pasirašytas kaip ir pirmosios sutarties, kasatorės vadovo ir atsakovo S. P., tačiau trečiojo asmens A. P. parašo šiame sutarties lape nėra.
  7. Teisėjų kolegija nurodo, kad sutarties lape, kuriame atsakovo naudai padidinta vieno aro pardavimo kaina iki 2700 Lt, nesant trečiojo asmens parašo, būtų teisinis pagrindas pirmosios sutarties pakeitimą pripažinti neteisėtu (nutarties 31, 32 punktai). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nustatyta, jog antroje sutartyje (jos 4.3.1 punkte) skaitmuo „2“ prirašytas vėliau, negu buvo paruoštas sutarties tekstas, tačiau teisinis kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas tokią galimybę paneigia.
  8. Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos šalies ar įstatymų nustatytą terminą (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodytą prezumpciją galima paneigti, jei sandoris vykdytas esant aplinkybėms, kurios įrodo šalies, patvirtinusios sandorį konkliudentiniais veiksmais, teisėtų interesų, lūkesčių ir laisvos valios pažeidimą, padarytą be jos žinios (suklydimas, apgaulė, prievarta ir kiti įstatymo nustatyti teisiniai pagrindai).
  9. Minėta, kad sutartį galima pakeisti tik laikantis įstatymo reikalavimų ir sutartyje nustatytos tvarkos (nutarties 32 punktas) (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), tačiau viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 6.183 straipsnio 2 dalies norma nurodo, kad sutartis gali būti pakeista nesilaikant CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei iš vienos ar abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog rašytinės sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas ir jas vykdė kitaip, negu nurodyta sutartyje.
  10. Sutarties lapą, kuriame atliktas pakeitimas, pasirašė kasatorės vadovas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnis) ir kasatorė neginčija jo kompetencijos pasirašyti sutartį ar jos pakeitimą. Trečiasis asmuo, kurio parašo sutarties pakeitimo lape nėra, neginčijo jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Kasatorė pripažino atsakovui tenkantį atlyginimą už parduotus sklypus nuo 500 iki 2700 Lt ir neginčijo jungtinės veiklos sutarties pakeitimo anksčiau teismuose nagrinėtose bylose dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir atidalijimo iš bendro turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Nr. 3K-3-435/2013, Nr. 3K-3-441/2014). Be kita ko, trečiasis asmuo neteikė kasacinio skundo šioje byloje.
  11. Byloje nustatyta, kad, vykdant sutartį, nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki 2009 m. birželio 5 d. iš viso buvo parduoti 48 atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausantys žemės sklypai. Tarp sutarties šalių atliekant atsiskaitymus už parduotus sklypus (pasidalijant sklypų pardavimo kainą), atsakovui tenkantis atlyginimas buvo skaičiuojamas nuo 500 iki 2700 Lt už sklypo vieną arą, t. y. atsakovui tenkantis atlyginimas visų sutarties šalių valia buvo skaičiuojamas pagal aptartą pakeitimą (pateiktą antrąją sutartį).
  12. Teisėjų kolegija atmeta kasatorės argumentus, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo pakeista. Byloje nustatyta, jog sutarties pakeitimą pasirašė turintis tam įgaliojimus kasatorės vadovas; pakeitimą vykdė visos sutarties šalys, įskaitant kasatorę, kurios vadovas po sutarties pasirašymo 2004 m. buvo pakeistas. Kasatorė neįrodė, kad sutarties pakeitimas įvyko be jos žinios ir neatitiko įstatymo reikalavimų. Nors apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kada konkrečiai sutarties 4.3.1 punkto sąlyga buvo pakeista, kokiomis aplinkybėmis, bet šiuo atveju lemiamą įtaką šio ginčo rezultatui turi tai, kad bylos įrodymai patvirtina, jog visos sutarties šalys jungtinės veiklos sutarties galiojimo ir vykdymo metu patvirtino savo veiksmais, kad buvo susitarta būtent dėl 2700 Lt už arą sumos mokėjimo atsakovui, t. y. savo veiksmais pripažino trečiojo asmens nepasirašytą sutarties pakeitimą.
  13. Byloje yra pagrindas spręsti, kad visos jungtinės veiklos sutarties šalys pakeitė sutarties 4.3.1 punkto sąlygą. Ši sąlyga faktiškai buvo vykdoma, atsakovui išmokant sau maksimalią 2700 Lt sumą, ieškovė apie tai žinojo ir ne tik tam neprieštaravo, bet ir savo nuostolius kitoje byloje skaičiavo remdamasi būtent šia maksimalia atsakovui mokėtina už arą suma. Teisėjų kolegija sutinka, kad pakeitimas kasatorei nebuvo naudingas, nes sumažino iš sklypų pardavimo jos gaunamą naudą, tačiau kasatorės vadovo, pasirašiusio šį sutarties pakeitimą, veiksmai ir atsakomybės klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šio vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) teisėjų kolegija nepasisako.
  14. Apeliacinės instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad jungtinės veiklos sutartis buvo pakeista teisėtai, ieškiniu prašoma priteisti suma pagal sutartį turėjo atitekti atsakovui, konstatuotina, kad byloje nebuvo pagrindo taikyti turto gavimo be teisinio pagrindo instituto (žr. nutarties 33 punktą). Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinančios turto priteisimą, nustačius turto gavimo be teisinio pagrindo faktą.
  15. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas jungtinės veiklos sutarties šalių tikrąją valią, iš esmės teisingai taikė pirmiau paminėtas CK normas (nutarties 30–33 punktai), remdamasis ne tik byloje esančių sutarčių egzemplioriais, bet ir šalių paaiškinimais, procesiniais dokumentais iš kitų bylų, duomenimis apie šalių elgesį po jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Dėl to kasatorės skundas atmestinas, paliekamas galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus kasacinį skundą, kasatorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo priteisimo netenkinamas. Atsakovo prašymas dėl 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies (CPK 98 straipsnis). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, atsakovo naudai priteistina 1349 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
  2. Kasacinis teismas turėjo 7,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškovės kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ (j. a. k. 134491023) S. P. (a. k. ( - ) naudai 1349 (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

17Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ (j. a. k. 134491023) valstybei 7,29 Eur (septynis Eur 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai