Byla e2-1439-538/2017
Dėl žalos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis,

2sekretoriaujant Rimai Čižauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams M. Č., advokatui P. Ž.,

4atsakovės atstovams J. P., advokatui A. S.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos priteisimo,

Nustatė

6

  1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2016-10-21 buvo paskelbtas keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimas, konkrečiai - keleiviai vežami trimis maršrutais: maršrutu Nr. 40 „Smiltelės g. - Dituva“, maršrutu Nr. 41 „Autobusų stotis - Dituva“, maršrutu Nr. 42 „Klaipėda - SB „Vaiteliai“ - SB „Rasa“. 2016-11-30 UAB „Vlasava“ pateikė pasiūlymą nurodytam pirkimui ir vienų kalendorinių metų pajamų - išlaidų planą. 2017-01-09 buvo gautas pranešimas, kad Komisija, įvertinusi tiekėjų atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, sudarė pasiūlymų eilę, kurioje 1 vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas, 2 vieta - UAB „Vlasava“, 3 vieta - UAB „Sodų autobusai“. Įmonė, nesutikdama su tokiu sprendimu, 2017-02-06 Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį, juo prašė panaikinti 2017-01-09 Komisijos sudarytą pasiūlymų eilę dalyje, kurioje 1 vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigoti VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pašalinti tiekėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš atviro konkurso. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017-01-09 sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Teigia, kad atsakovė, įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, iš esmės pradėjo Konkurso imitaciją, nors sutartis su trečiuoju asmeniu jau buvo pasirašyta 2017-03-01. 2017-05-02 ieškovė pateikė pasiūlymo paaiškinimą, kuriame pagrindė būtinybę pašalinti trečiąjį asmenį iš Konkurso, patikslino 12 mėnesių pajamų išlaidų planą. 2017-06-06 atsakovė pateikė informaciją apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje 1 vieta buvo paskirta trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o 2 vieta paskirta ieškovei UAB „Vlasava“ nurodant, kad 2017-06-07 ieškovė pateikė pretenziją dėl sudarytos eilės, kuri 2017-06-15 buvo atmesta. Mano, kad jeigu atsakovė vadovautųsi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, bendraisiais teisės principais ir Konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, nes Konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais prisiėmė riziką dėl ieškovės negauto pelno, kurį sudaro 126 000 Eur per 7 metus. Skelbime apie pirkimą nurodoma, kad sutarties trukmė mėnesiais 84. Vienų metų planuojamos pajamos yra 364 000 Eur, sąnaudos sudaro 346 000 Eur, pelnas 18 000 Eur (364 000 Eur - 346 000 Eur = 18 000 Eur), o per sutarties trukmę 126 000 Eur (18 000 x 7 m. = 126 000 Eur), atskaičius 15 procentų pelno mokestį nuo nurodytos sumos, žalos dydis per sutarties trukmę sudaro 107 100 Eur (126 000 Eur - 18 900 Eur = 107 100 Eur). Taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tai, jog Konkurso nugalėtoja neteisėtai pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, atima pagrindą tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka.
  4. Nurodo, kad ieškovė neįrodė perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų buvimo, ieškovės įvardintos žalos ir priežastinio ryšio tarp jų. Pažymi, kad ieškovė UAB „Vlasava“ reiškė savarankišką reikalavimą „įpareigoti pašalinti tiekėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš atviro konkurso“. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendimu tokio reikalavimo sprendimo rezoliucinėje dalyje netenkino, todėl UAB „Vlasava“ nepagrįstai teigia, kad „sudaryta eilė paneigia teismo sprendimo <...> privalomumą“. Nurodo, kad iš naujo vertinant pasiūlymus, visiems konkurso dalyviams buvo suteiktos lygios galimybės teikti savo paaiškinimus ir pasiūlymus. Perkančioji organizacija, vykdydama teismo sprendimą ir siekdama išsiaiškinti tiekėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ kartu su pasiūlymu pateiktame konkurso sąlygų nurodytus duomenis bei jų atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, papildomai kreipėsi į tiekėją, prašydama paaiškinti visose plano eilutėse pateiktus skaičius, įskaitant ir nuliniu skaičiumi išreikštas sumas. Tik įvertinusi tiekėjo paaiškinimus dėl plane nurodytų skaičių bei tiekėjo pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, komisija priėmė sprendimą, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus ir šio sprendimo pagrindu buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė. Pažymi, kad ieškovės nurodytos negautos pajamos yra grindžiamos tik hipotetiniais pačios ieškovės skaičiavimais. Taip pat pažymi, kad ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo kviesti trečiąjį asmenį atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, todėl negalima teigti, kad ieškovė būtų laimėjusi konkursą savo pasiūlytomis sąlygomis.
Ieškinys netenkintinas.
  1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1027-163/2017 nusprendė panaikinti atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017-01-09 sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Įpareigojo atsakovę VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymą eilę. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017-01-25 sprendimus Nr. S5-52 ir S5-53, kuriais atmesta ieškovės 2017-01-23 pretenzija, nutraukė. Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 sprendimui įsiteisėjus, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą, pakartotinai vertino tiekėjų pateiktus pasiūlymus tam, kad būtų galimybė sudaryti pasiūlymų eilę. Pasiūlymų eilės sudarymo procedūrų metu tiekėjų UAB „Vlasava“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Sodų autobusai“ buvo prašoma pateikti savo pasiūlymų paaiškinimus. Tiekėjai perkančiajai organizacijai teikė paaiškinimus ir papildomus paaiškinimus. Toliau vykdant viešojo pirkimo procedūras, atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų atviro konkurso komisija, įvertinusi tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, pateiktus pasiūlymų kainų sudėtinių dalių paaiškinimus, papildomus pasiūlymų paaiškinimus, neįprastai mažos kainos pagrindimus bei atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, sudarė pasiūlymų eilę, kurioje 1 vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, 2 vieta - UAB „Vlasava“. UAB „Vlasava“ 2017-06-08 pateikė pretenziją. 2017-06-15 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų atviro konkurso komisija priėmė sprendimą netenkinti tiekėjo UAB „Vlasava“ pretenzijos ir kviesti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį.
  2. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis).
  3. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją, pažymėjo, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Eurovia Lietuva“ v. Ukmergės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-32/2013). Veiksmingumo principas reikalauja, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra ir jos taikymas nebūtų toks, jog pasinaudoti šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanoma ar labai sudėtinga (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas Santex, C-327/00, ECLI:EU:C:2003:109). Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjams būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, kad peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Dėl to teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Izraelio bendrovė „eVigilo Ltd“ v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-309-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu, kasacinis teismas konstatavo, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik pastarosios neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Taigi nagrinėjamu ieškovė turėjo įrodyti žalos faktą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama.
  4. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
  5. Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendimo 28 punkte nurodė, kad pagal konkurso sąlygų reikalavimus priedo Nr. 7 kiekviena eilutė privalėjo būti užpildyta ir negalėjo būti nurodyta nuline verte arba 100 procentų finansuojama iš kitų įmonės vykdomų veiklų. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ teikdamas pasiūlymą, priede Nr. 7 net 11 eilučių įrašė nulinę vertę, todėl perkančioji organizacija, kuri privalo griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų, negalėjo pripažinti šio priedo užpildytu tinkamai, tuo pačiu pripažinti tiekėją atitinkantį konkurso sąlygų reikalavimus ir turėjo pašalinti tiekėją iš pirkimo.
  6. Tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad nurodyto sprendimo 36-35 punktuose teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra akcentavęs, kad neįprastai mažos kainos procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. VPĮ perkančiajai organizacijai nedraudžia į tiekėją kreiptis kelis kartus, kad šis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą ar bent išsiaiškinant prieštaravimus tarp pasiūlymo ir pagrindimo, tačiau nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija buvo nepagrįstai pasyvi, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju tiek perkančiosios organizacijos, tiek laimėtojo formalūs veiksmai, kuriais realiai nebuvo siekiama patikrinti/pagrįsti tiekėjo siūlomos kainos realumą, negali būti vertinami kaip atitinkantys VPĮ 40 straipsnio nuostatas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, kas sudaro pagrindą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą pripažinti viešo pirkimo laimėtoju UAB „Klaipėdos autobusų parkas“. Teismas 2017-04-06 sprendime taip pat nurodė, kad keliose naujausių kasacinio teismo nutarčių (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-546-469/2016 ir Nr. e3K-7-23-248/2017), pažymėta, kad teismų praktikoje taikytas sprendimas grąžinti ginčo šalis į atitinkamą viešojo pirkimo procedūrų stadiją laikytinas iš dalies teisiškai nekorektišku, jis iš esmės reiškė perkančiųjų organizacijų įsipareigojimą iš naujo atlikti atitinkamus pasiūlymų vertinimo veiksmus, todėl naujoje teismų praktikoje perkančiosios organizacijos turėtų būti įpareigojamos pakartotinai atlikti tam tikrus ginčo konkretų išsprendimą teisme įgyvendinančius veiksmus, todėl atsakovė įpareigotina iš naujo sudaryti laimėtojų eilę.
  7. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė panaikinti atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017-01-09 sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“; įpareigoti atsakovę VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017-01-25 Nr. S5-52 ir Nr. S5-53, kuriais atmesta ieškovės 2017-01-23 pretenzija, nutraukė, tačiau neįpareigojo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pašalinti tiekėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymo iš atviro konkurso. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ priimto teismo sprendimo neskundė, taigi darytina išvada, kad atsižvelgdama į teismo įpareigojimą, atsakovė pradėjo naujos pasiūlymų eilės sudarymo procedūras neturėdama pareigos pašalinti tiekėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymo iš atviro konkurso. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-06 sprendime pasisakydamas, kad perkančioji organizacija nebuvo aktyvi, grąžino šalis į pasiūlymų, paaiškinimų ir kainos pagrindimo stadiją, taigi darytina išvada, kad atsakovė perkančioji organizacija turėjo pagrindą užklausti tiekėjus, taip pat ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl pasiūlymo ir kainos pagrindimo. Ieškovė nenurodo, kad iš naujo įvertindama kainos pagrindimą, atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, ir iš bylos medžiagos tokios išvados daryti negalima (CPK 178, 185 straipsniai).
  8. Nors ieškovė ir nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tai, jog Konkurso nugalėtoja neteisėtai pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, atima pagrindą tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
  9. Kaip nurodyta, anksčiau, atsižvelgiant į įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-06 sprendimo išaiškinimus, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovės nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa, todėl teismas neturi pagrindo ieškovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015 vadovautis.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, iš naujo vertindama tiekėjų pasiūlymus, atliko neteisėtus veiksmus, byloje neįrodžius neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė negalima, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti (VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  12. Byloje nustatyta, kad atsakovė patyrė 1000 eurų teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

7ieškinį atmesti.

8Priteisti atsakovei VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš ieškovės UAB „Vlasava“ 1000 eurų teisinės pagalbos išlaidų.

9Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai