Byla 2A-634-345/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Henrichas Jaglinskis (pranešėjas), kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, sekretoriaujant Editai Kirdeikienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Irenai Leškienei, pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai,

Nustatė

2Pareiškėja A. P. 2007-12-19 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti jai terminą prašymui, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams paduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. P. 3,87 ha žemę (duomenys neskelbtini) bei 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį administracinį suskirstymą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas, M. P. , iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės (duomenys neskelbtini) bei 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį administracinį suskirstymą, kurią jos tėvas paveldėjo po savo tėvo (pareiškėjos senelio) A. P. mirties. Nurodė, kad ji yra M. P. duktė. Jos tėvas M. P. po savo tėvo A. P. mirties pagal 1936-11-01 surašytą testamentą, patvirtintą 1938 m., paveldėjo ½ dalį 6,57 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą ½ minėtos žemės dalį paveldėjo jo brolis Antanas. Seseriai Jadvygai broliai Motiejus ir Antanas turėjo sumokėti piniginę išmoką, o seserys Apolonija ir Veronika jau buvo atidalintos. Tai, kad pareiškėjos senelis (duomenys neskelbtini) valdė 6,57 ha žemės įrodo 1929 m. (duomenys neskelbtini) ūkininkų prašymas Ukmergės apskrities žemės tvarkytojui. Iš šio sąrašo taip pat matyti, kad 25 (duomenys neskelbtini) ūkininkai lygiomis dalimis valdė 58,01 ha miškų ir pievų, esančių (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina ir 1938 m. (duomenys neskelbtini) žemės rūšiavimo sąrašas „Pustagirys“, kuriame nurodyta, kad kaimo ūkininkai žemės reformos metu iš sklypo Nr. 43, t.y. 58,01 ha miškų ir pievų, esančių (duomenys neskelbtini), gavo po 2,07 ha žemės bendram valdymui. Žemės reforma šiame kaime nebuvo baigta iki nacionalizacijos. Ji pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į tėvo M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę bei giminystę įrodančius dokumentus įstatymo nustatytu laiku ir tvarka, tačiau nepateikė nuosavybės teisę į 3,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), įrodančių dokumentų dėl svarbių priežasčių, t.y. papildomus įrodymus apie žemės paveldėjimą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo tik po Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-02-26 sprendimo.

3Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai, t.y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. P. tėvas M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį suskirstymą, kurią paveldėjo po tėvo A. P. mirties; atnaujino terminą pareiškėjai A. P. prašymui, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,87 ha žemę (duomenys neskelbtini)ir 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį suskirstymą. Teismas nustatė, kad M. P., miręs 1946-12-19, yra A. P., mirusio 1936-11-05, sūnus, o pareiškėjos A. P. tėvas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. 1938-01-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas 1936-11-01 A. P. naminis testamentas, liudytojų paaiškinimus, nustatė, jog A. P. testamentu sūnums Motiejui ir Antanui paliko po lygią dalį nuosavybės teise turėtos 6,57 ha žemės (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog A. P. 1942-01-31 išduotame nuosavybės akte nurodyta, jog jis nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos tėvas M. P. taip pat kaip ir jo brolis A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pareiškėjos amžių, sveikatos būklę, aplinkybę, jog ji neturėjo nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtintančių dokumentų, pripažino, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleidimo priežastys yra svarbios (LR CPK 78 str. 1 d., 578 str.) ir praleistą terminą prašymui, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams paduoti atnaujino.

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą t.y. pareiškėjos A. P. pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą. Teismas nevertino, kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauto Ukmergės apskrities Deltuvos valsčiaus (duomenys neskelbtini) ūkininkų 1929-09-28 prašymo ir prie jo pridėto sąrašo matyti, jog vykdant (duomenys neskelbtini) žemių skirstymą viensėdžiais projektą ((duomenys neskelbtini) sklypų pasiskirstymo protokolas 1936-10-12), M. P. pasirinko sklypus A. P. ir O. P. ir vietoje turėtų rėžiuose 7,9 ha ir 7,8 ha žemės gavo po 3,87 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir po 2,07 ha miško (duomenys neskelbtini) bendram valdymui. Iš 1936 m. skirstymo vienkiemiais plano (patvirtinto 1937-07-12) matyti, kad žemės savininkais buvo: A. P. – sklypo Nr. 34 – 3,10 ha ir sklypo Nr. 2- 0,77 ha, bei bendrosios nuosavybės teise jam priklausė 2,07 ha miško, esančio sklype Nr. 43, (duomenys neskelbtini); O. P. - sklypo Nr. 35 – 2,99 ha ir sklypo Nr. 3- 0,79 ha, bei bendrosios nuosavybės teise jai priklausė 2,07 ha miško, esančio sklype Nr. 43, (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007-02-26 sprendimu nustatė, jog pareiškėjos tėvas M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2,07 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos 1936 m. gavo dovanų iš pareiškėjos tetos O. P. bei atnaujino terminą pareiškėjai prašymui, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti. Į pareiškėjos tėvo M. P. brolio A. P. nuosavybės teise valdytus sklypus Nr. 34 ir Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini), bei sklypo Nr. 43 dalį, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės yra atkurtos J. P.. Tai, kad pareiškėjos tėvo brolis A. P. pagal 1936 m. (duomenys neskelbtini) skirstymo viensėdžiais planą turėjo 3,87 ha žemės ir 2,07 ha miško neįrodo, jog ir pareiškėjos tėvas M. P. turėjo tiek pat žemės. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1938-01-07 Ukmergės apylinkės teismo patvirtintu naminiu pareiškėjos senelio A. P. testamentu, kadangi jame nėra nurodyti sklypų numeriai, jų ribos.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. P. prašo teismo nutraukti apeliacinį procesą CPK 321 str. pagrindu, o netenkinus šio prašymo, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinį skundą pasirašė ir padavė Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja L. V. , t.y. neįgaliotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos asmuo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, atnaujino terminą prašymui, giminystės ryšį, nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams paduoti bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės (duomenys neskelbtini) bei 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį administracinį suskirstymą, kurią jos tėvas paveldėjo po savo tėvo (pareiškėjos senelio) A. P. mirties. Teismas teisingai vertino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) išskirstymas į vienkiemius tęsėsi ir 1942 m. Šias aplinkybes įrodo: senelio A. P. testamentas, teismo patvirtintas 1938 m., 1936 m. (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo į vienkiemius planas ir eksplikacija, 1938 m. sklypų paskirstymo protokolas. Tai, kad reformos metu ūkininkams buvo perskirstomi žemės sklypai patvirtina: 1936 m. sklypų paskirstymo protokolas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos senelis A. P. yra sklypo savininkas, o jos tėvo M. P. pasirinktas sklypas Nr. 35 yra 7,9 ha; O. P. , kurios žemės reikalus taip pat tvarkė pareiškėjos tėvas bei parinko jai sklypą Nr. 36, turėjo 7,8 ha, o 1936 m. (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo į vienkiemius plane ir eksplikacijoje O. P. sklypas nurodytas Nr. 35 yra 3,78 ha dydžio; 1942 m. Žemės tvarkymo departamento aktu pareiškėjos dėdei A. P. buvo paskirti sklypai Nr. 34 ir Nr. 2 – 3,87 ha dydžio ir 1936 m. (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo į vienkiemius plane ir eksplikacijoje nurodyti A. P. sklypai Nr. 34 ir Nr. 2 yra 3,87 ha dydžio. Pareiškėjos tėvas M. P. slapstėsi nuo represijų ir negalėjo dalyvauti karo metu vykdomoje žemės reformoje.

6Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos A. P. pareikštus reikalavimus šioje byloje, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias rūšinį teismingumą ir bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka.

8Pareiškėja byloje buvo pareiškusi reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turintį žemės nuosavybės teise valdymo faktą ir atnaujinti terminą paduoti prašymą, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos tėvo M. P. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pirmosios instancijos teismas tenkino abu šiuos reikalavimus, t.y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. P. tėvas M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį suskirstymą, kurią paveldėjo po tėvo A. P. mirties bei atnaujino terminą prašymui, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,87 ha žemę (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį suskirstymą.

9Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais apie pareiškėjos sveikatos būklę bei jos atstovės paaiškinimais, kad pareiškėja neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl negalėjo laiku jų pateikti, atnaujino pareiškėjai terminą prašymui ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, pareiškėjos tėvo, M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę: 3,87 ha (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha (duomenys neskelbtini) pagal ikikarinį suskirstymą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. numato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 10 str. 4 d. numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems šį nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau pažymėtina, kad asmuo, siekdamas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, turi išreikšti savo valią, t.y. paduoti prašymą atkurti nuosavybės teisę ne teismui, bet atitinkamai institucijai (1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 17 str.), kurios yra detalizuotos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 6 p. Toks imperatyvus reikalavimas kyla iš to, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, pareiškėja turėjo kreiptis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją iki 2001 m. gruodžio 31 d. Jeigu toks prašymas iki šio termino paduotas nebuvo, o po šio termino buvo kreiptasi į atitinkamą valstybės instituciją, pareiškėjai atsirado teisė kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą (1997-07-01 Įstatymo Nr. VIII-359 10 str. 1 d., 2004-10-12 Įstatymo Nr. IX-2490 redakcija).

10Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 1991-12-30 padavė prašymą Ukmergės r. Ukmergės apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į jos tėvo M. P. , Antano, iki nacionalizacijos turėtą žemę, t.y. 5,85 ha, iš kurių 2,07 ha buvo miško, esančių (duomenys neskelbtini), kurią jos tėvui dovanojo pareiškėjos teta O. P. (c.b. 2-154-627/2007, b.l. 22, 25). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2007-02-26 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos A. P. tėvas M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2,07 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) pagal ikikarinį suskirstymą, kuriuos gavo dovanų pagal 1936 m. dovanojimo sutartį iš pareiškėjos tetos O. P. bei atnaujino terminą prašymui, giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti. Tačiau iš šioje byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad dėl šioje nagrinėjamoje byloje keliamų reikalavimų, t.y. dėl pareiškėjos tėvo M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės, kurią jis paveldėjo po savo tėvo A. P. mirties pagal 1936-11-01 surašytą testamentą, patvirtintą 1938-01-07 (b.l. 13), pareiškėja A. P. į Vilniaus apskrities viršininko Ukmergės rajono administracijos skyrių nesikreipė, prašymo dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą nepateikė, todėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procesas dėl nuosavybės atstatymo į M. P. paveldėtą po tėvo A. P. mirties žemę pradėtas nebuvo. Šiuo atveju su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti pareiškėja A. P. kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, išaiškino, kad pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas. Bendrosios kompetencijos teismas gali nagrinėti prašymus dėl nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo, kai toks prašymas yra pareiškiamas kartu su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

11Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinio pareiškimą nagrinėti civilinio proceso tvarka bei iš esmės išnagrinėjo pareiškimą atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti, nors turėjo nutraukti bylą CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Kadangi prašymas atnaujinti praleistą terminą yra išnagrinėtas, sprendimas šioje dalyje naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

12Vertinant pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,87 ha žemės (duomenys neskelbtini) bei 2,07 ha pievų ir miško (duomenys neskelbtini), pagal ikikarinį administracinį suskirstymą, kurią jos tėvas paveldėjo po savo tėvo (pareiškėjos senelio) A. P. mirties, būtina atsižvelgti į tai, jog pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 445 str.). Kadangi pareiškėja A. P. nesikreipė į atitinkamą instituciją su prašymu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neturi institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų (pažymos) pakankamumo ar nepakankamumo nuosavybei atkurti, todėl pareikštas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat nenagrinėtinas teisme, byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

13Nutraukus bylą, pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o tuo atveju, jei terminas teismo būtų atnaujintas - į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrių, dėl pareiškėjos tėvo M. P. nuosavybę patvirtinančių dokumentų įvertinimo ir nuosavybės teisių į žemę atstatymo.

14Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

15Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o priėmęs pareiškimą nepagrįstai jį iš esmės išnagrinėjo, kadangi bylą turėjo nutraukti dėl abiejų reikalavimų (CPK 293 str. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos sprendimas panaikintinas, o byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

17Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-233-675/2008 ir šią civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai