Byla 2-623/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „City service“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria teismas sustabdė civilinę bylą Nr. 2-420-625/2007, iškeltą pagal ieškovo AB „City service“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi patirtų nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Ąžuolyno valda“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB „City service“ ieškiniu prašė teismo iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 842 395 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama trečiojo asmens UAB „Ąžuolyno valda“ 71,37 proc. akcijų pirkimą-pardavimą privatizavimo būdu, ieškovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie privatizuojamos įmonės finansinę padėtį. Sprendė, jog dėl šios priežasties AB „City service“ įsigijo trečiojo asmens akcijų už kainą, kuri neatitinka tikrosios įmonės vertės, ir dėl to patyrė nuostolių.

4Atsakovė atsiliepime į ieškinį, o vėliau atsakovės atstovas teismo posėdyje pareiškė prašymą sustabdyti iškeltos civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl didelės vertės UAB „Ąžuolyno valda“ turto pasisavinimo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta įmonės revizija, specialistas padarė išvadas apie įmonės finansinę būklę. Mano, jog ikiteisminio tyrimo rezultatai gali turėti reikšmės teisingam šios civilinės bylos išsprendimui.

5Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir sustabdė nagrinėjamą bylą iki nuosprendžio, nutarties ar nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-523-06 įsiteisėjimo. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, todėl šio tyrimo metu gauti duomenys yra reikšmingi teisingam nagrinėjamos civilinės bylos išsprendimui. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbiami, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, byla turi būti sustabdyta iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo byloje (CPK 163 str. 3 p.).

6Ieškovas AB „City service“ atskirajame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo priimtos visos nutarties neteisėtumą, nors šiame skunde išdėstytą prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminis tyrimas nutrauktas arba surašytas kaltinamasis aktas) byloje Nr. 30-1-523-06 sieja tik su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria netinkamai išspręstas bylos sustabdymo termino klausimas. Skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Ieškovo reikalaujami priteisti nuostoliai atsirado dėl neteisėtų atsakovo, kaip UAB „Ąžuolyno valda“ akcininko, veiksmų, vykdant sutartines prievoles pagal privatizuojamų akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu sprendžiamas klausimas dėl atskirų asmenų veiksmų ar neveikimo teisinio kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, todėl šio tyrimo metu priimtas galutinis procesinis sprendimas neturės įtakos nagrinėjamos civilinės bylos teisingam išsprendimui.
  2. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-523-06 gali būti reikšmingos tik revizijos ir/ar specialisto/eksperto išvados, kurios negali būti paviešintos vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau jomis gali remtis šalys, įrodinėjančios aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, mano, jog yra pagrindas stabdyti bylą iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo ikiteisminio tyrimo byloje, o ne iki teisminio nagrinėjimo metu priimto procesinio sprendimo, kuriuo baudžiamoji byla bus išspręsta iš esmės, įsiteisėjimo.
  3. Teismas nagrinėjamą civilinę bylą turėjo sustabdyti vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, o ne 163 straipsnio 3 punktu.

7Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

  1. Įstatymas nustato civilinės bylos sustabdymo terminą – iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla (CPK 166 str. 4 p.). Teismas vadovavosi šia norma, jis neturi teisės nustatyti kitokio termino, todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo nutartyje nurodyto netinkamo civilinės bylos sustabdymo termino, yra nepagrįsti.
  2. Baudžiamojoje byloje nustačius kaltus asmenis, gali pasikeisti dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis bei jų subjektiškumas.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. 2002 m. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai - kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, 72 straipsniai ir kt.). Ilgi bylos sustabdymo terminai sunkina ir tiesos nustatymą byloje. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

10Nagrinėjama byla sustabdyta remiantis CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, t.y. kol bus išspręsta kita baudžiamąja tvarka nagrinėjama byla. CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu būtina stabdyti tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra prejudicinis ryšys, t.y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp minėtų bylų. Tačiau apie prejudicinio ryšio egzistavimą galima spręsti tik esant dviem byloms, t.y. baudžiamoji byla taip pat turi būti iškelta.

11Iš civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad vyksta ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-523-06 dėl didelės vertės UAB „Ąžuolyno valda“ turto pasisavinimo. Šis tyrimas nėra pasibaigęs, ikiteisminio tyrimo byla nėra perduota teisminiam nagrinėjimui ir nėra suformuota baudžiamoji byla, todėl sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu teismas neturėjo teisinio pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju teismas, nustatęs prejudicinį ryšį tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo bylos, gali, bet neprivalo sustabdyti civilinę bylą kitu pagrindu – remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Vien tik neteisingas proceso teisės normos parinkimas sprendžiant bylos sustabdymo klausimą nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir aukščiau nurodytos ikiteisminio tyrimo bylos.

12Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių priteisimo. Ieškovas ieškinį grindžia neteisingu privatizuojamo objekto (trečiojo asmens akcijų) kainos nustatymu ir įrodinėja, jog atsakovė nepateikė jam tinkamos informacijos apie privatizavimo būdu įsigyjamas akcijas. Atsakovė neigia savo kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl didelės vertės įmonės turto, bet ne jos akcijų pasisavinimo. Nėra žinoma, kokiems asmenims pareikšti įtarimai, kokie konkretūs įtarimai jiems yra pareikšti, ar atsakovė žinojo apie jai nuosavybės teise priklausiusio turto pasisavinimą. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad egzistuoja prejudicinis ryšys tarp šių bylų ir dėl to negalima nagrinėti civilinės bylos, kol nebus priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ar įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kuri bus išspręsta iš esmės, nėra pagrindo. Rungimosi principas įgalina kiekvieną šalį įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas turi teisę civilinę bylą nagrinėjančio teismo prašyti skirti ekspertizę byloje arba remtis baudžiamojoje byloje atliktos ekspertizės/specialisto išvadomis, kitais dokumentais, kuriuos bylą nagrinėjantis teismas gali vertinti civilinio proceso tvarka (CPK 42 str. 1 d., 177 str., 212 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ne aplinkybių, kurios susijusios su UAB „Ąžuolyno valda“ turto pasisavinimu ar jo vertės sumažinimu, tačiau tai, koks turtas egzistavo ir buvo įtrauktas į įmonės finansinę apskaitą privatizavimo sandorio sudarymo metu, t.y. ar privatizavimo metu ieškovui atsakovės pateikti duomenys apie įmonės turtą atitiko realią įmonės finansinę padėtį bei privatizuojamų akcijų vertę.

13Pažymėtina, kad tokias išvadas teisėjų kolegija padarė neišeidama už atskirojo skundo ribų, nes atskirajame skunde apeliantas iš esmės ginčijo pirmosios instancijos teismo priimtos visos nutarties neteisėtumą, nors šiame skunde išdėstytą prašymą siejo tik su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria netinkamai išspręstas bylos sustabdymo termino klausimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai apeliantas apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėsto faktinius ir teisinius argumentus, tačiau pateikia prašymą, kuris ne visiškai atitinka išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pasisakyti dėl visų apelianto argumentų, ir tai nėra laikoma apeliacinio (atskirojo) skundo ribų peržengimu.

14Aukščiau nurodytos išvados užtikrina operatyvų bylos nagrinėjimą, atitinka proceso koncentracijos principą, nepažeidžia nei vienos šalies teisių ir teisėtų interesų, kadangi šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti bylos, o reikia ją nagrinėti toliau.

15Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino proceso teisės normas, reguliuojančias bylos sustabdymo klausimus ir nepagrįstai sustabdė bylą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o atsakovės prašymas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-523-06 dėl didelės vertės UAB „Ąžuolyno valda“ turto pasisavinimo, atmestinas (CPK 329 str. 1 d. 337 str. 2 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-420-625/2007 nagrinėjimą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-523-06 dėl didelės vertės UAB „Ąžuolyno valda“ turto pasisavinimo, atmesti.

Proceso dalyviai