Byla 2-6592-452/2012
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė, sekretoriaujant Kristinai Keršulytei, dalyvaujant pareiškėjui P. D., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. V., suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir

Nustatė

2pareiškėjas J. D., patikslinęs pareiškimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. D., mirusio 2012-01-09, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

3Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2012-01-09 mirė jo tėvas, kuris testamentu visą turtą paliko jam, sūnui. Tėvas paskutinius trejus metus iki mirties gyveno jo bute, turėjo savo baldus, šaldytuvą, knygas ir kitus namų apyvokos daiktus. Po tėvo mirties, dėl įstatymų nežinojimo laiku nesikreipė dėl paveldėjimo, tačiau naudojosi visais jo daiktais. Tėvo vardu yra registruotas žemės sklypas, kuris tenka jam kaip paveldėtojui. Prašo pareiškimą tenkinti ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

4Suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (47 b.l.). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad inspekcija nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų palikėjo J. D. turtui priimti. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo ir prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui (23-24 b.l.).

5Suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta viešojo paskelbimo būdu (43 b.l.). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6Pareiškimas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas P. D. yra 2012 m. sausio 9 d. mirusio J. D. sūnus (7,8 b.l.). Pareiškėjo motina E. D. mirė 1995-12-29. Pagal 2010 m.kovo 4 d. sudarytą testamentą (reg. Nr. 730) J. D. visą jam priklausantį turtą paliko sūnui P. D. (10 b.l.). Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko patvirtina, kad J. D. vardu yra registruota nuosavybė ( - ) dalims žemės sklypo esančio ( - ) , ir 5,46 ha žemės sklypo, esančio ( - ) . (18-20 b.l.).

8Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti ( CK 5.50 str.2d.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad J. D. yra sudaręs testamentą, tačiau po jo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė ( 14,17 b.l.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą arba, kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis po tėvo J. D. mirties nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą, kurį sudaro baldai, knygos namų apyvokos daiktai, valdyti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojos T. Š., A. M., kurių parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Teismas atsižvelgdamas į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, pareiškėjo veiksmus, iš kurių matyti, kad jis laikė save perimto turto savininku, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog po abiejų tėvų mirties faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį (CK 5.50 str.2 d., 5.51 str.). Atsižvelgiant į byloje esančių ir ištirtų įrodymų visetą, kuriuos teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

9Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ( CPK 444 straipsnio 1 dalis), šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

10Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

11Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

12Pareiškimą tenkinti.

13Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. D., asmens kodas ( - ) po savo tėvo J. D., asmens kodas ( - ) mirusio 2012 m. sausio 9 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

14Priteisti iš P. D., asmens kodas ( - ) 16 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai