Byla 1A-221-64-2007

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Vaclovo Iždono, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Laimai Burbienei, dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nuteistajam J. G. ,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 2 d. ir nuteistas areštu 50 parų, bausmę atliekant areštinėje, uždraudžiant dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą,

Nustatė

4J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 24 d. apie 20 val. 20 min., Šiaulių rajone, Gruzdžių miestelio ribose, kelio Drąsučiai – Šiupyliai - Gruzdžiai 21 km 200 m, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tuo pažeisdamas KET 59 punkto reikalavimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas KET 68 punkto reikalavimus, vairuodamas Š. M. priklausantį automobilį „Ford Sierra“, v/n ( - ) nepasirinko saugaus eismo važiavimo greičio, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas KET 144 ir 164 punkto reikalavimus, ir susidūrė su automobiliu „Audi 100“, v/n ( - ) priklausančiu V. Z. , vairuojamu R. Z. , dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. Z. sveikata ir nežymiai automobilio „Audi 100“ keleivio M. Z. sveikata.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo paskirti jam baudą, jos dydį parenkant įstatymo numatytose ribose, arba paskirti laisvės atėmimo bausmę, taikant LR BK 75 str., atidėti jos vykdymą. Nurodo, kad teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, neteisingai paskirtos bausmės, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti esant atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2 p. (kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), o teismo nurodomi argumentai grindžiami „kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, neatsiprašė nukentėjusiųjų, melavo bylos nagrinėjimo teisme metu“ neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir neparemti įstatymo nuostatomis, nes nukentėjusiųjų atsiprašė teismo posėdžio metu, teismui nemelavo, tyrimui nekliudė, bendravimo su nukentėjusiaisiais aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad jis nesigaili padaręs nusikaltimą. Paramos teikimo ar žalos atlyginimą pripažinimą lengvinančia aplinkybe nustato LR BK 59 str. 1 d. 1 ir 3 punktai, todėl tokie teismo argumentai nepaneigia kitos lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Mano, kad iš jo elgesio pakankamai matyti nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, todėl teismas turėjo pripažinti esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p.. Taip pat nurodo, kad šiuo metu dirba pagal įsigytą verslo liudijimą, todėl galės atlyginti turtinę žalą draudimo kompanijai, sumokėti baudą, jei tokia būtų paskirta, todėl mano buvo pagrindas parinkti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba areštu, be to, jis išlaiko du nepilnamečius vaikus ir atitraukimas nuo darbo ir pajamų negavimas pakenks jų interesams, nes vaikams teikia išlaikymą, ką patvirtina jų motina R. G. . LR BK 47 str. numato baudos dydį už neatsargų nusikaltimą – iki 75 MGL, pagal jo pajamas jis gali sumokėti tokio dydžio baudą, nors mano, kad galėtų būti paskirta ne maksimalaus dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus (LR BK 68 str.) pilnai užtikrina, kad jis nepadarys naujo nusikaltimo. Už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl tai pilnai užtikrins bausmės tikslų pasiekimą.

6Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl paskirtos bausmės

8Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino J. G. kaltu ir nuteisė pagal LR BK 281 str. 2 d.. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismo išvados yra argumentuotos ir pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes. Apeliantas savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo, o skundžia tik bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

9Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.

10Teismas pagrįstai nustatė, kad J. G. padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), laikomas anksčiau neteistu, nes teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimą, be to, pats nuteistasis paaiškino, kad daugelį metų vairuoja automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jog ši nusikalstama veika yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys, kad nuteistasis nekeičia gyvenimo būdo – neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo vairuoja automobilį, teismas taip pat pagrįstai nenustatė J. G. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių bei padarė teisingą išvadą, kad paskirti baudą, neturint pastovaus darbo užmokesčio (verslo liudijimas išduotas nuo 2007-03-30 ir tik iki 2007-04-28) yra netikslinga, o atsižvelgus į tai, kad J. G. teisiamas pirmą kartą, vadovaudamasis LR BK 55 str. įtvirtintomis nuostatomis, bei tai, kad LR BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės, neskyrė bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, o parinko arešto bausmę. Teismas atsižvelgė į visas šias paminėtas aplinkybes bei į LR BK 61 str. 2 d. numatytą normą, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. LR BK 49 str. 3 d. už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, šios bausmės vidurkis yra 52 paros 12 valandų, todėl nuteistajam paskirta bausmė neviršija bausmės vidurkio. Skiriant baudą, įstatymo leidėjas LR BK 47 str. 3 d. nurodė baudos – bausmės dydžius, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumą, o tik po to į nusikalstamos veikos kategoriją – neatsargumą, todėl apelianto prašymas skirti jam baudą vien tik kaip už neatsargų nusikaltimą yra nepagrįstas, nes LR BK 281 str. 2 d. dispozicijoje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį LR BK 47 str. 3 d. 2 p. numatyta bauda iki 100 MGL.

11Nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, neprieštaraujanti bausmių paskirčiai ir teisingumo, baudžiamumo principams.

12Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų galėjimąsi, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų o teismo nurodytos aplinkybės – „kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, neatsiprašė nukentėjusiųjų, melavo bylos nagrinėjimo teisme metu, neįrodo jo nenuoširdaus gailėjimosi. Baudžiamojoje teisėje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. O nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Byloje yra nustatyta, kad iš karto po nusikalstamos veikos – autoavarijos, J. G. pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET reikalavimus, neigė vairavęs neblaivus, neatsiprašė nukentėjusiųjų, o iš nuteistojo parodymų darytina išvada, kad jo nuoširdus gailėjimasis buvo tik formalus. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes, byloje surinktų įrodymų, kurie kategoriškai patvirtina jo kaltę, nėra laikomi prisipažinimu bei nuoširdžiu gailėjimųsi, nes byloje nustatytos priešingos aplinkybės nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pagrįsta išvada, kad nenustatyta J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

13Apeliantas skundu prašo paskirti jam baudą arba laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidedant. LR BK 75 str. 1 d. įstatymo leidėjas numatė būtinas sąlygas taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą – asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat mano, kad LR BK 41 str. 2 . numatyti bausmės tikslai bus pasiekti netaikant bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes J. G. nedaro išvadų iš savo ankstesnių neteisėtų veikų, padarytų vairuojant transporto priemones ir jam paskirtų nuobaudų. O skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones tik padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau tai neprilyginama bausmei ar sąlygai, dėl ko J. G. paskirta bausmė – areštas būtų švelninama ar keičiama kita bausmės rūšimi.

14Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.), bausmės paskirtį (LR BK 41 str.) ir savo dydžiu yra teisinga, adekvati padarytam nusikaltimui, todėl keisti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Apeliacinis skundas dėl bausmės pakeitimo kita netenkintinas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

16Nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nuosprendžio atmesti.

Proceso dalyviai