Byla eAS-854-552/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teisių ir pareigų perėmėja) dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Valstybinė geležinkelio inspekcija) 2017 m. liepos 14 d. sprendimą (toliau – ir VGI sprendimas, ginčijamas sprendimas) pritarti Saugos ir sąveikos skyriaus specialistės G. L. teikimui „Dėl geležinkelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2014 m. spalio 24 d. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, tarnybinio tyrimo medžiagos išnagrinėjimo“ (toliau – ir teikimas) ir įpareigoti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos priimti naują sprendimą dėl geležinkelio transporto eismo įvykio, įvykusio 2014 m. spalio 27 d. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, tyrimo atlikimo.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (b. l. 51–52) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, bei nutarė, šiai nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir žyminį mokestį grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pritarti teikimui ir administracinio nusižengimo teisenos nepradėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 8 punktu, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos nutarimas skirti administracinę nuobaudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9Teismas pažymėjo, kad keliamą ginčą reguliuoja ANK, kurio normos, be kita ko, užtikrina šiame procese dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimo bei apsaugos mechanizmą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas praktiką, pažymėjo, kad kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ar jos inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas, nes būtų paneigta įstatymų leidėjo sumanymo dėl administracinių nusižengimų nustatymo ir teisinio įvertinimo prasmė, tai prieštarautų teisės principams bei įstatymo normoms (2008 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Dėl šios priežasties organų, atsakingų už administracinių nusižengimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis ANK įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne ABTĮ nustatyta tvarka (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-912/2004).

10Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl sprendimo, kuriuo nutarta administracinio nusižengimo teisenos nepradėti, gali būti apskųstas apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

11III.

12Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 54–58) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

13Pareiškėjas teigia, kad pateikti skundą administraciniams teismams pagal ABTĮ nuostatas galima dėl visų viešojo administravimo subjektų veiksmų vykdant viešąjį administravimą, kurie daro įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

14Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – ir GTESĮ) 6 straipsnio 1 ir 2 dalis eismo saugos reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą vykdo eismo saugos institucija, kurios funkcijas atlieka Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. GTESĮ 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas – po katastrofos, eismo įvykio ar rikto siekiant užkirsti kelią kitai katastrofai, eismo įvykiui ar riktui atliekama procedūra, apimanti informacijos apie katastrofą, eismo įvykį ar riktą rinkimą ir analizę, išvadų pateikimą ir įvertinimą, katastrofos, eismo įvykio ar rikto priežasčių nustatymą ir eismo saugos rekomendacijų pateikimą. Šis Valstybinės geležinkelio inspekcijos tyrimas yra atliekamas vykdant viešąjį administravimą. Be to, GTESĮ 6 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad eismo saugos institucijos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ įtvirtinta tvarka. Ginčijamame VGI sprendime taip pat nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

15Pareiškėjas pažymi, kad GTESĮ 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtas geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas, skirtingai nei administracinio nusižengimo tyrimas, yra atliekamas ne siekiant nustatyti asmens veikos, atitinkančios konkrečią ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį, padarymo faktą, o siekiant ištirti geležinkelio transporto eismo įvykį būtent viešojo administravimo tikslais, t. y. įgyvendinant eismo saugos reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą. Tuo tarpu ANK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, o ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas pagal ANK nuostatas atliekamas tik dėl būtent asmens veikos (asmens veikimo ar neveikimo), siekiant nustatyti asmens veikos, atitinkančios konkrečią ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį, padarymo faktą bei patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Tuo tarpu, remiantis GTESĮ 2 straipsnio 19, 22, 23 bei 24 dalyse įtvirtintais geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio bei rikto ir jų tyrimo apibrėžimais, akivaizdu, jog Valstybinės geležinkelio inspekcijos atliekamas GTESĮ 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtas tyrimas yra atliekamas net ir tuo atveju, kai geležinkelio transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto priežastis yra, pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės.

16Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog Valstybinės geležinkelio inspekcijos eismo įvykio tyrimas buvo atliktas ir sprendimas priimtas vykdant būtent viešąjį administravimą, o ne administracinio nusižengimo tyrimą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad teikime iš viso nėra nurodyta, jog, atliekant eismo įvykio tyrimą, būtų vadovaujamasi ANK nuostatomis bei nustatinėjamas veikos, atitinkančios konkrečią ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinio nusižengimo sudėtį, padarymo faktas.

17Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo kasacinis skundas būtų patenkintas ir baudžiamoji byla nutraukta, atitinkamai susidarytų situacija, kuomet, remiantis VGI sprendimu, kuriuo pareiškėjas jau yra pripažintas eismo įvykio kaltininku ir pažeidėju, pareiškėjui galėtų kilti neigiamos teisinės pasekmės iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, kaip Valstybinės geležinkelio inspekcijos visų teisių ir pareigų perėmėjo. Visa tai papildomai patvirtina faktą, jog VGI sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-7), prašydamas panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimą pritarti Saugos ir sąveikos skyriaus specialistės G. L. teikimui „Dėl geležinkelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2014 m. spalio 24 d. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, tarnybinio tyrimo medžiagos išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos priimti naują sprendimą dėl geležinkelio transporto eismo įvykio, įvykusio 2014 m. spalio 27 d. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, tyrimo atlikimo.

22Valstybinė geležinkelio inspekcija ginčijamą sprendimą (b. l. 10) priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į Saugos ir sąveikos skyriaus specialistės G. L. teikimą „Dėl geležinkelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2014 m. spalio 24 d. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje, tarnybinio tyrimo medžiagos išnagrinėjimo“. Minėtu VGI sprendimu buvo nuspręsta pritarti teikimui ir administracinių nusižengimų teisenos nepradėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Sprendime taip pat pažymėta, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

23Teisinis ginčijamo VGI sprendimo priėmimo pagrindas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad „eismo saugos institucija tiria geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka traukia juos atsakomybėn“.

24Kaip jau buvo minėta prieš tai, ginčijamu VGI sprendimu buvo pritarta teikimui, taigi teikimas yra sudėtinė sprendimo dalis.

25Išanalizavus teikimo turinį (b. l. 18–24) nustatyta, kad jis buvo surašytas išnagrinėjus konkretaus geležinkelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2014 m. spalio 24 d. Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje ir kurio metu susidūrė keleivinis traukinys su ekskavatoriumi, tarnybinio tyrimo medžiagą. Teikime konkrečiai nurodyti bendrieji duomenys (eismo įvykio data ir laikas); eismo įvykio vieta; duomenys apie geležinkelio įmonę (vežėją); geležinkelio infrastuktūros valdytojo duomenys; duomenys apie traukos riedmenų, dalyvavusių eismo įvykyje, mašinistą; duomenys apie kitus asmenis, dalyvavusius eismo įvykyje; geležinkelių riedmenys, dalyvavę eismo įvykyje; duomenys apie geležinkelių infrastruktūrą, kurioje įvyko eismo įvykis; eismo įvykio aplinkybės; eismo įvykio priežastys; siūlomo administracinio sprendimo projektas. Taigi analizuojamame teikime yra nurodytos konkretaus geležinkelio transporto eismo įvykio aplinkybės, be to, jame suformuluotas siūlomo administracinio sprendimo projektas (kuriam, kaip buvo minėta prieš tai, pritarta ginčijamu VGI sprendimu), t. y. administracinių nusižengimų teisenos nepradėti, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu. Kaip pažeidimą padaręs asmuo teikime yra nurodytas E. K. (šioje administracinėje byloje – pareiškėjas).

26Kaip jau buvo minėta prieš tai, ginčijamu VGI sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta „administracinių nusižengimų teisenos nepradėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu“. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad „administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.“ Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, „ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas, be kita ko, gali priimti ir nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną“ (2 p.); „Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių“ (619 str. 2 d.); „šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai)“ (621 str.).

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartą ginčijamo sprendimo (su teikimu) turinį bei pacituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog pareiškėjo ginčijamas VGI sprendimas pagal savo turinį ir esmę yra nutarimas nutraukti administracinio pažeidimo teiseną, kuris Administracinių nusižengimų kodekso 622 ir 623 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiamas apylinkės teismui.

28Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams“, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti. Teisinis tokio atsisakymo pagrindas – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas („Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui“).

29Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, kurioje yra apibrėžta sąvoka „Geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas“, nes minėto įstatymo 36 straipsnio „Geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas“ 1 ir 2 dalyse yra išskirtos dvi tyrimų kryptys. 1 dalyje nurodyta, kad „eismo saugos institucija tiria geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka traukia juos atsakomybėn“. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, vadovaujantis būtent šia teisės norma ir buvo priimtas ginčijamas VGI sprendimas. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus tyrimus, kuriems pareiškėjas klaidingai norėtų priskirti ir atsakovo nagrinėjamu atveju atliktą tyrimą, atlieka visai kitas subjektas bei kitais tikslais („Geležinkelių transporto katastrofas tiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirtas katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimų vadovas (vadovai) (toliau – katastrofų tyrimų vadovas), siekdamas (siekdami) pagerinti eismo saugą ir užtikrinti eismo įvykių prevenciją. Katastrofų tyrimų vadovas gali tirti ir eismo įvykius bei riktus (taip pat posistemių ar sąveikos sudedamųjų dalių techninius gedimus), kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti geležinkelių transporto katastrofas. Įvykus eismo įvykiui ar riktui, katastrofų tyrimų vadovas įvertina, ar eismo įvykis ar riktas kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti geležinkelių transporto katastrofą, ir priima sprendimą tirti eismo įvykį ar riktą arba atsisakyti juos tirti“).

30Pažymėtina, kad pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, eismo saugos institucija atlieka daug funkcijų, kurias vykdant priimami sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (6 str. 13 d.), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas (dėl prieš tai išdėstytų motyvų) yra skundžiamas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir terminais bendrosios kompetencijos teismui.

31Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33

34Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m.... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Valstybinės... 9. Teismas pažymėjo, kad keliamą ginčą reguliuoja ANK, kurio normos, be kita... 10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl sprendimo, kuriuo... 11. III.... 12. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 54–58) prašo panaikinti Vilniaus... 13. Pareiškėjas teigia, kad pateikti skundą administraciniams teismams pagal... 14. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto... 15. Pareiškėjas pažymi, kad GTESĮ 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtas... 16. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog Valstybinės geležinkelio inspekcijos... 17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 22. Valstybinė geležinkelio inspekcija ginčijamą sprendimą (b. l. 10) priėmė... 23. Teisinis ginčijamo VGI sprendimo priėmimo pagrindas – Geležinkelių... 24. Kaip jau buvo minėta prieš tai, ginčijamu VGI sprendimu buvo pritarta... 25. Išanalizavus teikimo turinį (b. l. 18–24) nustatyta, kad jis buvo... 26. Kaip jau buvo minėta prieš tai, ginčijamu VGI sprendimu, be kita ko, buvo... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai... 28. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 18... 29. Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, apeliacinės... 30. Pažymėtina, kad pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 6... 31. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. ... 34. Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį... 36. Nutartis neskundžiama....