Byla 2-121-385/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei E. L., atsakovės atstovui adv. D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei AB „Biofuture“, trečiajam asmeniui K. Š. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Į posėdį neatvyko trečiasis asmuo K. Š., apie posėdį informuotas.

3Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės 36720 Lt žalos atlyginimo ir paaiškino, kad 2009-12-05 d., apie 11 val. atsakovės darbuotojai ant UAB „Šilutės veislynas“ priklausančios žemės draudžiamu laikotarpiu išlaistė 20 m3 žlaugto pienelio. Tuo gamtai padaryta 36720 Lt žala. Atsakingas darbuotojas, davęs nurodymą tai padaryti – K. Š. nubaustas administracine tvarka. Žala iki šiol neatlyginta, todėl prašo ją priteisti.

4Atsakovės atstovas ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad žala gamtai nepadaryta, nes buvo visos sąlygos tręšti laukus, nors tręšiama buvo draudžiamu periodu. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė išlaistė 20 m3 žlaugto pienelio bei kad padaryta 36720 Lt žala.

5Ieškinys atmestinas.

6Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-12-05 d., apie 11 val. atsakovės darbuotojai ant UAB „Šilutės veislynas“ priklausančios žemės, draudžiamu laikotarpiu išlaistė 20 m3 žlaugto pienelio. Ieškovas teigia, kad tokiais veiksmais atsakovė padarė žalą gamtai už 36720 Lt, nes tręšė dirvą uždraustu laikotarpiu ir apie tai nepranešė Šilutės rajono agentūrai. Teismui ieškovas pateikė įrodymų, kad 2009-12-05 d. atsakovė laistė laukus žlaugto pieneliu, atsakovė šio fakto neginčija. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir neįrodinėjo, ar atsakovė šiais veiksmais apskritai padarė gamtai žalą. Tiesiog preziumuoja, kad žala neginčijamai padaryta, nes žlaugtas išpiltas draudžiamu laikotarpiu ir negavus agentūros leidimo. Su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti. Pagal įstatymą iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra padaryta žala (CK 6.249 str.), žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 str.), tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir yra asmens kaltė (CK 6.248 str). Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi atsakovo kaltė šios kategorijos bylose yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi tai nuginčyti. Ieškovas teigia, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367 / 3d-342 Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo 21 p. (2007-06-21 įsak. Nr. 68-2689 red.) nurodantį, kad organinės trąšos neturi būti skleidžiamos nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Išimtiniais atvejais, esant sausam, šiltam ir ilgam rudeniui, kai laukai ariami vėliau, arba ankstyvam ir šiltam pavasariui, kai laukai ariami anksčiau, leidžiama dirvas tręšti OT atitinkamai vėliau arba anksčiau, prieš tai informavus RAAD rajono aplinkos apsaugos agentūrą. Negalima tręšti, jei vėjas pučia link netoli esančios gyvenamosios vietos. Rekomenduotina OT tręšti tik darbo dienomis. Jokių įrodymų apie tai, kad 2009-12-05 nebuvo gamtinių sąlygų, numatytų minėtame įsakyme, leidžiančių skleisti trąšas ir uždraustu periodu, ieškovas nepateikė. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad 2009-12-05 vidutinė oro temperatūra buvo 4,0 0C, dirva nebuvo įšalusi (b.l. 21). Kitų duomenų apie gamtines sąlygas – ar buvo sausas, šiltas ir ilgas ruduo ir laukai buvo ariami vėliau, ieškovas nepateikė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė padarė žalą gamtai. Atsakovė pažeidė patvirtintus reikalavimus mėšlui tvarkyti, kadangi pranešė agentūrai apie OT skleidimą po įvykio. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad automatiškai padaryta žala gamtai. Už šio teisės akto pažeidimą nubaustas atsakingas atsakovės darbuotojas administracine tvarka (b.l. 5, 6). Pareigos informuoti agentūrą apie numatomą OT skleidimą reikšmės negalima pervertinti, kadangi nustatytoje tvarkoje nekalbama apie kokių nors leidimų išdavimą ar neišdavimą. Tiesiog agentūra turi būti informuota apie trąšų skleidimą uždraustu periodu.

7Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Žala aplinkai apibrėžiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų, taip pat saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p.). Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, teismui būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė padarė žalą aplinkai – žemei. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 1 str. c papunktyje nurodyta, kad žala žemei yra bet koks žemės užteršimas, kuris kelia didelį pavojų, jog žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti medžiagų, preparatų, organizmų arba mikroorganizmų tiesioginis arba netiesioginis naudojimas žemėje, ant jos arba po ja. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė 2009-12-05 paskleisdama žlaugto pienelį užteršė žemę taip, kad tai kelia didelį pavojų žmonių sveikatai.

8Įvertinant anksčiau išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad ieškinys turi būti atmestas.

9Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 270 str.,

Nutarė

10Ieškinį atmesti.

11Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai