Byla 2A-191-71/2009

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės, kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovės atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui M. Š., išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo ir,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė, L. J., ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad atsakovas M. Š. yra ieškovės L. J. sūnaus G. J. gim. ( - ), tėvas, O G. J. – atsakovo sūnus. Prašė priteisti iš atsakovo sūnaus G. J. išlaikymui po 600 litų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo, priteisti iš atsakovo sūnaus G. J. išlaikymui 14 400,00 litų dydžio skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susipažino 2003 m. interneto svetainėje. Kartu šventė šventes, lankėsi pas draugus, planavo kurti šeimą. Atsakovui sužinojus, kad ieškovė laukiasi, santykiai pašlijo. Gimus sūnui ( - ), atsakovas visiškai nesirūpino vaiku ir materialinės paramos neteikė. Prašė pripažinti, kad atsakovas M. Š. yra ieškovės L. J. sūnaus G. J. gim. ( - ) tėvas, o G. J. – atsakovo sūnus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 600 litų kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą 14 400, 00 litų.

5Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 dienos sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. Š. jo sūnui G. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 450, 00 litų kas mėnesį nuo 2007 m. spalio 12 dienos iki sūnaus pilnametystės. Taip pat priteisė iš atsakovo 10800,00 litų įsiskolinimą nuo 2005 m. spalio 7 dienos iki 2007 m. spalio 12 dienos. Paskyrė L. J. G. J. turto administratorę bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Dėl tėvystės nustatymo bylą nutraukė.

6Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo po 600 litų sūnaus išlaikymui nėra pilnai pagrįstas. LR CK 3.196 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas neleidžia nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito tėvo būtų materialiai aprūpintas žymiai geriau už išlaikymą teikiantį tėvą. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, į tai, kad atsakovas yra neįgalaus sūnaus tėvas, kuriam reikalinga pastovi priežiūra, buvo atliktos sudėtingos operacijos, kas patvirtina būtinybę papildomoms išlaidoms. Teismo nuomone, iš atsakovo priteistas 450 litų periodinių išmokų kas mėnesį, tenkins vaiko poreikius ir sudarys pusę išlaidų, kurių sąrašą pateikė pati ieškovė. Kadangi atsakovas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga įregistravo atsakovą G. J., gimusio ( - ) tėvu, tai šioje dalyje bylą nutraukė.

7Apeliaciniu skundu atsakovas M. Š. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 dienos sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo po 150 litų sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, bei priteisti įsiskolinimą nuo 2005 m. spalio 07 dienos iki 2007 m. spalio 12 dienos skaičiuojant po 150 litų už mėnesį t.y. 3900 litų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

8Atsakovo darbinės pajamos kas mėnesį sudaro 580 litų, kitų pajamų atsakovas neturi. Iš gaunamo atlyginimo gali patenkinti tik minimalius poreikius. Jo šeimoje ( - ) gimė sūnus G. Š., kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis – diagnozuotas aklumas, aptiktas ir operuotas auglys. Sūnui reikalinga nuolatinė slauga. Žmona didžiąja savo laiko dalį skiria sūnaus priežiūrai ir slaugai. Atsakovo nuomone teismo sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas ir keistinas. Priteista 450 litų suma sūnaus išlaikymui yra pernelyg didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei trijų metų vaiko poreikius. Mano, kad neteisinga nustatyti 900 litų išlaikymą sūnui per mėnesį, nes sūnus būtų materialiai aprūpintas žymiai geriau už išlaikymą teikiantį tėvą. Teismas nesilaikė proporcingumo principo, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Iš atsakovo priteisiamas išlaikymas turi būti proporcingas atsakovo gaunamoms pajamoms. Atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį (pajamos 580 litų per mėnesį) į labai sudėtinga situaciją dabartinėje šeimoje – sūnaus G. neįgalumą bei specialiuosius sūnaus priežiūros, slaugos ir gydymo poreikius, ieškovės turtinę padėtį (pajamos 2100 litų) trijų metų vaiko poreikiams turėtų pakakti 150 litų per mėnesį ir atitiktų apelianto turtinę padėtį. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005 m spalio 7 dienos apskaičiavo mokėtiną sumą, remdamasis šiuo metu nustatytu MMA.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė, L. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 12 30 sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė sūnaus G. J. poreikių dydį t.y. 900 litų kas mėnesį. Dėl šios sumos atsakovas nei atsiliepime, nei bylos nagrinėjimo metu šio dydžio neginčijo, abejones iškėlė tik apeliaciniame skunde. Atsakovas savo sunkią materialinę padėtį grindžia sūnaus liga, tačiau nepateikė duomenų, kad negali susirasti tinkamo darbo ir uždirbti daugiau. Apelianto nurodytos aplinkybės negali būti motyvu mažinti reikalingo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Atsakovo siūloma teikti vaiko išlaikymui suma 150 litų periodinių išmokų kas mėnesį yra visiškai nepagrįsta ir neužtikrins minimalių vaiko poreikių tenkinimo bei pažeis nepilnamečio sūnaus G. interesus. Apeliaciniame skunde ne tiek analizuojamos teisės normų taikymo ir aiškinimo problemos, kiek stengiamasi pateikti išvedžiojimus apie tai, kad atsakovas negali išlaikyti vaiko. Atsakovas privalėjo pateikti teismui duomenis apie visas savo, nors ir atsitiktines, pajamas. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes tai nustato materialinės teisės normos, o būtent LR CK 3.200 str., kuriame pasakyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsakovas tėvystę pripažino tik bylos nagrinėjimo metu ir visa vaiko auginimo našta iki šios dienos tenka ieškovei.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Kolegija pažymi, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

13Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y, prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

14Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Būtent šios teisės akto 27 str. 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad atsakovas M. Š. yra pajėgus mokėti po 450 litų išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui sūnui G. J..

15Ieškovė, L. J., pirmosios instancijos teismui pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodyta, kad vaikui išlaikyti reikalinga 977 Lt per mėnesį (tomas II, b.l. 89). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas turi neįgalų sūnų, kurio priežiūrai reikalingos papildomos išlaidos.

16Byloje nustatyta, kad atsakovo įmonė „Buitrema“, kuriai jis vadovauja, o visas akcijas valdo jo žmona R. Š., dirba pelningai. Nors atsakovo pajamos yra minimalios, tačiau tai negali būti pagrindinis argumentas, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą.

17Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintas būtinu, minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 litų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 dienos nutarimas Nr. 1368). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pripažintina, kad 800 litų yra pakankama nepilnamečio sūnaus G. J. vieno mėnesio išlaidų suma, todėl tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu ir iš esmės atitinkančiu nepilnamečio vaiko poreikius.

18Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog šalių turtinė padėtis iš esmės būtų skirtinga, todėl preziumuojama, kad kiekvienos šalies galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui yra vienodos. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga teikti sūnui 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pripažįstant, kad panašaus dydžio lėšas skirs ir ieškovė. Tokio dydžio išlaikymas pripažintinas atitinkančiu įstatyme numatytą proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą bei užtikrinančiu būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų, nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei gaunamas pajamas.

19Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Vaiko teisių apsaugos konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, LR CK 3.155 str., 3.165 str. reglamentuoja, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ne tik maistui, būstui, sveikatai, bet ir mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

20Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo siūlomas 150 litų kas mėnesį dydžio išlaikymas šiuo metu yra visiškai neatitinkantis nepilnamečio sūnaus poreikių ir įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CPK 3 str. 1 d., LR CK 1.5 str. 4 d.).

21Pripažintina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė ir neįrodė pareikštų atsikirtimų, kad negali teikti didesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Be to, nustatant priteistino materialinio išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ir turimą turtą, bet ir į atsakovo objektyvias galimybes dirbti bei gauti didesnes už šiuo metu gaunamas pajamas. Įvertinant bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, kad galėtų teikti išlaikymą sūnui: atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų apie sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų.

22Nurodytų argumentų pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant išlaikymo dydį nuo 450 Lt iki 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra sprendžiamas ginčas ne dėl išlaikymo priteisimo, bet dėl jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 dienos sprendimu priteisto išlaikymo dydis pakeičiamas, vietoj 450 Lt nustatant 400 Lt dydžio išlaikymą, tuo pačiu keistinas ir priteistas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2007 m spalio 12 d. vietoj 10800 Lt, nustatant 9653,32 Lt. (CCPK 326 str. 1 d. 3 p.).

23Be to teisėjų kolegija pažymi, kad atsiradus poreikiui papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, ieškovei neužkertamas kelias reikalauti iš atsakovo dalies šių išlaidų priteisimo.

24Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 dienos sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio priteisimo pakeisti: sumažinti iš atsakovo M. Š. (a/k ( - )) priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. J. (a/k ( - )) nuo 450,00 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt litų) iki 400 Lt (keturių šimtų litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. spalio 12 dienos iki vaiko pilnametystės.

27Pakeisti sprendimo dalį ir priteistą G. J. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2007 m. spalio 12 d. iš atsakovo M. Š. 10800,00 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų) sumažinti iki 9653,32 Lt (devynių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt trijų litų 32 centų) .

28Priteistas iš atsakovo M. Š. valstybei 162, 00 Lt (šimtą šešiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidas valstybei sumažinti iki 144, 00 Lt (šimto keturiasdešimt keturių litų).

29Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30Priteisti iš atsakovo M. Š. ieškovei L. J. 1249,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis litus 50 centų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

31Priteisti iš atsakovo M. Š. valstybei 17,71 Lt už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė, L. J., ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą,... 5. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 dienos sprendimu... 6. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo po 600... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas M. Š. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo... 8. Atsakovo darbinės pajamos kas mėnesį sudaro 580 litų, kitų pajamų... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė, L. J. prašo atsakovo apeliacinį... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Kolegija pažymi, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 12. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl išlaikymo... 13. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama... 14. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Būtent šios... 15. Ieškovė, L. J., pirmosios instancijos teismui pateikė vaiko poreikių... 16. Byloje nustatyta, kad atsakovo įmonė „Buitrema“, kuriai jis vadovauja, o... 17. Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, kad priteisiant vaikui... 18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog šalių... 19. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi... 20. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovo siūlomas 150 litų kas... 21. Pripažintina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė ir neįrodė pareikštų... 22. Nurodytų argumentų pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 23. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad atsiradus poreikiui papildomoms vaikų... 24. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 dienos sprendimo dalį... 27. Pakeisti sprendimo dalį ir priteistą G. J. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005... 28. Priteistas iš atsakovo M. Š. valstybei 162, 00 Lt (šimtą šešiasdešimt du... 29. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 30. Priteisti iš atsakovo M. Š. ieškovei L. J. 1249,50 Lt (vieną tūkstantį du... 31. Priteisti iš atsakovo M. Š. valstybei 17,71 Lt už procesinių dokumentų...