Byla 2-1241-823/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-609-357/2016, kuria į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ kreditorių sąrašą atsisakyta įtraukti pareiškėją su 5 512,89 EUR finansiniu reikalavimu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-609-357/2016, kuria į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ kreditorių sąrašą atsisakyta įtraukti pareiškėją su 5 512,89 EUR finansiniu reikalavimu, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ kreipėsi į teismą, prašydamas RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorės A. K. 6 304,71 EUR pirmos eilės finansinį reikalavimą ir 1 140,83 EUR trečios eilės finansinį reikalavimą. Administratorius prašė netvirtinti kreditorės A. K. 5 512,89 EUR finansinio reikalavimo dalies. Nurodė, kad kreditorės prašoma tvirtinti suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Iš išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, išskaičiuotinas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis bei 9 proc. privalomojo draudimo mokestis. Pagal RUAB „Saurida“ pateiktus duomenis, pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas 2012 m. balandžio 27 d., todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., t. y., už 8,33 mėnesio, o ne nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., kaip prašo pareiškėja.

4Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino A. K. 6 304,71 EUR pirmos eilės finansinį reikalavimą ir 1 140,83 EUR trečios eilės finansinį reikalavimą, o klausimą dėl ginčijamos kreditorės A. K. 5 512,89 EUR finansinio reikalavimo dalies išskyrė į atskirą bylą.

5Kreditorė A. K. palaikė savo prašymą patvirtinti jos pirmos eilės reikalavimus RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje, kuriuos sudaro: 10 869,04 EUR (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 priteista 1 137,98 EUR dydžio išeitinė išmoka; 4 172,58 EUR vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 30 d.; 4 549,21 EUR vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. gegužės 1 d.; 140,41 EUR neišmokėtas darbo užmokestis; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-150-122/2014 priteista 868,86 EUR neturtinės žalos suma), taip pat patvirtinti jos trečios eilės reikalavimą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje, kurį sudaro 271,97 EUR Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad nesutinka su RUAB „Saurida“ administratoriaus teiginiais, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 kreditorei priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuotinas nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., o ne iki 2014 m. gegužės 1 d. Minėta teismo nutartimi A. K. buvo priteista 484,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio dalis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011 m. rugpjūčio 18 d., iki visiško atsiskaitymo. Tokio sprendimo teismas nebūtų priėmęs, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų buvę nustatyta, kad su pareiškėja RUAB „Saurida“ jau atsiskaitė, t. y. sumokėjo jai priklausantį darbo užmokestį. A. K. naudai teismas priteisė neišmokėtą darbo užmokestį bei vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nenurodydamas, kad RUAB „Saurida“ įpareigojama išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomuosius mokesčius, kaip nurodyta teismo nutarties rezoliucinėje dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką. Dėl šios priežasties RUAB „Saurida“ turėtų A. K. sumokėti 4 549,21 EUR vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei 140,41 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, t. y. tiksliai tiek, kiek nurodyta teismo nutartyje. Duomenų, kad kreditorei priklausantis darbo užmokestis jau buvo sumokėtas, kaip teigia RUAB „Saurida“ administratorius, nėra pateikta. Visos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 A. K. priteistos sumos, išskyrus priteistas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, priskirtinos prie A. K. reikalavimų, kurie RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje turėtų būti tenkinami pirmąja eile.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorės A. K. 5 512,89 EUR finansinio reikalavimo dalį.

8Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi priteisė pareiškėjos naudai penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1 497,34 EUR, išeitinę išmoką. Teismas įpareigojo atsakovę UAB „Saurida“ išskaičiuoti nuo priteistos išeitinės išmokos sumos privalomuosius mokesčius, todėl RUAB „Saurida“ administratorius pagrįstai pareiškėjos prašomą priteisti išeitinę išmoką sumažino 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu bei 9 proc. privalomojo sveikatos ir pensijos draudimo mokesčiu, t. y. iki 1 137,98 EUR. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi, priteisęs pareiškėjai A. K. iš atsakovės RUAB „Saurida“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat įpareigojo atsakovę iš šios sumos išskaičiuoti mokesčius, todėl RUAB „Saurida“ administratorius pagrįstai pareiškėjos prašomą tvirtinti 5 490,23 EUR vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką sumažino 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu bei 9 proc. privalomojo draudimo mokesčiu, t. y., iki 4 172,58 EUR.

9Teismas pareiškėjos prašomą priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumą pripažino netikslia. Pažymėjo, kad kreditorei darbo užmokestis buvo išmokėtas 2012 m. balandžio 27 d., todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., t. y. už 8,33 mėnesio, o ne nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. t. y. už 32,4 mėnesio. Aplinkybė, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas 2012 m. balandžio 27 d., yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi. Teismas sprendė, kad iš paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti išskaičiuojamas 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis, nepaisant to, ar tai yra nurodyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi, pagrįsta pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma yra 994,16 EUR.

10Pareiškėjos prašymą patvirtinti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 140,41 EUR, teismas atmetė, konstatavęs, kad pagal į bylą pateiktus duomenis ši suma pareiškėjai buvo išmokėta 2012 m. balandžio 27 d.

11Teismas nurodė, kad pareiškėjos trečios eilės kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 868,86 EUR neturtinės žalos ir 271,97 EUR bylinėjimosi išlaidų, patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi. Patvirtinti didesnį kreditorės reikalavimą nėra pagrindo.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-609-357/2016 pakeisti, pripažįstant, kad kreditorės A. K. pirmos eilės reikalavimą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje sudaro: 10 869,04 EUR (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 priteista 1 137,98 EUR dydžio išeitinė išmoka; 4 172,58 EUR vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 30 d.; 4 549,21 EUR vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką; 140,41 EUR neišmokėtas darbo užmokestis; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-150-122/2014 priteista 868,86 EUR neturtinės žalos suma); kreditorės A. K. trečios eilės reikalavimą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje sudaro 271,97 EUR (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 priteistos bylinėjimosi išlaidos). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. K. finansinio reikalavimo RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje tvirtinimo, turėjo išimtinai vadovautis įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 ir konstatuoti, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti su A. K. laiką skaičiuotinas nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., kas iš viso sudaro 4 549,21 EUR. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nėra sumokėta išeitinė išmoka, kitos sumos, įrodo faktą, kad su darbuotoju nėra atsiskaityta visiškai.

152) Priešingai nei vertina teismas, kreditorės A. K. naudai teismas priteisė neišmokėtą darbo užmokestį bei vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką, nenurodydamas, kad RUAB „Saurida“ įpareigojama išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomuosius mokesčius, kaip yra nurodyta teismo nutarties rezoliucinėje dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Dėl šios priežasties RUAB „Saurida“ turėtų A. K. sumokėti 4 549,21 EUR vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei 140,41 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, t. y. tiksliai tiek, kiek nurodyta teismo nutartyje. Duomenų, kad visas kreditorei priklausantis darbo užmokestis jau buvo sumokėtas, kaip teigė RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo administratorius, nėra pateikta.

163) Visos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 A. K. priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, priskirtinos prie A. K. reikalavimų, kurie RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje turėtų būti tenkinami pirmąja eile. Priešingai negu vertina teismas bei restruktūrizavimo administratorius, pirmąja eile turėtų būti tenkinamas ir A. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos, priteistos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-150-122/2014, atlyginimo, kadangi šis reikalavimas yra susijęs su darbo santykiais – neturtinės žalos atlyginimas teismo sprendimu kreditorei priteistas dėl neteisėto A. K. atleidimo iš darbo RUAB „Saurida“.

17RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

181) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas atsiskaitė su apeliante 2012 m. balandžio 27 d., t. y. šią dieną padengė savo įsiskolinimą, atitinkamai iki šios dienos skaičiuotinas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Iš byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio akivaizdu, kad atsakovas su apeliante atsiskaitė dar 2012 m balandžio 27 d., t. y. po 2012 m. balandžio 13 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Minėtą faktą patvirtina ir administratoriaus kartu su 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. 16-SAU-02 Šiaulių apygardos teismui pateikti mokėjimo pavedimai.

192) Nors Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 dėl dalies priteistų sumų nenurodyta, kad atsakovas yra įpareigotas išskaičiuoti mokesčius, jam tokią pareigą nustato viešosios teisės aktai. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, dėl ko ji turėtų būti atleista nuo mokesčių valstybei mokėjimo už jai priteistas sumas. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovui kyla pareiga išskaičiuoti mokėtinus mokesčius nepaisant to, ar tai nurodyta teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, o apeliantė tokios išvados nepaneigė jokiais motyvais.

203) Apeliantė be jokio pagrindo siekia plečiamai aiškinti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 13 straipsnio 3 dalį ir neturtinės žalos atlyginimą priskiria prie pirmąja eile tenkintinų kreditorių reikalavimų. Šiuos reikalavimus prilyginti susijusiems su darbo santykiais dėl jų prigimties nėra pagrindo. Iš esmės tai yra žalos atlyginimas, kuris nepatenka į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies reguliavimo turinį. Tai, kad tarp žalos atlyginimo teisinių santykių subjektų egzistavo darbo teisiniai santykiai, nesudaro pagrindo reikalavimo teisės atsiradimą sieti išimtinai su darbo santykiais.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Byloje nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1310-253/2014 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą ir pripažino neteisėtu ieškovės A. K. atleidimą iš darbo UAB „Saurida“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 48 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pagrindu; pripažino, kad darbo sutartis tarp atsakovės UAB „Saurida“ ir ieškovės A. K. yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei A. K. iš atsakovės UAB „Saurida“ penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 5 170 Lt, išeitinę išmoką ir 1 034 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę UAB „Saurida“ išskaičiuoti nuo priteistos sumos privalomuosius mokesčius; priteisė ieškovei A. K. iš atsakovės UAB „Saurida“ 484,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 484,80 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove; atmetė ieškovių reikalavimus dėl neturtinės žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo; priteisė iš atsakovės UAB „Saurida“ ieškovei A. K. 939,07 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB „Saurida“ iš ieškovės A. K. 106 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos, panaikino ir dėl šios dalies paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą, kuriuo A. K. buvo priteistas 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 30 d. nutarties dalis paliko nepakeistas. Apeliantė, remdamasi minėtomis teismų nutartimis, kreipėsi į RUAB „Saurida“ bankroto administratorių, prašydama RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti jos 12 958,43 EUR finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 497,34 EUR išeitinė išmoka, 5 490,23 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 140,41 EUR priklausančio vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 4 549,21 EUR vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 140,41 EUR neišmokėto darbo užmokesčio, 271,97 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 868,86 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

24RUAB „Saurida“ administratorius sutiko su dalimi A. K. restruktūrizavimo byloje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo t. y. prašė patvirtinti A. K. 6 304,71 EUR pirmos eilės finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1 137,98 EUR išeitinė išmoka (suma atskaičius mokesčius); 4 172,58 EUR vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 30 d. (suma atskaičius mokesčius); 994,16 EUR vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. (suma, atskaičius mokesčius) bei 1 140,83 EUR dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą, kurį sudaro 271,97 EUR bylinėjimosi išlaidų ir 868,86 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje patvirtino bankroto administratoriaus neginčijamą A. K. 6 304,71 EUR pirmos eilės finansinį reikalavimą bei 1 140,83 EUR trečios eilės finansinį reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ginčijamą A. K. 5 512,89 EUR finansinio reikalavimo dalį sudaro 359,36 išeitinės išmokos; 1 317,66 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 30 d.; 140,41 EUR vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą išmokėti; 3 555,05 EUR vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; 140,41 EUR neišmokėto darbo užmokesčio.

25Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nurodė, kad 140,41 EUR kreditorinio reikalavimo dalis (priklausantis vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką) nebuvo priteista pareiškėjai jos nurodytais teismų procesiniais sprendimais ir į kreditorinį reikalavimą įtraukta nepagrįstai. Apeliantė atskiruoju skundu neginčija šios pirmosios instancijos teismo išvados (CPK 320 straipsnis). Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl to, ar 1) teismų pareiškėjai priteistos sumos turi būti tvirtinamos atskaičius mokesčius; 2) ar pareiškėjai buvo išmokėta teismų priteista neišmokėto atlyginimo dalis; 3) už kokį laikotarpį pareiškėjai turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Apeliantė taip pat teigia, kad jos 868,86 EUR kreditorinio reikalavimo dalis turi būti tvirtinama kaip pirmos eilės, o ne trečios eilės kreditorinis reikalavimas.

26Dėl mokesčių išskaitymo iš teismo priteistų sumų

27RUAB „Saurida“ administratorius ginčijo A. K. finansinio reikalavimo dalį nurodydamas, kad iš A. K. priteistos išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti išskaičiuoti mokesčiai, todėl finansinis reikalavimas išskaičiuotinų mokesčių dalyje netvirtintinas. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi sutiko su minėtais administratoriaus argumentais, tuo tarpu apeliantė su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu neįtraukti į tvirtinamą finansinį reikalavimą išskaičiuotinų mokesčių dalies nesutinka.

28Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įpareigojimas RUAB „Saurida“ nuo A. K. priteistos išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išskaičiuoti privalomuosius mokesčius yra aiškiai įtvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartyje. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jokių argumentų, kodėl mokesčiai nuo jai priteistos išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką neturėjo būti išskaičiuoti, nenurodo, todėl atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti apeliantės kreditorinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 359,36 išeitinės išmokos ir 1 317,66 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, teisėjų kolegijos atmetamas kaip neargumentuotas (CPK 320 straipsnis).

29Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad finansinio reikalavimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką taip pat tvirtintina atskaičius mokesčius, apeliantė nurodo, kad teismas, priteisdamas apeliantei vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką, nenustatė RUAB „Saurida“ pareigos iš šios sumos išskaičiuoti privalomuosius mokesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad nuo priteistų sumų turi būti išskaičiuoti mokesčiai, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuo teismo priteistų sumų mokesčiai neturi būti išskaičiuojami, jeigu tokių mokesčių išskaičiavimą numato įstatymas. Gyventojų pareiga nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų mokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, todėl, kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo ieškovei priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti išskaičiuojamas 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis. Socialinio draudimo įmokos šiuo atveju neišskaitomos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 20 punktu. Be to, Klaipėdos apygardos teismas, 2014 m. liepos 30 d. nutartimi priteisdamas A. K. vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškove, nurodė, kad priteistina suma – 484,80 Lt, yra suma neatskaičius mokesčių. Tai papildomai patvirtina, kad mokesčiai nuo šios sumos turi būti išskaičiuojami. Pagal teisės aktų reikalavimus, nuo A klasės pajamų (kurioms priskirtinos išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką) gyventojų pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas išmokėjęs asmuo, šiuo atveju darbdavys. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti A. K. finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro nuo apeliantei priteistos vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką sumos išskaitytini mokesčiai.

30Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies

31Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jai buvo sumokėta teismų priteista 140,41 EUR neišmokėto darbo užmokesčio suma. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi apeliantei priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško atsiskaitymo, apeliantės vertinimu, įrodo, kad su ja nebuvo atsiskaityta, kadangi teismas tokio sprendimo nebūtų priėmęs, jei bylos nagrinėjimo metu būtų buvę nustatyta, kad su A. K. RUAB „Saurida“ atsiskaitė t. y. sumokėjo visą jai priklausantį darbo užmokestį, 2012 m. balandžio 27 d. Kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

32Teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio turinio dalys turi būti vertinamos neatsiejamai viena nuo kitos. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis, kuria remiasi apeliantė, priimta atnaujintos bylos procese. Pagal CPK 371 straipsnį, teismas, išnagrinėjęs bylą atnaujintame procese, gali pakeisti anksčiau byloje priimtą sprendimą. Apeliantės nurodomos sumos priteistos jos naudai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-105-613/2012, kurio panaikinimo/pakeitimo klausimas buvo sprendžiamas atnaujinus bylos procesą. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties motyvuojamose dalyse nurodyta, kad RUAB „Saurida“ išmokėjo apeliantei neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 2012 m. balandžio 27 d., t.y. jau po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje minėta aplinkybė neatsispindi, tačiau, nutartį vertinant kaip vientisą dokumentą, aiškiai matyti, kad ši aplinkybė teismo buvo konstatuota.

33Tai, kad neišmokėtas darbo užmokestis apeliantei buvo sumokėtas 2012 m. balandžio 27 d., patvirtina ir į bylą restruktūrizavimo administratoriaus pateiktas RUAB „Saurida“ sąskaitos išrašas (b.l. 65), iš kurio matyti, kad 484,80 Lt (140,41 EUR) mokėjimas apeliantei atliktas jau po jos atleidimo iš darbo RUAB „Saurida“, mokėjimo paskirtimi nurodyta – darbo užmokestis, išmokėta suma atitinka teismų procesiniais sprendimais apeliantei priteistą neišmokėto darbo užmokesčio sumą. Apeliantė nepateikė jokių argumentų ir/ar įrodymų, kad RUAB „Saurida“ 2012 m. balandžio 27 d. jai išmokėta suma nėra darbo užmokesčio skola.

34Kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina 140,41 EUR neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimą apeliantei, ši apeliantės finansinio reikalavimo dalis pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo patvirtinta.

35Dėl laikotarpio, už kurį apeliantei skaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką

36Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką jai turėtų būti skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., apeliantė grindžia dviem argumentais: 1) tuo, kad byloje neįrodyta, jog neišmokėtas darbo užmokestis jai sumokėtas 2012 m. balandžio 27 d. ir 2) tuo, kad su apeliante nėra visiškai atsiskaityta, kadangi jai nėra sumokėta išeitinė išmoka ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi. Dėl pirmojo apeliantės argumento teisėjų kolegija jau pasisakė, pripažindama jį nepagrįstu ir šių argumentų iš naujo nekartoja.

37Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Darbo sutartis tarp apeliantės A. K. ir UAB „Saurida“ buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu, nurodant, kad darbo sutartis laikoma nutraukta nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2014 m. liepos 30 d. nutartį. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis, kuria apeliantei buvo priteista išeitinė išmoka ir darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, priimta jau įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarčiai, kuria UAB „Saurida“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (minėta nutartis, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 2 d.).

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo kartu su ĮRĮ 8 straipsnio 1, 2 punktais yra pažymėjęs, kad pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos įmonė naudojasi prievolių vykdymo lengvatomis: uždraudžiamas įmonės piniginių prievolių vykdymas, apribojamas turto perleidimas, sustabdomas netesybų ir palūkanų skaičiavimas, sustabdomas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus vykdymas ir kt. Darbuotojai yra pripažįstami restruktūrizuojamos įmonės kreditoriais (ĮRĮ 3 straipsnis); vykdyti neįvykdytas pinigines prievoles darbuotojams – seniesiems kreditoriams – tokiai įmonei yra draudžiama (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, prioritetine eile. Tiek DK 141 straipsnio 3 dalyje, tiek ir DK 303 straipsnyje nustatytų sankcijų paskirtis – skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tačiau kai restruktūrizuojamai įmonei pagal įstatymą yra draudžiama vykdyti neįvykdytas pinigines prievoles, tokios sankcijos nepasiekia savo tikslo, t. y. neskatina darbdavio greičiau įvykdyti prievolę, nes tai yra objektyviai neįmanoma. ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkto gramatinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad pagal šį punktą nestabdomas ne darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų skaičiavimas, o vien tik delspinigių už pavėluotą tokių išmokų išmokėjimą skaičiavimas. DK 141 straipsnio 3 dalyje, 303 straipsnyje nustatytos sankcijos nėra delspinigiai, nors ir atlieka panašų vaidmenį. Taigi, restruktūrizuojama įmonė (darbdavys) nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos neturi pareigos mokėti atleistam iš darbo darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje, 303 straipsnyje nustatytas išmokas. Patvirtinus restruktūrizavimo planą, tolesnis šių išmokų skaičiavimas ir mokėjimas priklauso nuo to, kaip kreditoriai restruktūrizavimo plane susitaria dėl įmonės prievolių apimties ir vykdymo terminų modifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

39Kadangi byloje nustatyta, jog apeliantei priklausantis neišmokėtas darbo užmokestis apeliantei sumokėtas 2012 m. balandžio 27 d., o teisę į kitas su darbo santykiais susijusias išmokas apeliantė įgijo RUAB „Saurida“ jau esant restruktūrizuojamai, apeliantės argumentai, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką jai turėtų būti skaičiuojamas už ilgesnį nei pirmosios instancijos teismo nurodytas laikotarpį, kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

40Dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tvirtinimo pirmąją eile

41Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos reikalavimas dėl priteistos neturtinės žalos (868,86 EUR) atlyginimo turėtų būti tvirtinamas pirmąja, o ne trečiąja, eile. Pasisakydama dėl šio apeliantės argumento teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės finansinio reikalavimo dalis dėl jai priteistos neturtinės žalos – 868,86 EUR, RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo byloje trečiąja eile patvirtintas ne ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi, kuri šiuo atskiruoju skundu nėra skundžiama, t.y. nesudaro apeliacijos šioje byloje objekto. Apeliantės argumentai, susiję su finansinio reikalavimo dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kita vertus, atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodoma, kad ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalis pateikia baigtinį sąrašą reikalavimų, kurie tenkinami pirmąja eile t. y. darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės. Finansiniai reikalavimai, atsiradę dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepatenka į ĮRĮ 13 straipsnio 3 dalies apimtį.

42Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

43Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Klaipėdos... 4. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino A. K. 6... 5. Kreditorė A. K. palaikė savo prašymą patvirtinti jos pirmos eilės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė RUAB... 8. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d.... 9. Teismas pareiškėjos prašomą priteisti vidutinio darbo užmokesčio už... 10. Pareiškėjos prašymą patvirtinti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį –... 11. Teismas nurodė, kad pareiškėjos trečios eilės kreditorinis reikalavimas,... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m.... 14. 1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. K. finansinio reikalavimo... 15. 2) Priešingai nei vertina teismas, kreditorės A. K. naudai teismas priteisė... 16. 3) Visos Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje... 17. RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo administratorius atsiliepimu į... 18. 1) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartyje aiškiai... 19. 2) Nors Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje... 20. 3) Apeliantė be jokio pagrindo siekia plečiamai aiškinti Lietuvos... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 23. Byloje nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: Klaipėdos... 24. RUAB „Saurida“ administratorius sutiko su dalimi A. K. restruktūrizavimo... 25. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nurodė, kad 140,41 EUR... 26. Dėl mokesčių išskaitymo iš teismo priteistų sumų... 27. RUAB „Saurida“ administratorius ginčijo A. K. finansinio reikalavimo dalį... 28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įpareigojimas RUAB... 29. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad finansinio reikalavimo... 30. Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies... 31. Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jai buvo... 32. Teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio turinio dalys turi... 33. Tai, kad neišmokėtas darbo užmokestis apeliantei buvo sumokėtas 2012 m.... 34. Kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina 140,41 EUR neišmokėto darbo... 35. Dėl laikotarpio, už kurį apeliantei skaičiuotinas vidutinis darbo... 36. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vidutinis darbo... 37. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 1 dalis... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 141 straipsnio 3... 39. Kadangi byloje nustatyta, jog apeliantei priklausantis neišmokėtas darbo... 40. Dėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tvirtinimo pirmąją eile... 41. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos reikalavimas dėl priteistos... 42. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 43. Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija... 44. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti...