Byla I2-2274-816/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikai (toliau – Ambasada) 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. LTU-74-10346 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą, suteikiant nacionalinę vizą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Pareiškėjas paaiškina, kad 2019-10-07 – 2019-10-09 įsigijo 50 proc. UAB „( - )“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, tapo šios bendrovės direktoriumi, todėl 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti jam nacionalinę D vizą.

4Teigia, kad Ambasada nepagrįstai atsisakė jam išduoti Nacionalinę D vizą, nes jis atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus: turi galiojantį kelionės dokumentą, leidžiantį kirsti sieną (pasą), pagrindė numatomo buvimo tikslą bei sąlygas (verslas Lietuvos Respublikoje) ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (tai patvirtina pareiškėjo darbo sutartis, sudaryta su bendrove). Pareiškėjo vertinimu, jis kaip užsienio pilietis, pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti. Ambasadai buvo pateikta visa informacija apie pareiškėjo buvimo tikslą ir sąlygas Lietuvos Respublikoje, todėl jam negalėjo būti pritaikytas Įstatymo 19 straipsnis, kuriame yra pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakoma išduoti vizą užsieniečiui. Pareiškėjas neatitinka nei vieno iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų. Be to pažymi, kad jis apskritai tiksliai nežino, kokiais pagrindais buvo nuspręsta, kad jo buvimo Lietuvoje tikslas yra nepagrįstas.

5Atsakovė Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

6Atsakovas, cituodamas Įstatymo, Vizų kodekso, patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu Nr. 810/2009, ir 2017 m. gruodžio 28 d. Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Vizų išdavimo tvarkos parašas) nuostatas, nustatančias Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą, ir pacituodamas skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

7Pažymi, kad negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjo skundo prašymas įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui vizą, nes teismas nėra viešojo administravimo institucija.

8Skundas netenkintinas.

9Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei Ambasados įpareigojimo priimti naują sprendimą – išduoti nacionalinę vizą.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas) (29–30 punktai). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo UAB „( - )“, kontaktinis asmuo pats pareiškėjas (32 punktas). Kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia – pats pareiškėjas ir UAB „( - )“, (33 punktas).

11Prašymo nagrinėjimo metu Ambasada nustatė, kad: kartu su pareiškėju prašymus išduoti nacionalinę vizą pateikė ir pareiškėjo sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai; sutuoktiniai Indijos piliečiai (kartu su dviem paaugliais vaikais) vyktų į Lietuvą kaip UAB „( - )“, akcininkai; įmonės steigėjas Lietuvoje – UAB „( - )“,, atstovaujama D. P., kuris Ambasadai žinomas kaip fiktyvių įmonių pardavėjas užsieniečiams, nelegalios migracijos organizatorius; Indijos piliečiai nebuvę Lietuvoje ir negalėjo paaiškinti, kodėl Lietuvoje nori pradėti restoranų ir maisto parduotuvių verslą, neturi verslo plano; pareiškėjas teigė, jog tik nuvykęs į Lietuvą sutvarkys visus formalius verslo reikalus; pateiktas banko išrašas su akivaizdžiais klastojimo požymiais ir nepateikta duomenų, įrodančių, jog apskritai pareiškėjas investavo į įmonę Lietuvoje; taip pat pareiškėjas nepateikė lėktuvo bilietų rezervacijų. Dėl to atsakovo pareigūnams kilo pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo kelionės tikslo ir galimos nelegalios migracijos rizikos bei buvimo Lietuvoje sąlygų.

12Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo (2019 m. liepos 16 d. akto redakcija) 19 straipsniu, ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.).

13Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas.

14Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas) ir Vizos išdavimo aprašo nuostatos.

15Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

16Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte be kita ko nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatyta atvykimo sąlyga - pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

17Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo (a) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba (b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

18Tad iš esmės vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja bent viena 32 straipsnio 1 dalies a punkte išvardintų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardintų aplinkybių.

19Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

20Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (78.11 papunktis). Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (Aprašo 79 punktas).

21Taip pat atsakovas nurodo Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriame konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti dokumentai, patvirtinantys verslo ryšių arba ryšių darbo tikslais buvimą, dokumentai apie įmonės verslo veiklą, dokumentai, įrodantys užsieniečio su įdarbinimu susijusią padėtį įmonėje ir pan. Taip pat atsakovas nurodo, jog atliekamas ir vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir tai iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas ir nelegalios migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, laikomi: atgalinis arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; įdarbinimą patvirtinantis dokumentas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.

22Kaip minėta, pareiškėjas prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė verslo užsiėmimą Lietuvoje ir darbą UAB „( - )“, t. y. pareiškėjas siekė pradėti verslą ir užsiimti teisėta ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjui ir tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas ir/ar darbo vykdymas.

23Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė 2019 m. spalio 3 d. įmonės steigimo aktą, pagal kurį UAB „( - )“ kaip steigėjas, įsteigė UAB „( - )“, kurios įstatinis kapitalas 28 080 eurų, akcijos emisijos kaina 234 eurai, akcijų kiekis 120 akcijų; pirminis steigėjas įsipareigojo apmokėti 28 080 eurų pradinį įnašą iki 2019 m. spalio 4 d. (b. l. 37-38). Taip pat pareiškėjas pateikė tris akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad dalimis įsigijo nurodytos įmonės akcijų (viso 60 vnt.). Akcijų apmokėjimo dokumentų nepateikta. Iš 2019 m. spalio 18 d. AB Šiaulių banko vardu parengtos pažymos matyti, kad UAB „( - )“ sąskaitų likutis galimai sudaro 28 080 eurų (dėl šios pažymos kilo pagrįstų įtarimų konsuliniam pareigūnui). Įmonės banko sąskaitos išrašo apie sąskaitos likučius nepateikta. Iš prie skundo esančio 2019 m. spalio 9 d. įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo įvykusio Vilniuje, protokolo, pasirašyto abiejų akcininkų pareiškėjo ir jo sutuoktinės D. G., matyti, kad įmonės direktoriumi nuo 2019 m. spalio 5 d. išrinktas pareiškėjas S. K.. Tai, kad bendrovės įstatinis kapitalas nurodomas 28 080 eurų, teismas vertina kaip siekį formaliai atitikti Vizos išdavimo aprašo 70.10 punkto reikalavimus, nes įrodymų apie tokio dydžio kapitalo apmokėjimą nepateikta. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad UAB „( - )“ įregistruota 2019 m. spalio 7 d. Pareiškėjas taip pat pateikė 2019 m. spalio 24 d. darbo sutartį, sudarytą tarp UAB „( - )“, atstovaujamos paties pareiškėjo S. K., ir darbuotojo – direktoriaus S. K.. Duomenų, kad darbo sutartis būtų realiai vykdoma, nepateikta.

24Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pokalbio-interviu su konsulu metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kiek ir kokiu būdu yra investavęs pinigų Lietuvoje (į UAB „( - )“), negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo finansinių operacijų investavimo į minėtą įmonę 14 000 eurų tikslu gauti vizą vykti į Lietuvą. Pareiškėjo pateikti dokumentai tvirtina tik tai, kad pareiškėjas galėjo būti mokėjęs UAB „( - )“, kaip UAB „( - )“ steigėjui, už perkamas akcijas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta, todėl atsakovo pareigūnai pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad turi pakankamai lėšų vystyti verslą (t. y. investuoti Lietuvoje ne mažiau kaip 14 000 eurų) ir pragyventi Lietuvoje vizos galiojimo laikotarpiu. Taip pat pagrįstai ši išvada padaryta ir iš kitų duomenų, gautų su pareiškėju ir jo sutuoktine pokalbio-interviu metu, kuomet pareiškėjas negalėjo plačiau paaiškinti apie planuojamą Lietuvoje vykdyti verslą, neturėjo verslo planą ir kitus verslo aspektus. Taip pat iš konsulo pastabų, įrašytų Užsieniečių registro vizų modulyje (sprendimo grafoje) matyti, kad pareiškėjas nepateikė savo kilmės šalies pajamų mokesčių dokumento (Indian Income Tax Return Verification Forms); pareiškėjas teigė, jog jis Indijoje dirba įmonėje „( - )“, bet jokių dokumentų apie tai nepateikė. Todėl, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų pareiškėjo dokumentų turinį ir ambasados darbuotojų surinktus duomenis, - Ambasada pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodo savo tikrojo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo šalyje sąlygų, o jo pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas skunde teismui taip pat nepateikė papildomų paaiškinimų ar dokumentų ar atsakovo nustatytų faktų paneigimo.

25Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nepatikimų ir nepatvirtintų duomenų pateikimas, siekis formaliai atitikti vizos gavimo reikalavimus) sudarė rimtą pagrindą atsakovo pareigūnams kilti pagrįstoms abejonėms, jog tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai pareiškėjas deklaravo. Atsižvelgiant į tai, konsulinis pareigūnas, turėjo pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui jo prašomos rūšies vizą.

26Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reguliavimą, ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Ambasadą priimti naują sprendimą – pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą. Tad konstatavus, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas tais pačiais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Nutarė

28atmesti pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą kaip nepagrįstą.

29Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su skundu,... 3. Pareiškėjas paaiškina, kad 2019-10-07 – 2019-10-09 įsigijo 50 proc. UAB... 4. Teigia, kad Ambasada nepagrįstai atsisakė jam išduoti Nacionalinę D vizą,... 5. Atsakovė Užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir... 6. Atsakovas, cituodamas Įstatymo, Vizų kodekso, patvirtinto Europos Parlamento... 7. Pažymi, kad negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku pareiškėjo skundo... 8. Skundas netenkintinas.... 9. Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m.... 11. Prašymo nagrinėjimo metu Ambasada nustatė, kad: kartu su pareiškėju... 12. Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo (2019 m. liepos 16 d. akto redakcija) 19... 13. Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė... 14. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso,... 15. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą... 16. Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m.... 17. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25... 18. Tad iš esmės vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja bent viena 32... 19. Vizos išdavimo aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė... 20. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento... 21. Taip pat atsakovas nurodo Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimą,... 22. Kaip minėta, pareiškėjas prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė... 23. Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė 2019 m. spalio 3 d. įmonės steigimo... 24. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pokalbio-interviu su konsulu metu... 25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nepatikimų ir nepatvirtintų duomenų... 26. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 28. atmesti pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą kaip... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...