Byla 2A-639-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant R.Kurganovaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovui Dariui Venckui dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2008-07-02 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo likusius mokėjimus – 1123,77 Lt, delspinigius -829,19 Lt, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2). Savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas pagal 2005-12-01, 2005-12-02 ir 2005-12-01 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis perdavė atsakovui valdyti ir naudotis prekes su sąlyga, jog įvykdžius visas prievoles pagal minėtas sutartis, prekės pereis atsakovui nuosavybės teise. Pagal minėtas sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti sutarčių mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, o laiku nesimokėję eilinės įmokos ar kito mokėjimo – 0,5% dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau šių savo įsipareigojimų atsakovas nevykdė. Reikalavimų teisės įgyvendinti derybų keliu ieškovui nepavyko, todėl sutartis nutraukė.

4Atsakovas Darius Venckus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o jo globėja Regina Bertulienė informavo teismą (b.l. 37), kad Darius Venckus Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-01-22 nutartimi yra pripažintas nepakaltinamu, todėl sudarydamas išperkamosios nuomos sutartis nesuvokė savo veiksmų. Pažymėjo, jog Darius Venckus nuo vaikystės serga lėtiniu psichikos sutrikimu, todėl nesuprato, jog už daiktus jam reikės sumokėti. Tvirtino, kad Darių Venckų sudaryti minėtas sutartis įkalbėjo jo neveiksnumu pasinaudoję nežinomi asmenys, kurie jos globotinio įgytais daiktais naudojasi.

5Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-02-10 sprendimu ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-01-22 įsiteisėjusi nutartis patvirtina faktą, jog išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo metu atsakovas Darius Venckus negalėjo suprasti savo veiksmų, todėl iš jo negali būti reikalaujama skolos grąžinimo (b.l. 52).

6Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ apeliaciniu skundu (b.l.55-56) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžia netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktika (2007-04-06 nutartis c.b. 3K-3-147/2007), ieškovas nurodo, jog teismas tik konstatavo, jog sudarydamas sutartis atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų, tačiau neišsprendė sandorių negaliojimo klausimo bei nepritaikė restitucijos, o to ir negalėjo padaryti nesant tokio pareikšto reikalavimo byloje. Pažymi, kad apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ieškovas nebuvo informuotas, joje nedalyvavo, todėl remiantis BPK 404 str. negalėjo apskųsti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-22 nutarties. Taip pat nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes sutartis ieškovo vardu sudarė UAB „Bitė Lietuva“ ir D. Gaudiešiaus įmonė, kurie nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Akcentuoja, jog pripažinus sandorius negaliojančiais, toks sprendimas neabejotinai turės įtakos ir šių asmenų teisėms ir pareigoms.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).

9Pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p. nuostatas kiekviename procesiniame dokumente privalu nuodyti dalyvaujančio byloje asmens procesinę padėtį ir jo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą). Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.). Ieškinio pareiškimo atveju privalu nurodyti atsakovą - asmenį, kuriam ieškovas per teismą nukreipia savo materialinius teisinius reikalavimus. Ieškovas pareiškė reikalavimus atsakovui D.Venckui, juos kildindamas iš sutarčių nevykdymo. Tačiau ne kiekvienas asmuo gali turėti civilinį veiksnumą, kuris tiesiogiai nulemia ir procesinio veiksnumo turinį, galėjimą įgyvendinti savo teises teisme, pačią galimybę būti atsakovu civilinės bylos procese. Civilinis veiksnumas priklauso nuo dviejų aplinkybių – nuo fizinio asmens amžiaus arba nuo asmens psichikos būklės, apsprendžiančios gebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir reikšmę bei juo valdyti (CK 2.5 str.). Fiziniam asmeniui, kuris įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais dėl psichinės ligos yra pripažintas neveiksniu, nebūdingas nei civilinis, nei, juo labiau, civilinis procesinis veiksnumas, apibrėžtas CPK 38 str. Kitaip tariant, toks asmuo negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu ar atsakovu, jam negali būti pareiškiami jokie reikalavimai teisme.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisinis reglamentavimas suponuoja teismui pareigą nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, šiuo konkrečiu atveju asmeniui, neturinčiam procesinio veiksnumo, o tokios aplinkybės byloje neabejotinai paaiškėjo dar pasirengimo nagrinėti šią bylą teismo posėdyje stadijoje, pateikus 2006-12-27 Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimą pripažinti D.Venckų neveiksniu (b.l. 37-40), vykdyti CPK 45 str., 138 str. reikalavimus. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas būtinų tam procesinių veiksmų neatliko, dar daugiau, nustatyta tvarka neįteikęs šaukimo apie parengiamąjį teismo posėdį atsakovu įvardintam D.Venckui (b.l. 50), negavęs visų bylos šalių (ieškovo ir atsakovo) sutikimo pradėti žodinį bylos nagrinėjimą, kaip tai imperatyviai nustatyta CPK 231 str. 5 d., bylą išnagrinėjo jau parengiamajame teismo posėdyje. Darytina išvada, kad byla išnagrinėta ne tik nepranešus apie posėdį atsakovui, bet ir apskritai nesant byloje atsakovo. D.Venckaus globėjos, kurios procesinio dalyvavimo byloje ir jo įforminimo teismo nutartimi klausimas net nebuvo sprendžiamas, prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant dėl jau išdėstytų motyvų nėra tapatus tinkamos šalies tinkamai išreikštai valiai.

11Susiklosčius tokiai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso (CPK 3 str. 8 d.), o konstitucinio tinkamo proceso principo pažeidimas jau yra viešasis interesas, ir dėl minėtų procesinių teisės normų pažeidimo bei netinkamo jų taikymo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas nei teisėtu, nei pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų pažeidimų pats ištaisyti negali. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Paruošti konkrečią bylą nagrinėjimui teismo posėdyje ir atlikti kitus būtinus tinkamai bylą išnagrinėti veiksmus (CPK 225 str. 5 p.), atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes konkrečiam atsakovui ar atsakovams yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas nagrinėti bylą pirmąja instancija. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Priešingas traktavimas nebūtų suderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija, neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.), įtvirtinančio bylos šalims pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos dar rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 226 str.).

12Dėl išvardintų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.). Apelianto argumentai, susiję su teismo teisės savo iniciatyva vertinti sandorio negaliojimo pagrindus nebuvimu, su restitucijos netaikymu, dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo dalyvauti byloje, esant būtent tokiam bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatui patys savaime jau neturi įtakos sprendimo teisėtumui ar jo pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

13Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

14Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai