Byla 2-1514-892/2012

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerija

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė sekretoriaujant Aurelijai Jucevičiūtei vertėjaujant Zinaidai Sakalauskienei, Alicijai Stančinskai, dalyvaujant pareiškėjams H. M., Z. A., H. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų H. M., Z. A., H. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerija,

Nustatė

3Pareiškėjai H. M., Z. A., H. A. pareiškime nurodė, kad jų tėvas S. A. mirė 1999-( - ), motina S. A. mirė 2000-( - ). Motinai mirties dieną nuosavybės teise priklausė 4,25 ha ūkinės paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) ir 0,13 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Po motinos mirties pareiškėjai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet po tėvų mirties pradėjo valdyti jų turtą. Vilniaus rajono 1 notarų biuras atsisako išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes praleistas įstatyme nustatytas terminas paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai mano, kad jie įstatymo numatyto termino nepraleido, nes priėmėme palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, t.y. pareiškėjai tiek iki tėvų mirties, tiek po jų mirties gyveno name, esančiame ( - ), mokėjo už suteiktas komunalines paslaugas, rūpinosi namo priežiūra, dirbo žemę prie namų ir ( - ) kaime. Visi palikėjai priklausantys namo apstatymo ir apyvokos reikmenys liko pareiškėjams. Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai H. M., Z. A., H. A. po motinos S. A. mirties 2000-( - ) jos mirties dienai esamą palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos (b.l. 2-3).

4Teismo posėdyje pareiškėjai pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

5Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neginčija (b.l. 41). Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

6Pareiškimas tenkintinas.

7Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė nustatyti palikimo, atsiradusio 2000-07-26 mirus jų motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

8Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

9Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra S. A., mirusios 2000-( - ), vaikai (b.l. 19-27). Palikėjos vyras S. A. mirė 1999-( - ) (b.l. 5, 36-37). Palikėja kitų įpėdinių nei pareiškėjai neturėjo (b.l. 35). Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų S. A. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 34). Nekilnojamojo turto registro duomenimis S. A. vardu registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje (b.l. 8-10). S. A. vardu atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ), ( - ), tačiau jos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b.l. 8, 11-12). Teismo posėdyje pareiškėjai paaiškino, kad po motinos S. A. mirties pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Minėtas aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojais apklausti M. A. ir V. A..

11Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko nustatytu, jog pareiškėjai po savo motinos S. A. mirties 2000-( - ) priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti palikėjos turtą, t.y. aktyviais konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (444 str. 2 d. 8 p.).

12Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

Nutarė

13Pareiškimą tenkinti.

14Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai H. M. (a.k. ( - ) Z. A. (a.k. ( - ) ir H. A. (a.k. ( - ) po savo motinos S. A. (a.k. ( - ) mirties 2000-( - ), priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

15Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

16Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.