Byla 2A-275/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Itališki restoranai“ (teisių perėmėjas – J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1994-104/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Itališki restoranai“ ieškinį atsakovams antstolei J. B. ir akcinei bendrovei SEB bankui, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas – „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje), R. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Itališki restoranai“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas V. Bitinaitis. Ši nutartis įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 23 d. Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pripažinta likviduojamos bendrovės pabaiga ir nutarta ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Įmonė išregistruota 2011 m. spalio 20 d. (bylos Nr. B2-2733-450/2011).

6Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažinta, kad J. S. yra BUAB „Itališki restoranai“ teisių perėmėjas šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo BUAB “Itališki restoranai“ ieškinį atsakovams antstolei J. B. ir AB SEB bankui. Taip pat pripažinta, kad „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, yra trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BTA draudimas“ procesinių teisių perėmėjas.

7Ieškovas BUAB „Itališki restoranai“ 2009-08-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti neteisėtais antstolės J. B. veiksmus, kuriais ji 2008-10-02 nurašė nuo BUAB „Itališki restoranai“ sąskaitos banke 14 341,24 Lt; pripažinti neteisėtais AB SEB banko (toliau Bankas) veiksmus, kuriais jis 2008-10-02 atliko ieškovui priklausančių 14 341,24 Lt nurašymą; priteisti solidariai iš Banko ir antstolės J. B. 14 341,24 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad apie 2008-09-23 įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, administratorius: 2008-09-25 informavo Banką, pateikė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, nutarties kopiją; 2008-09-30 VĮ Registrų centre įregistravo ieškovo statusą „bankrutuojantis“ ir informavo Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą. Šiame teisme taip pat sužinojo, kad antstolė J. B. atlieka veiksmus pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl darbo užmokesčio priteisimo R. J.. Šio vykdomojo rašto pagrindu antstolė 2008-09-25 priėmė patvarkymą dėl ieškovo lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitų sąskaitą, į kurią Bankas 2008-10-02 pervedė 14 341,24 Lt, o antstolė tą pačią dieną juos paskirstė ir pervedė R. J..

8Teigė, kad antstolės J. B. veiksmai yra neteisėti, nes ji privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui (ieškovui) iškėlus bankroto bylą ir neatlikti turto išieškojimo ar realizavimo veiksmų, todėl jai taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CPK 626 str. 3 p., ĮBĮ 9 str. 3 d., 10 str. 7 d. 3 p., Antstolių įstatymo 3 str., CK 6.246, 6.248 str.).

9Teigė, kad Banko veiksmai, kuriais 2008-10-02 pervedė ieškovui priklausančias pinigines lėšas į antstolės J. B. depozitų sąskaitą, taip pat yra neteisėti, todėl jam irgi taikytina atsakomybė (CK 6.922, 6.293 str., ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.).

10Tvirtino, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 14 341,24 Lt žalą, kurią jie turi atlyginti solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad yra neteisėti atsakovų Banko ir antstolės J. B. veiksmai dėl 14 341,24 Lt pervedimo iš BUAB „Itališki restoranai“ sąskaitos į antstolės depozitų sąskaitą ir jų pervedimo bendrovės darbuotojai R. J.. Kitus reikalavimus atmetė.

13Teismas nustatė, kad, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir Bankui į antstolės depozitų sąskaitą 2008-10-02 pervedus 14 341,24 Lt, antstolė J. B. 2008-10-02 užbaigė vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo ieškovo darbuotojai R. J.. Įvertinęs tai, kad informacija apie bendrovės teisinį statusą buvo išviešinta VĮ Registrų centre, kad antstolė turėjo pareigą patikrinti Turto areštų registro duomenis, teismas konstatavo, jog minėti antstolės veiksmai buvo neteisėti (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 35 str., Antstolių įstatymo 22 str., CK 6.246 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008). Sutiko su ieškovo teiginiais, kad minėti Banko veiksmai taip pat prieštaravo ĮBĮ 14 straipsniui, CK 6.922 straipsniui, nes jam nuo 2008-09-25 buvo žinoma apie tai, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla. Tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovams deliktinę civilinę atsakomybę, nes antstolei pervedus lėšas pirmos eilės įmonės kreditorei R. J., tokia apimtimi sumažėjo kreditorių finansiniai reikalavimai. Tai reiškia, kad nepablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis ir žala jai nebuvo padaryta. Teismas taip pat nurodė, kad 2008-09-10 įmonė turto turėjo už 429 079 Lt, o pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudarė 142 845,31 Lt, todėl sprendė, kad byloje yra neįrodytas žalos dydis. Nurodė, kad pripažinus Banko veiksmus neteisėtais būtų nesąžininga ir neprotinga priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Itališki restoranai“, kurio teisių perėmėjas yra J. S., prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų antstolės J. B. ir AB SEB banko 14 341,24 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas be pagrindo šioje byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimais pateiktais 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008, nes skiriasi bylų ratio decidendi. Tai yra šioje byloje atsakovų neteisėti veiksmai buvo atlikti esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu toje byloje – iki tokios teismo nutarties įsiteisėjimo (CPK 4 str.).

172. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, todėl be pagrindo konstatavo, kad jis neįrodė žalos ir jos dydžio. Tai yra pagal BUAB „Itališki restoranai“ 2008-09-23 balanso duomenis bendrovės turtą sudarė 20 126 Lt, jokio kito ilgalaikio ar trumpalaikio turto įmonė neturėjo, o Vilniaus apygardos teismo 2010-04-28 nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 1 011 749,99 Lt. Dėl to yra akivaizdu, jog būtent dėl bendrų neteisėtų atsakovų veiksmų bankrutuojanti bendrovė neteko piniginių lėšų ir tuo jai buvo padaryta 14 341,24 Lt žala.

18Atsiliepimu atsakovė antstolė J. B. prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

191. Antstolės kontoroje 2008-09-01 buvo gauta vykdomoji byla dėl 12 539,38 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Itališki restoranai“ kreditorei R. J. ir tą pačią dieną skolininkui buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą, o 2008-09-16 Bankui išsiųstas patvarkymas dėl lėšų sustabdymo ir sąskaitose esančių pinigų likučių. Bankas 2008-09-23 atsakyme nenurodė, kad yra bendrovei yra iškelta bankroto byla, todėl ji 2008-09-25 patvarkymu nurodė šias lėšas areštuoti ir pervesti į antstolės depozitų sąskaitą. Iš Banko 2008-10-02 gavusi minėtas pinigines lėšas tą pačią dieną jas pervedė darbuotojai R. J.. Dėl to teismas teisingai nusprendė, kad bendrovei žala nebuvo padaryta, nes sumažėjo ne tik bendrovės turtas, bet ir kreditorių finansiniai reikalavimai. Be to, šios lėšos turi būti išieškomos iš kreditorės R. J..

202. Bankroto administratorius pats neįvykdė pareigos apie UAB „Itališki restoranai“ iškeltą bankroto bylą informuoti antstolių kontoras (CPK 282 str. 2 d. 4 p., ĮBĮ 10 str. 4 d. 3, 4 p.). Be to, bendrovei (skolininkei) nuo 2008-08-05 buvo žinoma apie atliekamus vykdymo veiksmus.

213. Bankas pinigines lėšas į antstolės depozitų sąskaitą pervedė 2008-10-02, t. y. žinodamas apie tai, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla.

22Atsiliepimu atsakovas AB SEB bankas prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad:

231. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos ir jos dydžio (CK 6.249 str.). Tai yra iš Banko į antstolės depozitų sąskaitą pervestų piniginių lėšų buvo atsiskaityta su bendrovės pirmos eilės kreditore (darbuotoja) R. J.. Ieškovas skolos ir jos dydžio šiai kreditorei neginčijo, todėl teismas teisingai nusprendė, kad nors sumažėjo bendrovės turimos lėšos, tačiau ta pačia apimtimi sumažėjo ir jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, todėl žalos bendrovė nepatyrė. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad su pirmos eilės kreditoriais nebuvo atsiskaityta, kad antstolės įvykdytas pinigų pervedimas kokiu nors būdu sutrukdė bendrovei atsiskaityti su darbuotojais. Lėšos išieškotinos iš kreditorės R. J..

242. Bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes įvykdė antstolės patvarkymą, kurio neturėjo pagrindo kvestionuoti ir kuris yra privalomas visiems asmenims (CPK 585, 626 str.).

253. Ieškovas be pagrindo reikalauja solidariai priteisti 14 341,24 Lt, nes atsakovai negavo naudos iš veiksmų, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neteisėtais, todėl jie yra netinkami atsakovai. Teismas teisingai nurodė, kad priteisus ieškovui 14 341,24 Lt jis be pagrindo praturtėtų (CK 6.237 str.).

264. Bankroto administratorius netinkamai įvykdė ĮBĮ numatytas pareigas informuoti suinteresuotus asmenis apie bankroto bylos iškėlimą, todėl nepagrįstai siekia perkelti atsakomybę kitiems asmenims už savo paties neveikimą (ĮBĮ 9 str.).

27Atsiliepimu trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad teismas teisingai nustatė, jog tiek antstolės J. B., tiek Banko veiksmai atitinka neteisėto veikimo požymius, tačiau pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti deliktinės civilinės atsakomybės, nes atlikus minėtus veiksmus bendrovės turtinė padėtis nepablogėjo. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė žalos ir jos dydžio, o priteisus ieškovui prašomas pinigines lėšas jis nepagrįstai praturtėtų. Be to, lėšos turi būti išieškomos iš kreditorės R. J.. Pagal ginčo dalyką antstolė nėra bendraatsakovė su Banku, nes solidarioji skolininkų atsakomybė nepreziumuojama, o ieškovas neįrodė priešingai (CK 6.6 str.).

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

30Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą, kilusį tarp ieškovo BUAB „Itališki restoranai“ bei solidarių atsakovų antstolės J. B. bei AB SEB banko, tretieji asmenys UAB „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas – „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje), R. J., dėl žalos atlyginimo priteisimo, nusprendė, jog atsakovė antstolė J. B., žinodama ar privalėdama žinoti apie bankroto bylos iškėlimą skolininkui UAB „Itališki restoranai“, tačiau vykdydama išieškojimą iš šios bendrovės turto trečiojo asmens R. J. naudai pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą ir pateikdama atsakovui AB SEB bankui 2008-09-25 patvarkymą areštuoti ieškovo lėšas, pervesti jas į antstolės depozitų sąskaitą, o taip pat 2008-10-02 pervesdama išieškotas lėšas R. J., pažeidė Antstolių įstatymo 3, 22 straipsnio, Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus, tai yra atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.). Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas AB SEB bankas, žinodamas apie bankroto bylos iškėlimą šiai bendrovei ir nežiūrint to įvykdydamas neteisėtą antstolės patvarkymą, nurašydamas pinigus nuo bankrutuojančios įmonės sąskaitos ir pervesdamas juos į antstolės depozitų sąskaitą, pažeidė ĮBĮ 14 straipsnio,10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, CK 6.922 straipsnio reikalavimus, tai yra atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.).

31Kaip minėta, nei atsakovai antstolė J. B. bei AB SEB bankas, nei tretieji asmenys UAB „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas – „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje), R. J. apeliacinių skundų dėl šios teismo sprendimo dalies nepateikė.

32Kartu teismas nurodė, jog antstoliui pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių, sumažėjo įmonės turimų lėšų, tačiau lygiai tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai (skolos), o tai reiškia, kad bendra bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis nepablogėjo ir tuo žalos jai nepadaryta. Teismas sprendė, jog iki nėra realizuotas įmonės turtas, tol nėra galimybės spręsti apie pirmos eilės kreditorių reikalavimų nepatenkinimą ir, atitinkamai, apie finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimo įtaką atskirų kreditorių turtinėms teisėms, t. y. apie atsakovų neteisėtais veiksmais bendrovei padaryta žalą ir priežastinį ryšį tarp jos atsiradimo bei šių veiksmų (CK 6.247, 6.249 str.).

33Apeliantas ieškovas BUAB „Itališki restoranai“, nesutikdamas su šiais teismo argumentais, teigia, jog dėl neteisėtų solidarių atsakovų veiksmų bendrovė neteko 14 341,24 Lt. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą šios bendrovės vadovas bankroto administratoriui perdavė tik kasoje ir banko sąskaitoje esančius 20 126 Lt, tuo tarpu bendrovės kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė daugiau nei vieną milijoną litų. Teigė, kad atsakovai privalo atlyginti patirtą šią žalą (CK 6.279 str. 1 d.).

34Teisėjų kolegija, tikrinama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, visų pirma, pažymi, jog apelianto nurodytas aplinkybes, susijusiais su ieškovo BUAB „Itališki restoranai“ turtine padėtimi, patvirtina bendrovės bankroto bylos medžiaga (civilinė byla Nr. B2-2733-450/11). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartimi buvo patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir nustatyta, jog bendra jų suma sudaro 1 015 883, 65 Lt, tarp jų 148 477, 75 Lt yra pirmos eilės kreditorių reikalavimai. Šio teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi paminėti pirmos eilės kreditorių patvirtinti reikalavimai buvo atitinkamai sumažinti 44 328, 09 Lt suma, tai yra Garantinio fondo sumokėtų išmokų suma, o Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su 44 328, 09 Lt reikalavimu buvo įtrauktas į antros eilės kreditorių sąrašą (ĮBĮ 26 str. 1 d., 35 str. 3, 7 d., Garantinio fondo įstatymo 5 str. 4 d., 5 str. 6 d., Garantinio fondo nuostatų 4 p.). Nustatyta, jog bankroto administratorius 2011-07-29 sutartimi perleido J. S. už 1 500 Lt reikalavimo teisę į 14 341,24 Lt žalos atlyginimą, pareikštą atsakovams solidariems skolininkams J. B. bei AB SEB bankui, o gautos lėšos buvo skirtos administratoriaus atlyginimui. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pripažinus šios likviduojamos bendrovės pabaigą, patvirtinta galutinė ir likusi nepadengta kreditorių reikalavimų suma sudarė 1 030 134 Lt, iš jų 104 167, 66 Lt pirmos eilės kreditorių, 188 654, 18 Lt antros eilės ir 737 312, 65 Lt trečios eilės reikalavimų. Taigi faktinės bylos aplinkybės rodo, jog bendrovės turto neužteko patenkinti ne tik antros bei trečiosios eilės, bet ir pirmos eilės kreditorių reikalavimų.

35Antra, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtu būdu vienam iš bendrovės kreditorių pervedus šiuos pinigus, žala nekilo todėl, kad tiek pat sumažėjo ir jos kreditorių reikalavimai (skolos). Kaip žinoma, iškėlus bankroto bylą pradeda galioti ĮBĮ normose įtvirtintos bendrojo kreditorių lygybės principo nuostatos. Be kita ko, tai reiškia, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (tuo rėmėsi ir teismas, nustatydamas atsakovų veiksmų neteisėtumą) (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), kad visas bendrovės turtas yra tvarkomas tik ĮBĮ nustatyta tvarka, o visi kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš lėšų, gautų pardavus bendrovės turtą. Be to, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 str. 6 d.). Taigi su visais kreditoriais, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojanti bendrovė atsiskaito tokiu būdu ir tokia dalimi, kuri seka iš ĮBĮ normų imperatyviai reglamentuotos tvarkos.

36Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo, tarp jų ir su pirmos eilės kreditoriais, nebuvo visiškai atsiskaityta. Be to, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su visa pirmosios eilės kreditoriams Garantinio fondo sumokėtų išmokų suma – 44 328, 09 Lt, buvo įtrauktas į antros eilės kreditorių sąrašą. Taigi šių lėšų suma įmonės skolų taip pat nesumažėjo. Tuo tarpu pagal bankroto administratoriaus pateiktą pažymą, tuo atveju, jei trečiojo asmens R. J. nurodytas kreditorinis reikalavimas (teismo sprendimu jai priteista suma) CPK bei ĮBĮ nustatyta tvarka būtų buvęs perduotas į bankroto bylą ir patvirtintas, kaip tenkintinas pirmąja eile, pagal Garantinio fondo įstatymą šiai kreditorei iš fondo lėšų būtų išmokėta tik 2 400 Lt. Taigi nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, jog ta aplinkybė, kad atsakovų veiksmais trečiajam asmeniui R. J. pervedus minimus pinigus, tokia suma sumažėjo bendrovės skolos, nepaneigia ieškovo teiginių dėl žalos atsiradimo fakto bei dydžio (CPK 185 str.).

37Trečia, atsakovai antstolė J. B. bei AB SEB bankas, trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas – „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje) atsiliepdami į ieškovo BUAB „Itališki restoranai“ apeliacinį skundą ir su juo nesutikdami, nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kreditoriui neteisėtai sumokėtos bankrutuojančios bendrovės lėšos turi būti išreikalautos tiesiogiai iš tokio kreditoriaus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutarties bei 2008 m. gegužės 8 d. nutarties nuostatomis (civilinė byla BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., tretieji asmenys UAB „Sapa profiliai“, UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-328/2008; civilinė byla BUAB „Labomeda“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-230/2008).

38Dėl šio argumento pasakytina tai, kad iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos bei proceso dalyvių minimų kasacinio nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi), nes minimose bylose buvo kilęs ginčas dėl neteisėtai patenkintų finansinių reikalavimų, kurie, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo priskirtini prie pirma eile tenkintinų kreditorių reikalavimų. Tuo tarpu pripažinus, kad neteisėtai trečiajam asmeniui R. J. išmokėtos lėšos turi būti iš jos išreikalautos, susiklostytų teisinė situacija, kuri iš esmės atitiktų sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto požymius. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pripažintas neteisėtu trečiojo asmens R. J. naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas, o kaip žinoma, teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė teisminio proceso dalis, t. y. baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Tuo tarpu susigrąžinimas lėšų, išieškotojo gautų vykdant galiojantį teismo sprendimą dėl darbo užmokesčio ir kitų, jam prilygintų išmokų priteisimo, yra itin ribotas (CPK 760 – 762 str.).

39Kaip žinoma, Darbo kodekso 301 straipsnyje yra numatyta, kad kai panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. Teismo sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančio CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį, atsakovui turi būti grąžinama visa, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Bylos nagrinėjimo metu galiojančio CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų darbo išmokų išieškojimo atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

40Taigi darbo užmokesčio ar jam prilygintinų išmokų išreikalavimo galimybė yra siejama su jų gavėjo nesąžiningumu ar padarytomis sąskaitybos klaidomis. Tuo tarpu bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad būtų keliami klausimai dėl trečiojo asmens R. J. nesąžiningumo, ar padarytų sąskaitybos klaidų.

41Ketvirta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atmestini atsakovų atsiliepimuose pateikti motyvai, kad jų atžvilgiu negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, be to, jų atsakomybės solidarumas nėra preziumuojamas (CK 6.6 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas jau yra nustatęs, jog atsakovė antstolė J. B. priėmė neteisėtą patvarkymą, o atsakovas AB SEB bankas, turėdamas duomenis, jog ieškovui jau yra iškelta bankroto byla (Bankui buvo pateikta atitinkama teismo nutartis, duomenys apie bendrovės teisinio statuso pasikeitimą, apie bankroto administratorių, jo parašų bei antspaudo pavyzdžių kortelė ir kt.), žinodamas, kad bankrutuojančios bendrovės lėšos gali būti nurašytos tik bankroto administratoriaus nurodymu ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 14 str., CK 6.922 str.), turėjo laikytis įstatymų reikalavimų ir atsisakyti nurašyti šiuos pinigus nuo įmonės sąskaitos, tai yra nevykdyti neteisėto patvarkymo. Kaip minėta, atsakovai dėl tokių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apeliacinių skundų nepateikė. Taigi šios aplinkybės leidžia spręsti, jog žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, yra padaryta abiejų atsakovų antstolės J. B. bei AB SEB banko veiksmais, patys atsakovai to nepaneigė, todėl žalą jie privalo atlyginti solidariai (CK 6.6 str. 1, 3 d., CPK 178 str.).

42Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nustačius atsakovų antstolės J. B. bei AB SEB banko neteisėtus veiksmus (kaltę), dėl kurių ieškovas BUAB „Itališki restoranai“ prarado jam priklausantį turtą – 14 341,24 Lt, taip pat nustačius, jog pirmiau šioje nutartyje nurodyta bylos medžiaga bei nustatytos aplinkybės patvirtina tokios žalos atsiradimo faktą bei dydį, priežastinį ryšį tarp jos padarymo bei minimų atsakovų neteisėtų veiksmų, šių veiksmų bendrumą, – priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas spręsti, kad minimi atsakovai solidariai yra atsakingi už padarytą žalą (CPK 6.6 str., 6.246-6.251 str.).

43Penkta, kaip žinia, pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį šių pareigūnų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1 000 Lt, draudžiama privalomuoju draudimu, pagal šio straipsnio 4 dalį antstolis gali pats papildomai draustis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, o pagal 6 dalį draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Galioja Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957 patvirtintos tokio draudimo taisyklės.

44Iš trečiojo asmens UAB „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas – „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje) atsiliepimo į BUAB „Itališki restoranai“ ieškinį matyti, kad ši bendrovė buvo apdraudusi atsakovės antstolės J. B. profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (polisas AT-000643). Taigi konstatavus, jog antstolė J. B. solidariai su kitu atsakovu AB SEB banku yra atsakinga už ginčo žalos padarymą, turi būti nustatytos aplinkybės, susijusios su jos bei trečiojo asmens (draudiko) sutartiniais teisiniais santykiais ir, priklausomai nuo to, spręstina, ar žalos atlyginimas priteistinas iš pačios antstolės J. B., ar iš jos draudiko, ar iš abiejų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės iš viso nebuvo nagrinėjamos, be to, byloje draudikas dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir dėl tokios jo procesinės padėties negali būti sprendžiamas jo atsakomybės klausimas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytas teisės aiškinimo bei taikymo klaidas, neturi galimybės išspręsti antstolės J. B. solidariosios atsakomybės klausimą (CPK 329 str. 1 d., 327 str.).

45Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir panaikina jo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 14 341,24 Lt žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų AB SEB banko ir antstolės J. B. bei priteisia ieškovui J. S. šį žalos atlyginimą iš solidariai atsakingo asmens – atsakovo AB SEB banko (CK 6.249 str.). Kadangi, kaip minėta, byloje nėra nustatyta, ar už antstolės padarytos žalos atlyginimą yra atsakinga tik pati antstolė, ar jos draudikas, ar jie abu, bylos dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš antstolės J. B. yra perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

46Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atsakovo AB SEB banko atžvilgiu yra tenkinamas, šiam asmeniui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93, 98 str.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti.

49Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Itališki restoranai“, kurios teisių perėmėjas yra J. S., ieškinys dėl 14 341,24 Lt žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų akcinės bendrovės SEB banko ir antstolės J. B., ir šį reikalavimą iš dalies patenkinti.

50Priteisti ieškovui J. S. iš akcinės bendrovės SEB banko solidariai (solidariai su antstole J. B.) 14 341,24 Lt žalos atlyginimą, o bylos dalį dėl 14 341,24 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš antstolės J. B. solidariai (solidariai su akcine bendrove SEB bankas), grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

51Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Itališki... 6. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi pripažinta, kad... 7. Ieškovas BUAB „Itališki restoranai“ 2009-08-17 kreipėsi į teismą su... 8. Teigė, kad antstolės J. B. veiksmai yra neteisėti, nes ji privalėjo... 9. Teigė, kad Banko veiksmai, kuriais 2008-10-02 pervedė ieškovui... 10. Tvirtino, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 14 341,24 Lt žalą,... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino... 13. Teismas nustatė, kad, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Itališki restoranai“, kurio teisių... 16. 1. Teismas be pagrindo šioje byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 17. 2. Teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, todėl be pagrindo... 18. Atsiliepimu atsakovė antstolė J. B. prašo skundą atmesti, o teismo... 19. 1. Antstolės kontoroje 2008-09-01 buvo gauta vykdomoji byla dėl 12 539,38 Lt... 20. 2. Bankroto administratorius pats neįvykdė pareigos apie UAB „Itališki... 21. 3. Bankas pinigines lėšas į antstolės depozitų sąskaitą pervedė... 22. Atsiliepimu atsakovas AB SEB bankas prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą... 23. 1. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos ir jos dydžio... 24. 2. Bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes įvykdė antstolės... 25. 3. Ieškovas be pagrindo reikalauja solidariai priteisti 14 341,24 Lt, nes... 26. 4. Bankroto administratorius netinkamai įvykdė ĮBĮ numatytas pareigas... 27. Atsiliepimu trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“, veikiantis per... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 30. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 31. Kaip minėta, nei atsakovai antstolė J. B. bei AB SEB bankas, nei tretieji... 32. Kartu teismas nurodė, jog antstoliui pervedus lėšas vienam iš įmonės... 33. Apeliantas ieškovas BUAB „Itališki restoranai“, nesutikdamas su šiais... 34. Teisėjų kolegija, tikrinama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei... 35. Antra, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 36. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog su bankrutuojančios... 37. Trečia, atsakovai antstolė J. B. bei AB SEB bankas, trečiasis asmuo UAB... 38. Dėl šio argumento pasakytina tai, kad iš esmės skiriasi nagrinėjamos bylos... 39. Kaip žinoma, Darbo kodekso 301 straipsnyje yra numatyta, kad kai panaikinamas... 40. Taigi darbo užmokesčio ar jam prilygintinų išmokų išreikalavimo galimybė... 41. Ketvirta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atmestini atsakovų atsiliepimuose... 42. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Penkta, kaip žinia, pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio 1 dalį šių... 44. Iš trečiojo asmens UAB „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas – „BTA... 45. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies tenkina ieškovo... 46. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atsakovo AB SEB banko... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeisti.... 49. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios... 50. Priteisti ieškovui J. S. iš akcinės bendrovės SEB banko solidariai... 51. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....