Byla 2S-328-378/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarties ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo ieškovei klausimu ir

Nustatė

2

3Ieškovė R. D. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams 216-ajai gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijai, G. B. , tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui, G. G. dėl pažymos, buto teisinės registracijos ir hipotekos panaikinimo. Ieškovė prašė:

4pripažinti negaliojančia atsakovo 216-osios gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos 2002-12-19 išduotą pažymą Nr.23, kurioje pajaus savininke nurodyta G. B. ;

5pripažinti negaliojančia buto, esančio ( - ) , Kaune, unikalus Nr.( - ) , teisinę registraciją G. B. vardu;

6pripažinti negaliojančia 2004-02-24 sudarytą ir 2004-02-27 įregistruotą hipotekos sutartį, kuria skolininkė G. B. prievolei pagal 2004-02-24 paskolos sutartį užtikrinti kreditoriui G. G. įkeitė butą, esantį ( - ) , Kaune, unikalus Nr.( - ) .

7Kauno miesto apylinkės teismas 2007-11-26 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo ieškovę nurodyti ieškinio kainą ir sumokėti už ieškinį žyminį mokestį. Teismas taip pat įpareigojo ieškovę pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos reikalavimo teisę atsakovams bei aplinkybę, kad po tėvo A. J. B. mirties atsirado palikimas, kurį ieškovė priėmė per 3 mėnesius nuo jo mirties įstatymo nustatyta tvarka ir yra jo teisių perėmėja.

82007-12-10, šalindama 2007-11-26 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l.57-59) bei prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b.l.60).

9Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi patikslintą ieškovės ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir jį grąžinti.

10Teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu ir rašytiniais įrodymais, nustatė, kad patikslintame ieškinyje ieškinio kaina nurodyta 20 000 Lt, nors jokių duomenų, kuo vadovaujantis nustatyta tokia ieškinio kaina, ieškovė nepateikė. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad ji yra įstatyminė A. J. B. įpėdinė, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų taip pat nepateikė, t.y. neįrodė, kad šioje byloje turi reikalavimo teisę atsakovams. Ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad savo teises į palikimą ieškovė įrodinės liudytojų parodymais, teismas laikė nepagrįsta, kadangi ieškovė ieškinyje neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo nutartis šalinti ieškinio trūkumus ieškovės atstovei buvo įteikta 2007-11-26, o patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2007-12-10, t.y. praleidus 2007-11-26 nutartimi nustatytą 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

11Atskiruoju skundu ieškovė R. D. prašo pirmosios instancijos teismo 2007-12-13 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Skunde nurodoma, jog 2007-11-26 nutartimi nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti ieškovė nepraleido, kadangi prie skundo pridedamas pašto vokas patvirtina, jog procesiniai dokumentai pašto kurjerių tarnyboje UAB „Megatomas" gauti tik 2007-11-27 (b.l.77), o ieškovės atstovei pasirašytinai pristatyti 2007-11-29 (b.l.56).

13Ieškovė paaiškino, kad teismui pateiktame prašyme dėl žyminio mokesčio mokėjimo, ji nurodė, kad jos pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Ieškovės nuomone, jos reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, kadangi restitucija pareikšto reikalavimo atžvilgiu negalima, todėl už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.). Be to, teismas 2007-11-26 nutartyje taip pat konstatavo, kad kiekvienas iš trijų ieškovės pareikštų reikalavimų turėtų būti apmokėtas 115 Lt žyminiu mokesčiu. Sumokėjusi 115 Lt žyminį mokestį, ieškovė nuo likusios 230 Lt dalies sumokėjimo prašė ją atleisti. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nors ieškinys yra neturtinis, ieškinio kainą ji nurodė atsižvelgdama į tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nurodoma pagal sandorio kainą. Todėl, ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nesprendė jos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas vien tuo, kad nėra pateikti duomenys, kuo vadovaujantis nustatyta ieškinio kaina.

14Ieškovė nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimo teisę. Pateikdama patikslintą ieškinį, ieškovė nurodė, jog yra įstatyminė A. J. B. , mirusio 2002-10-13, įpėdinė, priėmusi po savo tėvo mirties likusį palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), kartu pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, skirtingai nei ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl teismas, nustatęs sandorio prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, vadovaudamasis CK 1.78 str. 5 d., niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. B. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad ieškovė pažeidė CPK 135 str. reikalavimus: patikslintame ieškinyje nurodyta ieškinio kaina (20 000 Lt) nepagrįsta jokiais skaičiavimais; jokių įrodymų, kad priėmė savo velionio tėvo A. J. B. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, ieškovė taip pat nepateikė. Priešingai, Kauno m. 8-ojo notarų biuro pažymoje nurodyta, kad A. J. B. palikimą priėmusių asmenų nėra (b.l.52). Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto ieškovė ieškinyje neprašė, be to, patikslintą ieškinį teismui pateikė tik 2007-12-10, t.y. pasibaigus 2007-11-26 nutartimi nustatytam terminui ieškinio trūkumams pašalinti.

16Atskirasis skundas tenkintinas.

17CPK 135 straipsnio pirmoji dalis nustato ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio pirmoji dalis numato, kad ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t.y. jame turi būti teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas, dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, priedai, pridedami prie procesinio dokumento, procesinį dokumentą padavusio asmens parašas bei jo surašymo data. Be to, ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokatą. CPK 135 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Teismas nutartimi gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti tik tuo atveju, kai ieškinys neatitinka įstatymo nustatytų formalių ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas teismo yra sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas, priimdamas ieškininį pareiškimą nesvarsto ir nesprendžia ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų dokumentų ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tik priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 str.). Reikalavimų pagrįstumas apima ir ieškovo tinkamumo klausimą, kas tiesiogiai plaukia iš CPK 45 straipsnio turinio.

18Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės R. D. ieškinio priėmimo klausimą, iš esmės konstatavo tris jo trūkumus: 1)nepilnai sumokėtas žyminis mokestis; 2)nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė turi reikalavimo teisę reikšti tokį ieškinį; 3)nepateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad po ieškovės tėvo A. J. B. mirties atsirado palikimas, kurį ieškovė priėmė per tris mėnesius. Vykdydama 2007 m. lapkričio 26 d. teismo nutartį, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l.57-59) bei prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b.l.60). Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė jo kainą 20 000 litų ir atsižvelgiant į esamą turtinę padėtį prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė taip pat nurodė kokiu būdu ji priėmė tėvo palikimą ir pažymėjo, jog šią aplinkybę įrodinės liudytojų parodymais. Gavęs šį ieškinį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nėra duomenų kuo remiantis yra nustatyta tokia ieškinio kaina. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji yra įstatyminė A. J. B. įpėdinė, tuo nuspręsdamas, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Teismas konstatavo, kad ieškovė pirminės teismo nutarties reikalavimų neįvykdė, o pakartotinio trūkumų šalinimo CPK nenumato.

19Kolegija konstatuoja, jog šios teismo nutarties negalima laikyti teisėta, kadangi ji priimta netinkamai pritaikius procesines teisės normas. Ieškinio trūkumų šalinimo procesinio instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuomet, kai nėra pašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, jog teismas negali laikyti nepašalintais trūkumų, kurių savo nutartimi nėra konstatavęs, kas, beje, prieštarautų bet kokiai logikai. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad visus trūkumus, kokius buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas, ieškovė jai įmanomu būdu pašalino. Kolegija konstatuoja, jog teismas, ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti klausimus, kurių išsprendimas galimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, tuo pažeisdamas procesines teisės normas. Teismas, šioje proceso stadijoje konstatuodamas, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės šioje byloje, iš esmės pažeidė CPK 45 straipsnio nuostatas, kadangi netinkamo ieškovo pakeitimas tinkamu yra galimas tik nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 1 dalis), o konstatavimas fakto, kad asmuo neturi reikalavimo teisės gali būti tik pagrindu ieškiniui atmesti, bet ne jam nepriimti. Tokia teismo išvada yra absoliučiai priešlaikinė ir užkertanti asmens teisę kreiptis teisminės gynybos. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju pareikštas ieškinys teismo sprendimu turi būti atmetamas. Taigi iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas laikytinas tik tikėtinu materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu.

20Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr.pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis c.b. M.Baliuckas v. AB “Utenos krosnys” Nr. 3K-3-1121/2002).

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą.

22Laikydamas nepaduotu ieškovės ieškinį teismas taip pat konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, kuo remiantis nurodyta ieškinio kaina. Pastebėtina tai, kad tokio trūkumo teismas ieškovei nurodęs nebuvo. Ieškinio sumos nustatymo klausimas spręstinas CPK 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu teismas sprendė, kad nurodyta ieškinio suma aiškiai neatitinka tikrosios turto vertės, privalėjo šią sumą nustatyti motyvuota nutartimi ir atitinkamai nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad visos teismo nutartys dėl bylinėjimosi išlaidų yra skundžiamos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ieškovei tokią galimybę užkirto (CPK 100 straipsnis).

23Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu

Nutarė

25Atskirąjį skundą tenkinti.

26Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.