Byla 2A-539-657/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-399/2011 pagal ieškovės pagal ieškovės G. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui E. B., institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo priešieškinį su patikslinimu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Vokietijoje, Meckenheim, Marijampolės sav. administracijos CMB, akto įrašo Nr. 3, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – B,; nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., a.k. ( - ), ir E. B., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, ieškovei suteikiant uzufrukto teisę tvarkyti gautas pinigines lėšas; nustatyti vaikų bendravimo su atsakovo tvarką (T.1, 2-4; T.3, b.l. 13-16; T.4, b.l. 84).

4Atsakovas E. B. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Vokietijoje, Meckenheim, Marijampolės sav. administracijos CMB, akto įrašo Nr. 3, dėl ieškovės G. B. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., a.k. ( - ), ir E. B., a.k. ( - ), gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nustatyti vaikų bendravimo su motina tvarką (T.1, 23-25; T.4. b.l. 106-109).

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį su patikslinimu patenkino iš dalies (T.5, b.l. 152-157). Ieškovės G. B., a.k. ( - ), ir atsakovo E. B., a.k. ( - ), santuoką sudarytą ( - ) Vokietijoje, Meckencheim, ( - ) įrašas apie tai atliktas Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes B. Nepilnamečių vaikų E. B., gimusios ( - ), ir E. B., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su tėvu E. B., a..k. ( - ), priteisti iš G. B., a.k. ( - ), išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. B., gimusiai ( - ), ir E. B., gimusiai ( - ), periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienai kas mėnesį nuo 2010-06-05 iki jų pilnametystės. Išlaikymo sumas vaikų poreikiams tenkinti uzufrukto teise valdo (naudoja) E. B., a.k. ( - ), nustatė ieškovės G. B., a.k. ( - ), bendravimo su vaikais tvarką; padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį ir ieškovei G. B., a.k. ( - ), priteisė automobilį Crysler Grand Voyager valst. Nr. ( - ) 4000 Lt vertės, dulkių siurblį 352 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašinėlę “BETM-1” 160 Lt vertės ir radijo žadintuvą “Panasonic” 82 Lt vertės. Atsakovui E. B., a.k. ( - ), paskirti automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. ( - ) 4000 Lt vertės, 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB “Intransauto akcijų 10.000 Lt vertės, viryklę “Elektroliux” 899 Lt vertės. Priteisė ieškovei G. B., a.k. ( - ), iš atsakovo E. B., a.k. ( - ), 5000 litų piniginę kompensaciją už ½ dalį UAB “Intransauto” akcijų bei 152 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnės turto vertės dalį (1493:2 yra 746,50 Lt, 899 -747 yra 152 Lt).

6Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo eigoje abu sutuoktiniai sutiko santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Teismas konstatavo, kad tėvai gyvenantys skyrium taip pat turi pirmiausia žiūrėti savo vaikų interesų ir jais vadovaujantis spręsti iškilusius klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, mokslo įstaigos ir panašiai. Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas neieško to kas geriausia atitinka vaikų interesus ir nesprendžia jokių klausimų bendru sutarimu, o tik gilina kilusį ginčą visiškai neatsižvelgdami į tai, kad būtų užtikrintos vaikų teisės ir interesai. Byloje nenustatyta, kad tėvai vengia atlikti pareigas auklėti vaikus, jais rūpintis ar žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką amoraliu elgesiu. Vaikų tėvai nėra pakankamai atidūs ir rūpestingi veikdami vaikų interesais, kadangi per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nei vienas nebandė rasti kompromiso tiek vaikų gyvenamosios vietos, tiek bendravimo su vaikais klausimais, o tik kiekvienas įrodinėjo kad yra teisus jis, o neteisus kitas iš tėvų. Vaikai turi augti saugioje ir įprastoje aplinkoje ir negali būti jų gyvenamoji vieta keičiama eilę kartų. Byloje susiklostė tokia situacija, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi su ieškove, tačiau faktiškai ilgą laiką, tai yra nuo 2010-06-05 faktiškai gyvena su tėvu ir teismo posėdžio metu išklausyti nepilnamečiai vaikai, pasisakė, kad nori likti gyventi su tėvu (T.3, b.l. 111-115). Teismas remdamasis psichologinės ekspertizės išvada, konstatavo, kad vaikai dar nėra pilnai socialiai subrendę ir, kad jų nuomonei susiformuoti galėjo įtakos turėti ir tėvas, tačiau iš byloje esančių ir aptartų įrodymų matyti, kad vaikai jau ir anksčiau yra pasisakę, kad nori gyventi su tėvu, nes jų mama bendrauja su kitu asmeniu, dėl to mažai skiria laiko mergaitėms, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad vaikai liko pas tėvą, per visą šį laikotarpį nuo 2010-06-05 ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų tėvo valdžią dukrų atžvilgiu, ta aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pabaigoje taip pat buvo Vokietijoje ir gyvens ten, atstovės nuomone, tik kol pagimdys kūdikį, kurio šiuo metu laukiasi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarautų vaikų interesams, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik jeigu vaiko noras prieštarauja paties vaiko interesams, todėl padarė išvadą, kad šiuo metu vaikų interesus geriau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ir ją nustato su tėvu E. B. (CK 3.174 str.).

7Teismas nustatė, kad atsakovė yra darbinga, laikinai nedirba, registruota darbo biržoje, kitų išlaikytinių kol kas neturi, nes kūdikis kurio laukiasi dar negimęs. Atsakovas taip pat darbingas, UAB “Intransauto” vadovas, taigi šiuo metu gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad vaikai turi specialių poreikių, kadangi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas ir atsižvelgiant į įprastinius vaikų poreikius, vadovaujantis prioritetiniais vaikų interesų ir apsaugos principais, reiškiančiais, kad visos abejonės vertinamos vaikų naudai, išlaikymą vaikams priteisė periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kas mėnuo, kiekvienam vaikui. Teismas nustatydamas vaikų bendravimo su motina tvarką, atsižvelgiant į vaikų interesus, nustatė, kad sudarant sąlygas skyrium gyvenančiai motinai maksimaliai bendrauti su vaikais, nebus daroma žalos vaikų interesams, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalų motinos bendravimą su vaikais (CK 3.175 str. 2d.).

8Teismas, konstatavo, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kad dėl kitų kilnojamųjų daiktų sutuoktiniai neįrodė, kad jų nėra natūra ir jie negali būti dalinami lygiomis dalimis. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą natūra, ir įvertinęs aplinkybes, kad tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai ir jiems paskyrus po ½ dalį UAB “Intransauto” akcijų bendrovės valdymas bus apsunkintas, ieškovei priteisė 5000,00 Lt piniginė kompensacija už ½ dalį akcijų.

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir jos ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo patenkinti visiškai (T.6, b.l. 1-5). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nustatydamas nepilnamečių mergaičių gyvenamąją vietą su tėvu – priešingos lyties atstovu, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, kuriuose nurodyta, kad mergaičių išreikštas noras gyventi su tėvu, prieštarauja jų interesams, kad joms daroma įtaka neigiamos nuostatos prieš motiną formavimui, nes mergaitės išsako tokius pačius argumentus, kokius prieš tai buvo išsakęs tėvas. Šis klausimas jau buvo įvertintas ir dėl jo pasisakyta, sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje Kauno apygardos teisme. Teismas neteisingai vertino ekspertų ir VTAS pateiktas išvadas, kad tėvas daro neigiamą poveikį dukroms, kas neabejotinai yra psichiką žalojantys veiksniai, nes vaikų būsena palaipsniui blogėja. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nepagrįstas teismo argumentas, kad tėvas tinkamai elgiasi su vaikais, nes nustačius priešingas aplinkybes, jis netektų teisės kovoti dėl vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo. Be to, teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad atsakovas buvo kelis kartus teistas ir netinkamai elgėsi šeimoje. Atsakovas neturi Lietuvoje artimų giminaičių, riboja vaikų bendravimą su motina. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad ieškovė G. B. negyvena adresu ( - ), Marijampolėje nei viena, nei su sugyventiniu. Teismas, nustatydamas, kad mergaitės labiau prisirišusios prie tėvo sprendime neteisingai įvertino ekspertų ir psichologų išvadas, kur nustatyta, kad mergaičių emocinis ryšys su abiem tėvais yra artimas ir abu tėvai yra vienodai reikšmingi. Teismo argumentai dėl „tadžiko“, blogos gimtadienio šventės, įtampos tarp vaikų ir motinos yra nepagrįsti įrodymais, ar prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – VTAS atstovų paaiškinimams, vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus išvadoms, psichologinės ekspertizės išvadoms. Apeliantė prašė apklausti liudytojus R. S., I. M., K. G., V. A., išvadas pateikusią ekspertę, galinčias paneigti teismo padarytas išvadas.
  2. Teismas nepagrįstai priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymą iš ieškovės. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad nuo 2009-09-01, kai šeima pradėjo skyrium, ieškovė negavo iš atsakovo jokio išlaikymo, nes tuo metu vaikai gyveno su ja, ji viena mokėjo mokesčius, išlaikė vaikus, tenkino visus vaikų poreikius. Teismo sprendimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo yra neišsamus, neatskleista bylos esmė, nesurinkti, neištirti ir neįvertinti įrodymai, nors teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose yra aktyvus.
  3. Teismas pripažindamas ieškovei asmeninę nuosavybę į automobilį Crysler Grand Voyager valst. Nr. ( - ) 4000,00 Lt vertės, dulkių siurblį 352,00 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašinėlę “BETM-1” 160,00 Lt vertės ir radijo žadintuvą “Panasonic” 82,00 Lt nevertino tos aplinkybės, kad automobilis, dulkių siurblys, bulvių tarkavimo mašinėlė ir radijo žadintuvas yra E. B. žinioje, nesiaiškino aplinkybių, kokia yra šių daiktų būklė, ar jie yra išlikę, ar yra galimybė ieškovei šiuos daiktus atgauti. Todėl jai, turėtų būti priteista kompensacija už šiuos daiktus, o atsakovui priteisti šie daiktai natūra.

10Ieškovė 2012-03-06 teisme gautu prašymu prašė prijungti papildomus dokumentus – Marijampolės VTAS 2012-02-15 raštą Nr. AS-2028, socialinės pedagogės raštą, dukroms siųstus laiškus (t.6, b.l.4248.

11Atsakovas E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.6, b.l. 23-26). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nes motina nėra mačiusi mergaičių daugelį mėnesių, šiais mokslo metais nėra apsilankiusi mokykloje. Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai nesirėmė nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi ji buvo priimta daugiau kaip prieš metus. Vaikai faktiškai nuo 2010-06-05 gyvena su tėvu, apkaltinamieji nuosprendžiai yra priimti abiejų tėvų atžvilgiu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis rūpinasi mergaitėmis, nedraudžia bendrauti su motina, priešingai, pati motina siekia riboti vaikų ir tėvo bendravimą, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė uždrausti tėvui matytis su vaikais. Be to, pati ieškovė šiuo metu gyvena Vokietijoje, yra nedeklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad nėra pagrindo apklausti ieškovės prašomus liudytojus, nes R. S. jau liudijo teisme, o kitų asmenų ieškovė neprašė apklausti pirmosios instancijos teisme, todėl ji neturi teisės remtis tokiais įrodymais, kurie nebuvo tiriami pirmosios instancijos teisme. Teismas padalino turtą taip, kaip patikslintame ieškinyje prašė ieškovė, todėl nesuprantamas jos apeliacinio skundo argumentas dėl sprendimo dalies dėl turto padalijimo pakeitimo.

12Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka negauta.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15Apeliantė prašo atnaujinti įrodymų tyrimą civilinėje byloje ir apklausti liudytojomis R. S., V. Š., I. M., K. G., B. P., bei 2011-06-30 – 2011-08-16 išvadas pateikusią ekspertę. Apeliantė prašymą motyvavo tuo, kad šios liudytojos patvirtins apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Sutinkamai su CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas, esmines, bylas reikšmingas aplinkybes patvirtintų, pirmosios instancijos teisme jau apklausta liudytoja R. S., ar kitos prašomos apklausti liudytojos, kodėl toks prašymas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme, ir kokia būtinybė apklausti šiuos asmenis iškilo apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde.

16Apeliantės G. B. teismui 2012-03-06 pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus atsisakytina priimti, kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, kadangi visos aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos viso proceso pirmojoje instancijoje metu, be to, nauji įrodymai turi būti pateikti su apeliaciniu skundu (CPK 323 str., 314 str., 306 str. 3 d.).

17Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

18Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes nepilnamečių dukterų E. B., gimusios ( - ), ir E. B., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su tėvu E. B. ir teigia, kad skundžiamu sprendimu nėra tinkamai įvertinti bylos įrodymai Kauno apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, VTAS atstovų paaiškinimai, vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus išvados, psichologinės ekspertizės išvados, liudytojų parodymai, įrodymai charakterizuojantys atsakovą (duomenys apie jo teistumus ir pan.).

19Teismas spręsdamas dėl nepilnamečių mergaičių gyvenamosios vietos, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010-08-05 pažymoje Nr. 14-2010/1-114-/E-378 nustatytas aplinkybes, kad išnagrinėjus ir įvertinus pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, gauti duomenys byloja, kad ieškovė atvirai konfliktuoja, konfrontuoja, į šeimos ir santykių su sutuoktiniu sprendimą įtraukdama įvairias institucijas, neteikia reikšmės savo asmeninei atsakomybei, pačios pastangoms ir geranoriškumui, ieškant geriausiai vaikų interesus atitinkančių sprendimų, kad vaikams esant pas tėvą, jiems neskambina, nelanko, nekreipia dėmesio į mergaičių specialistams išsakomas mintis, kad mergaitėms, grįžus gyventi pas mamą, jos neteks galimybės bendrauti su tėvu. Pažymoje taip pat pažymima, kad tėvas tiesiogiai neriboja dukterų ir motinos bendravimo, tačiau nesiima konkrečių veiksmų susidariusiai padėčiai gerinti, motyvuodamas tik dukterų nenoru bendrauti su motina, tuo atsakomybę dėl sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo perkeldamas mažametėms mergaitėms (T.3, b.l. 96-99). Teismas taip pat vertino teismo psichologinių ekspertizių išvadas (T.5, b.l. 66-75), kur nurodyta, kad mergaitės, atsižvelgdamos į jų amžių, socialinę brandą, būdingus individualius psichologinius ypatumus, dar negali savarankiškai suformuluoti ir išreikšti savo nuomonės ir pažiūras dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertų išvada, konstatavo, kad mergaitės neturi tapataus šeimos vaizdo, yra viena prie kitos labai prisirišę, reaguoja į žodžius šeima, išsiskyrimas, nerimu, pasimetimu. Teiginį, kad nenori grįžti pas motiną išsako tais pačiais argumentais, kokius buvo išsakęs E. B., kuris mergaičių akivaizdoje, kalbėjo apie netinkamą G. B. elgesį. Mergaitės taip pat išsakė daug kritikos motinos elgesiu bei nepasitenkinimą jos nauju draugu. Mergaitės susitikimo su motina metu užsisklendžia, susigraudina, nieko nekalba, todėl daroma išvada, kad šiuo metu mergaičių poreikius geriau patenkina tėvas (Psichologinio įvertinimo rezultatai, T.5, b.l. 42). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos Vaiko ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus bei pedagoginės psichologinės tarnybos išvados, kuriose pažymėta, kad abu vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, apklaustos liudytojomis psichologė J. A., “(duomenys neskelbtini)” mokyklos psichologė U. L. – Ž., mokyklos direktorius V. K., be to, apeliantės atstovė nurodė, kad su ekspertizės išvadomis sutinka, pakartotinės ekspertizės skirti neprašo, taigi, nėra pagrindo apklausti ieškovo prašomas išvadą pasirašiusią specialistę (T.5, b.l. 144 antra pusė).

20Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas buvo teistas Vokietijoje už sunkius nusikaltimus, esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi, nes teistumai yra panaikinti 2003-11-24 (T.3, b.l. 144-151). Pažymėtina, kad E. B. pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 245 str. ir 294 str., procesiniai sprendimai nepriimti (T.1, b.l. 65, 79; T.2, b.l. 28; T.3, b.l. 81-86). Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011-09-16 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. B. veiksmų pagal LR BK 163 str. dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ir pareigomis, ir pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p. nesunkaus mažamečio sveikatos sutrikdymo (T.5, b.l. 104-107). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-17 įsiteisėjusiu nuosprendžiu E. B. yra pripažintas kaltu pagal LR BK 245 str. dėl 2010-07-09 nutarties nevykdymo 2600,00 Lt bauda (T.4, b.l. 181-184). Pažymėtina, kad šiuo požiūriu apeliantė taip pat gali būti charakterizuojama neigiamai. G. B. atžvilgiu taip pat buvo vykdomi ikiteisminiai tyrimai (T.3, b.l. 81-82, 132). Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011-02-24 nutarimu G. B. ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. nutrauktas (T.4, b.l. 155-157). Įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-218-416/2011) G. B. pripažinta kalta pagal LR BK 300 str. ir nuteista 6500,00 Lt bauda (T.5, b.l. 133-142).

21Apeliacinės instancijos teismas reikšmingais ir pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentus, kad vaikai faktiškai ilgą laiką, tai yra nuo 2010-06-05 faktiškai gyvena su tėvu ir teismo posėdžio metu išklausyti nepilnamečiai vaikai, pasisakė, kad nori likti gyventi su tėvu (T.3, b.l. 111-115). Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu teismo argumentą, kad sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą, ieškovė G. B. yra išvykusi iš Lietuvos ir nuo 2011-08-23 registruota ir gyvena Vokietijoje (T.5, b.l. 101-102; 131). Ieškovės buvimą Vokietijoje ir tai, kad ji yra nėščia patvirtina tiek Lietuvos, tiek Vokietijos medicininės pažymos (T.5, b.l. 119-122, 126-127). Šie įrodymai paneigia apeliantės nurodytą motyvą, kad ji gyvena viena ( - ), Marijampolėje. Pažymėtina, kad pati apeliantė byloje nurodo skirtingas savo gyvenamąsias vietas (( - ), Marijampolėje; ( - ), Kaune, ( - ), Marijampolė), tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė G. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Byloje rašytiniai įrodymai (charakteristikos, šeimos aplankymo aktas, pateiktos išvados ir pan.) patvirtina, kad atsakovas nuo 2010-06-05 tinkamai rūpinasi dukterų fiziologine, psichologine, socialine branda, tinkamai jas prižiūri, aktyviai dalyvauja vaikų auklėjimo ir ugdymo procese, sudaro vaikams galimybę lankyti užklasinius būrelius. Vaikai gyvena ieškovo gyvenamojoje vietoje, jiems yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie lanko mokyklą. Byloje esančių įrodymų visuma, leidžia teigti, kad tarp mergaičių ir jų tėvo (atsakovo) susiformavo glaudūs ryšiai, mergaitės nori toliau gyventi su atsakovu, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos šalių dukterys. Įvertinus šias aplinkybes, jog atsakovas paskutiniu laiku nepertraukiamai, tinkamai rūpinasi mergaitėmis, mergaitės yra emociškai prisirišusios tiek prie ieškovo, tiek ir prie jas supančios aplinkos, o ieškovės bendravimas su dukterimis pastaruoju metu yra epizodinis, pati ieškovė gyvena Vokietijoje. Tačiau, įvertinant tai, kad ieškovė daugiau nei metus nuolatos su dukterimis negyvena, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybes, jog atsakovė artimiausiu metu ketina gyventi kartu su mergaitėmis, jomis rūpintis, sudaryti joms tinkamas vystymosi, brendimo sąlygas, turėjo įrodyti būtent apeliantė (CPK178 str.). Tokių įrodymų nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant apeliacinį skundą teismui atsakovė nepateikė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovės dabartinė gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos atitinka vaikų poreikius bei kad aplinkos pakeitimas, gyvenimas kartu su motina nepadarys vaikams socialinės, psichologinės žalos, nesukels emocinių išgyvenimų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė vien ieškovės bei jos atstovės pateiktais paaiškinimais dėl motinos noro gyventi kartu su mergaitėmis, o, remdamasis bylos įrodymais nustatytomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, pagrįstai vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu E. B.. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas netinkamai naudotų savo valdžią vaikų atžvilgiu ar kad piktnaudžiauja savo teisėmis. Šio teismo sprendimo nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog atsižvelgiant į vaikų lytį, emocinis ryšys yra daug stipresnis tarp vaikų ir motinos, nei tarp vaikų ir tėvo. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, sprendžiant šį ginčą. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (kuri ratifikuota Seimo 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983) 2 str. 1 d., 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. CK 3.156 str. įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima teigti, kad šalių dukterų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove vien atsižvelgiant į tai, kad ji yra motina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečių E. B., gimusios ( - ), ir E. B., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su tėvu E. B., nes šiuo metu tai labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

22Dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo

23Apeliantė G. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš jos priteisė išlaikymą nepilnametėms dukterims E. B., gimusiai ( - ), ir E. B., gimusiai ( - ), periodinėmis išmokomis po 200,00 litų kiekvienai kas mėnesį, nurodydama, kad teismas nevertino tų aplinkybių ir todėl neatskleidė bylos esmės, kad nuo 2009-09-01, kai šeima pradėjo skyrium, ieškovė negavo iš atsakovo jokio išlaikymo, nes tuo metu vaikai gyveno su ja, ji viena mokėjo mokesčius, išlaikė vaikus, tenkino visus vaikų poreikius. CK 3.193str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuo 2010-06-05 nepilnametės šalių dukros gyvena su atsakovu E. B.. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuo 2010-06-05 ji būtų teikusi išlaikymą nepilnametėms dukterims. Įvertinus, kad šalių vaikai yra dešimties ir devynerių metų amžiaus, abiejų tėvų gaunamas kasmėnesines pajamas, į tai, kad vaikai su tėvu gyvena nuo 2010-06-05, teismo iš ieškovės priteistas po 200,00 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nuo 2010-06-05 iki jų pilnametystės pripažintinas pakankamu ir pagrįstu. Apeliantės apeliacinio skundo motyvai dėl priteisto išlaikymo, nėra pakankamai pagrįsti, kad būtų pagrindas šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

25Byloje nustatyta, kad patikslintu ieškiniu (T.3, b.l. 13-16) ieškovė prašė dalinant santuokoje įgytą turtą priteisti jai natūra automobilį FIAT DUCATO valst. Nr. ( - ) 4000,00 Lt vertės, dulkių siurblį VCC7295H30/SBW – 352,00 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašinėlę “BETM-1” – 160,00 Lt vertės, radijo žadintuvą “Panasonic” 82,36 Lt vertės, bei viryklę „Elelktroliux“ EKC5618 (OG) – 899,00 Lt vertės. Atsakovui priteisti automobilį Crysler Grand Voyager valst. Nr. ( - ) 4000,00 Lt vertės ir piniginę kompensaciją – 747,00 Lt už buitinę techniką, bei priteisti ieškovei 5000,00 Lt kompensaciją už UAB „Intrasauto“ akcijas.

26Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo santuokoje įgyto turto, kad nėra įrodymų, kad nesant įrodymų, kad santuokoje įgytų daiktų nėra, ieškovės reikalavimus priteisti jai šiuos kilnojamuosius daiktus - dulkių siurblį VCC7295H30/SBW – 352,00 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašinėlę “BETM-1” – 160,00 Lt vertės, radijo žadintuvą “Panasonic” 82,36 Lt vertės patenkino. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl automobilio Crysler Grand Voyager valst. Nr.( - ) 4000,00 Lt vertės, dulkių siurblį 352,00 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašinėlės “BETM-1” 160,00 Lt vertės ir radijo žadintuvo “Panasonic” 82,36 Lt vertės jai priteisimo natūra. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino šių daiktų būklės, jų vertės, galimybės ieškovei atgauti šiuos daiktus. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo, teisėjų kolegija, apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kompensacija pinigais vienam sutuoktiniui priteisiama tik tuo atveju, kai nėra galimybės turtą padalyti natūra. Ieškovė pati ieškinyje nurodė kilnojamuosius daiktus, kuriuos prašė priteisti jai natūrą, iš jos priteisiant piniginę kompensaciją atsakovui. Teismas nustatęs, kad visi nurodyti daiktai pagal prigimtį gali būti dalijami natūra, įvertinęs daiktų vertę, tas aplinkybes, kad šalių dalys yra lygios padalijo santuokoje įgytą turtą pagal ieškovės reikalavimą – priteisiant daiktus - dulkių siurblį VCC7295H30/SBW – 352,00 Lt vertės, bulvių tarkavimo mašinėlę “BETM-1” – 160,00 Lt vertės, radijo žadintuvą “Panasonic” - 82,36 Lt vertės, o atsakovui viryklę „Elelktroliux“ EKC5618 (OG) – 899,00 Lt vertės. Iš atsakovo už jam tenkančią didesnę daiktų dalį ieškovei priteista 152,00 Lt piniginė kompensacija. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas priteisdamas daiktus natūra turėjo įvertinti jų būklę, vertę, nustatyti kieno valdžioje yra daiktai, ar ieškovė turės galimybę šiuos daiktus atgauti. CK 3.119 str. numato, kad teismas, padalydamas sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatytų dalijamo bendro turto vertę pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė pati pirmosios instancijos teismui nurodė daiktų vertę. Ginčo tarp šalių dėl turto vertės nekilo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesiaiškino ar šiuos daiktus ieškovė turės galimybę atgauti. Nesant ginčo ir kitokių neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas kilnojamųjų daiktų vertes, galimybę padalyti turtą natūra, teismas neturėjo pagrindo nustatyti kitokią dalintino turto vertę ar nedalinti turto natūra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalijo šį turtą, todėl keisti ar naikinti teismo sprendimo dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

28Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

29Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Kauno apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

30Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių apžvalgoje AC-34-2 („Teismų praktika. Biuletenis “ Nr. 34) yra suformulavęs taisyklę, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs apreikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas tokio sprendimo įvykdymas, t.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, po bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės, nėra saistomas teismo nutartimi (tame tarpe ir apeliacinės instancijos) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo remtis Kauno apygardos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

31Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

32Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje neatlyginamos (CPK 93str.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

34Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą... 4. Atsakovas E. B. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką,... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu... 6. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo eigoje abu sutuoktiniai sutiko... 7. Teismas nustatė, kad atsakovė yra darbinga, laikinai nedirba, registruota... 8. Teismas, konstatavo, kad dalinant santuokoje įgytą turtą, nėra pagrindo... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės... 10. Ieškovė 2012-03-06 teisme gautu prašymu prašė prijungti papildomus... 11. Atsakovas E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu... 12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą civilinio proceso kodekso nustatyta... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Apeliantė prašo atnaujinti įrodymų tyrimą civilinėje byloje ir apklausti... 16. Apeliantės G. B. teismui 2012-03-06 pateiktus rašytinius paaiškinimus ir... 17. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 18. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo... 19. Teismas spręsdamas dėl nepilnamečių mergaičių gyvenamosios vietos,... 20. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas buvo teistas Vokietijoje už... 21. Apeliacinės instancijos teismas reikšmingais ir pagrįstais pripažįsta... 22. Dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo... 23. Apeliantė G. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 24. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo... 25. Byloje nustatyta, kad patikslintu ieškiniu (T.3, b.l. 13-16) ieškovė prašė... 26. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs,... 28. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo... 30. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų... 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 32. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą...