Byla eI-5459-473/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas M. J. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2017-09-20 atsisakymą išduoti vizą (t. I, b. l. 1–8). Skunde nurodė, kad jis yra Afganistano pilietis, ir atsižvelgdamas į verslo reikalų nulemtą poreikį, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijoje su prašymu išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, kad yra vedęs, Afganistano išduotas pasas yra galiojantis, išduotas 2014-08-26, galioja iki 2019-08-26, nurodė aktualų gyvenamosios vietos adresą, kitus kontaktinius duomenis, darbovietę ir einamas pareigas. Prašyme pažymėjo, kad kelionė truks nuo 2017-09-21 iki 2017-10-21, pirmoji tikslo valstybė yra Lietuva, pagrindinis tikslas – verslas. Taip pat užpildė nustatytos formos dokumentą, kuriame nurodė informaciją apie dvi pastaruosius trejus metus suteiktas Šengeno vizas. Pagrįsdamas kelionės tikslą nurodė informaciją apie kviečiančią bendrovę UAB „Vengata Lithuania“, pateikė įmonės atsakingo asmens rekvizitus, kontaktus, taip pat informaciją apie įmonės finansinę padėtį, išrašą iš juridinių asmenų registro. Pagrįsdamas finansinį nepriklausomumą nurodė, jog kelionės metu gyvens iš asmeninių pajamų, turimų grynais pinigais. Stabilią finansinę padėtį įrodė asmeninės ir įmonės sąskaitų išrašais. Prie prašymo papildomai pridėjo pareiškėjo turimos įmonės sąskaitos išrašus, vykdytų užsakymų važtaraščius, vizą kelionei į Italiją laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2016-05-27, vizą kelionei į Italiją laikotarpiu nuo 2016-02-02 iki 2016-03-27, Afganistano Vyriausybės išduotą licenciją verslui, Šengeno vizą laikotarpiui nuo 2016-06-30 iki 2015-08-13, asmens identifikacinį dokumentą, draudimo polisą, viešbučio Vilniuje kambario rezervacijos patvirtinimą laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15. Pareiškėjui 2017-09-20 įteiktas atsisakymas išduoti vizą, kuriame nurodyta, jog viza neišduodama dėl to, kad informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima, ir negalima nustatyti, kad jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas su atsisakymu išduoti vizą nesutinka, kadangi iš teismui pateikiamų dokumentų matoma, kad pareiškėjas išpildė vizos prašančiam trečiosios valstybės piliečiui keliamus reikalavimus – pateikė tinkamos formos bei kalbos prašymą, jį pagrindė reikalaujamais ir papildomais dokumentais, pasirūpino tinkamu bei galiojančiu sveikatos draudimu, aiškiai identifikavo savo kelionės tikslą, pridėjo vykdomą verslą patvirtinančius dokumentus, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymą (toliau – Įstatymas) atitinkantį juridinio asmens kvietimą. Su pareiškimu pateikta pakankamai dokumentų, įrodančių pareiškėjo interesą bei pagrįstumą lankytis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2017-09-04 dalyvavo susitikime dėl vizos išdavimo Lietuvos ambasadoje Turkijoje, atsakė į visus jam pateiktus klausimus, nurodė analogišką informaciją – į Lietuvą vyksta verslo reikalais, yra Lietuvoje veikiančios įmonės direktorius, atitinka visus įstatymų reikalavimus vizai išduoti. Pareiškėjas taip pat pateikė savo stabilios finansinės padėties įrodymus, įrodymą, jog yra rezervavęs patalpas, pritaikytas gyvenimui beveik visam kelionės periodui, likusiu periodu jis planavo pasinaudoti UAB „Vengata“ kvietime numatyta pagalba apgyvendinimui. Be to, susitikimo Lietuvos ambasados Turkijoje metu pateikė 2017-09-02 rezervuotą lėktuvo bilietą į abi puses.

4Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 57–62). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad 2017-09-04 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos ambasadą Turkijos Respublikoje dėl vizos vykti į Lietuvą gavimo. Pareiškėjas pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno vizą, galiojančią nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15, prašoma buvimo trukmė – 31 diena, nurodė kelionės tikslą – verslas, kviečiančioji bendrovė UAB „Vengata“. Be kitų dokumentų taip pat pateikė UAB „Vengata“ iškvietimą, UAB „Mervin“ steigimo dokumentus, UAB „Mervin“ akcijų pirkimo sutartis, kelionės dokumentus, kelionės draudimą, banko sąskaitos išrašą. Ambasadoje vykusio interviu su pareiškėju metu buvo nustatyta, kad jo verslo partneris UAB „Vengata“ buvo įregistruota Vokietijoje, vėliau įregistruota Lietuvoje galimai dėl to, jog Vokietija du kartus atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Interviu metu nustatyta, kad pareiškėjo nurodomas partneris Lietuvoje yra Afganistano pilietis N. W., kuris planuoja prekiauti medicinos įranga ir vaistais. UAB „Mervin“ verslo partneris yra S. Y., kuris nekalba angliškai. Tikėtina, kad UAB „Mervin“ steigimo tikslas yra siekis gauti Šengeno vizą. Kreipiantis į nacionalines kompetentingas institucijas dėl pareiškėjo buvo gautas atsakymas iš Valstybės saugumo departamento, kad UAB „Mervin“ ir UAB „Vengata“ yra įsteigtos 2013–2014 metais, joms vadovavo žinomas tarpininkas, apdraustųjų nėra, be to, UAB „Mervin“ registruota adresu: Gustaičio g. 23-255A, Vilniuje, kas pagal VĮ Registrų centro duomenis yra garažas. Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, pokalbio metu ir kitą gautą informaciją, 2017-09-19 priėmė sprendimą Nr. (64.5.3.2)-155 atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Teisinis reguliavimas, nustatantis Šengeno vizos išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje Turkijoje didelę diskreciją įvertinti iš pareiškėjo gautą medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų, nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad jis konsuliniam pareigūnui pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Atsakovė mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis išduoti vizą asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, sąlygas.

5Skundas atmetamas

6Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2017-09-20 sprendimo atsisakyti išduoti vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.

7Faktinės aplinkybės

8Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje 2017-09-03 pateikė prašymą Nr. 6284 išduoti Šengeno vizą. Prašyme, be kita ko, nurodė, jog pagrindinis kelionės tikslas – verslas, kviečiančios bendrovės ar organizacijos pavadinimas ir adresas – UAB „Vengata“ , Šalčininkų r. sav., kontaktinio asmens bendrovėje pavardė, vardas, adresas, telefonas, telefaksas ir el. pašto adresas W. N., Šalčininkų r. sav. (t. I, b. l. 10–13). Kartu su prašymu pateikė paso kopiją, UAB „Vengata“ iškvietimą (t. I, b. l. 41), UAB „Mervin“ steigimo dokumentus (t. I, b. l. 42–45), UAB „Mervin“ akcijų pirkimo sutartis, kelionės dokumentus (t. I, b. l. 37–39), kelionės draudimą, banko sąskaitos išrašą (t. I, b. l. 23–29).

9Lietuvos ambasada Turkijos Respublikoje 2017-09-19 sprendimu Nr. (64.5.3.2)-115 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą M. J. R.“ atsisakė išduoti Šengeno vizą Afganistano Islamo Respublikos piliečiui M. J. R.“.

10Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje 2017-09-20 sprendimu atsisakė išduoti Šengeno vizą pareiškėjui (t. I, b. l. 14, 15). Sprendimą grindė šiomis priežastimis: informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; nebuvo galima nustatyti, kad ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

11Teisinis reguliavimas

12Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009 nustatyto Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

13Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtina, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga, kad jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

14Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio patikimumo. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.

15Teismo išvados

16Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo pagrindu, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima bei nebuvo galima nustatyti, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, bei atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Taigi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados.

17Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, pokalbio su pareiškėju duotus paaiškinimus, Valstybės saugumo departamento pateiktą informacija. Iš Lietuvos ambasados Turkijos Respublikoje 2017-09-19 sprendimo Nr. (64.5.3.2)-115 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą M. J. R.“, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą Afganistano Islamo Respublikos piliečiui M. J. R. (t. I, b. l. 68) ir kuris yra sudėtinė 2017-09-20 sprendimo atsisakyti išduoti vizą dalis, matyti, jog, priimant skundžiamą sprendimą, atsižvelgta į tai, kad pokalbio Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje metu pareiškėjas teigė vyksiantis į Lietuvą verslo tikslu, nes 2017-06-06 įsigijo UAB „Mervin“ akcijų. Interviu metu nustatyta, kad pareiškėjo verslo partneris Lietuvoje yra Afganistano pilietis N. W. (UAB „Vengata“), kuris planuoja prekiauti medicinos įranga ir vaistais. UAB „Vengata“ buvo įregistruota Vokietijoje, paskui įregistruota Lietuvoje. Vokietija 2 kartus atsisakė išduoti Šengeno vizą M. J. R., UAB „Mervin“ verslo partneris S. Y. nekalba anglų kalba. Po konsultacijos su nacionalinėmis kompetetingomis institucijomis buvo gauta iš Valstybės saugumo departamento informacija, kad UAB „Vengata“ ir UAB „Mervin“ įsteigtos 2013-2014 metais, joms vadovavo žinomas tarpininkas. Apdraustųjų nėra, UAB „Mervin“ registruota adresu: Gustaičio g. 23-255A, Vilnius, nekilnojamojo turto registro duomenimis tai garašas (boksas). Kaip minėta, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punktą vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio patikimumo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, pareiškėjo duotus paaiškinimus konsuliniam pareigūnui bei Valstybės saugumo departamento pateiktą informacija, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, nustačiusi 2017-09-19 sprendime Nr. (64.5.3.2)-115 išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Mervin“ steigimo tikslas – siekis gauti Šengeno vizą ir dėl to pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, teisėtai ir pagrįstai nustatė pagrindus, kuriais remdamasi atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2017-09-20 sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

18Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Nutarė

19Pareiškėjo M. J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai