Byla 2S-1205-431/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Poškaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2846-465/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui G. A. žalos aplinkai atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. A. prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 2920,00 Lt už gamtai padarytą žalą. Atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė įteikti teismo procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo spaudoje būdu. Atsakovui įstatymo nustatyta tvarka nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2010 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.

5Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas nurodė, kad atsakovas negavo šaukimo į posėdį, o jo adresai tiek Vilniuje, tiek (duomenys neskelbtini) kaime ieškovui buvo žinomi.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino ir paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą už akių. Teismas nutartyje pažymėjo, kad civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su atsakovo pareiškime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įteikti ir grįžo su nuoroda, kad atsakovas nerastas. Teismo procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau grįžo neįteikti su nuoroda, kad atsakovas nurodytu adresu negyvena. Todėl procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo pasirinktas pagrįstai, išnaudojus visus likusius įteikimo būdus. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas neginčijo medžių kirtimo fakto. Teismo sprendimas už akių priimtas įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus – 2009-10-22 administracinio teisės pažeidimo protokolą, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria tik sumažinta paskirta atsakovui bauda, bet 2009-10-22 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintas nebuvo. Atsakovo pareiškime nurodytas kitas aplinkybes, susijusias su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybėmis, pateiktas kitų medžių nuotraukas, teismas vertino kaip nepakankamai teisiškai reikšmingas, kad dėl jų kiltų abejonių dėl priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas G. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantas nurodė, kad byloje nebuvo duomenų dėl teismo šaukimo siuntimo atsakovui, dėl to nepagrįstas yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo spaudoje būdu. CPK 130 str. taikomas tik išimtiniais atvejais, t.y. kai atsakovo gyvenamoji, darbo vietos yra nežinomos, bei kai nėra galimybės paskirti kuratoriaus, todėl prieš taikant CPK 130 str., atsakovu turėjo būti paskirtas kuratorius. Teismas formaliai, nesiekdamas nustatyti tiesą byloje, įvertinęs atsakovo pareiškimą, jį atmetė, nors teisingumas ir pagrindiniai civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas nustatytų tiesą byloje. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos aplinkai atlyginimo. Žalos atlyginimo reikalavimas nėra paprastas interesų konfliktas, nes civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei kaltė). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, iš kurių neabejotinai galima būtų nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Bylą nagrinėjantis teismas formaliai vertino administracinio teisės pažeidimo aktą, nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo nurodęs, jog administracinės teisės pažeidimo aktas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Ieškovas teigė, jog buvo padaryta žala gamtai už patį medžio nukirtimą, tačiau nebuvo vertintos tos aplinkybės, jog medis buvo ligotas, išdžiuvęs ir gadino bendrą sklypo vaizdą. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo formaliu pagrindu, vien dėl medžio nukirtimo fakto, nors atsakovas šalia to nukirsto išdžiūvusio medžio pasodino virš 50 eglaičių, 40 pušų, apie 20 kaštonų, maumedžių, ąžuolų, beržų ir kt. Žala gamtai yra ne tik nepadaryta, atsakovas priešingai puoselėja gamtą, rūpinasi kraštovaizdžiu.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl prašo ją palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas privalėjo pagrįsti sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau atsakovas nei pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei teikdamas atskirąjį skundą nenurodė, kokie materialinio pobūdžio faktai ar aplinkybės sudarytų pagrindą vertinti, kad priimtas teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas dėl nepagrįstumo, t.y. kaip priimtas nesant faktinio pagrindo. Atsakovas pats pripažino vykdęs kirtimo darbus. Pastebėtina, jog atsakovas neskundė Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje, kurioje atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl akivaizdu, jog padarytą pažeidimo faktą pripažino, o paskirtą baudą sumokėjo.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

13Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

14Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

15CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Būtina pažymėti, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Minėtos įstatymo nuostatos lingvistinė analizė leidžia teigti, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

16Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą, nenustatęs nei vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokia teismo išvada yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovui ieškinys buvo siunčiamas ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutampa su paties atsakovo nurodytu savo gyvenamosios vietos adresu, tačiau šiuo adresu atsakovui procesiniai dokumentai įteikti nebuvo (b.l. 15). Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai taip pat grįžo į teismą neįteikti (b.l. 18). Iš byloje esančios VSDFV pažymos matyti, kad atsakovas yra nedirbantis (b.l. 17), todėl galimybių siųsti procesinius dokumentus atsakovo darbo vietos adresu teismas neturėjo. Dėl apelianto atskirojo skundo argumento, jog teismas prieš taikydamas CPK 130 str. normą, privalėjo skirti kuratorių, kolegija pažymi, kad CPK117 str. 1 d. nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius ir kitais LR CPK nustatytais būdais. Analizuojant minėtą teisės normą, akivaizdu, kad įstatymas nenurodo vieno prioritetinio procesinių dokumentų įteikimo būdo – teismo prerogatyva spręsti, koks procesinių dokumentų įteikimo būdas naudotinas kiekvienu konkrečiu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, konstatavęs, jog atsakovo nepavyko rasti nei ieškinyje nurodytu adresu, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nustatė ieškovui procesinį terminą patikslinti atsakovo faktinę buveinę arba pasirinkti kitus CPK numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus (b.l. 19). Ieškovas, vykdydamas teismo nutartį, 2010-09-09 raštu Nr. VR-1.7-1509 informavo teismą, kad šioje byloje ieškovas prašo nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdą viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l. 20). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė kuratoriaus paskyrimo klausimo, nes LR CPK 129 str. pirma dalis nurodo, kad teismas kuratorių skiria tik esant suinteresuotos šalies prašymui. Iš ieškovo pateikto prašymo akivaizdu, jog jis tokio prašymo nepareiškė, o teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo skirti kuratorių. Juo labiau kad kuratoriaus skyrimo atveju iškiltų klausimas dėl jo išlaidų apmokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovas neįrodė vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, t.y., kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą (CPK 178 straipsnis).

17Dėl antrosios sąlygos - argumentų bei įrodymų, susijusių su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu - pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas dėl nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra pagrįsta, nes atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat ir atskirasis skundas, nėra grindžiamas įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad bylą nagrinėjantis teismas formaliai vertino administracinės teisės pažeidimo aktą, nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo nurodęs, jog administracinės teisės pažeidimo aktas buvo surašytas jam nedalyvaujant, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Administracinio teisės pažeidimo akto surašymo aplinkybės nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas grindžiamas 2009 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame yra užfiksuotas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXVIX skyriaus 126.6 p. reikalavimų pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę, kuris nagrinėjamoje byloje pagrindžia vieną iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytus dėl jo kaltės. Padarytos žalos aplinkai paskaičiavimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintų Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 14 punktu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais (b.l. 6). Atsakovas neneigia, jog medžius iškirto, bet teigia, kad medžiai buvo ligoti, išdžiuvę ir gadino bendrą sklypo vaizdą, vietoj šių medžių atsakovas pasodino virš 50 eglaičių, 40 pušų, apie 20 kaštonų, maumedžių, ąžuolų, beržų, ir todėl žala gamtai yra ne tik nepadaryta, priešingai – atsakovas puoselėja gamtą, rūpinasi kraštovaizdžiu. Tačiau šios apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybėmis, bei panašių į iškirstuosius medžių nuotraukos, nėra teisiškai reikšmingos tiek, kad dėl jų kiltų abejonių dėl priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

18Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovo išdėstytais argumentais tenkinti jo atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str.,

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai