Byla e2A-1329-658/2018
Dėl nuosavybės teisės gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1288-717/2018 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui P. P. ir trečiajam asmeniui R. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ginčas byloje kilęs tarp gretimų sklypų savininkų dėl pastatytos pavėsinės ir šalia sklypų ribos esančių želdinių pašalinimo, teigiant, jog nebuvo laikytasi reikalaujamo atstumo iki sklypų ribos.

82.

9Ieškovas L. J. ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti žemės sklype, adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), esančią medinę stoginę (matmenys 2,66 m x 4,05 m, aukštis 3,02 m) ne mažiau kaip 3 metrus nuo gretimo žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ribos bei uždrausti atsakovui sklype, adresu ( - ), ateityje statyti bet kokius statinius ar pastatus arčiau kaip 3 metai nuo gretimo žemės sklypo, esančio adresu ( - ), ribos; 2) įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti žemės sklype, adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), augančias tujas, obelį ir bet kokius kitus didesnius kaip 3 metrų aukščio medžius ne mažiau kaip 3 metrus nuo gretimo žemės sklypo, esančio adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ribos, o krūmus – pašalinti ne mažiau kaip 1 metrą nuo gretimo žemės sklypo, esančio adresu ( - ), ribos, bei uždrausti atsakovui žemės sklype, adresu ( - ), ateityje sodinti bet kokius kitus, didesnius kaip 3 metrų aukščio medžius arčiau kaip 3 metrai (krūmus – arčiau kaip 1 metras) nuo gretimo žemės sklypo, esančio adresu ( - ), ribos; 3) atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per 30 dienų nuo jo įsiteisėjimo, atsakovui ieškovo naudai skirti po 50 Eur baudą už kiekvieną vėlesnę teismo sprendimo nevykdymo dieną ir ieškovui suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą savo lėšomis, išieškant iš atsakovo teismo sprendimo įvykdymo išlaidas; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Nurodė, kad ieškovas su atsakovu yra gretimų žemės sklypų savininkai. Atsakovas 2014 m. vasarą prie sklypų ribos pastatė medinę stoginę, kurios stogas išsikiša į ieškovo sklypą, todėl lietui lyjant į sklypą nuteka vanduo. Vėliau atsakovas prie stoginės pritvirtino vandens nutekėjimo lataką, kurį nuvedė į savo žemės sklypą. Vis dėlto, lataku nutekėjęs vanduo susigeria į žemę, o tuo pačiu drėksta ir ieškovo sklypo žemė. Dėl to ieškovo sklype susidarė žemių nuobėgos, pradėjo augti samanos, drėksta ieškovo namo pamatai, o pačiame name pradėjo pelyti viena siena. Pagal galiojančius įstatymus šio statinio statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas, bet reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Ieškovas nėra davęs jokio sutikimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo sklype prie pat sklypo ribos nesilaikant įstatymuose numatyto atstumo yra pasodinta obelis, vaismedžiai, tujos, įvairūs krūmai. Nuo želdinių į atsakovo sklypą krenta šešėlis, kuris užgožia ieškovo namo langus ir sudaro pavėsį, todėl šalia namo auga samanos ir name kaupiasi drėgmė. Be to, atsakovo želdinių šakos ir šaknys perauga į ieškovo sklypo teritoriją. Dėl savo pažeistų teisių ieškovas pretenzijas atsakovui pradėjo reikšti 2015 m., tačiau atsakovas ignoruoja ieškovo prašymus.

124.

13Atsakovas P. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neteisingai nurodė stoginės pastatymo laiką. Stoginė buvo pastatyta ne 2014 m., o 2013 m. vasarą. Stoginės statybai statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Tuo metu su ieškovu santykiai buvo normalūs, todėl nusipirkus stoginę ir ją statant jis neprieštaravo. Tik 2015 m. gegužės mėnesį atsakovo sūnus elektroniniu būdu gavo iš ieškovo pranešimą, kad jis pageidauja, jog pavėsinė ir prie sklypo ribos augantys medžiai būtų patraukti nuo jo sklypo ribos. Atsakovas obelį pasodino 2000 m., o tujas – 2003 m., serbentų krūmą – apie 1995 m. Iki 2015 m. gegužės 25 d. ieškovo rašto pateikimo atsakovui bendraturčiai nereiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo želdinių. Ieškovo sklype prie sklypo ribos taip pat yra pasisodintos tujos ir atsakovas dėl to ieškovui nepriekaištauja. Pagal ieškovo skundą 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo atvykę seniūnijos atstovai, tačiau jie atsakovo pažeidimų dėl stoginės pastatymo ir prie sklypo pasodintų medžių nenustatė. Atsakovas teigė, kad pelėsis ieškovo name yra dėl pačio ieškovo netinkamos savo turto priežiūros. Nurodė, kad nuo pačio ieškovo namo stogo bėga vanduo, kuris kaupiasi prie namo pamatų. Atsakovo medžiai ir stoginė nesudaro pavėsio ieškovo namui ir žemės sklypui ir dėl to negalėjo name atsirasti pelėsis bei samanos žemės sklype.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo L. J. atsakovui P. P. 757,06 Eur advokato atstovavimo išlaidų, o valstybei 295,33 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

181.1.

19Ieškovas nepateikė įrodymų, kada prie sklypo ribos, skiriančios šalių žemės sklypus, atsakovas pasodino tujas, obelį ir kitus želdinius. Ieškovo atstovas pripažino, kad kilus tarp šalių ginčui dėl želdinių, atsakovas obelį persodino kitoje vietoje.

201.2.

21Atsakovas pripažino, kad tujos prie jo ir ieškovo sklypo ribos buvo pasodintos 2003 m., atstumas iki gretimo sklypo ribos yra apie 40 cm. Sodinant tujas gretimo sklypo savininkai dėl to neprieštaravo. Taip pat ir atsakovas neprieštaravo, kad jie sodintų tujas savo sklype prie jo sklypo ribos. Tai buvo žodinis gretimų žemės sklypų savininkų susitarimas, kurio kaimynai laikėsi ir dėl želdinių, buvusių prie sklypo ribos vieni kitiems pretenzijų nereiškė. Ieškovas ir jo atstovas įrodymų apie tai, kad tujos ir kiti želdiniai prie sklypus skiriančios ribos buvo pasodinti 2003 m. nepaneigė. Jie taip pat nepaneigė aplinkybių, kad dėl tujų ir kitų želdinių sodinimo prie sklypų ribos buvo žodinis kaimynų susitarimas, kurio laikėsi. Nors šio susitarimo ieškovas nepripažįsta, tačiau jis, kaip buvusių savininkų teisių perėmėjas, turi perimti ir visus buvusių savininkų susitarimus

221.3.

23Atsakovas pateiktomis fotonuotraukomis, paaiškinimais, liudytojų parodymais įrodė, kad stoginė prie ieškovo sklypo ribos buvo pastatyta 2013 m. vasaros pradžioje. Nors ieškovo atstovas šias aplinkybes neigė, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kada jo nuomone, stoginė buvo pastatyta, taip pat nenuginčijo atsakovo pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų.

241.4.

25Ieškovas teigė, kad atsakovo pasodinti želdiniai ir stoginė pažeidžia įstatymų reglamentuotus atstumus iki gretimo sklypo ribos, tačiau nepateikė įrodymų apie želdinių ir stoginės atstumus iki sklypo ribos.

261.5.

27Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Iš šio protokolo neaišku kokia metodika ir kaip buvo nustatomas tujų aukštis, nėra patikimų įrodymų, kad tujų aukštis buvo nustatytas teisingai ir tiksliai. Protokolu nustatyta, kad lietvamzdis yra nuvestas į atsakovo sklypo dalį. Tą faktą pripažino ir atsakovas, jo neneigė ir ieškovo atstovas.

281.6.

29Teismas sprendė, kad iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų neaišku kokius faktus šiais įrodymais norima įrodinėti, nes nuotraukos nėra aprašytos.

301.7.

31Teismas sprendė, kad byloje nustačius, kad tujos ir kiti želdiniai prie ieškovo sklypo ribos buvo pasodinti 2003 m., atstumui iki gretimo sklypo ribos nustatyti negalėtų būti taikomas ieškovo nurodomas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, nes civiliniai įstatymai atgal negalioja.

321.8.

33Stoginė yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovas pripažino, kad jo stoginė yra apie 50 cm nuo ieškovo sklypo ribos. Ieškovas žinojo arba kaip gretimo žemės sklypo savininkas turėjo žinoti, kad atsakovas stoginę pastatė 2013 m. birželio mėnesį. Jis atsakovui pirmą pretenziją dėl stoginės atstumo nuo sklypo ribos pareiškė 2015 m. gegužės 25 d. Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo pastabas, prie stoginės stogo pritvirtino lietaus nutekėjimo lataką, kurį nukreipė į savo sklypo pusę. Nors ieškovas teigė, kad lietaus vanduo nuo stoginės nutekėjęs į atsakovo sklypą vis vien sudrėkina ir jo sklypo dalį, tokių įrodymų teismui nepateikė. Jis taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl nutekėjusio nuo stoginės vandens drėksta jo namo siena. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad stoginė daro žalą jo sklype augantiems augalams, jo atstovas šių argumentų teismo posėdyje neišsakė ir jų neįrodė.

341.9.

35Teismas nustatė, stoginė buvo pastatyta 2013 m. birželio mėnesį, o ieškovas atsakovui per šio sūnų pirmąją pretenziją dėl stoginės pareiškė 2015 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip vienerių metų laiko tarpui. Dėl to, vadovaujantis stoginės statybos metu galiojusia Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, teismas laikė, kad ieškovas pretenziją atsakovui dėl stoginės pareiškė daugiau kaip po vienerių metų, dėl to jo sutikimas stoginės statybai yra neprivalomas.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

386.

39Apeliaciniu skundu ieškovas L. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401.1.

41Pagal atsakovo pateiktas stoginės fotonuotraukas nebuvo galima daryti vienareikšmiškos išvados, kad stoginė buvo pastatyta 2013 m. vasaros pradžioje. Nuotraukos yra padarytos bylos baigtimi suinteresuosto liudytojo – ieškovo sūnaus P. P.. Nei vienoje nuotraukoje nėra nurodyta 2013 m. rugpjūčio 1 d. data, o jose esantis vaizdas, asmenų išvaizda ir kiekis nepatvirtina nuotraukų padarymo metų. Be to, nuotraukų sukūrimo datą galima lengvai modifikuoti, nustačius klaidingą datą skaitmeniniame prietaise, kuriuo padarytos nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, tinkamas įrodymas apie atsakovų įsigytos ginčo pavėsinės atsiradimo jų sklype datą galėtų būti sandoris, kurio pagrindu ta pavėsinė buvo įsigyta, apmokėjimo už ją dokumentai. Tokių įrodymų byloje nėra.

421.2.

43Ieškovas teigia, kadangi liudytojas P. P. (atsakovo sūnus) teismo posėdžio metu teigė, kad yra gerai susipažinęs su bylos medžiaga, žino jos aplinkybes, bendravo su atsakovo atstovu ir netgi yra padaręs į bylą pateiktas nuotraukas, yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai negalėjo teismo būti vertinami kaip patikimi ir nešališki. Liudytojas taip pat pripažino, kad vanduo nuo stoginės stogelio kapsėjo į ieškovo sklypą ir stoginės latakas 2016 m. buvo pritvirtintas tam, kad daugiau ieškovas nereikštų pretenzijų dėl stoginės. Tai įrodo, kad ginčo stoginės buvimas darė žalos ieškovo sklypui. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė stoginės daromos žalos ieškovo sklypui.

441.3.

45Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas aiškiai gavo ieškovo 2015 m. gegužės 25 d. pretenziją dėl 2014 m. pavasarį pastatytos stoginės, negalima daryti išvados, kad ieškovas su rašytine pretenzija kreipėsi į atsakovą praleidęs 1 metų terminą. Atsakovas neįrodė stoginės statybos ankstesnio nei 2014 m. pavasaris momento, o savo veiksmais 2016 m. rudenį pritvirtinant stoginės lietaus lataką patvirtino, kad stoginė daro žalą ieškovo sklypui.

461.4.

47Įrengtas stoginėje lietaus latakas ir lietvamzdis nepadėjo, kadangi po stogine yra plūktas molis ir jis nepraleidžia vandens, o visas vanduo nubėga į ieškovo sklypą. Teismo sprendime nepagrįstai nebuvo taikomas CK 4.99 straipsnis, nevertinami ieškovo nurodyti ir atsakovo pripažinti duomenys apie žalą ieškovo sklypui – padidintą sklypo paviršiaus drėkinimą.

481.5.

49Teismas nepagrįstai nenustatė, kuriais metais pasikeitė ieškovo namų valdos nuosavybė bei kas buvo namų valdos savininkai. M. L. šios valdos 1/2 dalies savininkė buvo iki 1981 m. Nuo 2001 m. liepos 12 d. žemės sklypas priklausė ieškovo sutuoktinei ir jos tėvams M. Dėl to atsakovo pasakojimai, kad L. su juo sudarė žodinius susitarimus dar 2003 m. dėl želdinių, neturi jokio loginio ir faktinio pagrindo. Teismas neturėjo jokio pagrindo tikėti atsakovo ir jo pasikviestų liudytojų pasakojimais apie žodinius susitarimus su kitais savininkais. Atsakovas savo tujas pasodino 2008–2009 m. Nuotraukoje, kuri daryta 2005 m. balandžio 21 d., matyti, kad už tvoros atsakovo pusėje dešinėje augo serbentas, bet ne tujos. Tuo tarpu 2016 m. lapkričio 20 d. nuotraukoje jau matyti, kad atsakovo tujos yra pasodintos ir peraugusios.

501.6.

51Ieškovas įrodė, kad ginčo tujos ir kiti želdiniai daro neigiamą įtaką ieškovo interesams, todėl ginčui taikytinos nuo 2005 m. galiojančios STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ normos. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad ši įstatymų nuostata atstumui iki gretimo sklypo ribos nustatyti negalėtų būti taikoma.

521.7.

53Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš antstolio 2017 m. spalio 31 d. protokolo neaišku kokia metodika ir kaip buvo nustatomas tujų aukštis. Kaip yra paminėta pačiame protokole, antstolis tujų aukštį nustatė lanksčiąja liniuote, o metodas buvo parodytas nuotraukose. Bylos nagrinėjimo metu jokių priekaištų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui teismo nebuvo išsakyta.

541.8.

55Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad ieškovo sklypo dalyje esančios tujos yra aukštesnės nei atsakovo tujos. Byloje tokių duomenų nėra. Ieškovo pateiktoje 2017 m. lapkričio 15 d. nuotraukoje matyti, kad ieškovo tujų aukštis palei bendrą tvorą neviršija tvoros aukščio. Jei atsakovas formuoja gyvatvorę, tai jos aukštis neturėtų būti aukštesnis nei 1,3 m, nes ji yra šiaurės vakarų kryptimi atsakovo sklypo atžvilgiu. Be to, peraugusios atsakovo tujos tamsina ieškovo pirmojo aukšto namo dalį. Teismas visiškai neatsižvelgė į pagrindinę ginčo priežastį ir nesirėmė ja savo sprendimo priėmime.

561.9.

57Teismo sprendime remiamasi tik atsakovo pateiktais įrodymais ir jų pagrindu konstatuojami buvę ar nebuvę tam tikros bylos aplinkybės, o kiti įrodymai buvo nepagrįstai atmesti ir jais nesivadovauta, tačiau konkrečių motyvų, kodėl ieškovo įrodymai buvo atmesti, o buvo vadovaujamasi vien atsakovo pateiktais teiginiais, teismas nenurodė. Taip pat teismas nenurodė, kokiu pagrindu atmeta ieškinio reikalavimus, nukreiptus į ateitį.

587.

59Atsakovas P. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

602.1.

61Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas per vienerius metus nuo stoginės statybos pradžios kreipėsi į patį statinio savininką P. P.. Tuo tarpu pretenzijų reiškimas praėjus dvejiems ir daugiau metų neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nors ieškovas teigė, jog ginčo pavėsinė pastatyta 2014 m. vasarą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

622.2.

63Atsakovas aplinkybes, jog ginčo pavėsinė pirkta ir pastatyta 2013 m. birželio mėn., grindė savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, bei pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota pavėsinės statyba, po pavėsinės pastatymo švenčiamos šeimos šventės. Kiekvienos nuotraukos atlikimo data užfiksuota nuotraukos duomenyse. Ieškovo nurodyti teiginiai, jog neva nuotraukų duomenys gali būti lengvai pakeičiami, nepaneigia fakto, jog šios nuotraukos atliktos užfiksuotomis datomis. Aplinkybes dėl pavėsinės pastatymo laikotarpio patvirtino ir liudytojai. Jeigu ieškovas kelią klausimą, jog byloje pateiktos suklastotos ar pakeistos nuotraukos, jis turėjo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tokių dokumentų ir atsakovo veiksmų įvertinimo, bei turėjo teisę prašyti skirti teismo ekspertizę šių nuotraukų tikrumui įvertinti. Tačiau ieškovas tokių reikalavimų nereiškė.

642.3.

65Atsakovas pavėsinės pirkimo kvito negavo. Kadangi ginčų tarp kaimynų nebuvo, atsakovas negalvojo, jog ieškovo nurodytų dokumentų reikėtų ar galėtų prireikti ateityje, juolab, atsakovas neturėjo kreiptis į antstolį ir fiksuoti pavėsinės pastatymo fakto. Nors byloje nėra ieškovo nurodytų įrodymų, įstatymas nedraudžia savo atsikirtimus grįsti ir kitais įrodymais.

662.4.

67Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojai prisiekė duoti byloje teisingus parodymus, o teismas liudytojus supažindino su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo. Ieškovas liudytojo P. P. parodymus interpretuoja priešingai nei juos nurodė liudytojas. Ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. nurodo teiginius, kurių neišsakė liudytojai.

682.5.

69Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, t. y. matavimų, jog stoginė kerta ieškovo sklypą, kurie patvirtintų tokį teiginį, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog pavėsinė nekerta ieškovo sklypo ribos. Tai patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame konstatuota, kad sklype, ( - ), šalia sklypo ribos pastatyta stoginė. Faktų, jog stoginė ar jos dalis kirstų ieškovo sklypo ribą nenustatytą ir brėžinyje nepažymėta. Antstolis 2017 m. spalio 31 d. konstatuotų faktinių aplinkybių protokolu nefiksavo kokiu atstumu stoginė ir vandens latakas įrengti prie ieškovo sklypo ribos ir ar ją kerta, tuo labiau, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog stoginė ir pats vandens latakas nekerta ieškovo sklypo ribos (jis yra atsakovo pusėje).

702.6.

71Iš atsakovo nuotraukų matyti, kad pavėsinė neužstoja saulės šviesos ieškovo augalams, be to, ieškovo sklype auga net 4 metrų aukščio tujos, kurios galimai ir užstoja natūralią saulės šviesą. Statant pavėsinę, ieškovo pusėje, už atsakovo pavėsinės augo net keturių metrų aukščio tujos. Tik prasidėjus ieškovo nepagrįstoms pretenzijoms, ieškovas savo tujas apsigenėjo, o iki tol augalams saulės šviesos pakako ir jokia žala augalams nebuvo daroma.

722.7.

73Atsakovas pažymi, jog nors vanduo kapsėjo į atsakovo sklypą, atsakovas siekdamas neaštrinti kaimyniškų santykių, papildomai stoginei įrengė vandens nubėgimo latakus, kad tik tarp kaimynų nebūtų daugiau nesutarimų.

742.8.

75Nors ieškovas nurodė įvairią jam daromą pavėsinės žalą, tačiau jokių įrodymų apie tai nepateikė. Netgi į bylą nepateikė nuotraukų ar filmuotos medžiagos, iš kurių būtų galima matyti, jog į jo sklypą nuo stoginės bėgtų vanduo. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad net esant ant pavėsinės latakui vanduo nuo pavėsinės bėga į ieškovo sklypo pusę. Pažymi, jog byloje nėra nustatyta, koks molio kiekis yra supiltas prie pavėsinės, kokią dalį pavėsinės pagrindo tai sudaro, kokį vandens pralaidumą jis turi ir pan., ar sklypai turi nuožulnumą, koks jo laipsnis. Vandens latakas nuvestas ir nukreiptas taip, kad bėgtų ne į ieškovo pusę, o į atsakovo, kurio sklypas turi nuolydį būtent į atsakovo namo pusę.

762.9.

77Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs kada atsakovo ginčo augalai buvo pasodinti, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, naujus argumentus, t. y. jog atsakovo tujos buvo pasodintos 2008–2009 m., tačiau tokiems teiginiams pagrįsti ieškovas jokių įrodymų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde teikia naują įrodymą – nuotrauką, kuri neva atlikta 2005 m.

782.10.

79Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kokių augalų bei kokiais atstumais jie auga prie ieškovo sklypo ribos. Atsakovo nuomone, antstolio 2017 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkamas įrodymas, sprendžiant, jog augalai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jame nėra nurodyta kokiu atstumu nuo ieškovo sklypo ribos yra pasodinti medžiai, kiek ir kokios rūšies yra augalų, kokie jų aukščiai. Antstolis užfiksavo tik kelių tujų aukščius, su kuo atsakovas taip pat nesutinka, kadangi iš nuotraukų negalima spręsti, nuo kurios augalo dalies ir kurios jo vietos atlikti matavimai.

802.11.

81Ieškovas neturėjo pretenzijų dėl augalų atstumų iki jo sklypo ribos, jo netenkino tik tujų aukštis. Be to, ginčo želdinių sodinimo metu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ dar negaliojo. Atsakovo tujos auga vakarinėje, pietvakarinėje atsakovo sklypo pusėje, o šiose sklypo dalyse gyvatvorės aukštis nėra reglamentuojamas.

822.12.

83Atsakovas nesutinka, jog jo tujos temdo ieškovo namo pusę. Atsakovo tujos ties ieškovo namo langais yra iškarpytos, o atsakovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tujos nemeta šešėlio ant ieškovo namo langų. Atsakovas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad saulės šviesos patekimą užstoja kamyninis namas, esantis ( - ).

842.13.

85Atsakovas pažymi, kad ieškovas savo tujas taip pat pasodinęs nesilaikant atstumui keliamų reikalavimų. Todėl neaišku, kodėl būtent atsakovo žemė sklype augantys želdiniai gadina ieškovo turtą ir kodėl šalia augančios ieškovo tujos tokio neigiamo poveikio neturi. Atsakovas nurodo, kad pačio ieškovo neveikimas, netinkamas sklypo prižiūrėjimas, galimai ir lemia ieškinyje minimą žalos atsiradimą.

86Teisėjų kolegija

konstatuoja:

87IV.

88Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

898.

90Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

91Dėl pavėsinės

929.

93Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo į bylą pateiktomis nuotraukomis, kuriuose fiksuota stoginės statyba, vaiko gimimo dienos šventimas, kadangi jų padarymo data galimai yra pakeista, o jos darytos suinteresuoto bylos baigtimi asmens, t. y. atsakovo sūnaus. Taip pat, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis liudytojų parodymais, nes liudytojas P. P. (jaunesnysis) yra atsakovo sūnus, kuris suinteresuotas bylos baigtimi. Atsakovas įrodyti stoginės pirkimo ir sumontavimo datą galėjo pateikdamas tik sandorio, kurio pagrindu ta pavėsinė buvo įsigyta, apmokėjimo dokumentą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Taigi, iš esmės atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia kitokio įrodymų įvertinimo.

9410.

95Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; kt.).

9611.

97Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apelianto deklaratyvūs teiginiai, jog mechaniniu būdu galima pakeisti daromų nuotraukų datą, nepatvirtina, kad atsakovo pateiktų stoginės nuotraukų sukūrimo data buvo modifikuota. CPK 184 straipsnis reglamentuoja pareiškimo apie įrodymų suklastojimą tyrimo tvarką. Pagal nustatytas taisykles, atsakovui neatsisakius naudoti įrodymo, dėl kurio suklastojimo padarytas pareiškimas, pareiškusi apie įrodymo suklastojimą šalis turi pateikti suklastojimo įrodymus (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo pateiktos pavėsinės nuotraukos yra netinkamos. Nors apeliantas ir teigia, kad nuotraukos galimai suklastotos, tačiau jokių klastojimo įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), bei neprašė skirti jų ekspertizės. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovo pateiktų pavėsinės nuotraukų data yra suklastota, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir rėmėsi atsakovo pateiktomis nuotraukomis ir kitais įrodymais.

9812.

99Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto teiginius, dėl abejotinų liudytojų parodymų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, t. y. atsakovo teiginius, kad pavėsinė pastatyta 2013 m. vasarą, patvirtino tiek jo pateiktos nuotraukos, tiek liudytojų parodymai. Visų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, t. y. visi liudytojai nurodė, kad ginčo pavėsinė pastatyta 2013 m. vasarą po to, kai buvo užmigdytas atsakovo šuo, bei joje 2013 m. buvo švenčiamos Joninės (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:43:30–1:44:06 val. (liudytojo P. P. parodymai), 2:07:00–2:07:27 val. (liudytojos L. V. parodymai), 2:10:21–2:11:26, 2:16:05–2:17:00 val. (liudytojo K. D. parodymai), 2:20:00–2:22:16 (liudytojo V. S. parodymai)). Vien tai, kad vienas iš liudytojų P. P. (jaunesnysis) yra atsakovo sūnus, nereiškia, kad teismas apskritai negalėjo remtis jo parodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik liudytojo P. P. (jaunesniojo) parodymais, bet taip pat ir kitų liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir iš jų visumos sprendė, kad ginčo pavėsinė yra pastatyta 2013 m. birželio mėn. Jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadai, kad atsakovo pavėsinė pastatyta 2014 m., apeliantas nepateikė. Vien ieškovo 2015 m. liepos 7 d. skunde Vilijampolės seniūnijai nurodyta aplinkybė, kad atsakovo pavėsinė pastatyta 2014 m. pavasarį, neįrodo šios datos pagrįstumo, kadangi šiame skunde ieškovo nurodyti teiginiai taip pat nėra pagrįsti jokiai įrodymais (el. b. 1 T., b. l. 79). Be to, vien tai, kad atsakovas į bylą nepateikė stoginės įsigijimo dokumentų, taip pat neįrodo apelianto teiginių, jog stoginė pastatyta 2014 m., nes atsakovas stoginės pastatymo 2013 m. faktą įrodė kitais būdais, t. y. nuotraukomis ir liudytojų paaiškinimais. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, atsakovas įrodė, kad pavėsinę pasistatė 2013 m., o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Be to pažymėtina, jog įstatymas šios kategorijos bylose nedraudžia šalims savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos įrodinėti visomis priemonėmis. Todėl apelianto teiginiai, jog pavėsinės įsigijimo datą atsakovas galėtų įrodyti tik sandorį ir jo apmokėjimą patvirtinančiais rašytiniais įrodymais – laikomi visiškai nepagrįstais. Taip pat tai leidžia daryti kolegijai išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.

10013.

101Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo pavėsinė pastatyta 2013 m. birželio mėn., todėl taip pat pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomi pavėsinės pastatymo metu galioję teisės aktai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo pavėsinės statybai nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, bet buvo būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko (ieškovo) sutikimą, kadangi ji pastatyta arčiau nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, būtini šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. To paties straipsnio 25 dalyje buvo nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo pavėsinę pastatė 2013 m. birželio mėn., o apeliantas pirmą pretenziją atsakovui pateikė tik 2015 m. gegužės 25 d. (el. b. 1 T., b. l. 9–11), t. y. po beveik dviejų metų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui per vienerius metus nuo pavėsinės statybos pradžios atsakovui P. P. nepateikus pretenzijų, rašytinis apelianto sutikimas dėl stoginės nėra privalomas, kadangi per nustatytą terminą jis pretenzijų nepareiškė, o šis terminas jau pasibaigęs.

10214.

103Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad atsakovo pavėsinė daro žalą ieškovo turtui. Apeliantas, nurodydamas, kad dėl nuo atsakovo pavėsinės bėgančio vandens prasidėjo ieškovo žemės erozija, susidarė žemių nuobėgos, drėksta namo pamatai, samanoja dekoratyvinė pieva, o pati pavėsinė užstoja saulės šviesą, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Paties apelianto pateiktame antstolio M. P. 2017 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-17-137 (el. b. 1 T., b. l. 144–150) nėra nustatyta, kad atsakovo pavėsinė daro kokią nors žalą ieškovo žemės sklypui. To nėra matyti ir iš prie protokolo pridedamų nuotraukų, bei į bylą pateiktų pačio apelianto darytų nuotraukų (el. b. 1 T., b. l. 18–19, 140, 151). Aplinkybė, kad atsakovas, gavęs ieškovo atstovo 2016 m. spalio 12 d. reikalavimą, įrengė pavėsinėje lietaus lataką ir lietvamzdį, neįrodo, kad tokiais savo veiksmais atsakovas patvirtino, jog sutinka su ieškovo nurodomomis aplinkybės dėl pavėsinės daromos žalos. Liudytojas P. P. (jaunesnysis) paaiškino, kad jo tėvas pavėsinėje įrengė lataką ir lietvamzdį tik todėl, kad tarp kaimynų nebūtų konfliktų, t. y. toks veiksmas buvo tiesiog atsakas į ieškovo pretenziją (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:45:48–1:46:20 val.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vien aplinkybė, kad žemė po pavėsine yra iš plūkto molio, pati savaime neįrodo, jog lataku, kuris nuvestas į atsakovo žemės sklypą, vanduo nuteka į ieškovo žemės sklypo pusę. Apeliantas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

10415.

105Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad apeliantas per įstatymo nustatytą terminą nereiškė pretenzijų dėl atsakovo pastatytos pavėsinės ir neįrodė, kad ginčo pavėsinė daro kokią nors žalą ieškovo žemės sklypui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovo pavėsinės atitraukimo nuo sklypų ribos.

10616.

107Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo uždrausti ateityje statyti bet kokius statinius ar pastatus arčiau kaip 3 metai nuo gretimo žemės sklypo ribos. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato absoliutaus draudimo statyti statinius arčiau kaip 3 metai nuo gretimo žemės sklypo ribos. Jeigu yra gauti atitinkami leidimai, tam tarpe ir/ar gretimo sklypo savininkų sutikimas – tokia statyba įmanoma. Tačiau tik apeliantui tokio leidimo (sutikimo) atsakovui nedavus, tokia nauja statyba, pažeidžianti šį atstumo reikalavimą, būtų negalima. Todėl jau vien toks ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl absoliutaus statybos draudimo prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinio reikalavimą ir siekdamas, kad teismas tenkintų jį, privalo įrodyti, kad yra reali ir neišvengiama grėsmė, jog tokios statybos atsakovo bus vykdomos nesilaikant teisės aktų reikalavimų (tam tarpe ir neturint apelianto sutikimo), ir tai padarys ateityje realią žalą jam ar jo turtui. Tačiau apeliantas net neįrodinėja tokių aplinkybių, t. y. savo galimai būsimo realaus ir neišvengiamo teisių pažeidimo. Todėl, kolegijos vertinimu, spręstina, kad šis reikalavimas deklaratyvus, o galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamas apelianto teisėms apsaugoti. Dėl to šis ieškinio reikalavimas vertinamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, bei buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo netenkintas.

108Dėl tujų

10917.

110Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo tujų pasodinimo data. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo pateiktais įrodymais, o ieškovo įrodymus apie jam daromą žalą nepagrįstai atmetė.

11118.

112Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas klaidingai įvardijo buvusius, ieškovui šiuo metu priklausančio žemės sklypo, savininkus, t. y. ieškovo uošvius pavadino L., tai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo nurodomu tujų pasodinimo metu (2003 m.) ieškovo žemės sklypo savininkais buvo ieškovo žmona ir jos tėvai (2016 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; el. b. 1 T., b. l. 33–42). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas tik klaidingai nurodė ieškovo uošvių pavardę.

11319.

114Apeliantas, teigdamas, kad atsakovas savo žemės sklype tujas pasodino 2008–2009 m., nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu atsakovo nurodytas aplinkybes, kad tujos pasodintos 2003 m. patvirtino liudytoja L. V., kuri paaiškino, jog prieš tai tujos augo jos kieme, tačiau sūnui tvarkant kiemą, tujas 2003 m. padovanojo mamai (taip pat atsakovo mama) ir jas padėjo pasodinti (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:04:40–2:06:16 val.). Apelianto apeliaciniame skunde pateikta 2005 m. balandžio 21 d. nuotrauka neįrodo, kad tuo metu atsakovo žemės sklype neaugo tujos. Šioje nuotraukoje yra užfiksuotas būtent ieškovo žemės sklype prie tvoros augantis augalas, tačiau iš jos negalima nustatyti, kas pasodinta atsakovo žemės sklype. Kaip jau minėta, jokių kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie tujų pasodinimo laiką, ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, o byloje ištirti įrodymai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog atsakovo žemės sklype tujos buvo pasodintos 2003 m.

11520.

116Nustačius, kad tujos pasodintos 2003 m., negalima remtis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, nes jis tuo metu dar negaliojo, t. y. reglamentas buvo patvirtintas tik 2005 m. liepos 1 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338, o įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad net remiantis STR 2.02.09:2005, jis yra taikomas projektuojant naują namą ir kartu žemės sklypo užstatymą. Nagrinėjamu atveju tujos ir kiti želdiniai buvo pasodinti vėliau nei pastatyti ieškovo ir atsakovo namai, todėl abu kaimynai jų žemės sklypuose augančius želdinius gali tvarkyti savo nuožiūra taip, kad nepažeistų vieni kitų interesų. Tą patį nurodė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakyme Nr. 36-2-549 į ieškovo žmonos prašymą, bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Vilijampolės seniūnija 2015 m. rugpjūčio 12 rašte Nr. 22-2-309 (el. b. 1 T., b. l. 45, 84).

11721.

118Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad apelianto pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame užfiksuotos tujos turėjo būti įvertintas kaip nepakankamas įrodymas nurodomoms aplinkybėms įrodyti. Antstolio M. P. 2017 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-17-137 (el. b. 1 T., b. l. 144–150) nėra nurodyta kokiu atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos yra pasodinti medžiai, kiek ir kokios rūšies yra augalų, kokie jų aukščiai. Antstolis protokole užfiksavo tik keturių tujų aukščius, tačiau kitų tujų ir augalų nei aukščių, nei rūšių, nei atstumo iki tvoros nenustatinėjo. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti, kad antstolio atlikti tujų matavimai buvo tikslūs, kadangi iš nuotraukų nėra matyti, nuo kurios augalo vietos buvo atliekami matavimai. Taip iš nuotraukų matyti, kad antstolis matavimus atliko iki ieškovo sklypo pusėje esančios tvoros apačios, kas taip pat iškraipo matavimų duomenis. Pažymėtina ir tai, kad protokole nėra užfiksuota jokių aplinkybių, kad atsakovo tujos kaip nors pažeidžia apelianto interesus.

11922.

120Apeliantas taip pat nepaneigė aplinkybių, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kurio abi šalys laikėsi. Ieškovas tik 2015 m. gegužės 25 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl tujų, t. y. praėjus net 12 metų nuo tujų pasodinimo (nuo 2003 m.). Net ir iš paties ieškovo teiginių (kad tujos pasodintos 2008 m.) matyti, jog pretenzija dėl tujų pateikta tik po 7 metų. Taigi tai tik dar kartą įrodo, kad bet kokiu atveju kaimynų susitarimas dėl tujų sodinimo ir atstumų tarp jų buvo, ir jis visus tenkino.

12123.

122Be to iš bylos medžiagos spręstina, kad apelianto iš esmės netenkina ne pati aplinkybė, kad atsakovas pasisodino tujas, o tik jų aukštis, nes jos galimai užstoja saulės šviesą. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog tujų pašalinimas (persodinimas) neadekvatus ir neproporcingas reikalavimas, o klausimas dėl tujų daromos žalos, jei ji būtų įrodyta, gali būti išspręstas ir kitomis priemonėmis (pvz. jų aukščio sumažinimu, genėjimu, iškarpymu ir formavimu). Vis dėlto, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad tujų metamas šešėlis visiškai užstoja šviesos patekimą į ieškovo namą. Iš atsakovo į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad dienos metu tujos į ieškovo namo pusę šešėlio nemeta, o saulės šviesą užstoja kitame žemės sklype esantis namas (el. b. 1 T., b. l. 75, 77, 116, 118, 182–185). Ieškovas į bylą pateikė tik vieną nuotrauką (el. b. 1 T., b. l. 142), kuri, jo nuomone, įrodo, jog atsakovo tujos užtamsina ieškovo langus. Kaip matyti iš nuotraukų visumos, atsakovo tujos tik nežymiai iš ryto meta šešėlį ant ieškovo namo pirmo aukšto langų (ieškovo darytos nuotraukos laikas 10:52 val.). Duomenų, kad atsakovo tujos temdo ieškovo langus didžiąją dienos dalį, nėra. Priešingai, iš atsakovo pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad nuo gretimo namo, adresu ( - ), krentantis šešėlis pagrinde ir užstoja saulės šviesos patekimą pro ieškovo pirmo aukšto namo langus. Be to, iš paties apelianto į bylą pateiktų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukų matyti, kad atsakovo tujos yra apgenėtos ir nevienodo aukščio. Aplinkybę, kad atsakovo tujos yra reguliariai apgenimos paliudijo ir liudytojas P. P. (2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:46:26–1:47:13, 1:53:38–1:55:39 val.), bei tai patvirtina byloje esančios nuotraukos (el. b. 1 T., b. l. 118, 142, 184–185).

12324.

124Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad prie šalių žemės sklypų ribos yra pasodintos ne tik atsakovo tujos, bet taip pat ieškovo tujos ir kiti želdiniai. Ieškovas šios aplinkybės neneigė. Taigi, nagrinėjamu atveju reikia siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju įpareigojus atsakovą persodinti jo tujas, o ieškovui leidus saviškes auginti toliau šalia sklypų ribos, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), kadangi ieškovo interesų tenkinimas nepagrįstai pažeistų atsakovo teises.

12525.

126Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nenustačius, kad atsakovo tujos daro žalą ieškovui, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą jas persodinti. Pažymėtina, kad ieškovo interesai būtų pilnai užtikrinami atsakovui savo tujas apgenint iki tam tikro aukščio, ką, vertinant patiektus įrodymus, jis ir daro. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad netenkinus ieškovo reikalavimų persodinti atsakovo tujas toliau nuo žemės sklypų ribos, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo uždrausti ateityje sodinti bet kokius kitus želdinius šalia žemės sklypų ribos, kadangi abi šalys turi teisę tvarkyti žemės sklypus savo nuožiūra, kol nėra pažeidžiami kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai. Be to, sprendžiant šį klausimą (kas liečia atstumą), yra aktualūs ir motyvai, išdėstyti ir šios nutarties 16 punkte.

127Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų

12826.

129Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, bei savo sprendime išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, bei teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad jis subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13027.

131Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas P. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2018 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2018/05/24, 2018 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 717583; el. b. 2 T., b. l. 55–56). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.11 punktas, maksimali suma 1 150,24 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apelianto ieškovo L. J. (CPK 93, 98 straipsniai).

13228.

133Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 4,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovo L. J. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

134Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

135Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

136Priteisti iš ieškovo L. J. (asmens kodas ( - )) atsakovui P. P. (asmens kodas ( - )) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

137Priteisti iš ieškovo L. J. (asmens kodas ( - )) valstybei 4,39 Eur (keturis eurus 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas ( - )) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

138Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ginčas byloje kilęs tarp gretimų sklypų savininkų dėl pastatytos... 8. 2.... 9. Ieškovas L. J. ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismo... 10. 3.... 11. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu yra gretimų žemės sklypų savininkai.... 12. 4.... 13. Atsakovas P. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti,... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 18. 1.1.... 19. Ieškovas nepateikė įrodymų, kada prie sklypo ribos, skiriančios šalių... 20. 1.2.... 21. Atsakovas pripažino, kad tujos prie jo ir ieškovo sklypo ribos buvo... 22. 1.3.... 23. Atsakovas pateiktomis fotonuotraukomis, paaiškinimais, liudytojų parodymais... 24. 1.4.... 25. Ieškovas teigė, kad atsakovo pasodinti želdiniai ir stoginė pažeidžia... 26. 1.5.... 27. Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktą antstolio faktinių aplinkybių... 28. 1.6.... 29. Teismas sprendė, kad iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų neaišku kokius... 30. 1.7.... 31. Teismas sprendė, kad byloje nustačius, kad tujos ir kiti želdiniai prie... 32. 1.8.... 33. Stoginė yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriam... 34. 1.9.... 35. Teismas nustatė, stoginė buvo pastatyta 2013 m. birželio mėnesį, o... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 38. 6.... 39. Apeliaciniu skundu ieškovas L. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo... 40. 1.1.... 41. Pagal atsakovo pateiktas stoginės fotonuotraukas nebuvo galima daryti... 42. 1.2.... 43. Ieškovas teigia, kadangi liudytojas P. P. (atsakovo sūnus) teismo posėdžio... 44. 1.3.... 45. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas aiškiai gavo ieškovo 2015 m. gegužės... 46. 1.4.... 47. Įrengtas stoginėje lietaus latakas ir lietvamzdis nepadėjo, kadangi po... 48. 1.5.... 49. Teismas nepagrįstai nenustatė, kuriais metais pasikeitė ieškovo namų... 50. 1.6.... 51. Ieškovas įrodė, kad ginčo tujos ir kiti želdiniai daro neigiamą įtaką... 52. 1.7.... 53. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš antstolio 2017 m. spalio 31 d. protokolo... 54. 1.8.... 55. Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė, kad ieškovo sklypo dalyje esančios... 56. 1.9.... 57. Teismo sprendime remiamasi tik atsakovo pateiktais įrodymais ir jų pagrindu... 58. 7.... 59. Atsakovas P. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 60. 2.1.... 61. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas per vienerius metus nuo stoginės... 62. 2.2.... 63. Atsakovas aplinkybes, jog ginčo pavėsinė pirkta ir pastatyta 2013 m.... 64. 2.3.... 65. Atsakovas pavėsinės pirkimo kvito negavo. Kadangi ginčų tarp kaimynų... 66. 2.4.... 67. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog liudytojai suinteresuoti bylos... 68. 2.5.... 69. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, t. y. matavimų, jog... 70. 2.6.... 71. Iš atsakovo nuotraukų matyti, kad pavėsinė neužstoja saulės šviesos... 72. 2.7.... 73. Atsakovas pažymi, jog nors vanduo kapsėjo į atsakovo sklypą, atsakovas... 74. 2.8.... 75. Nors ieškovas nurodė įvairią jam daromą pavėsinės žalą, tačiau jokių... 76. 2.9.... 77. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs kada... 78. 2.10.... 79. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kiek ir kokių augalų bei... 80. 2.11.... 81. Ieškovas neturėjo pretenzijų dėl augalų atstumų iki jo sklypo ribos, jo... 82. 2.12.... 83. Atsakovas nesutinka, jog jo tujos temdo ieškovo namo pusę. Atsakovo tujos... 84. 2.13.... 85. Atsakovas pažymi, kad ieškovas savo tujas taip pat pasodinęs nesilaikant... 86. Teisėjų kolegija... 87. IV.... 88. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 89. 8.... 90. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 91. Dėl pavėsinės... 92. 9.... 93. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 94. 10.... 95. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 96. 11.... 97. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien apelianto deklaratyvūs teiginiai, jog... 98. 12.... 99. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto teiginius, dėl... 100. 13.... 101. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo... 102. 14.... 103. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad... 104. 15.... 105. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad apeliantas per įstatymo... 106. 16.... 107. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio... 108. Dėl tujų... 109. 17.... 110. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos... 111. 18.... 112. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas... 113. 19.... 114. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovas savo žemės sklype tujas pasodino... 115. 20.... 116. Nustačius, kad tujos pasodintos 2003 m., negalima remtis STR 2.02.09:2005... 117. 21.... 118. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad apelianto... 119. 22.... 120. Apeliantas taip pat nepaneigė aplinkybių, kad tarp šalių buvo žodinis... 121. 23.... 122. Be to iš bylos medžiagos spręstina, kad apelianto iš esmės netenkina ne... 123. 24.... 124. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad prie šalių... 125. 25.... 126. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 127. Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų... 128. 26.... 129. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi... 130. 27.... 131. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinos atsakovo patirtos... 132. 28.... 133. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 4,39 Eur... 134. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 135. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti... 136. Priteisti iš ieškovo L. J. (asmens kodas ( - )) atsakovui P. P. (asmens kodas... 137. Priteisti iš ieškovo L. J. (asmens kodas ( - )) valstybei 4,39 Eur (keturis... 138. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....