Byla A-556-2859-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės–Maculevičienės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

22011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija)

62010 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (10.15.)-10.1-15 patvirtino patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas 2004-2007 metais vykdydamas prekybos naudotais automobiliais individualią veiklą, jos neregistravo, gavęs individualios veiklos pajamų, jų nedeklaravo bei neapmokestino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka ir papildomai apskaičiavo 36 263 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 15 043 Lt PVM delspinigių, 3 626 Lt PVM baudos, 57 279 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 21 627 GPM delspinigių, 5 728 GPM baudą, 4 462 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, 2 231 Lt VSD įmokų baudą, 3 650 Lt VSD įmokų, 1 825 Lt VSD įmokų baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 68-171 patvirtino Inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. S-279(7-225/2010) patvirtino VMI prie FM sprendimą.

7Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu

8(b. l. 1-2) ir patikslintu skundu (b. l. 6-8; 14-16) prašydamas panaikinti: 1) Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą

9Nr. (10.15.)-10.1-15; 2) VMI prie FM 2010 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 68-171; 3) Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. S-279(7-225/2010).

10Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos darbuotojų patikrinimo metu padarytos išvados, kad jis 2006 m. pardavė - 87 automobilius, o 2007 m. -120 automobilių, yra nepagrįstos, kadangi šios išvados padarytos ne iš nustatyto automobilių įsigijimo ir pardavimo faktų, o tik iš automobilių atvežimo į Uteną fakto. Patikrinimo aktuose pripažįstama, kad mokestinio tyrimo metu pagal muitinės duomenų bazėje esančią informaciją nustatyta, kad jis 2004 m. sausio 1 d. -

112007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu į Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikiją, Turkmėniją, Baltarusiją, Rusiją pardavė tik 50 automobilių ( 2004 m. - 11 vnt., 2005 m.- 8 vnt., 2006 m. - 13 vnt. ir

122007 m. - 18 vnt.). Be to, pagal valstybės įmonės „Regitra” pateiktą informaciją, jis pats Lietuvoje yra pardavęs 8 automobilius, o 75 atvežti automobiliai Lietuvoje įregistruoti pagal tiesiogiai su Vokietijos piliečiais sudarytas sutartis. Pareiškėjo manymu, sprendime išsakomi teiginiai, kad visus 207 automobilius, kuriuos 2006-2007 m. laikotarpyje vežė UAB „Bleiras” transportu, buvo įsigijęs, kad vėliau gautų pajamų iš jų pardavimo, neatitinka tikrovės, kadangi realiai pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įvežė tik 36 transporto priemones. Likusios transporto priemonės priklausė Vokietijos piliečiui J. K., o ne jam. Jis, kaip UAB „Bleiras” vadybininkas, tik tarpininkavo atvežant šias transporto priemones bendrovės transportu ir įnešė bendrovei gautus pinigus už šios bendrovės suteiktas transporto priemones. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos darbuotojai neišsiaiškino jo, kaip vadybininko, darbo pobūdžio UAB „Bleiras” ir be pagrindo padarė išvadą, kad jis veikė asmeniškai savo, o ne bendrovės interesais. Aukščiau minėtos transporto priemonės jam niekada nepriklausė, šių automobilių pirkimo Vokietijoje, o vėliau pardavimo Lietuvoje sutarčių jis nėra sudaręs, todėl teiginiai, kad iš jų pardavimo turėjo pajamų, yra nepagrįsti. Padarytos išvados apie 149 automobilių pirkimą, vėlesnį jų pardavimą ir iš šių automobilių pardavimo gautas pajamas neatitinka tikrovės. Išvados padarytos be šių automobilių pirkimo ir vėlesnį jų pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų analizės, išlikusių dokumentų pagrindu visada galima įsitikinti, kad šie dokumentai rašyti ne jo ranka. Pareiškėjo teigimu, jam yra priskaičiuoti per dideli mokesčiai. Teigė, kad sprendimuose nėra įrodytas faktas apie 2006 m., 2007 m. laikotarpiais gautas pajamas, kurios metų eigoje viršijo 100 000 litų sumą, todėl PVM įmokos priskaičiuotos neteisėtai. Pažymėjo, kad automobilių pirkimo-pardavimo kaina yra pirkėjo ir pardavėjo sutarimo objektas, o ją apsprendžia automobilio techninė būklė. Vykdyti automobilių pirkimo-pardavimo faktai įforminti pirkimo - pardavimo sutartimis, šios sutartys nėra nuginčytos, jos galiojančios. Todėl padarytos išvados apie būtinumą taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatas, nustatant parduotų automobilių kainą, yra nepagrįstos. Pareiškėjo teigimu, net taikant ekonominių modelių metodą, mokesčių administratorius priskaičiavo per didelį GPM. Teigė, kad 2004 - 2007 m. laikotarpyje parduotų automobilių skaičius ir realiai gautos pajamos neduoda pagrindo išvadai, kad jis versliškai vertėsi individualia veikla, todėl nurodymai papildomai mokėti VSD įmokas pagrindinei ir papildomai pensijai taip pat yra neteisėti.

13Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 37-39) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsakovas nurodė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, sudarydamas automobilių pirkimo - pardavimo sutartis, veikė savo vardu ir savo sąskaita, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjas neveikė savo valia ir nuožiūra. Todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veikla, susijusi su automobilių pardavimu, laikytina savarankiška veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme. Analizuojant pareiškėjo sudarytus sandorius pastebėtina, kad pareiškėjas nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31 eksportavo 50 naudotų automobilių bei 109 (iš jų 8 - savo vardu) naudotus automobilius pardavė Lietuvos pirkėjams. Būtent toks nevienkartinis ir pasikartojantis automobilių pirkimo pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį nesudaro prielaidų teigti, jog minėti sandoriai su automobiliais buvo atsitiktiniai, ir leidžia pagrįstai konstatuoti tęstinumo požymio buvimą nagrinėjamoje pareiškėjo veikloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuolat įsigydavo ir parduodavo (eksportuodavo) automobilius, pajamos už parduotus automobilius buvo pagrindinėmis pareiškėjo pajamomis tikrintuoju laikotarpiu, todėl galima teigti, kad atlikdamas aktyvius automobilių pirkimo - pardavimo veiksmus turėjo tikslą gauti pajamų, kurios buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į išdėstytas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes galima konstatuoti, kad pareiškėjas 2004 - 2007 m. vykdė individualią naudotų automobilių pirkimo - pardavimo veiklą. Pažymėjo, kad pareiškėjo PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2006 m. lapkričio mėnesį, tačiau pareiškėjas, pažeisdamas PVM įstatymo 71 straipsnio ir 92 straipsnio nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 36 263 Lt PVM. Todėl pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota 36 263 Lt PVM ir, vadovaujantis PVM įstatymo 123 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, už nesumokėtą patikrinimo metu nustatytą nedeklaruotą 36 263 Lt PVM pagrįstai apskaičiuota 15 043 Lt PVM delspinigių bei, vadovaujantis PVM įstatymo 123 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai paskirta 3 626 Lt PVM bauda (10 procentų dydžio). Pažymėjo, kad apskaičiuojant PVM pareiškėjo pajamos už eksportuotus 50 automobilių teisingai apmokestintos taikant 0 procentų PVM tarifą. Nurodė, kad pareiškėjas mažas automobilių pardavimo pajamas deklaravo sistemingai visus metus. Pažymėjo, kad visuomenės informavimo priemonėse (internete, laikraščių skelbimuose) skelbiamos naudotų automobilių rinkos kainos yra žymiai didesnės, negu nurodyta pareiškėjo parduotų automobilių pažymose - sąskaitose. Be to, išanalizavus automobilių įsigijimo kainas, nurodytas pirkimo dokumentuose (Kaufvertrag) ir pardavimo kainas muitinės pateiktose eksporto deklaracijose matyti, kad beveik visi automobiliai buvo parduoti pigiau, negu pirkimo dokumentuose nurodyta jų įsigijimo kaina, ar artima įsigijimo kainai. Tuo tarpu įvertinus automobilių atgabenimo paslaugų vertę, atsižvelgiant į tai, kad kainuoja pragyvenimas Vokietijoje, išvykus pirkti automobilių, kuras, sunaudotas automobilių atgabenimui (kai automobilius atsivežė pats pareiškėjas), automobilių atgabenimo išlaidos, kai automobilių atgabenimo paslaugas pareiškėjas pirko iš UAB „Bleiras”, jų registravimas Lietuvoje, laikinųjų numerių išdavimas bei patiriamos kitos su tokia veikla susijusios sąnaudos, automobilius parduoti po 100 - 230 Lt yra nerealu, ekonomiškai nenaudinga bei nepagrįsta. Nurodė, kad atlikus pareiškėjo šeimos pajamų ir išlaidų analizę už 2004 - 2007 metus nustatė, kad pareiškėjo šeimos pajamos 2004 m. sudarė 4 911 Lt, 2005 m. – 10 186 Lt, 2006 m. – 18 359 Lt, 2007 m. – 25 005 Lt, o pareiškėjo šeimos išlaidos sudarė 2004 m. 14 650 Lt, 2005 m. – 18 635 Lt, 2006 m. – 63 240 Lt, 2007 m. – 76 275 Lt, tai yra išlaidos viršijo pajamas 114 339 Lt. Nagrinėjant 2006 - 2007 metų automobilių įsigijimo, vežimo ir pardavimo aplinkybes, nustatyta, kad iš 207 pareiškėjui atvežtų automobilių, 31 pareiškėjas eksportavo, 5 pardavė Lietuvoje. 101 automobiliui, kuriems nustatyta registracijos Lietuvoje data, ji buvo prilyginta pardavimo datai. 70 automobilių dėl neįskaitomų duomenų tarptautiniuose transportavimo važtaraščiuose įsigijimo sandoriai apmokestinamajai bazei nustatyti nebuvo vertinami. Tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose pareiškėjas nurodytas minėto 101 automobilio gavėju Lietuvoje. Pareiškėjas sumokėjo UAB „Bleiras” už šių automobilių atgabenimą į Lietuvą. Tai įrodo, kad pareiškėjas įsigijo Vokietijoje minėtus 101 automobilį, atgabeno juos į Lietuvą ir čia pardavė. Patikrinimo metu siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, informacija buvo paimta iš trijų šaltinių: 1) komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimais nustatytomis atitinkamų laikotarpių vidutinėmis rinkos kainomis „Dėl nekilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo”; 2) VšĮ „Emprekis” internetiniame puslapyje paskelbta informacija „Populiarių automobilių kainos”, panaudojant duomenis apie rinkos kainas, buvusias tais laikotarpiais, kai automobiliai buvo parduoti; 3) informacija iš leidinio „Lengvųjų automobilių rinkos kainos”, kuris skirtas naudoti muitininkams, mokesčių rinkėjams, draudimo kompanijoms ir auto mėgėjams, įvertinti draudimo kompanijų, muitinės, nepriklausomų automobilių kainų vertintojų pasiūlymai, patikslinimai bei pastabos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas slėpė 101 automobilio pardavimą, nors surinktų įrodymų visuma yra nustatyta, jog būtent pareiškėjas įsigijo Vokietijoje, atgabeno į Lietuvą ir pardavė 101 automobilį, mokesčių bazės pagal mokesčių įstatymus Inspekcija negalėjo nustatyti ir dėl šios priežasties. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai pareiškėjo 2004 - 2007 metų mokesčių bazes nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant ekonominių modelių metodą ir nustatė 25 620 Lt mokesčių bazę 2004 m., 18 705 Lt mokesčių bazę 2005 m., 119 638 Lt mokesčių bazę 2006 m. ir

15264 007 Lt mokesčių bazę 2007 m. Pažymėjo, kad Inspekcija pareiškėjo pajamas apmokestino taikydama palankesnį pareiškėjui 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir už 2004 m. apskaičiavo 3 555 Lt GPM, už 2005 m. – 2 551 Lt GPM, už 2006 m. – 17 100 Lt GPM ir už 2007 m. -

1634 073 Lt GPM. Vadovaujantis GPMĮ, MAĮ ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota GPM delspinigių, 10 procentų dydžio bauda, įmokos bazinei pensijai bei šios įmokos bauda.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (b. l. 56-62) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl pareiškėjo 2004-2007 metais iš naudotų automobilių pardavimo gautų pajamų pripažinimo pajamomis, gautomis iš individualios veiklos, bei jų apmokestinimo GPM, PVM bei VSD įmokomis. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia individualią veiklą kaip savarankišką veiklą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nurodomi veiklos požymiai: veiklos tęstinumas, savarankiškumas, versliškumas bei tokios veiklos tikslas – ekonominės naudos siekimas. Šių požymių visuma apsprendžia, ar tam tikra veikla laikytina individualia, ar ne. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, jog pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31, savo vardu eksportavo 50 automobilių į trečiąsias šalis, 8 pardavė Lietuvoje ir 2006 - 2007 metais 207 automobilių parsigabeno iš Vokietijos, ir per keletą dienų juos parduodavo Lietuvoje ir jo vykdytai nekilnojamo turto objektų pirkimo-pardavimo veiklai būdingas tęstinumas. Automobilių skaičius, pervežimų skaičius leidžia daryti išvadą, jog šia veikla vertėsi nuolat ir tai sudarė pagrindines pareiškėjo pajamas. Nustatytas sandorių, susijusių su automobilių pardavimais, skaičius, jų sudarymo intensyvumas ir pakartotinumas, gautų pajamų dydis (427 970 Lt), tai, kad pareiškėjo šeimos pajamos per 2004-2007 metus sudaro tik 1/3 dalį jo gautų pajamų lyginant su pajamomis, gautomis iš automobilių pardavimo, pagrįstai konstatuota, kad vykdydamas pardavimus 2004-2007 m. pareiškėjas neabejotinai siekė ekonominės naudos, o tai reiškia, kad jo veikla atitinka versliškumo ir komerciškumo požymius. Pareiškėjas pats sprendė su savo veikla susijusius klausimus, pats investavo (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengė su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, skirstė ir naudojo gautas pajamas, todėl jo veikla traktuojama kaip savarankiška. Duomenų, kad sandorių sudarymui įtakos turėjo kiti asmenys, byloje nėra ir pareiškėjas nieko nepateikė. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatytos objektyvios aplinkybės sudaro pagrindą daryti vienareikšmę išvadą, jog nagrinėjama veikla atitiko paminėtus individualios veiklos požymius. Atsižvelgiant į nustatytą sandorių skaičių, jų sudarymo intensyvumą ir pasikartojamumą, gautų pajamų dydį, akivaizdu, kad pareiškėjo veikla nebuvo atsitiktinė, ji buvo tęstinė. Šia veikla neabejotinai buvo siekiama ekonominės naudos ir ji turėjo versliškumo požymių. Nei tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė kokių nors objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti nustatytų aplinkybių tikrumu ir paneigtų mokesčių administratoriaus išvadas (MAĮ 67 str.). Teismas padarė išvadą, kad šių nustatytų aplinkybių visuma atitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtus kriterijus ir pagrindžia inspekcijos padarytą išvadą, jog pareiškėjo 2004-2007 metais gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra individualios veiklos pajamos. Kadangi pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 36 263 Lt PVM, nors jo PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2006 m. lapkričio mėnesį. Todėl pagrįstai pareiškėjui paskaičiuotas 36 263 Lt PVM (PVM įstatymo 71 str. 4 d. PVM įstatymo 92 str. 1 d.) ir, atitinkamai, delspinigiai - 15 043 Lt (PVM įstatymo 123 str. 1 d., MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d.), paskirta 3 626 Lt bauda (10 procentų nuo nesumokėto PVM) (PVMĮ 123 str. 3 d.). Mokestinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas slėpė 101 automobilio pardavimą, ir deklaravęs individualios veiklos pajamas, pažymose sąskaitose bei muitinės dokumentuose nurodė nepagrįstai mažas parduotų automobilių kainas, už 2004-2007 m. buvo pagrįstai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai taikant ekonominių modelių metodą: nustatyta 2004 m. mokesčių bazė – 25 620 Lt, 2005 m. – 18 705 Lt, 2006 m. – 119 638 Lt; 2007 m. – 264 007 Lt, ir vadovaujantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi bei 139 straipsnio 1 dalimi nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto GPM jam apskaičiuoti 21 627 Lt GPM delspinigiai bei paskirta 5 728 Lt (10 procentų dydžio) GPM bauda. Nustačius, kad pareiškėjas vykdė individualią naudotų automobilių pirkimo ir pardavimo veiklą, jam, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei 16 straipsnio nuostatomis, pagrįstai apskaičiuotos VSD įmokos bazinei ir papildomai pensijos daliai 4 462 Lt ir 3 650 Lt bei paskirtos šių įmokų 2 231 Lt ir 1 825 Lt baudos. Teismas konstatavo, jog mokesčių administratoriaus išvados yra pagrįstos, teisingos, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

20III.

21Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 68-70) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti.

22Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog jis nuslėpė 101 automobilio pardavimą, kadangi šias išvadas padarė ne iš nustatyto ir patvirtinto automobilių įsigijimo ir pardavimo faktų, o iš automobilių pervežimo į Utenos miestą fakto. Nors teismui pateikė duomenis apie savo darbo vietą ir pobūdį, tačiau teismas neišsiaiškino jo, kaip vadybininko, darbo pobūdžio bendrovėje ir be pagrindo padarė išvadą, kad jis veikė asmeniškai savo, o ne bendrovės interesais. Pareiškėjui vežtos transporto priemonės niekada nepriklausė, šių automobilių pirkimo Vokietijoje, o vėliau jų pardavimo Lietuvoje sutarčių jis niekada nesudarė, todėl iš jų pervežimo jokių pajamų neturėjo. Nei vienas mokesčių administratoriaus apklaustų automobilių pirkėjų Lietuvoje nepatvirtino, kad automobilius pirko iš jo. Visos 101 automobilių pirkimo-pardavimo sutartys yra išlikusios. Šie dokumentai surašyti ne jo ranka ir yra rašytiniai įrodymai, tiesiogiai paneigiantys bet kokį jo dalyvavimą perkant ir parduodant šiuos automobilius. Dėl to padarytos išvados apie tariamai jo vykdytą automobilių pirkimą, vėlesnį jų pardavimą ir iš šio pardavimo gautas pajamas nepagrįstos, padarytos nesigilinant į automobilių pirkimo - pardavimo dokumentuose esančius įrašus ir nenoro tirti bei įvertinti šiuos rašytinius įrodymus. Sprendimais patvirtintos išvados, kad 2006 m. eigoje jis turėjo -119 638 Lt pajamų, o 2007 m. – 264 007 Lt pajamų, yra nepagrįstos, nes, net ir taikant ekonominių modelių metodą, iš patikrinimo akto 2 priede esančių duomenų matyti, kad 2006 m. pajamos už 14 vnt. jo parduotų automobilių sudarytų apie 40 000 Lt, o 2007 m. pajamos už

2318 vnt. jo parduotų automobilių sudarytų apie 50 000 Lt. Todėl nuorodos, kad jis turiu mokėti 57 279 Lt GPM ir 21 627 Lt GPM delspinigių, yra neteisėtos ir turėtų būti sumažintos. Tuo pačiu padarytos išvados, kad jis privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir sumokėti 36 263 Lt PVM ir 12 138,32 Lt PVM delspinigių, taip pat yra nepagrįstos, nes pajamų, metų eigoje viršijančių 100 000 Lt sumą, faktas nei 2006 m., nei 2007 m. laikotarpiais nėra nustatytas.

24Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-80) prašo apeliacinį skundą atmesti.

25Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apibrėžtos pareiškėjo (apelianto) argumentacija jo pateiktame apeliaciniame skunde, kur dominuoja iš esmės pagrindinis dalykas - nepripažinimas mokesčių administratoriaus sprendimo dėl 101 automobilio pardavimo ir iš jų pardavimo gautų pajamų apmokestinimo. Pakankamai akivaizdu, jog teisinės pasekmės (GPM ir su juo susijusios sumos, taip pat PVM, VSD įmokos bazinei ir papildomai pensijos daliai) nulemtos faktinių bylos aplinkybių vertinimu.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokestinius ginčus įrodymų instituto aspektu yra pasisakęs, kad „Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A1-203-2005; Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir kt. v. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kat. 25)”.

31Vadinasi, mokesčių administratorius turi turėti atitinkamus įrodymus priimdamas ir grįsdamas savo sprendimus. Priešingu atveju tokie sprendimai būtų niekiniais bei nulemti besąlyginiam naikinimui. Tačiau, kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

32Tikrinamoje administracinėje byloje, mokesčių administratorius pateikė įrodymus apie 101 parduotą automobilį bei jų vertę, todėl mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) turėjo teikti priešingus įrodymus. Vien paaiškinimai apie galimus viešojo administravimo subjekto padarytus trūkumus įrodymų vertinimo plotmėje nėra pagrįsti, kol nėra patvirtinti atitinkamais faktiniais duomenimis, o tokie iš esmės nepateikti. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas) pardavė 101 automobilį ir už pardavimą gautos pajamos nebuvo apmokestintos.

33A. K. pridėjo prie bylos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymą „Apie A. K. Valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2004-01-01 iki 2009-01-26“ (b.l. 48-49), bet šis dokumentas niekaip neįrodo, kad pareiškėjas dirbo vadybininko pareigose ir sumokėdamas už iš užsienio atvežtus automobilius veikė įmonės „Autobleiras“ ar „Bleiras“ vardu. Mokesčių administratorius, atvirkščiai pareiškėjui, pateikė pakankamai, tiek kokybine, tiek kiekybine prasme, įrodomų, suponuojančių A. K. veikimą savo paties vardu: CMR važtaraščiuose gabenamų automobilių gavėju nurodytas pareiškėjas; jam išrašytos PVM sąskaitos faktūros už transportavimo paslaugas; būtent A. K. pagal pinigų priėmimo kvitus už suteiktas transportavimo paslaugas bendrovei „Bleiras“ sumokėjo 85491 Lt; dalis apklaustų automobilių pirkėjų nurodė, kad automobilius pirko iš asmens, vardu A. K.; pirkėjų dalis nurodė, jog automobilio įsigijimui įforminti buvo pateikta vokiška pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią įsigyjamo automobilio pardavėju nurodytas Vokietijos gyventojas; nei vienoje sutartyje pareiškėjo įvardijamas galimai Vokietijos Federacijos pilietis nenurodytas. Byloje esamų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas teiginiui dėl ginčo automobilių įsigijimo bei pardavimo de facto A. K. vardu, kas galėjo ir turėjo suponuoti gautų pajamų apmokestinimą pagal galiojantį teisinį reguliavimą.

34GPM buvo nulemtas GPM įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pritaikant palankesnį apmokestinimo režimą.

35Konstatavus ekonominę veiklą ir apmokestinamų pajamų buvimą virš 100 000 Lt per paskutinius 12 mėnesių taikytas PVM įstatymas, suponavęs PVM mokestį bei su juo susijusias sumas.

36Pripažinus pareiškėjo vykdytą veiklą individualia veikla (dėl šios aplinkybės pareiškėjas nesiginčijo) jam turėjo būti apskaičiuotos ir VSD įmokos bazinei ir papildomai pensijos daliai, vadovaujantis VSD įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei 16 straipsnio nuostatomis.

37Dėl konkrečių apskaičiuotų sumų disputo neiškilo, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tvirtintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinius duomenis ir skundžiamas teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistu.

38Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. K. apeliacinį skundą atmesti.

40Nutartis neskundžiama.