Byla 2A-1611-555/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui R. Š., ieškovo atstovams A. D., T. R., atsakovo atstovui A. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui UAB „Lukoil Baltija“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė panaikinti 2010-02-18 UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus įsakymą Nr. 042P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. Š.“ ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirba atsakovo degalinėje operatoriumi nuo 2000 m., yra nubaustas papeikimu už tai, kad priekasio stalčiuje buvo rasta pinigų - 51 Lt. Teigė, jog po kasos aparatu yra atskiri stalčiai, kuriuose operatoriai laikė sąsiuvinį su pinigais, kurie priklausė visiems operatoriams, taip pat sąsiuvinį ir pinigus laikė taip, kad visi galėtų jais disponuoti. Nežino, kas padėjo pinigus į stalčių po kasos aparatu, nes kai atvyko į darbą, pinigai ten jau buvo. Taip pat nurodė, kad nebuvo supažindintas ir informuotas, kad negalima laikyti tokio sąsiuvinio su pinigais.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino 2010-02-18 atsakovo UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus įsakymu Nr. 042P ieškovui R. Š. paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui 2010-02-18 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad 2010-01-21 degalinės patikrinimo metu (...) buvo rasta priekasio stalčiuje 51 Lt įmonės buhalterijoje neapskaitytų pinigų, toje pamainoje dirbo operatoriai R. Š. ir I. J., operatoriai pažeidė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 p. reikalavimus ir 2007-05-22 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinto darbo tvarkos taisyklių priedo Nr. 2 punktą 8.9 ( b.l.7). 2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtintu „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašu“ visi ūkio subjektai įpareigoti laikytis šio aprašo reikalavimų. Atsakovo generalinis direktorius, būdamas ūkio subjekto, kuris įpareigotas laikytis šio aprašo, vadovu, įsakymu išleido darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) priedo Nr. 2 papildymą 8.9 punktu (įsigaliojo 2007-07-01), kuriame konkrečiai nurodyta, kad draudžiama darbo vietoje (prekybos salėje ir/ar kitose patalpose, kuriose atliekamos kasos operacijos, taip pat ant darbo stalo/prekystalio, drabužiuose, rankinėse ir pan.) laikyti grynuosius pinigus, bet kokias mokėjimo ar nuolaidų korteles (b. l. 44). Teismas sprendė, kad šiuo taisyklių papildymu atsakovas pats pripažino, kad galiojančiais LR Vyriausybės patvirtintais norminiais aktais nebuvo konkrečiai nustatyta, kas laikytina kasos patalpa atsakovo degalinėje ir kur galioja draudimas laikyti pinigus, be to, Vyriausybės nutarimas įpareigoja ūkio subjektus, t.y. juridinius asmenis, užsiimančius komercine veikla arba fizinius asmenis, kurie savarankiškai užsiima ūkine-komercine veikla. Teismas darė išvadą, kad ieškovas LR Vyriausybės nutarimu nebuvo įpareigotas laikytis Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo reikalavimų (nes šis aprašas įpareigoja ūkio subjektus, o ne pastarųjų darbuotojus), taip pat, kad ieškovas nebuvo supažindintas su Darbo tvarkos taisyklių priedo Nr. 2, 8.9 punktu, nes ekspertui kilo pagrįsta abejonė dėl ieškovo parašo tikrumo. Nurodė, kad minėta operatorių rinkliava buvo vykdoma seniai ir sąsiuvinis kartu su lėšomis įvairiose degalinės vietose buvo laikomi daugelį metų, vadovai tai žinojo ir nereikalavo tokią praktiką nutraukti iki minėto Darbo tvarkos taisyklių priedo punkto priėmimo, todėl tai galėjo sudaryti darbuotojams įspūdį, kad 2007-05-22 taisyklių pakeitimu nustatytas draudimas tebuvo formalus, darbdavys tokių apribojimų neketino laikytis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas nebuvo tinkamai supažindintas su darbdavio keliamais reikalavimais dėl grynųjų pinigų, priklausančių darbuotojams, laikymo vietos ir tvarkos, o nežinodamas darbdavio nustatytų taisyklių, ieškovas negali būti laikomas kaltu dėl jų pažeidimo, net jeigu pažeidimas objektyviai ir įvyko. Nurodė, kad darbdavys, keisdamas darbuotojų tam tikrus vidaus darbo tvarkos įpročius, kuriuos ilgą laiką toleravo, turi duoti darbuotojams laiko prisitaikyti prie naujos tvarkos.

4Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lukoil Baltija“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas ar ieškovas turėjo pareigą nelaikyti neapskaitytų grynųjų pinigų kasos operacijų atlikimo vietoje, vadovavosi Operatoriaus pareiginiais nuostatais (b.l. 80), taip pat 2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintu Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašu (toliau - Aprašas) bei 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis (toliau -Taisyklės) ir priėjo išvados, kad Aprašas ir Taisyklės yra privalomos ūkio subjektams, bet ne jų darbuotojams, todėl ieškovas nėra įpareigotas jų laikytis (t.y. ieškovui nėra taikoma Aprašo 21 punkte nustatyta pareiga nelaikyti neapskaitytų grynųjų pinigų kasos operacijų atlikimo vietoje). Apelianto nuomone, toks teismo aiškinimas yra netinkamas, atliktas sistemiškai neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų. Nurodo, kad Aprašas yra vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių darbo su kasa tvarką, todėl ieškovas Operatoriaus pareiginių nuostatų 16 punktu, kaip tinkamos kvalifikacijos specialistas yra įpareigotas žinoti šią tvarką, todėl operatorius (ieškovas) privalėjo žinoti ir laikytis Aprašo 21 punkte nustatyto reikalavimo nelaikyti grynųjų kasoje neapskaitytu pinigu kasos operacijų atlikimo vietoje, taip pat teismo išvada, kad ieškovas galimai buvo įpareigotas laikytis tik Taisyklių, yra nepagrista, kadangi Operatoriaus pareiginiu nuostatu 16 punktas nustato pareigą laikytis tiek Taisyklių, tiek ir Aprašo. Teigia, kad teismo išvada, jog Taisyklės (net jei ieškovas ir turėtų pareigą jų laikytis) nenustato draudimų dėl grynųjų pinigų laikymo, taip pat neatitinka tikrovės, kadangi Taisyklių 22 punkte yra aiškiai nustatytas draudimas laikyti kasoje ūkio subjektui nepriklausančius pinigus. Pažymi, kad tiek atsakovo lokaliniuose aktuose (2007-05-22 Įsakyme Nr. 38 Dėl darbo tvarkos taisyklių pakeitimo), tiek ir LR vyriausybės patvirtintuose norminiuose aktuose (Apraše ir Taisyklėse) yra nustatyti tokie patys draudimai, t.y. draudimai laikyti neapskaitytus grynuosius pinigus kasos operacijų atlikimo vietoje, todėl atsakovas priimdamas lokalinį norminį aktą (2007-05-22 įsakymą Nr. 38 Dėl darbo tvarkos taisyklių pakeitimo) tiesiog įtvirtino toki pati draudimą, koks yra nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Teismas sprendime apskritai nenurodė jokių motyvų, kodėl neatsižvelgė į ATPK normas, nors atsakovas nuo pat pirmųjų proceso stadijų (pateikdamas atsiliepimus į ieškinį bei visuose teismo posėdžiuose) atkreipė dėmesį, kad ieškovo pareigos turėjo būti jam žinomos ne tik iš lokalinių ir LR vyriausybės priimtų norminių aktų, bet ir iš ATPK 1637 straipsnio 1 dalies. Byloje teismas esminėmis aplinkybėmis laikė ne tiek patį pažeidimo faktą (teismas patvirtino, kad pažeidimas objektyviai visgi įvyko), kiek faktą, kad ieškovas nežinojo savo pareigų. Mano, šioje byloje buvo būtina įvertinti ne tik aplinkybe, ar ieškovas žinojo tam tikras savo pareigas, bet ir aplinkybes, ar ieškovas turėjo žinoti savo pareigas. Taip pat nurodo, kad teismas savo išvadą, kad darbdavys neva toleravo tokį elgesį ir sudarė darbuotojams įspūdį, kad patvirtintų darbo tvarkos taisyklių neketina laikytis, grindė spėjimas, o ne byloje surinktais įrodymais, todėl šis teismo motyvas yra neteisėtas. Teigia, kad teismas nusprendė, kad ieškovas nežinojo darbdavio nustatytų taisyklių, todėl ir negali būti laikomas kaltu dėl jų pažeidimo, tačiau apelianto nuomone, ieškovo kaltė turėtų būti nustatoma ne pagal vieną įrodymą (galimai patvirtinantį, kad ieškovas pasirašytinai nebuvo supažindintas su darbdavio nustatytomis taisyklėmis), tačiau pagal įrodymų ir aplinkybių visumą, patvirtinančią ieškovo kaltus veiksmus.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

6Apeliacinis skundas netekintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Byloje kilo ginčas dėl ieškovui 2010 m. vasario 18 d. taikytos drausminės nuobaudos – papeikimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 18 d. UAB „Luikoil Baltija“ Kauno filialo direktoriaus įsakymu Nr. 042 P (b. l. 7) ieškovui R. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, dėl to, kad jis – ieškovas priekasio stalčiuje laikydamas įmonės buhalterijoje neapskaitytus pinigus nevykdė operatoriaus pareigų.

9Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, todėl yra pagrindas panaikinti jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Lietuvos Respublikos DK 234 straipsnyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika) pasireiškia darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, nevykdymu arba netinkamu vykdymu. DK ir kituose įstatymuose paprastai nenurodomos konkrečios neteisėtos veikos, kurių padarymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojų darbo pareigos (funkcijos) yra įvardintos jų pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose ir pan. Nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „Lukoil Baltija“ Kauno filiale operatoriumi. Byloje pateikti įrodymai, kad darbdavys yra patvirtinęs operatoriaus pareiginius nuostatus (b.l. 80-85) bei darbo taisykles (b.l. 32-45).

10Esant ginčui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismas privalo rinkti, tirti ir vertinti įrodymus, reikšmingus nustatant, ar asmuo padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam skirta drausminė nuobauda, ir ar buvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygos. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sąlygų buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą netinkami aiškino teisės normas, savo išvadas grindė sistemiškai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui. Teismo išvada dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nepagrįstumo atitinka jo nustatytas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų surinkimo ir įvertinimo taisyklių, numatytų procesinės teisės normose, teismas nepažeidė (CPK 185 straipsnis).

11Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, analizavo ieškovo darbo funkcijas ir padarė pagrįstą išvadą, kad sudarydamas darbo sutartį ieškovas įsipareigojo paklusti nustatytai darbo tvarkai. Kolegija pažymi, kad byloje nėra kilęs ginčas, jog ieškovo darbo degalinėje metu patalpoje, kurioje vykdomos kasos operacijos, buvo rasti pinigai, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterijoje. Byloje taip pat nustatyta, kad piniginės lėšos ilgą laiko tarpą buvo renkamos degalinės darbuotojų ir buvo naudojamos jų asmeninėms reikmėms, tačiau sprendžiamas klausimas, ar piniginių lėšų, neapskaitytų įmonės buhalterinėje apskaitoje laikymas patalpoje, kurioje vykdomos kasos operacijos, t.y. pažeidimas užtraukiantis administracinę atsakomybę sutinkamai su ATPK 163 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikytinas ir darbo tvarkos pažeidimu.

12Ieškovo priėmimo į darbą metu galiojusio DSĮ 17 straipsnio nuostatos nustatė, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas. Jeigu administracija pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su jo darbo funkcijomis – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, dėl tam tikrų pareigų (DSĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tokia pat nuostata įtvirtinta ir DK 99 straipsnio 4 dalyje), o darbuotojas šių pareigų dėl nesupažindinimo neatlieka, arba jas atlieka netinkamai, tokie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip jo kalti veiksmai ir dėl to jam negali atsirasti drausminė atsakomybė, kurios taikymui būtina sąlyga yra darbuotojo kaltė. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktos UAB „Lukoil Baltija“ darbdavio priimtos ir su darbuotojų atstovais suderintos darbo tvarkos taisyklės, kurių 8 punkte nustatytos darbuotojų pareigos. Taisyklių priedo, reglamentuojančio bendrąsias darbuotojų elgesio normas, nuostata, kad darbuotojams draudžiama darbo vietoje (prekybos salėje ir/ar kitose patalpose, kuriose atliekamos kasos operacijos, taip pat ant prekystalio, drabužiuose, rankinėse ir pan.) laikyti grynuosius pinigus, bet kokias mokėjimo ar nuolaidų korteles buvo papildytas 2007 m. gegužės 22 d. Nr. 38 darbdavio įsakymu Nr. 38, su kuriuo ieškovas supažindintas nebuvo. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su darbo taisyklių pakeitimu, spręstina, jog apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas dėl savo paties kaltų veiksmų, yra nepagrįsti. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsakovo pateiktą operatoriaus pareiginiuose nuostatose nustatytus reikalavimus operatoriui. Sutinkami su šių nuostatų 16 punktu, operatoriumi dirbantis asmuo turi mokėti, žinoti bei išmanyti kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo, grynųjų pinigų inkasavimo tvarką. Šiose atsakovo patvirtintos operatoriaus nuostatose nebuvo nustatyta, kad kasos operacijų nesilaikymas (pažeidimas) darbdavio vertintinas ir kaip darbo drausmės pažeidimas. Dėl šios priežasties nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal ATPK nustatytas administracinės teisės normas kasos operacijų taisyklių pažeidimas kvalifikuotinas kaip ir drausmės pažeidimas, net ir nesant darbdavio lokaliniuose aktuose nustatyto draudimo darbuotojams, atliekantiems kasos operacijas laikyti pinigus, neapskaitytus įmonės buhalterijoje. patalpose, kuriuose atliekamos kasos operacijos.

13Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytų bylos aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bei taikė CPK 185 straipsnio ir DK 234 straipsnio normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacine tvarka apskųstas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Nesant pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėta 600 Lt už profesinei sąjungai už suteiktas teisines paslaugas suma, netenkintinas, kadangi ieškovo, byloje atstovaujamo pavedimo pagrindu (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas), patirtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nėra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis).

15Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-329 straipsniais,

Nutarė

16Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai