Byla 2S-1445-781/2014

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens A. Z. – T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui A. Z. – T. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vaikui, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal atsakovės A. M. priešieškinį atsakovui K. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal trečiojo asmens A. Z. – T. savarankišką reikalavimą šalims dėl tėvų valdžios apribojimo ir globos nustatymo bei jos paskyrimo globėja, išlaikymo vaikui priteisimo, globėjos institucija išvadai duoti byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo byloje, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus A. Z. – T.,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo K. U. ieškinį atsakovei A. M., trečiajam asmeniui A. Z. – T. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vaiko D. U. atžvilgiu, vaiko D. U. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal atsakovės A. M. priešieškinį atsakovui K. U. dėl vaiko D. U. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal trečiojo asmens A. Z. – T. savarankišką reikalavimą ieškovui K. U. ir atsakovei A. M. dėl tėvų valdžios apribojimo ir globos nustatymo bei jos paskyrimo globėja, išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – nustatė tėvo K. U. ir nepilnamečio jo sūnaus D. U. laikiną bendravimo su vaiku tvarką iki 2014 m. vasario 9 d.

4Teisme buvo gautas naujas ieškovo K. U. prašymas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. U. tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, kad pagal teismo taikytą laikiną bendravimo tvarką nuo 2014 m. sausio 15 d. iki vasario 7 d. ieškovas negalėjo bendrauti su sūnumi, nes globėja neatsakė į telefonus, į mokyklą vaiko neišleido. Byloje pateikti duomenys, apie vaiko sveikatos istoriją, kuriuose nurodyta, kad vaikas dažnai šlapinasi ar sapnuoja košmarus

5Atsiliepimu į prašymą A. Z. – T. nesutiko, kad būtų nustatyta laikina ieškovo prašoma bendravimo tvarka su sūnumi. Nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas atvyko 2014-01-15 prie vaiko mokyklos ir bandė paimti vaiką, nieko nepaaiškino nei vaikui, nei jai, parodė teismo nutartį be parašo ir taip sukėlė įtampą ir stresą tiek jai, tiek vaikui. Globėja neigė, kad ji nekelia ragelio, tvirtino, kad ragelio nekelia pats ieškovas, sakė, kad vaikas nuolat lankosi pas gydytojus ir yra atleistas nuo kūno kultūros pamokų. Taip pat nurodė, kad ieškovo namai vaikui D. U. yra svetimi, jis nenori nakvoti pas tėvą, tačiau bendrauti tėvui su vaiku ji nedraudžia, tik nori, kad bendravimas vyktų protingai, dalyvaujant psichologui.

6Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir nurodė, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su tėvu bei stiprinti sūnaus ir tėvo tarpusavio ryšį, neprieštarauja ieškovo prašymui. Tačiau pabrėžė, kad tėvo ir sūnaus kassavaitinių susitikimų skaičius ir jų trukmė, atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas, turėtų būti didinami palaipsniui.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo K. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.

9Iš byloje pateiktų duomenų teismas sprendė, kad vaikas yra paveiktas suaugusiųjų konfliktų ir jis nenori įskaudinti senelės, su kuria jį sieja artimas ryšys, tačiau kaip matyt iš naujų bylos duomenų D. nenori prarasti ryšio su tėčiu, jo pasiilgsta. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad tėvas yra orientuotas į vaiko poreikius ir yra pajėgus suprasti ir patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius poreikius, suteikti tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi bei tai, kad vaiko santykiai su ieškovo sutuoktine yra geri. Tačiau teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikas kartais jaučiasi nerimastingas, nesaugus, nuolat pasitikrina kur yra močiutė. Remiantis šiais duomenimis teismas sprendė, kad vaiko ryšys su močiute taip pat yra labai stiprus.

10Atsižvelgdamas į vaiko interesus, įvertinęs įtemptus ieškovo ir globėjos santykius, ieškovo asmeninius bruožus ir jo šeimos narių santykį su vaiku bei į tai, kad yra rekomenduojama palaipsniui didinti kassavaitinių vaiko ir tėčio susitikimų skaičių ir trukmę, skatinant artimesnio ir saugesnio tėčio ir sūnaus santykio atkūrimą, nusprendė, kad šiuo metu geriausiai vaiko interesus atitinka ne toks intensyvus, kaip kad prašo ieškovas, bendravimo grafikas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad per laikotarpį nuo 2014-01-13 iki 2014-02-17 tėvo ir sūnaus bendravimas praktiškai nevyko. Greta to, remdamasis bylos duomenimis, teismas darė išvadą, kad jau yra susiformavęs berniuko ryšys su tėvu, tačiau tėvo bendravimas su sūnumi šiuo metu buvo apsunkinamas, buvo nutrauktos psichologų konsultacijos, todėl jų bendravimą reikia nuosekliai atkurti. Teismo vertinimu nustatytina tokia tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka – bendraujant kartą per savaitę ir pradedant nuo vienos nakvynės bei didinant iki trijų nakvynių skaičiaus, pagal ieškovo pateiktą prašymą ir darbo grafiką.

11Teismas pažymėjo, kad prie vaiko laikinosios globos pridėti medicininiai dokumentai nesudaro pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimo ir jų trukmės, kaip ir argumentas, kad vaikas yra užrašytas keliems vizitams pas gydytojus.

12Teismas įpareigojo laikinąją globėją A. Z. – T. bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir paskirtu laiku užtikrinti vaikaičio D. U. dalyvavimą psichologo konsultacijose ir suteikti tėvui informaciją apie numatytus vaiko vizitus pas gydytoją, jei vaikas tuo metu yra pas jį. Taip pat įpareigojo ieškovą pristatyti vaiką pagal numatytą vizitą pas gydytoją, jei vaikas tuo metu yra pas jį.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Trečiasis asmuo byloje, A. Z. – T. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyti nepilnamečio vaiko D. U., laikinojo bendravimo su tėvu K. U. tvarką, kurios metu vaikas nebus paliekamas nakvoti pas tėvą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ši nutartis tiesiogiai liečia mažamečio vaiko interesus ir sveikatą, prašo šį skundą išnagrinėti skubos tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi nepagrįsta prielaida, jog vaikas D. U. noriai bendrauja su tėvu, tačiau Vaikų teisių apsaugos tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad, bendraudamas su tėvu vaikas sunkiai prieinamas kontaktui, jaučiasi nerimastingas, nesaugus, su tėčiu šiuo metu gyventi nenori.

162. Po pirmojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grafiko nustatymo šioje civilinėje byloje, vaikas visiškai atsisakė bendrauti su tėvu, lankyti mokyklą, net išeiti iš namų. Todėl neaišku kokias priemones ieškovas K. U. naudoja bendraudamas su vaiku, kad jos taip neigiamai veikia vaiko psichiką.

173. Trečiasis asmuo, A. Z. – T. niekada nedarė ir nedaro poveikio jokiems vaiko sprendimams, priešingai, skatino vaiką bendrauti su tėvu, bet vaikas griežtai atsisakė. Pažymėtina, kad vaikui yra dešimt metų, jis yra mąstantis žmogus turintis savo nuomonę, todėl globėja negali priversti vaiko matytis su tėvu.

184. Skundžiama teismo nutartis, neatitinkanti ankstesniems VTAT ir teismo išvadoms dėl vaiko pratinimosi prie tėvo, negali ir neturi būti taikoma, nes tai visiškai prieštarauja vaiko interesams, tarptautinėms teisės normoms, smarkiai blogina vaiko sveikatą, psichinę bei dvasinę būklę.

195. Trečiasis asmuo, A. Z. – T. prieštarauja vaiko nakvojimui pas tėvą, nes tai yra įmanoma tik panaudojant vaiko atžvilgiu fizinę jėgą, o tai prieštarauja visoms įstatymų bei moralės normoms.

206. Vaiką prie tėvo reikia pratinti palaipsniui, kaip yra numatyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas atmestinas.

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.

24Byloje kilo ginčas ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas pakeisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnamečio D. U. atžvilgiu.

25CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaiku stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

26Byloje nustatyta, kad šiuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja A. Z. – T., todėl tėvui nustatytinas maksimalus bendravimas su vaiku, t. y. tėvui suteikiama maksimali galimybė bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių būtų tinkamos sąlygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje. Teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados, ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad ieškovas yra geras tėvas, vaikas mielai bendrauja su juo, nori, kad tėvas dažniau jį lankytų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad vaikas visiškai atsisakė bendrauti su tėvu, lankyti mokyklą ir net išeiti iš namų. Priešingai, teismas mano, kad nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

27Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie neigiamą ieškovo įtaką sūnui, ar apie tai, kad tėvo bendravimas su sūnumi jam kenks, todėl ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir trečiasis asmuo byloje A. Z. – T. negali savavališkai šios teisės riboti. Kartu su atskiruoju skundu A. Z.-T. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad vaiko nakvojimas pas tėvą yra įmanomas tik panaudojant vaiko atžvilgiu fizinę jėgą (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nėra duomenų, kad vaiko tėvas nesugebėtų tinkamai rūpintis vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu.

28Pažymėtina, kad šia nutartimi sprendžiamas klausimas būtent dėl tėvo bendravimo sūnumi tvarkos nustatymo. Taigi atsakovui gali ir turi būti suteikiama teisė bendrauti su jo vaiku, neribojant šios teisės 10 metų vaiko, gyvenančio kartu su senele (apeliante), nenoru. Apeliantė teigia, kad niekada nedarė ir nedaro poveikio jokiems vaiko sprendimams, priešingai, skatina vaiką bendrauti su tėvu. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vaiko jausmai prieštaringi: tai jis teigia, kad nenori gyventi pas tėtį, tai kad tėčio pasiilgsta. Iš to kas pasakyta, galima daryti išvadą, kad tėvo ir sūnaus bendravimas yra apsunkinamas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas teiginys, kad vaikas griežtai atsisakė matytis su tėvu, nes iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad vaikas reiškia norą bendrauti su tėvu.

29Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau byloje nustatytas aplinkybes ir naujai pateiktus duomenis, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovo (tėvo) ir sūnaus emocinis ryšys šiuo metu dar nėra atkurtas, tačiau atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą nustatytina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

30Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

31Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje... 2. I.Ginčo esmė... 3. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo K. U.... 4. Teisme buvo gautas naujas ieškovo K. U. prašymas dėl laikinos bendravimo su... 5. Atsiliepimu į prašymą A. Z. – T. nesutiko, kad būtų nustatyta laikina... 6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo K.... 9. Iš byloje pateiktų duomenų teismas sprendė, kad vaikas yra paveiktas... 10. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, įvertinęs įtemptus ieškovo ir globėjos... 11. Teismas pažymėjo, kad prie vaiko laikinosios globos pridėti medicininiai... 12. Teismas įpareigojo laikinąją globėją A. Z. – T. bendradarbiauti su... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Trečiasis asmuo byloje, A. Z. – T. atskiruoju skundu prašo pakeisti... 15. 1. Teismas nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones vadovavosi... 16. 2. Po pirmojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grafiko nustatymo šioje... 17. 3. Trečiasis asmuo, A. Z. – T. niekada nedarė ir nedaro poveikio jokiems... 18. 4. Skundžiama teismo nutartis, neatitinkanti ankstesniems VTAT ir teismo... 19. 5. Trečiasis asmuo, A. Z. – T. prieštarauja vaiko nakvojimui pas tėvą,... 20. 6. Vaiką prie tėvo reikia pratinti palaipsniui, kaip yra numatyta Vaiko... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Atskirasis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 24. Byloje kilo ginčas ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas pakeisti... 25. CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų... 26. Byloje nustatyta, kad šiuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja... 27. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie neigiamą ieškovo įtaką sūnui,... 28. Pažymėtina, kad šia nutartimi sprendžiamas klausimas būtent dėl tėvo... 29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau byloje... 30. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos... 31. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti...