Byla A-261-1424-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

2sekretoriaujant A. D.,

3dalyvaujant pareiškėjams V. F., T. G., A. R., L. S., D. Š., G. G. atstovei S. J., atsakovo atstovui Danieliui Vysockiui,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A., S. B., D. B., V. F., T. G., G. G., J. G., L. G., E. G., A. G., D. I., R. J., N. K., A. K., L. K., A. L., O. L., V. M., A. P., A. R., A. R., A. S., V. S., L. S., R. S., Ž. Š., D. Š., I. T., E. T., P. V., N. Z., D. Z. ir G. Ž. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Juodšilių „Šilo“ gimnazijai, dėl žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjai R. A., S. B., D. B., V. F., T. G., G. G., J. G., L. G., E. G., A. G., D. I., R. J., N. K., A. K., L. K., A. L., O. L., V. M., A. P., A. R., A. R., A. S., V. S., L. S., R. S., Ž. Š., D. Š., I. T., E. T., P. V., N. Z., D. Z. ir G. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytojų (pareiškėjų) kelionės išlaidas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d., iš viso 40 166,30 Lt.

8Patikslintame skunde (t. II, b. l. 59-63) nurodė, kad R. A. patyrė 1623,20 Lt, S. B. – 1549,20 Lt, D. B. – 1570,40 Lt, V. F. – 1565,80 Lt, T. G. – 1471,00 Lt, G. G. – 1519,00 Lt, J. G. – 301,70 Lt, L. G. – 900,00 Lt, E. G. – 860,60 Lt, A. G. – 1356 ,40 Lt, D. I. – 1424,40 Lt, R. J. – 1515,20 Lt, N. K. – 361,00 Lt, A. K. – 539,90 Lt, L. K. – 514 ,40 Lt, A. L. – 1526,60 Lt, O. L. – 538,60 Lt, V. M. – 1419,80 Lt, A. P. – 1365,00 Lt, A. R. – 537,90 Lt, A. R. – 1549,00 Lt, A. S. – 1485,20 Lt, V. S. – 1549,00 Lt, L. S. – 1535,80 Lt, R. S. – 1393,40 Lt, Ž. Š. – 1471,60 Lt, D. Š. – 1449,00 Lt, I. T. – 1166,60 Lt, E. T. – 1539,40 Lt, P. V. – 1485,00 Lt, N. Z. – 1430,60 Lt, D. Z. – 345,60 Lt, G. Ž. – 1306,00 Lt kelionės išlaidų.

9Skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo X-1312 redakcija) 6 straipsnio 3 punktu. Pažymėjo, kad nors minėta Transporto lengvatų įstatymo redakcija galiojo iki 2009 m. birželio 1 d. (2009 m. balandžio 28 d. įstatymo XI-241 redakcija), tačiau tai neužkerta kelio Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytojams reikalauti važiavimo į darbą ir atgal išlaidų kompensavimo iš Vilniaus rajono savivaldybės už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. Tai patvirtina ir Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009 m. birželio 19 d. rašte Nr. 3-290 Dėl kelionės išlaidų kompensavimo.

10Pareiškėjai nurodė, kad įgyvendindamas Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 3 ir 33 punktų nuostatas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 8 d. priėmė įsakymą Nr. A27-252, kuriuo patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų mokytojų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą, kuris nustatė važiavimo išlaidų kompensavimą tik Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių švietimo įstaigų mokytojams, jos netaikant kitokio priklausomumo švietimo įstaigų mokytojams. Kadangi Juodšilių „Šilo“ gimnazija, nors ir yra Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau šios gimnazijos steigėjas nėra Vilniaus rajono savivaldybė, todėl Vilniaus rajono savivaldybė atsisakė kompensuoti Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytojų važiavimo išlaidas, kaip tai numatyta Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 3 punkte. Dėl išdėstytų priežasčių, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio ugdymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams jų darbo šiose mokyklose bei įstaigose dienomis važiavusiems į darbą iki 40 km važiavimo išlaidų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais kompensavimo tvarką, taip pat panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. A27-252 ir juo patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų mokytojų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-525/2009, kuriuo patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.

11Pareiškėjai paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė negavę važiavimo išlaidų kompensavimo. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė neveikė taip, kaip ji buvo įpareigota veikti, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti neteisėtą neveikimą (LVAT adm. byla Nr. A7-188-05).

12Pabrėžė, kad Vilniaus rajono savivaldybė negali vadovautis tuo, jog nebuvo skirtos lėšos Transporto lengvatų įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Šiuo įstatymu mokytojams yra suteikta teisė į lengvatą, o lengvatų suteikimo tvarką pavesta nustatyti ir įgyvendinti savivaldybei. Tai patvirtinta ir LVAT 2009 m. balandžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-525/2009.

13Pareiškėjai paaiškino, kad jie pateikė maršrutus, kuriais mokytojai kasdien važiuoja į darbą mokslo įstaigoje, darbo dienas, kada jie važiavo į darbą mokslo įstaigoje bei duomenis apie maršruto kainą. Pateikiami UAB „Irzimas“, kuri vienintelė veža keleivius priemiestiniu reguliaraus susisiekimo autobuso maršrutu Vilnius – Juodšiliai, duomenys apie važiavimo įkainius papildo ir pagrindžia pareiškėjų pažymose pateiktus duomenis. Pažymėjo, kad švietimo įstaigų, kurių steigėjas buvo Vilniaus rajono savivaldybė, mokytojų važiavimo išlaidos buvo kompensuojamos; jų žiniomis, šie mokytojai Vilniaus rajono savivaldybei kiekvieną mėnesį teikdavo išlaidų kompensavimo ataskaitas ir kartu pateikdavo 1-2 bilietėlius, kurie įrodydavo tik važiavimo kainą, t. y. neturėjo rinkti ir pateikti visų bilietėlių už ataskaitinį laikotarpį. Dėl šios priežasties, atsakovas negali taikyti dvigubų standartų mokytojams. Ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo pareiškėjams tęsiasi jau trečius metus, todėl yra nepagrįsta iš pareiškėjų reikalauti bilietėlių, kurie pagrįstų jų vykimą į Juodšilius, pvz., 2008 m. vasario mėn.

14Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą skundą (t. II, b. l. 110-115) nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius, vadovaudamasis 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Transporto lengvatų įstatymo redakcija, 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A27-252 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų mokytojų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris numatė važiavimo išlaidų kompensavimą tik Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių švietimo įstaigų mokytojams, jo netaikant kitokio priklausomumo švietimo įstaigų mokytojams.

16Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., Nr. 54-2139), kuriuo nustatė važiavimo išlaidų kompensavimą tik mokiniams ir vaikų globos įstaigų gyventojams. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 1P-23 atšaukė savo reikalavimą Nr. IR-19 „Įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas“. Taigi LVAT 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo įgyvendinimas tapo netikslingu, ką patvirtina ir Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje savo 2009 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 3-290 „Dėl kelionės išlaidų kompensavimo“. Atlyginant važiavimo išlaidas Tvarkos aprašu vadovautis negalima, nes LVAT pripažino, kad jis buvo neteisėtas, o pagal teisingumo principą ex injuria ius non oritur – iš neteisės, teisė nekyla. Be to, Tvarkos aprašo 3 punktas numatė, kad lėšos mokytojų važiavimo išlaidoms kompensuoti skiriamos iš Savivaldybės biudžeto, o lėšų poreikį planuoja mokyklos direktorius ir pateikia ateinančių metų lėšų poreikį savivaldybės administracijai kiekvienais metais iki spalio 1 d. Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorius savivaldybės administracijai jokio lėšų poreikio nebuvo pateikęs. Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, mokytojas mokslo metų pradžioje ar pradėjęs dirbti mokykloje pateikia motyvuotą prašymą mokyklos direktoriui dėl važiavimo į darbą išlaidų kompensavimo. Tokių prašymų prie bylos irgi nėra pridėta. Pareiškėjai nesilaikė ir Tvarkos aprašo 6, 7, 8, 10, 11 punktų reikalavimų.

17Pažymėjo, kad Juodšilių „Šilo“ gimnazijos steigėja yra ne Vilniaus rajono savivaldybė, o Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija, todėl taikyti tą pačią tvarką važiavimo išlaidoms kompensuoti skirtingo pavaldumo mokykloms objektyviai negalima. Pareiškėjai turi įrodyti, kad į darbą važiavo būtent reguliaraus susisiekimo keleiviniu transportu, kaip tai nurodyta Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjų pateikti įrodymai, kurie turėtų patvirtinti vežimo įkainius, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir neįrodo, kad pareiškėjai naudojosi UAB „Irzimas“ paslaugomis. Be to, byloje esančios Asmens duomenų ir turėtų važiavimo išlaidų lentelė neturi jokių privalomų dokumentui rekvizitų – parašo, datos, numerio, antspaudo. Mokytojų, vykstančių į darbą ir atgal (iki 40 km) vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, pažymos taip pat neįrodo, kad pareiškėjai kiekvieną nurodytą darbo dieną turėjo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobuso važiavimo išlaidų. Pareiškėjų pateikti duomenys apie jų gyvenamąsias vietas dažnai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (nėra pateikta originalų, duomenys pasenę). Iš turimos medžiagos Administracijai nėra aišku ar pareiškėjai iš viso dirba Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje, o jei dirba, tai kokias pareigas eina, kiek savaitinių pamokų turi. Nurodė, kad vienintelis tinkamas būdas įrodyti važiavimo išlaidų nuostolius yra važiavimo bilietėliai.

18Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjai praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino. Teismas priteisė R. A. 1623,20 Lt, S. B. 1549,20 Lt, D. B. 1570,40 Lt, V. F. 1565,80 Lt, T. G. 1471,00 Lt, G. G. 1519,00 Lt, J. G. 301,70 Lt, L. G. 900,00 Lt, E. G. 860,60 Lt, A. G. 1356 ,40 Lt, D. I. 1424,40 Lt, R. J. 1515,20 Lt, N. K. 361,00 Lt, A. K. 539,90 Lt, L. K. 514 ,40 Lt, A. L. 1526,60 Lt, O. L. 538,60 Lt, V. M. 1419,80 Lt, A. P. 1365,00 Lt, A. R. 537,90 Lt, A. R. 1549,00 Lt, A. S. 1485,20 Lt, V. S. 1549,00 Lt, L. S. 1535,80 Lt, R. S. 1393,40 Lt, Ž. Š. 1471,60 Lt, D. Š. 1449,00 Lt, I. T. 1166,60 Lt, E. T. 1539,40 Lt, P. V. 1485,00 Lt, N. Z. 1430,60 Lt, D. Z. 345,60 Lt, G. Ž. 1306,00 Lt.

21Teismas taip pat nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai D. Š. 2010 m. vasario 4 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

22Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjai kildina iš Vilniaus rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsisakius kompensuoti jiems turėtas važiavimo išlaidas laikotarpiu nuo 2008 m. saususio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d., kaip tai nustatė Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 3 punktas (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo X-1312 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d.).

23Teismas analizavo Transporto lengvatų įstatymo (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo X-1312 redakcija) 6 straipsnio 3 punkto nuostatas.

24Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A27-252 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų mokytojų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą, kuris nenustatė važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos ne savivaldybės įsteigtų arba ne iš savivaldybės biudžeto išlaikomų kaimuose ir miesteliuose esančių švietimo įstaigų mokytojams. Kadangi Juodšilių „Šilo“ gimnazijos steigėja nėra Vilniaus rajono savivaldybė, todėl atsakovas atsisakė kompensuoti Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytojų važiavimo išlaidas.

25Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. A27-252 ir juo patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų mokytojų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybą nustatyti Vilniaus rajono savivaldybės kaimuose ir miesteliuose esančių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams jų darbo šiose mokyklose bei įstaigose dienomis važiavusiems į darbą iki 40 km važiavimo išlaidų vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais kompensavimo tvarką, kurioje būtų numatyta, kaip bus kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos tų Vilniaus rajono kaimuose ir miesteliuose esančių švietimo įstaigų mokytojams ir gydymo įstaigų gydytojams, kurių steigėjas yra ne Vilniaus rajono savivaldybė. LVAT 2009 m. balandžio 27 d. nusprendė Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkinti. LVAT konstatavo, kad iš Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytos kompensacijos pobūdžio, matyti, kad šios kompensacijos įgyvendinimas patenka į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 punkto reguliavimo sferą, t. y. šios kompensacijos įgyvendinimas atitinka savivaldybei priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos kriterijus. Ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A27-252 neteisėtas ir tuo aspektu, kuriuo nustatyta, kad važiavimo išlaidos kompensuojamos tik mokytojams, dirbantiems Vilniaus rajono savivaldybei priklausančiose mokymo įstaigose. Teismas pažymėjo, kad asmenų ratas, kuriems turi būti kompensuojamos minėtos išlaidos, yra apibrėžtas Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 3 punkte (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1312 redakcija), pagal kurį teisę į nagrinėjamą kompensaciją, turi visi asmenys dirbantys atitinkamose mokymo ir gydymo įstaigose, esančiose atitinkamos savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, kas yra šių įstaigų steigėjas, kam jos yra pavaldžios, iš kokių lėšų finansuojamos ir pan. Todėl ginčijamu įsakymu susiaurinus asmenų ratą, kurie turi teisę į minėtą kompensaciją, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 3 punkto (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1312 redakcija) reikalavimai, t. y. tokia ginčijamo įsakymo nuostata, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, todėl yra neteisėta (LVAT 2009 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-525/2009).

26Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai vienoje administracinėje ar civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi faktais, nustatytais LVAT administracinėje byloje Nr. A438-525/2009.

27Teismas, vadovaudamasis CK 6.246 – 6.250. 6.271 straipsnių nuostatomis padarė išvadą, kad savivaldybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina savivaldybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala.

28Teismas nurodė, kad pagal CK 6.246 – 6.250, 6.271 straipsnių nuostatas esminė savivaldybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

29Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nenustatęs tvarkos ir atsisakęs kompensuoti Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytojų važiavimo išlaidas, kaip tai buvo numatyta Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 3 punktas (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1312 redakcija) neveikė taip, kaip jis buvo įpareigotas veikti, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti neteisėtą neveikimą. Teismas konstatavo, kad pagrįsti pareiškėjų argumentai, kad jie dėl to patyrė turtinę žalą (CK 6.249 str.).

30Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai (t. I, b. l. 56, 81-83, 84-86, 87-182, t. II, b.l. 65-69) patvirtina kiekvieno pareiškėjo teisę į važiavimo išlaidas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pareiškėjų skundą patenkino, priteisdamas jiems iš Vilniaus rajono savivaldybės kelionės išlaidų atlyginimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d.

31III.

32Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

33Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 152-156) grindžiamas šiais argumentais:

341. Deliktinei atsakomybei atsirasti be CK 6.246 - 6.250, 6.271 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, egzistuoja ir kitos CK 246-250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurias būtina įrodyti. Viena iš jų yra kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala).

352. Teismas neanalizavo atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų, susijusių su nuostolių pagrįstumo įrodinėjimu.

363. Remiantis CPK 178 straipsniu, ABTĮ 57 straipsniu, CK 6.246-6.249, 6.271 straipsniais bei Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi ir 6 straipsnio 3 dalimi atsakovo atsakomybė galima tik esant aplinkybių visetui, kurio egzistavimą privalėjo įrodyti pareiškėjai, tačiau pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendime iš esmės konstatavo tik atsakovo neteisėtą neveikimą.

374. Remdamasis Transporto lengvatų įstatymo (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1312 redakcija) 6 straipsnio 3 punktu teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjai Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje dirba mokytojais, o ne kitais gimnazijos darbuotojais, nes lengvatos taikomos tik mokytojams. Teismas priteisė iš atsakovo atlyginti nuostolius sekretorės ir ūkvedžio naudai.

385. Remiantis Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi teismas turėjo nustatyti ar pareiškėjai į darbą važiavo reguliaraus susisiekimo keleiviniu transportu. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jie į darbą važinėjo Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta transporto priemone.

396. Teismas nenagrinėjo atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjų pateiktais įrodymais:

40Asmens duomenų ir turėtų važiavimo išlaidų lentelė neturi jokių privalomų dokumentui rekvizitų;

41Mokytojų, vykstančių į darbą ir atgal (iki 40 km) vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, pažymos taip pat neįrodo, kad pareiškėjai kiekvieną nurodytą darbo dieną turėjo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobuso važiavimo išlaidų;

42Duomenys apie pareiškėjų gyvenamąsias vietas dažnai neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 114 str. 1 d.), duomenys yra pasenę.

43Pareiškėjai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

44Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 162-164) nurodė, kad:

451. pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymu byloje nebūtinai turi būti dokumentas su privalomais dokumentų rekvizitais. Pareiškėjų pateikta Asmens duomenų ir turėtų važiavimo išlaidų lentelė yra parengta byloje esančių dokumentų pagrindu, į vieną vietą lentelę – suvestinę sudėjus reikalingus ir byloje aktualius duomenis. Pareiškėjai nėra juridinis asmuo, kuris turėtų savo vidinę dokumentų apskaitos tvarką, suteiktų gaunamiems, parengtiems dokumentams numerius, neturi antspaudo.

462. Apeliantas nepagrindžia, kodėl kiti pareiškėjų pateikti dokumentai nelaikytini įrodymais.

473. Vilniaus rajono savivaldybė nebuvo patvirtinusi tvarkos, pagal kuria pareiškėjams turėjo būti kompensuojamos važiavimo išlaidos. O ta, kuri buvo patvirtinta ir kuri galiojo Vilniaus rajono savivaldybėje, pareiškėjai pasinaudoti negalėjo. Todėl kompensuojant pareiškėju važiavimo išlaidas, turėtu būti vadovaujamasi faktiškai Vilniaus rajono savivaldybėje susiklosčiusia važiavimo išlaidu kompensavimo tvarka.

484. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl įrodymų nepakankamumo gali būti taikomos ir paties apelianto kaip pavyzdys pateiktam atvejui dėl mokytojos J. L. važiavimo išlaidų kompensavimo.

495. Atsakovo argumentas, kad visi mokytojai per mokinių vasaros atostogas atostogauja, yra nepagrįstas.

506. Pareiškėjai pateikė pakankamai duomenų, kurių reikalavo apeliantas iš Vilniaus rajono mokyklose dirbančiu mokytoju, kad pastariesiems būtu kompensuotos važiavimo išlaidos.

517. Atsakovas įrodymų apie gyvenamąją vietą, išskyrus šių duomenų įrašymą prašyme kompensuoti važiavimo išlaidas, nereikalavo iš kitų Vilniaus rajone esančių mokyklų mokytojų, todėl nėra pagrindo kvestionuoti pareiškėjų pateiktų raštų, kuriuose šie nurodo savo gyvenamąją vietą, tikrumo.

528. Patikrinus pareiškėjų adresus, šie sutapo su nurodytaisiais pareiškime.

53Apeliacinio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

54Pareiškėjai V. F., T. G., A. R., L. S., D. Š. ir G. G. atstovė S. J. paaiškino, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė jo netenkinti.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV.

57Bylos ginčas yra dėl teisės į kelionės išlaidų atlyginimą.

58Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai turi teisę į važiavimo išlaidų kompensavimą pagal Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą, todėl pareiškėjų skundą patenkino.

59Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams.

60Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

61Pareiškėjai savo teisę į kelionės išlaidų atlyginimą grindžia Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 punktu (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1312 redakcija galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas: kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams <...> jų darbo šiose mokyklose ar įstaigose dienomis važiuojantiems į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.

62Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius. Pareiškėjai jų skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. pagal buvusį teisinį reglamentavimą turėjo teisę į kelionės išlaidų kompensavimą ir savo reikalavimą pagrindė įrodymais. Teismas bylos įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl jų vertinti iš naujo nėra pagrindo.

63Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, privalėjo nustatyti jo teritorijoje esančių švietimo įstaigų mokytojams važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką. Tačiau ginčo nagrinėjimo metu tokia tvarka nebuvo nustatyta, todėl atsakovas negali kelti pareiškėjams kitokių reikalavimų dėl važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos nei jos nustatytos įstatymu. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 3 punktą (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1312 redakcija galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) teisę į kompensaciją turėjo kaime esančių bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai darbo dieniomis vykstantis į darbą iki 40 km ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Šias aplinkybes pareiškėjai įrodė. Atsakovui nenustačius išlaidų kompensavimo tvarkos teismas, spręsdamas ginčą dėl išlaidų kompensavimo dydžio, turi vadovautis bendrais principais, t. y., kad gali būti kompensuojamos tik realiai patirtos ir protingos išlaidos. Pareiškėjai išlaidų dydį paskaičiavo remdamiesi priemiestinio autobuso bilietų kainomis (t. II, b. l. 65-69), kurios vertintinos kaip teisingos. Be to, toks išlaidų kompensavimo dydžio nustatymas atitinka ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu 6 straipsnio 2 dalimi (2008 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. X-1612 redakcija galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d.) nustatytą kompensuojamų išlaidų skaičiavimo tvarką, kuria buvo nustatyta, kad savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros ir meno įstaigos, savo nustatyta tvarka kaimuose ir miesteliuose esančių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokytojams, <...>, kurie į darbą ir atgal vyksta nuosavu transportu, moka kompensacijas, kurių dydis yra lygus kompensacijų, kurios būtų pagal šio straipsnio 1 dalies 3-5 punktus išmokėtos jiems vykstant į darbą ir atgal vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, dydžiui.

64Atsakovo argumentas, kad kelionės išlaidos buvo kompensuotos ūkvedžiui ir sekretorei, nėra pagrįstos įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo apeliacinio argumentus, susijusius su įrodymu vertinimu, remiasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kuria nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>.

65Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

66Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais abejoti.

67Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

68Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

69Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti

70Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant A. D.,... 3. dalyvaujant pareiškėjams V. F., T. G., A. R., L. S., D. Š., G. G. atstovei... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjai R. A., S. B., D. B., V. F., T. G., G. G., J. G., L. G., E. G., A.... 8. Patikslintame skunde (t. II, b. l. 59-63) nurodė, kad R. A. patyrė 1623,20... 9. Skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (2007 m.... 10. Pareiškėjai nurodė, kad įgyvendindamas Transporto lengvatų įstatymo 6... 11. Pareiškėjai paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus... 12. Pabrėžė, kad Vilniaus rajono savivaldybė negali vadovautis tuo, jog nebuvo... 13. Pareiškėjai paaiškino, kad jie pateikė maršrutus, kuriais mokytojai... 14. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė su skundu nesutiko ir prašė atmesti... 15. Atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą skundą (t. II, b. l. 110-115)... 16. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė... 17. Pažymėjo, kad Juodšilių „Šilo“ gimnazijos steigėja yra ne Vilniaus... 18. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjai praleido vieno mėnesio skundo... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu... 21. Teismas taip pat nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai D.... 22. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią... 23. Teismas analizavo Transporto lengvatų įstatymo (2007 m. lapkričio 6 d.... 24. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius... 25. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008 m. balandžio 8 d. kreipėsi į... 26. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių... 27. Teismas, vadovaudamasis CK 6.246 – 6.250. 6.271 straipsnių nuostatomis... 28. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.246 – 6.250, 6.271 straipsnių nuostatas... 29. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nenustatęs tvarkos ir atsisakęs... 30. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai (t. I, b. l. 56, 81-83,... 31. III.... 32. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 33. Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 152-156) grindžiamas šiais argumentais:... 34. 1. Deliktinei atsakomybei atsirasti be CK 6.246 - 6.250, 6.271 straipsniuose... 35. 2. Teismas neanalizavo atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų, susijusių su... 36. 3. Remiantis CPK 178 straipsniu, ABTĮ 57 straipsniu, CK 6.246-6.249, 6.271... 37. 4. Remdamasis Transporto lengvatų įstatymo (2007 m. lapkričio 6 d. įstatymo... 38. 5. Remiantis Transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi teismas... 39. 6. Teismas nenagrinėjo atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su... 40. Asmens duomenų ir turėtų važiavimo išlaidų lentelė neturi jokių... 41. Mokytojų, vykstančių į darbą ir atgal (iki 40 km) vietinio (priemiestinio)... 42. Duomenys apie pareiškėjų gyvenamąsias vietas dažnai neatitinka... 43. Pareiškėjai su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip... 44. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 162-164) nurodė, kad:... 45. 1. pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymu byloje nebūtinai turi būti... 46. 2. Apeliantas nepagrindžia, kodėl kiti pareiškėjų pateikti dokumentai... 47. 3. Vilniaus rajono savivaldybė nebuvo patvirtinusi tvarkos, pagal kuria... 48. 4. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl įrodymų... 49. 5. Atsakovo argumentas, kad visi mokytojai per mokinių vasaros atostogas... 50. 6. Pareiškėjai pateikė pakankamai duomenų, kurių reikalavo apeliantas iš... 51. 7. Atsakovas įrodymų apie gyvenamąją vietą, išskyrus šių duomenų... 52. 8. Patikrinus pareiškėjų adresus, šie sutapo su nurodytaisiais pareiškime.... 53. Apeliacinio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino apeliacinio... 54. Pareiškėjai V. F., T. G., A. R., L. S., D. Š. ir G. G. atstovė S. J.... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV.... 57. Bylos ginčas yra dėl teisės į kelionės išlaidų atlyginimą.... 58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai turi teisę į... 59. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir... 60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 61. Pareiškėjai savo teisę į kelionės išlaidų atlyginimą grindžia Lietuvos... 62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 63. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6... 64. Atsakovo argumentas, kad kelionės išlaidos buvo kompensuotos ūkvedžiui ir... 65. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas... 66. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus,... 67. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 68. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 69. Vilniaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti... 70. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą... 71. Nutartis neskundžiama....