Byla 3K-3-287/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Č. S. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, K. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Č. S. teismo prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. birželio 7 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1173 dalį, kuria atsakovui K. S. parduotas 0,25 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuslėpė faktą, kad jis su ieškove yra pastatų bendraturčiai, todėl nepagrįstai vienas pats privatizavo po šiais pastatais esantį žemės sklypą. Taigi buvo pažeista nuostata, kad žemės sklypą, esantį prie privačios namų valdos, turi privatizuoti gyvenamojo namo bendraturčiai.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 1987 m. sausio 29 d. teismo sprendimu nutraukta ieškovės Č. S. ir atsakovo K. S. santuoka ir padalytas santuokoje įgytas turtas. 1987 m. lapkričio 4 d. papildomu teismo sprendimu ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į 3/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir į 1/2 dalį ūkinių pastatų, o atsakovui - į 2/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir į 1/2 dalį ūkinių pastatų. 1988 m. gegužės 6 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi ieškovė padovanojo atsakovui 2/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu ir 1/2 dalį ūkinių pastatų.

9Teismai sprendė, kad atsakovas K. S., žinodamas, jog ieškovei Č. S. nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, turėjo elgtis sąžiningai ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams pateikti visą informaciją, būtiną sandoriui sudaryti.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

121. Teismai netaikė restitucijos motyvuodami, kad tai pažeistų atsakovo teises. Kolegijos nuomone, įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nustatytu žemės sklypo dalių projektu, 0,05 ha žemės turi būti perduota ieškovei nuosavybės teise. Teismai sudarė dviprasmišką situaciją, be to, neaišku, ar, netaikydami restitucijos, teismai atsakovui paliko visą ar dalį žemės sklypo, proporcingai jo turimai daliai bendrojoje nuosavybėje.

132. Teismai, netaikydami 1964 m. CK 60 straipsnio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. 2005 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2005 Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad teismai turėjo spręsti, ar yra būtina žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi, aiškintis, ar nebuvo galima ieškinio tenkinti iš dalies, jeigu šiuo atveju galima padaryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies. Teismai, nukrypdami nuo šios suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netaikė 1964 m. CK 60 straipsnio nuostatų, nors privalėjo tai padaryti, todėl priėmė neteisėtą sprendimą ir nutartį, nes turėjo ieškinį tenkinti tik iš dalies.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo jį patenkinti, nurodydama, kad, nepaisant nustatytų bylos aplinkybių, K. S., kaip pastatų bendraturčiui, išlieka teisė į dalį naudojamo žemės sklypo. Atsakovo manymu, nagrinėjamoje byloje ne tik teisinga, bet ir procedūriškai tikslinga pripažinti negaliojančia tik dalį žemės pirkimo- pardavimo sutarties ir tada sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su Č. S..

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės

17Teismai nustatė, kad ginčo šalys – buvę sutuoktiniai, namų valdos, esančios ( - ), bendraturčiai: ieškovė nuosavybės teise valdo 1/5 dalį gyvenamojo namo su rūsiu, o atsakovas – 4/5 dalis gyvenamojo namo su rūsiu. Vadovaudamasis 2000 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1173, K. S. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš valstybės įsigijo 0,25 ha žemės sklypą prie nurodytos namų valdos. Č. S. ginčija 2000 m. birželio 7 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą ir apskrities viršininko sprendimą, pagal kurį atsakovas vienas pats įgijo visą sklypą.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Kasatorius savo skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu (materialinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat jei teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos). Kasatorius teigia, kad teismai be jokio teisėto pagrindo pripažino negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį visa apimtimi, kai tuo tarpu ieškovei, kaip bendraturtei, priklauso tik 1/5 dalis namų valdos, tai reiškia, kad jai priklausytų 0,05 ha žemės sklypas iš bendro 0,25 ha žemės sklypo.

20Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys - Č. S. ir K. S. - buvę sutuoktiniai. Šalys teismine tvarka yra pasidaliję bendrai sugyventą turtą, taip pat ir namų valdą. Bylos užvedimo dieną, ieškovei Č. S. priklausė 1/5 dalis gyvenamojo namo, o kasatoriui (atsakovui K. S.) – 4/5 dalys gyvenamojo namo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius (atsakovas) dar 1992 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atitinkamas institucijas žemės sklypo prie namų valdos išsipirkimo reikalu. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik 2000 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 1173 dalyje nurodoma, kad tik kasatoriui (atsakovui) K. S. leidžiama pirkti 0,25 ha žemės sklypą prie namų valdos, esančios ( - ), nurodant pagrindą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“. Duomenų, kad dalis namų valdos priklauso Č. S., atsakovas (kasatorius) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tarnybai nepateikė.

21Teismai nustatė, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“ 8 punktą, todėl, vadovaujantis 1964 m. CK 47 straipsniu, konstatavo, kad toks sandoris yra niekinis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendė netaikyti restitucijos, nes, kolegijos sprendimu, tai pažeistų atsakovo teises. Koks konkretus teisių pažeidimas, apeliacinės instancijos teismas nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nustatytu žemės sklypo dalių projektu, 1/5 dalis žemės sklypo, t. y. 0,05 ha žemės, turi būti perduota ieškovei nuosavybės teise. Ši kolegijos nuoroda prieštarauja nutarties rezoliucinei daliai, kurioje nurodyta, kad apeliacinis skundas atmetamas ir paliekamas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. sprendimas, nors šią civilinę bylą nagrinėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismas, o ne miesto, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šiuo konkrečiu atveju neaišku, kaip galima būtų įvykdyti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

22Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos apskričių viršininkų priimtų įsakymų pagrindu, o ne apeliacinės instancijos teismo nurodytu, byloje esančiu ( b. l. 117 ) projekto pagrindu.

23Dėl to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Iš naujo nagrinėjant bylą, būtina išsiaiškinti nurodytas aplinkybes ir tik tada daryti išvadas.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Č. S. teismo prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. birželio 7... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 8. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 1987 m. sausio 29 d. teismo sprendimu... 9. Teismai sprendė, kad atsakovas K. S., žinodamas, jog ieškovei Č. S.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės... 12. 1. Teismai netaikė restitucijos motyvuodami, kad tai pažeistų atsakovo... 13. 2. Teismai, netaikydami 1964 m. CK 60 straipsnio, nukrypo nuo Lietuvos... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės... 17. Teismai nustatė, kad ginčo šalys – buvę sutuoktiniai, namų valdos,... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 20. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys - Č. S. ir K. S. - buvę... 21. Teismai nustatė, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant... 22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo... 23. Dėl to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Iš... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...