Byla 2A-371-212/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), sekretoriaujant E. Š., dalyvaujant ieškovėms I. J., R. G.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų IF P&C Insurance AS filialo ir AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal I. J., E. J., R. G., K. G., A. K., S. K., Z. V., O. V., V. G., A. J., VSDFV Utenos skyriaus ieškinį atsakovams A. Š., K. B., AB “Lietuvos draudimas”, IF P&C Insurance AS filialui dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo

Nustatė

4Ieškovai baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-168/2007 pareiškė civilinius ieškinius ir prašė priteisti iš atsakovų įvairaus dydžio turtinę žalą.

5Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovų A. J. ir VSDFV Utenos skyriaus atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškovų Z. V. ir O. V., A. K., S. K. ir V. G. ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė; patenkino I. J. ir E. J. ieškinį iš dalies, priteisė jiems iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo po 1 749 Lt turtinei žalai atlyginti; patenkino R. G. ir K. G. ieškinį iš dalies, priteisė jiems iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo po 2 687,50 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo po 133 Lt žyminio mokesčio ir 21,45 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės biudžeto pajamas. Nustatė, kad 2007-10-12 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š. ir K. B. buvo pripažinti kaltais ir jiems paskirtos bausmės už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje eismo įvykio metu žuvo dviratininkai K. J., M. G. bei jo automobilyje važiavę keleiviai K. B. ir K. V., o dviratininkams M. G. ir N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškovė A. J. sudarė sutartį dėl patirtų nuostolių atlyginimo su draudimo bendrovėmis ir nuo ieškinio atsisakė, o V. G. nepateikė jokių įrodymų, kad yra patyręs išlaidų dėl sūnaus gydymo, todėl jo ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovai Z. V. ir O. V. turėjo išlaidų dėl žuvusio sūnaus laidojimo, transporto išlaidų jam gydantis ligoninėje, medikamentų pirkimo. Jiems buvo išmokėta 123 062,70 Lt vienkartinė draudimo išmoka dėl K. V. mirties. Ieškovai Z. V. ir O. V. nepateikė jokių įrodymų, kad turėtos laidojimo išlaidos viršijo šią sumą, todėl jų ieškinį atmetė. Ieškovų S. K. ir A. K. ieškinį atmetė, nes jie neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, o atsakovai AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialas įvykdė savo prievoles, nustatytas įstatymuose. Ieškovai I. J. ir E. J. turėjo 423 Lt išlaidų už maistą pašarvojimo metu, laidotuvių mišias ir vargonininko paslaugas. Šias išlaidas pagal CK 1.4 str. laikė įrodytomis ir atitinkančiomis protingumo kriterijus, todėl priteisė iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialas lygiomis dalimis, po 50 proc. Atsižvelgė į tai, kad Utenos miesto kapinės pagal planą skirstomos į kvartalus, kiekvienas kvartalas iš karto suskirstomas į kapavietes keliems asmenims. Tokiu būdu ieškovai I. J. ir E. J. laidojo savo sūnų kapinėse, kurių kvartalai jau yra suskirstyti į kapavietes keliems asmenims, t.y. eilės tvarka paskirtoje kapavietėje, todėl padarė išvadą, kad negali būti mažinamos išlaidos kapavietės sutvarkymui. Ieškovai R. G. ir K. G. turėjo 675 Lt išlaidų už maistą pašarvojimo metu, laidotuvių mišias ir vargonininko paslaugas. Teismas vertino, kad šios išlaidos įrodytos ir atitinka protingumo kriterijus, todėl priteisė iš atsakovų po 50 proc. Taip pat nurodė, kad negali būti mažinamos išlaidos kapavietės sutvarkymui, nes ieškovai R. G. ir K. G. žuvusįjį sūnų laidojo eilės tvarka paskirtoje kapavietėje, kaip nustatyta Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnijos.

6Apeliaciniais skundais atsakovai IF P&C Insurance AS filialas ir AB „Lietuvos draudimas“ prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-02-20 sprendimą pakeisti, ieškovų I. J. ir E. J. bei R. G. ir K. G. ieškinius atmesti. Mano, kad teismo sprendimas dalyje dėl šių ieškovų patenkintų reikalavimų yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, pažeidžiant procesinės teisės normas, nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismo išvada dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų prieštarauja teisės aktų nuostatoms - Vyriausybės nutarimu Nr. 144 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklės, kuriuose yra reglamentuota kapaviečių skyrimo tvarka, ir byloje esantiems įrodymams – Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnijos raštas, kuriame teigiama, jog asmeniui pageidaujant, gali būti skiriama kapavietė vienam kapui. Teismas nevertino šio rašytinio įrodymo ir nenurodydamas jokio – nei faktinio, nei teisinio pagrindo, padarė visiškai priešingą išvadą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turėtų būti atmestas. Nurodo, kad vadovaujantis rungimosi principu, įrodyti žalos faktą bei dydį yra ne atsakovo, bet ieškovo pareiga, todėl įvardinta teismo išvada, jog atsakovai neįrodė, kad ieškovai nepatyrė ar patyrė mažiau išlaidų už maistą pašarvojimo metu, laidotuvių mišias bei vargoninko paslaugas, yra neteisėta ir ieškiniai šioje dalyje turi būti atmestini. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino ieškovų R. G. ir K. G. išlaidų už maistą pašarvojimo metu pagrįstumą, nes toje pačioje byloje tuo pačiu tikslu kitų ieškovų turėtos išlaidos yra kelis kartus mažesnės.

7Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovės I. J. ir R. G. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-02-20 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Mano, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vyriausybės 2006-02-13 nutarimas Nr. 144 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja kapinių priežiūros tvarką, o ne žalos atlyginimo klausimus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šių materialinės teisės normų pažeidimo nepagrįsti. Mano, jog ginčo teisiniams santykiams pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.291 str. 1 d., kuri suteikė teismui diskrecijos teisę spręsti kokios laidojimo išlaidos atitinka protingumo kriterijus. Apeliantų teiginiai, kad kapavietės sutvarkymo išlaidos turėjo būti mažintinos, nes kapavietyės įrengtos ne vienam kapui prieštarauja teismų praktikai. Pažymi, jog apeliantai nenurodė kuo pasireiškė procesinių teisės normų pažeidimas dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl jų teiginiai šioje dalyje yra deklaratyvūs. Nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl įrodinėjimo pareigos, nes remiantis CPK 182 str. 1 d. 1 p. visiems yra žinomi laidojimo papročiai, todėl jų įrodinėti nereikia.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ palaiko IF P&C Insurance AS filialo apeliacinį skundą ir viską kas jame išdėstyta.

9Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

10Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje išnagrinėjo I. J., E. J., R. G., K. G., A. K., S. K., Z. V., O. V., V. G., A. J., VSDFV Utenos skyriaus ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Utenos rajono apylinkės teismas iš dalies patenkinti ieškovų I. J. ir E. J. bei R. ir K. G. reikalavimus: I. ir E. J. priteisė 3 498 Lt, o R. ir K. G. – 5 375 Lt turtinei žalai atlyginti iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir IF P&C Insurance AS filialo lygiomis dalimis.

11Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų: ieškovai savo vaikus laidojo šeiminyniuose kapavietėse, o ne kapavietėje, skirtoje vienam asmeniui laidoti, todėl dalis išlaidų neatlygintina; išlaidos už maistą pašarvojimo metu, laidotuvių mišias ir vargonininko paslaugas nepagrįstos. Su šiais apeliantų argumentais sutikti negalima.

12Ieškovų Irinos ir E. J., Ramunės ir K. G. vaikai žuvo autoįvykio metu ir tai jiems buvo skaudus ir netikėtas praradimas. Dėl vaikų žūties jie turėjo tiesioginių (realių) nuostolių. Tai, kad ieškovai neišsaugojo, ar nepasirūpino kvitais, čekiais ir pan., įrodančiais jų patirtas išlaidas, nėra pagrindas atmesti reikalavimus atlyginti turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ išaiškinta, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Spręsdamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti konkrečias bylos aplinkybes (nutarimo 26 p.). Nuostata, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto, gėlių, drabužių įgijimo, transporto, ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos.

13Ieškovai I. ir E. J. nurodė, kad išlaidos už maistą pašarvojimo metu sudarė 248 Lt, o už ritualines paslaugas, mišias, vargonininko paslaugas, - 175 Lt. Ieškovai R. ir K. G. už maistą pašarvojimo metu išleido 500 Lt, o už mišias ir vargonininko paslaugas - 175 Lt. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis. Išlaidos nėra per didelės, jos atitinka protingumo kriterijus, paremtos egzistuojančiais mūsų visuomenėje papročiais. Įstatymas reglamentuoja, kad įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais civiliniai santykiai reglamentuojami pagal papročius; papročiai netaikomi, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams (CK 1.4 str.). Šios aplinkybės yra žinomos visiems ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

14Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos ir vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas priteisė I. ir E. J. 3 075 Lt, o R. ir K. G. 4 700 Lt išlaidų, susijusių su kapų tvarkymo išlaidų. Ta aplinkybė, kad ieškovai savo vaikus laidojo šeimyniniuose kapuose, negali būti pagrindu sumažinti turėtas išlaidas. Žinia, kad kreipiantis su prašymu skirti kapavietę, jos skiriamos paeiliui, o ne skirtingose kapinių vietose. Ieškovams laidojant vaikus, būtent tokia tvarka buvo skirtos kapavietės ir pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų išlaidos kapų sutvarkymui atitinka protingumo kriterijus, neviršija įprastų tokiais atvejais išlaidų ir negali būti dalijamos į dvi dalis tik todėl, kad kapavietė skirta ne vieno asmens laidojimui. Be to, šiuose kapavietėse palaidoti tik atsakovų vaikai, o ne keli šeimos nariai, todėl ir tvarkomos kaip vieno asmens kapavietės.

15Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

16Atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų pritesitinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK79, 88, 92, 93, 98 straipsniai).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Pritesiti iš IF P&C Insurance AS filialo, ( - ) ir AB „Lietuvos draudimas“, ( - ), po 200 Lt (du šimtus litų), iš kiekvieno, advokato pagalbos išlaidų I. J., a. k. ( - ) ir R. G., a. k. ( - ) bei po 8 Lt (aštuonis litus), iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai