Byla 1-188-383/2013

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam V. P., gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišai, nukentėjusiųjų M. Š. ir A. Š. atstovei advokatei Onai Klinavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

2V. P., gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB “ ( - )” vairuotoju, gyv. ( - ), neteistas,

3kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu, ir

Nustatė

4V. P. 2001 m. spalio 10 d., apie 23.50 val., ( - ), apie 7 m. nuo užpakalinės prekybos ir paslaugų centro “ ( - )“ pusės, pėsčiųjų takų, einančių lygiagrečiai vaikų darželio „( - )“, esančio adresu: ( - ), pietinei ir vakarinei tvorai, sankirtoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įpykęs dėl prieš tai buvusio konflikto su nepažįstamais sugėrovais, iš chuliganiškų paskatų, pažeisdamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios dingsties, tyčia užpuolė sutiktą nukentėjusiąją A. Š., smogė smūgį ranka nukentėjusiajai per dešinę veido pusę, šiai nugriuvus, sudavė nemažiau 6 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį bei nemažiau 2 smūgių į besiginančios rankas, sukeldamas poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje - smilkinyje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinkaulio projekcijoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdijimas skruoste - viršutiniame voke, kraujosruvos dešinės akies vokų - skruosto srityje minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą kaktos minkštuosiuose audiniuose ir po aponeurotiniu šalmu, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdijimą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokų srityje minkštuosiuose audiniuose, po lūpų gleivinėmis, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje, kraujosruvas smakro minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas už kairės ausies, odos nubrozdijimą kairės ausies kaušelyje, sužalojimus rankose: dešinio dilbio srityje ir kairio žasto - dilbio srityje, dėl to nukentėjusioji prarado sąmonę. Po to nutempęs ją apie 15 m. į vaikų darželio “ ( - )”, esančio adresu: ( - ), teritoriją ir pasinaudodamas dėl sąmonės netekimo bejėgiška nukentėjusiosios būkle, nusmaukdamas jos kelnes bei kelnaites, ją išžagino ir paliko gulinčią be sąmonės, nuo ko nukentėjusioji, dėl sužalojimų į galvą visumos atsiradus kraujo išsiliejimui po voratinkliniu smegenų dangalu kaktinėse – momeninėse skiltyse, į smegenų skilvelius, sunkaus galvos smegenų sukrėtimo, 2011 m. spalio 17 d. ligoninėje mirė. Tokiu būdu V. P. dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. Š. ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

5Įrodymai ir jų vertinimas

7Kaltinamasis V. P. kaltu dėl nužudymo neprisipažino ir parodė, kad patys pirmieji jo parodymai yra teisingi. Jis turėjo sukurti tą istoriją, jam buvo sakoma, kokia buvo vieta, kaip ir ką turi sakyti. Visos smulkmenos jam buvo pasakojamos, kad turi taip sakyti, kameroje buvo įmestas žmogus, kuris jį kurstė. Kad išeiti į laisvę, jam buvo sakoma, kad yra švarus, kad išeis į laisvę, jei įtikinamai viską papasakos. Jam svarbu buvo išeiti į laisvę. Jam taip atrodė, jis pirmą kartą papuolęs į tokią situaciją, po patirto smurto jam atrodė geriausias variantas. Dėl lytinių santykių, jam buvo sakoma, kad sperma rasta, jis turėjo kurti įtikinamą istoriją. Bylą skaitė. Jis to nepadarė ir neprisipažįsta. Dėl spermos atsiradimo nieko negali pasakyti, jis tos merginos nežino, lytinių santykių su ja neturėjo. Yra turėjęs atsitiktinių lytinių santykių, bet ne su šia mergina. Tokių atsitiktinių santykių, kad darželyje, to nebuvo. Kaip dažnai turėjo atsitiktinių lytinių santykių, negali pasakyti. Jis pasakojo ikiteisminio tyrimo teisėjai šią istoriją. Žinojo iš tyrėjos, kriminalistų, iš jų žodžių. Jis turėjo viską pasakoti, kad juo patikėtų. Parodymų patikrinimo vietoje jis turėjo parodyti taip, kaip buvo surašyta. Buvo pasakyta, kurioje vietoje, kur tas darželis, kur suduoti smūgiai. Kriminalistai pasakė, kur tas darželis, o ir jis pats buvo matęs ten stovintį gėlių krepšelį. Nėra buvę tokių atvejų, kad būtų smurtavęs prieš žmoną ar drauges. Žmonai su diržu sudavė, taip išėjo. Apklausų metu pas kriminalistus advokato nebūdavo. Jis buvo teisme, kai užrašė jo parodymus. Jokių pretenzijų advokatui nereiškė, nes bijojo, kad bus dar blogiau. Advokatas jam iš pradžių pasirodė nepatikimas, net neateidavo. Jis sakė, kad šansai išeiti yra 50 procentų. Pamatė, kad yra apgautas, bijojo. Negali paaiškinti, kodėl paskutinių parodymų metu pakeitė parodymus.

8Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., dėl jam inkriminuojamos veikos neprisipažino, nes esą tokių veiksmų nepadarė, o kas padarė – nežino. Ankstesnėse apklausose prisipažinęs įkalbėtas kriminalistų, jog jeigu įtikinamai papasakosiąs, tai galimai nebus pratęstas suėmimas ir jis išeisiąs į laisvę. Todėl susipažinęs su įtarimu, sugalvojęs kuo įtikinamesnę istoriją, derindamas su įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Spermos pėdsakus pas merginą galėjęs palikti, turėdamas atsitiktinius lytinius santykius, nors tokio vardo, pavardės kaip A. Š. neatsimena. Prieš jį esą kriminalistai naudoję fizinį smurtą, nors niekur dėl to nesikreipė. 2012-09-05 sulaikius įtariamąjį V. P., jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 11 p., apklausiamas pagal pateiktą įtarimą neprisipažino, tačiau 2012-09-14 apklausiamas įtariamuoju, V. P. buvo prisipažinęs padaręs veiką, turinčią požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. Tuomet parodė, kad tai buvo 2001 m. Jam buvo 22 metai. Tuo metu laikinai gyveno pas dėdę ( - ) g. Ieškojo darbo. Draugavo su N. A., ji mokėsi prekybos - pramonės mokykloje, gyveno tos mokyklos bendrabutyje ( - ) ar ( - ) r. Tą vakarą buvo su N. Iš dėdės namų ją lydėjo į bendrabutį. Jai iki 22 val. reikėjo grįžti į bendrabutį. Tai buvo maždaug toks metas. Palydėjęs ėjo namo pas dėdę trumpesniu keliu per gyvenamųjų namų kiemus. Nuo bendrabučio ėjo ( - ) g. Prie ( - ) namo sutiko du virus, jų nepažinojo. Vienas buvo virš 40 m., kitas jo amžiaus. Jie paklausė, ar turi rūkyti. Atsakė, kad nerūko. Pradėjo kalbėti. Jie paklausė, gal išgert nori. Iš kišenės matėsi butelis degtinės, kitas turėjo didelį plastikinį butelį alaus. Jis sutiko išgerti su jais. Prieš tai lydint merginą išgėrė skardinę alaus. Jie pasiūlė paėjėti nuo kelio. Vienas įsipylė į vienkartinį indelį. Jie visi kartu gėrė. Dar neišgėrus viso butelio degtinės, bendraujant įvyko žodinis konfliktas. Jaunesnis vaikinas jam sudavė per ausį. Jis pabėgo nuo jų link ( - ) mokyklos. ( - ) g. Kirto ( - ) g., per kiemus išėjo į ( - ) g. pro devyniaukščius. Ėjo link ( - ) g. Tas incidentas jį supykdė. Priėjo prie darželio kampo. Ėjo link “ ( - )” parduotuvės. Praėjo pusę darželio ir pamatė nuo ( - ) g. ateinančią jauną moterį. Kaip buvo apsirengusi nepastebėjo. Su ja susigretino. Ji jam buvo iš dešinės pusės. Prasilenkdamas jai kirto ranka, riešu į smakro sritį. Ji nugriuvo ant šono aukštielninka. Pradėjo šaukti. Bandė keltis. Jis vėl jai kirto ranka į pakaušį, ji tuo metu kėlėsi ant rankų ir kelių. Ji vėl krito. Tada jai sudavė smūgius ir rankomis ir kojomis visus. Smūgius jai sudavė gulinčiai, ji judėjo, ilgai reagavo į smūgius. Spardė, kol atsirado švokštimas. Tuo metu nurimo. Prieš tai ji ne žodžiais šaukėsi pagalbos, bet rėkė. Kai ji buvo bejėgiškos būklės, kilo mintis pasinaudoti bejėgiškumu ir kilo mintis patenkinti savo aistrą. Niekas jų nematė. Atėjo jai nuo galvos pusės. Bandė ją kelti ir patempti į nuošalesnę vietą. Ją paėmė už rankų ties alkūne. Ji atsirėmė į jo kojas, tada ją paėmė už pažastų ir nutemps iki darželio tvoros. Ją per tvorą pervertė į darželio teritoriją. Tvora apie 1 m aukščio. Jis peržengė tvorą. Ją kėlė ir vertė per tvorą. Jis jau buvo darželio viduje. Ją pervertė ant tvoros pilvu. Ėmė jai už kojų ir nuleido į darželio teritoriją. Paguldė ją ant nugaros. Atsegė kelnių klyną ir kelnes kartu su kelnaitėmis nusmaukė iki kelių. Sau irgi atsisegė kelnes, pradėjo įvesti lytinį organą, bet tokioje padėtyje nepavyko. Ją pavertė ant šono. Iš nugaros pusės su rankos pagalba įvedė lytinį organą. Atliko lytinį aktą. Viskas vyko apie 10 min. Spermą nuleido į jos vidų. Jis apsimovė kelnes ir ją ten paliko. Lytinio akto metu ji buvo gyva, nes kvėpavo ir retkarčiais sudejuodavo. Viršutinė jos rūbo dalis buvo slidesnės medžiagos audinio. Neatsimena, ar lietė jos krūtis. Jis nebandė jos nurengti. Galėjo paliesti jos krūtinę. Buvo ruduo. Ji buvo su kažkokia bliuzele ir viršutiniu drabužiu. Jis nepastebėjo, kad ji būtų turėjusi kokį nešulį. Rankinės pas ją nematė. Po įvykio sugrįžo pas dėdę į namus ( - ) g. Jautėsi apsvaigęs, nuėjo miegoti. Ryte pabudo ir suvokė, ką padarė. Niekam apie tai nepasakojo. Gal po 2 dienų iš dėdės ir dėdienės išgirdo, kad buvo išprievartauta moteris. Jis išvažiavo į kaimą ir nežinojo tos moters likimo. Kad ta moteris mirė, sužinojo tik kai jam pareiškė įtarimą. Ant moters veido kraujo nematė. Ant jo rūbų kraujo nebuvo, tik kelnės žolėtos. Nepamena, ar iš karto išskalbė drabužius. Jis buvo piktas dėl ankstesnio įvykio ir pyktį išliejo ant tos moters, kad be reikalo gavo į galvą. Jo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Moters plaukai buvo ilgesni nei iki pečių. Ji galėjo būti apie 170 cm . Ji nebuvo smulki – buvo vidutinio kūno sudėjimo.. Akių spalvos nepamena. Apsirengusi lyg tai švarkeliu, kuris buvo neužsegtas, ir nestoras rūbas po švarkeliu. Buvo tamsių spalvų. Kelnių audinio nepamena, diržo irgi nepamena, ar buvo. Kelnių sagą pamena, o ar buvo užtrauktukas – nepamena. Pirmas smūgis buvo į smakrą, antras į pakaušį, po to kojomis ir rankomis sudavė daug smūgių į viršutinę kūno dalį, kad nuramintų jos rėkimą. Mušdamas moterį palengvėjimo nejautė. Pirmus penkerius metus tą atvejį prisimindavo, kamavosi, įvykis jam stovėjo akyse. Po to kai sukūrė šeimą apsimiršo. Kai po smurto šeimoje atvejo paėmė DNR tyrimą, suprato, kad atėjo laikas mokėti už savo klaidas. Per šitą laiką bandė atgaminti įvykius. Ką gali atsiminti, papasakojo nuoširdžiai. Jokių moters daiktų neėmė ir namo neparsinešė. Moteris nesigynė, bet bandė išvengti smūgių ( t.9, b.l. 9, 11-13, 15-19, 32, 39).

9Nors kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažįstą, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

10Liudytoja V. D. parodė, kad yra nužudytosios sesuo. 2001 m. spalio mėn. jos sesuo A. Š. išėjo į darbą, į prekybos centrą. Turėjo grįžti apie 24 val., bet negrįžo. Pastebėjo ryte, kad negrįžo. Ėmė skambinti draugėms, tėvas išėjo ieškoti. Pamatė netoli namų greitąją, policiją ir taip sužinojo, kad sesuo žiauriai sumušta ir išprievartauta. Į įvykio vietą nėjo, ten buvo tik tėvas. Ji tuo metu vaikino neturėjo, vengė atsitiktinių pažinčių. Tuo metu ji turėjo kitus tikslus ir su bent kuo nebūtų ėjusi. Tą dieną ją matė ryte, prieš išeinat į darbą. Klausė jos, kada grįš, ji atsakė „kaip visada“. Apie jokius pasimatymus ji nieko nesakė. Ar ji ankščiau turėjo lytinų santykių, nežino. Sesuo prisidėdavo prie šeimos biudžeto. Dalį pasilikdavo sau, o dalį atiduodavo tėvams. Ji visada rūpinosi, galėjo sulaukti iš jos pagalbos, su broliu taip pat santykiai buvo labai geri. Seserį pamatė, kai ji buvo ligoninėje Kaune. Kontaktuoti su ja buvo neįmanoma, ji buvo visa sutinusi, buvo neatpažįstama. Iš komos ji nepabudo. Tuo metu ji neturėjo draugo, kiek žino.

11Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamasis sūnėnas, brolio A. sūnus. V. atvyko rugpjūčio mėnesį, ar tai buvo 2000 ar 2001 m., nepamena. Atėjo ir klausė, ar priims gyventi. Priėmė ir jis gyveno iki lapkričio mėn. Paskui susitaikė su pamote, tada išvyko į namus. Eidavo į kažkokius darbus ir jį vesdavosi. Dirbo prie statybų. Buvo nuoširdus, geras vaikas. Jis lyg ir turėjo panelę, bet į namus grįždavo apie 22 val. Žmona prašė laikytis tvarkos, kitaip pas mus negyvens. Grįždavo, pavalgydavo ir eidavo miegoti, ryte anksti į darbą išeidavo. Jo motina buvo dar gyva, bet brolis turėjo vedęs kitą moterį ir su pamote jis nelabai sutarė. Jam buvo 3 metai, kai pradėjo gyventi su pamote. V. klausydavo, jam buvo pasakyta grįžti nustatytu laiku ir jis grįždavo. Jis nei gėrė, nei rūkė. Nebuvo tokių atvejų, kad jis negrįžtų. Nors praėjo daug laiko, visko prisiminti neįmanoma.

12Liudytoja D. K. parodė, kad nužudytoji A. Š. buvo geriausia jos draugė. Ji buvo ramaus būdo, draugavo nuo darželio laikų, kartu sėdėjo suole, dalindavosi paslaptimis. Ji buvo kiek uždaresnė, bet labai draugiška. Nebuvo linkusi į atsitiktinius santykius, mano, kad atsitiktiniai lytiniai santykiai jai nebuvo priimtini. Ji tuo klausimu turėjo savo griežtą nuomonę. Vakarėliuose ji būdavo ramesnė, labai atsakinga. Darbe praleisdavo daug laiko, retai kur beišeidavo, padėjo savo šeimai, nes tuo metu buvo sunkesnė materialinė padėtis. Paskambino jos mama, pasakė kas įvyko. Buvo aplankyti jos ligoninėje, bet neįleido, nes būklė buvo sunki. Ji dirbo daug, paskutines savaites mažai bendravo, nes nebuvo kada, ji daug dirbo. Apie lytinius santykius ji nepasakojo. Ji turėjo draugą, bet kiek jų santykiai toli buvo išsirutulioję, nežino. Kiek žino, tai buvo tik draugiški santykiai. Jos plaukai buvo ilgi, tamsūs. Jos draugas padėjo susirasti darbą. Draugo vardas buvo V.

13Liudytoja D. G. parodė, kad teko kartu dirbti su nužudyta A. Š.. Ji dirbo kasininke, paskui apskaitininke. Išėjo namo tą vakarą apie 0.30 val., o ji prieš 24 val., parduotuvė dirbo iki 24 val. A. Š. nebuvo linkusi į atsitiktines pažintis. Ji rimta, sąžininga, gabi, protinga mergaitė. Ji nebuvo laivo elgesio. Jos pasikalbėdavo, bet kiek žino, draugo ji tuo metu neturėjo. Neteko matyti, kad jos išėjus iš darbo kažkas lauktų. Apie 0.30 val. paskambino jos mama, paklausė, ar senai išėjo A. Pasakė, kad jau senokai ir turi būti namuose. Ryte vėl skambino jos mama, klausė, ar ji atėjo į darbą. Apie atsitiktinius santykius, vienos nakties nuotykius nekalbėjo. Prekiaujant mugėse, ji nesileisdavo į flirtą, pokalbius.

14Liudytoja F. K. parodė, kad A. Š. buvo bendradarbė, kartu dirbo parduotuvėje. 2001-10-10 ji iš darbo išėjo apie 23.40 val., tą dieną ji labai gražiai atrodė. Buvo susigarbanojusi savo ilgus plaukus. A. nebuvo labai linkusi bendrauti, buvo uždaroko būdo, rami, sąžininga, darbšti. Apskaitoje dirbo apie pusę metų. Neteko matyti, kad pas ją eitų vaikinai. Nebūdavo, kad jai skambina vaikinai, kad ji kalbėtųsi, tartųsi susitikti su kažkuo. Taip nėra buvę. Teko kartu dirbti mugėse, bet neteko matyti, pastebėti, kad ji leistųsi į flirtą su pirkėjais. Iš darbo ji išėjo viena.

15Liudytoja N. S. parodė, kad A. Š. buvo jos bendradarbė. Dirbo pamainos viršininke. Apie 23.40 val. A. Š. išėjo namo. Nusipirko cigarečių ir išėjo namo. Reikėjo priduoti kasas, susitvarkyti, todėl buvo iki 0.30 val. Paskambino jos motina, klausė, ar A. išėjo namo, pasakė, kad išėjo. Ryte atėjus į darbą vėl skambino motina, klausė ar A. atėjo į darbą. Sakė, kad neatėjusi. Motina minėjo, kad ji turi draugę, gal pas ją, bet svarstė, kad be tėvų žinios ji neidavo. Paskui pasklido kalbos, kad rasta moteris darželyje, kad atvažiavo policija, greitoji. Mergaitė buvo labai gera, rami, darbšti. Atėjęs darbuotojas pasakė, kad darželyje guli sumušta moteris, kad niekas nepažino, kas tokia. Paskui sužinojo, kad tėvas ją atpažino iš drabužių. Nebuvo ten nuėjusi. Kai parvežė laidoti, tada pamatė, kad ji visa buvo sumušta, galva sutinusi, veido bruožus sunkiai buvo galima atpažinti. Iš darbo ji išėjo viena. Ji turi stovėti ir žiūrėti ką, perka darbuotojai ir ji stovėjo, kai A. Š. išėjo. Ji palydėjo A. už kasų, už pirmų durų, ir ji išėjo. Jos niekas nepasitiko, ėjo įprastine kryptimi, link namų.

16Liudytoja N. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipažino 2001 metais. Tuo metu gyveno ir mokėsi ( - ), prekybos mokykloje. Susipažino su P. ( - ) rajone, jų kaimai šalia, tai buvo 2000 metų pabaigoje. Paskui jau ( - ) susitiko 2001 m. rudenį. Susitikdavo vakarais, savaitgaliais. Ji gyveno mokyklos bendrabutyje, o ji pas dėdę. V. P. ją palydėdavo iki bendrabučio, yra buvę pas jo dėdę. 2001-10-10 nepamena. Ji turėdavo grįžti į bendrabutį iki 22 val. Yra buvę atvejų, kad grįžta vėliau. V. smurto nebuvo niekada naudojęs prieš ją. Buvo taip, kad jis išvažiavo iš ( - ). Ji grįždavo į namus, jis buvo pas savo tėvus, ten jie susitikdavo. Jis turi dvi seseris, viena gyveno ( - ), eidavo į svečius pas ją. Gal ir nakvodavo pas ją, nežino. Nustojo bendrauti, nes pas jį atsirado kita mergina ir nutrūko santykiai. Dėl alkoholio vartojimo, tai jis nepiktnaudžiavo, savaitgaliais išgerdavo, bet kad taip gertų neteko pastebėti. Girdėjo, kad buvo kažkoks kivirčas, kad tai kitai merginai jis per kivirčą uždavė. Kada tai buvo nepamena, galėjo būti 2002 metai, bet nėra tikra. Atrodo, kad jis turėjo dėdės buto raktus, nes yra buvę tuose namuose, kai jų nebuvo. Būdavo taip, kad palydi ją ir grįžta pas dėdę ar tai sesę. Bendravimas truko apie 2 metus. Per tą laikotarpį buvo kivirčų, bet labai nesipyko. Labai rimtai susipykę nebuvo iki išsiskyrimo. Išgėręs V. jos atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Agresyvumo nebuvo, seksualiai agresyvus jis nuo alkoholio nesidarydavo, taip nėra buvę.

17Liudytoja V. S. parodė, kad 2001 m. brolis V. išvyko iš namų į ( - ) pas dėdę gyventi. Ieškojosi darbo, buvo pilnametis. Darbo normalaus nerado, lapkričio mėnesį grįžo atgal. Apie įvykį nieko nežino. Augo kartu, nebuvo žiaurus, neskriaudė sesių, nesmurtavo. Tarp jos ir brolio pusantrų metų skirtumas. Jis nebuvo skriaudžiamas šeimoje, santykiai buvo normalūs, didelių kivirčų nebuvo. Išvyko, nes ieškojosi darbo. Pas dėdę jis gyveno kelis mėnesius, paskui grįžo į namus. Susirado darbą pas ūkininką, buvo savanoris. Jis buvo išvaizdus, todėl merginų turėjo daug. Jai apie savo merginas labai nepasakojo, ji nesigilino. Kai brolis grįžo iš dėdės, jokių pasikeitimų jo elgesyje nesimatė. Alkoholio jis nevartojo, net nerūkė. Jokių agresijos priepuolių nebūdavo. V. užsukdavo pas seserį gyvenančią ( - ), bet ar ten nakvodavo, nežino.

182012-09-21 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti kaltinamojo V. P. parodymai įvykio vietoje ( - ), ties PC “ ( - )”, esančio adresu: ( - ) bei vaikų darželio teritorijoje ( - ); taip pat kaltinamasis parodė savo nueitą kelią iki įvykio vietos nuo ( - ) g., ( - ). Kaltinamasis įvykio vietoje patvirtina esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes(t. 9; b. l. 21-27).

192001-10-11, 2003-08-01 įvykio vietos apžiūrų protokoluose užfiksuota įvykio vieta ( - ), vaikų darželio “ ( - )” teritorijoje, kurioje rasta nukentėjusioji, šios vietos aplinka (t.1; b. l. 34-47).

202001-10-11 išėmimo protokolu iš ( - ) aps. S. K. ligoninės paimti nukentėjusiosios A. Š. įvykio metu dėvėti drabužiai (t. 1; b. l. 48).

212001-10-22 ir 2001-10-23 daiktinių įrodymų apžiūrų protokoluose užfiksuoti individualūs 2001-10-11 įvykio vietos apžiūrų metu bei 2001-10-11 iš ligoninės paimtų drabužių požymiai, ant jų rasti pėdsakai (t. 1; b. l. 49-54).

222001-11-10 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 1135 konstatuojama, kad A. Š. lavone rasti bei diagnozuoti sužalojimai: poodinės kraujosrūvos ir odos nubrozdijimai veide ir galvoje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosrūvos minkštuosiuose veido ir galvos audiniuose, kraujo išsiliejimas po aponeurotiniu šalmu kaktoje, po lūpų gleivinėmis, poodinės kraujosrūvos dešiniame dilbyje, kairiame žąste - dilbyje, odos nubrozdijimas kairiame žaste - dilbyje bei kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu kaktinėse - momeninėse skiltyse, į smegenų skilvelius, sunkus galvos smegenų sukrėtimas. Visi sužalojimai, sprendžiant pagal jų pobūdį bei įrašus med. dokumentuose padaryti galimai nurodytu laiku 2001-10-11. Sužalojimai padaryti paveikiant kietu buku daiktu į veidą ir galvą (mažiausiai 7 trauminiai poveikiai): dešinės ausies sritį (poodinė kraujosrūva dešinės ausies kaušelyje - smilkinyje, kraujosrūva galvos minkštuosiuose audiniuose dešiniojo smilkinkaulio projekcijoje), dešinės akies - skruosto sritį (poodinės kraujosrūvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdijimas skruoste -viršutiniame voke, kraujosrūva dešinės akies vokų-skruostų srityje minkštuosiuose audiniuose), kaktos dešinę pusę (kraujosrūva kaktos minkštuosiuose audiniuose ir po aponeurotiniu šalmu), kairės akies sritį (poodinės kraujosrūvos kairės akies vokuose, odos nubrozdijimas kairės akies viršutiniame voke, kraujosrūva kairės akies vokų srityje minkštuosiuose audiniuose), lūpas (kraujosrūvos po lūpų gleivinėmis, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje), smakro kairę pusę (poodinė kraujosrūva kairėje smakro pusėje, kraujosrūva minkštuosiuose audiniuose), kairės ausies sritį (poodinė kraujosrūva už kairės ausies, odos nubrozdijimas kairės ausies kaušelyje), bei rankas (mažiausiai 2 trauminiai poveikiai): dešinio dilbio sritį (poodinė kraujosrūva dešiniame dilbyje), kairio žasto - dilbio sritį (poodinės kraujosrūvos ir nubrozdijimas kairiame žaste - dilbyje). Trauminiai poveikiai į veidą ir galvą sukėlė kraujo išsiliejimą po voratinkliniu smegenų dangalu kaktinėse - momeninėse skiltyse, į smegenų skilvelius, sunkų galvos smegenų sukrėtimą; pagal pobūdį visi sužalojimai padaryti tuo pačiu metu. Sužalojimai veide - galvoje padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai rankose mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Gyvam asmeniui sužalojimai, rasti A. Š. lavone bei diagnozuoti KMUK, visumoje būtų kvalifikuojami sunkiu kūno sužalojimu, visi kiti – lengvu kūno sužalojimu. Sunki galvos smegenų trauma buvo A. Š. mirties priežastimi. Autopsijos metu A. Š. lavone nerasta sužalojimų kakle, kurie patvirtintų, kad A. Š. buvo smaugta. Tačiau KMUK gydymo istorijos Nr. 27127/01 pirmame lape yra įrašas, jog stacionarizuojant A. Š. į KMUK, jos kakle stebėta “smaugimo virvės žymė”. Šis įrašas leidžia daryti prielaidą, jog A. Š. galėjo būti smaugta. Tikėtina, jog sužalojimai, rasti A. Š. lavone galėjo būti padaryti suduodant rankomis bei spardant. Pagal ginekologinės apžiūros duomenis galima daryti prielaidą, kad A. Š. įvykio metu galėjo turėti lytinių santykių į makštį, tačiau spręsti, ar tai išžaginimas, ar lytiniai santykiai savo noru negalima. Paimtas tepinėlis iš lav. A. Š. makšties (t. 1; b. l. 77-84).

23Gydymo stacionare ligos istorijos išrašas patvirtina, kad buvo apžiūrėta A. Š. ginekologo ir paimtas tamponas su makšties turiniu( t.1, b.l. 67).

242001-10-24 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 113 nustatyta, kad tampone, paimtame iš lav. A. Š. makšties, rasta sperma (t. 1; b. l. 95-96).

252001-10-24 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad visi A. Š. galvoje nustatyti sužalojimai visumoje būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes išoriniai sužalojimai galvoje tik nurodo trauminio poveikio į galvą vietą ir jie nulėmė vidinius kraujo išsiliejimus smegenyse. Vertinant sužalojimus atskirai kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu kaktinėse skiltyse, į smegenų skilvelius, sunkus smegenų sukrėtimas būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje) būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atlikus A. Š. autopsiją praėjus savaitei po patirtų sužalojimų jos kakle sužalojimų nerasta. Remiantis A. Š. lavono autopsijos duomenimis lytiniuose organuose šviežių sužalojimų nerasta. ( - ) ligoninėje ginekologinės apžiūros metu nurodyta, kad rasta “hymen srityje ties 5 val. yra šviežiai įtrūkę apie 3-4 mm”. Minėtas įtrūkimas mergystės plėvėje galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio (išžaginimo) metu (t. 1; b. l. 90-92).

26Kriminalistinių tyrimų centro raštas patvirtina, kad spermos, rastos ant A. Š. kelnaičių ir tampone su makšties turiniu genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys registre nurodyti: V. P., a.k. ( - ) (t.1, b.l. 119).

272012-09-17 DNR specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad ant A. Š. kelnaičių rastos spermos genotipas ir tampone su A. Š. makšties turiniu rastos spermos genotipas sutampa su V. P., a. k. ( - ), genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000002 % (t. 1; b. l. 125-126).

28Slapto sekimo protokolas patvirtina, kad kaltinamasis V. P. policijos areštinės kameroje 2012m. rugsėjo 13 d. kitam sulaikytajam asmeniui pasakoja apie įvykio esmines faktines aplinkybes (t. 1; b. l. 179-192).

292003-08-01 nukentėjusiosios M. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji M. Š. parodo kelią, kuriuo iš darbo ir į darbą “ ( - )” parduotuvėje vaikščiojo dukra A.: ( - ) g. šaligatviu, pereinančiu į grįstą pėsčiųjų taką, einantį tarp PC “ ( - )” ir vaikų darželio “ ( - )” tvoros kampo link ( - ) g. daugiabučių, iš kurių viename gyveno (t. 2; b. l. 5-12).

30Teismas nustatė tokias esmines nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes: įvykio vieta yra ( - ), vaikų darželio “ ( - )” teritorija, darželio teritorija yra aptverta 1 metro aukščio tvora, nukentėjusioji A. Š. buvo rasta darželio teritorijoje, buvo stipriai sumušta, buvo išžaginta, buvo rasta sperma nukentėjusios makštyje. Taip pat yra nustatyta svarbi aplinkybė: kad V. P. buvo atvykęs tuo metu į ( - ) ir gyveno pas dėdę.

31Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamojo V. P. duotus paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo pamokytas kriminalistų, vertina kaip gynybos priemonę siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas vadovaujasi kaltinamojo V. P. duotais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu 2012m. rugsėjo 14d. tyrėjui ir rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui ( t.1, b.l. 11-19), kur kaltinamasis išsamiai paaiškina esmines nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes.

32Kaltinamasis V. P. savo parodymų, kur jis pripažino ir patvirtino esmines faktines įvykio aplinkybes, paneigimą teisiamajame posėdyje aiškino, kad jam tas aplinkybes papasakojo kriminalistai, kad jį įtikino apkalbėti save, tikslu greičiau išeiti iš suėmimo. Tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia slapto sekimo protokolas, kur rugsėjo 13 dieną areštinės kameroje kitam sulaikytam asmeniui papasakoja esmines faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Ir tik rugsėjo 14 dieną apklausiamas tyrėjo jis išsamiai papasakoja nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes. Be to, parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis V. P. patvirtina nusikaltimo padarymo esmines faktines aplinkybes. Tai gi matyti, kad kaltinamasis pirmas papasakojo areštinės kameroje kitam sulaikytajam asmeniui, o tik paskui apklausiamas tyrėjo duoda parodymus dėl jo padaryto nusikaltimo.

33Kaltinamasis V. P. apklaustas 2012-09-14 išsamiai patvirtino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jis parodė, kad tai buvo 2001 m. Jam buvo 22 metai. Tuo metu laikinai gyveno pas dėdę ( - ) g. Ieškojo darbo. Draugavo su N. A., ji mokėsi prekybos - pramonės mokykloje, gyveno tos mokyklos bendrabutyje ( - ) ar ( - ) r. Tą vakarą buvo su N. Iš dėdės namų ją lydėjo į bendrabutį. Jai iki 22 val. reikėjo grįžti į bendrabutį. Tai buvo maždaug toks metas. Palydėjęs ėjo namo pas dėdę trumpesniu keliu per gyvenamųjų namų kiemus. Nuo bendrabučio ėjo ( - ) g. Prie ( - ) namo sutiko du virus, jų nepažinojo. Vienas buvo virš 40 m., kitas jo amžiaus. Jie paklausė, ar turi rūkyti. Atsakė, kad nerūko. Pradėjo kalbėti. Jie paklausė, gal išgert nori. Iš kišenės matėsi butelis degtinės, kitas turėjo didelį plastikinį butelį alaus. Jis sutiko išgerti su jais. Prieš tai lydint merginą išgėrė skardinę alaus. Jie pasiūlė paėjėti nuo kelio. Vienas įsipylė į vienkartinį indelį. Dar neišgėrus butelio degtinės, bendraujant įvyko žodinis konfliktas. Jaunesnis vaikinas jam sudavė per ausį. Jis pabėgo nuo jų link ( - ) mokyklos. ( - ) g. Kirto ( - ) g., per kiemus išėjo į ( - ) g. pro devyniaukščius. Ėjo link ( - ) g. Tas incidentas jį supykdė. Priėjo prie darželio kampo. Ėjo link “ ( - )” parduotuvės. Praėjo pusę darželio ir pamatė nuo ( - ) g. ateinančią jauną moterį. Kaip buvo apsirengusi nepastebėjo. Su ja susigretino. Ji jam buvo iš dešinės pusės. Prasilenkdamas jai kirto ranka, riešu į smakro sritį. Ji nugriuvo ant šono aukštielninka. Pradėjo šaukti. Bandė keltis. Jis vėl jai kirto ranka į pakaušį, ji tuo metu kėlėsi ant rankų ir kelių. Ji vėl krito. Tada jai sudavė smūgius ir rankomis ir kojomis visus. Smūgius jai sudavė gulinčiai, ji judėjo, ilgai reagavo į smūgius. Spardė, kol atsirado švokštimas. Tuo metu nurimo. Prieš tai ji ne žodžiais šaukėsi pagalbos, bet rėkė. Kai ji buvo bejėgiškos būklės, kilo mintis pasinaudoti bejėgiškumu ir kilo mintis patenkinti savo aistrą. Niekas jų nematė. Atėjo jai nuo galvos pusės. Bandė ją kelti ir patempti į nuošalesnę vietą. Ją paėmė už rankų ties alkūne. Ji atsirėmė į jo kojas, tada ją paėmė už pažastų ir nutemps iki darželio tvoros. Ją per tvorą pervertė į darželio teritoriją. Tvora apie 1 m aukščio. Jis peržengė tvorą. Ją kėlė ir vertė per tvorą. Jis jau buvo darželio viduje. Ją pervertė ant tvoros pilvu. Ėmė jai už kojų ir nuleido į darželio teritoriją. Paguldė ją ant nugaros. Atsegė kelnių segtuką ir kelnes kartu su kelnaitėmis nusmaukė iki kelių. Sau irgi atsisegė kelnes, pradėjo įvesti lytinį organą, bet tokioje padėtyje nepavyko. Ją pavertė ant šono. Iš nugaros pusės su rankos pagalba įvedė lytinį organą. Atliko lytinį aktą. Viskas vyko apie 10 min. Spermą nuleido į jos vidų. Jis apsimovė kelnes ir ją ten paliko. Lytinio akto metu ji buvo gyva, nes kvėpavo ir retkarčiais sudejuodavo. Viršutinė jos rūbo dalis buvo slidesnės medžiagos audinio. Neatsimena, ar lietė jos krūtis. Jis nebandė jos nurengti. Galėjo paliesti jos krūtinę. Buvo ruduo. Ji buvo su kažkokia bliuzele ir viršutiniu drabužiu. Jis nepastebėjo, kad ji būtų turėjusi kokį nešulį. Rankinės pas ją nematė. Po įvykio sugrįžo pas dėdę į namus ( - ) g. Jautėsi apsvaigęs, nuėjo miegoti. Ryte pabudo ir suvokė, ką padarė. Niekam apie tai nepasakojo. Gal po 2 dienų iš dėdės ir dėdienės išgirdo, kad buvo išprievartauta moteris. Jis išvažiavo į kaimą ir nežinojo tos moters likimo. Kad ta moteris mirė, sužinojo tik kai jam pareiškė įtarimą. Ant moters veido kraujo nematė. Ant jo rūbų kraujo nebuvo, tik kelnės žolėtos. Nepamena, ar iš karto išskalbė drabužius. Jis buvo piktas dėl ankstesnio įvykio ir pyktį išliejo ant tos moters, kad be reikalo gavo į galvą. Jo suduoti smūgiai buvo stiprūs. Moters plaukai buvo ilgesni nei iki pečių. Ji galėjo būti apie 170 cm . Ji nebuvo smulki – buvo vidutinio kūno sudėjimo.. Akių spalvos nepamena. Apsirengusi lyg tai švarkeliu, kuris buvo neužsegtas, ir nestoras rūbas po švarkeliu. Buvo tamsių spalvų. Kelnių audinio nepamena, diržo irgi nepamena, ar buvo. Kelnių sagą pamena, o ar buvo užtrauktukas – nepamena. Pirmas smūgis buvo į smakrą, antras į pakaušį, po to kojomis ir rankomis sudavė daug smūgių į viršutinę kūno dalį, kad nuramintų jos rėkimą. Mušdamas moterį palengvėjimo nejautė. Pirmus penkerius metus tą atvejį prisimindavo, kamavosi, įvykis jam stovėjo akyse. Po to kai sukūrė šeimą apsimiršo. Kai po smurto šeimoje atvejo paėmė DNR tyrimą, suprato, kad atėjo laikas mokėti už savo klaidas. Per šitą laiką bandė atgaminti įvykius. Ką gali atsiminti, papasakojo nuoširdžiai. Jokių moters daiktų neėmė ir namo neparsinešė. Moteris nesigynė, bet bandė išvengti smūgių.

34Liudytojas S. P. patvirtino, kad 2001 metais pas jį atvažiavo brolio sūnus V. P., kurį priėmė gyventi ir gyveno iki rudenio. Liudytoja N. J. taip pat patvirtino, kad 2001 m. vasarą ir rudenį draugavo su V. P., vakarais su juo susitikinėdavo. Tai gi, liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2001 metais įvykio metu gyveno ( - ).

35Nustatyta, kad kaltinamasis V. P. po padaryto nusikaltimo greitai išvažiavo į kaimą pas savo tėvą.

36Ikiteisminio tyrimo medžiaga ( byla) patvirtina, kad buvo atliekamas tyrimas ir ieškoma įtariamų asmenų, tačiau ekspertizių išvados nepatvirtindavo DNR tapatybės rastos spermos įvykio vietoje su įtariamųjų DNR.

37Tik 2012 metais kaltinamojo V. P. dėl galimai panaudoto smurto šeimoje buvo paimtas DNR mėginys tyrimui. Po V. P. DNR tyrimo buvo nustatyta, kad spermos, rastos ant A. Š. kelnaičių ir tampone su makšties turiniu genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys registre nurodyti: V. P..

38Atlikus DNR tyrimą, specialistas davė išvadą, kad ant A. Š. kelnaičių rastos spermos genotipas ir tampone su A. Š. makšties turiniu rastos spermos genotipas sutampa su V. P., a. k. ( - ), genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000002 %. Kaltinamasis V. P. niekaip negalėjo paaiškinti, kaip jo sperma atsirado ant nukentėjusios A. Š.. Taigi, teismas daro išvadą, kad ši specialisto išvada visiškai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis save apkalbėjo. Vertinant kaltinamojo parodymus, duotus 2012m. rugsėjo 14 d. ir 17d., kur jis smulkiai parodo nusikaltimo esmines faktines aplinkybes, bei byloje nustatytomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad tik asmuo pats dalyvavęs įvykyje gali taip patvirtinti esmines faktines aplinkybes.

39Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį V. P. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą.

40Teisminėje praktikoje nustatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. mirė 2001-spalio 17d. nuo galvos traumos, kuri pasireiškė kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse-momeninėje skiltyse, į smegenų skilvelius. Galvos sužalojimų visuma šiuo atveju vertintina sunkiu sveikatos sutrikdymu, mirties priežastimi tapo mechaninis galvos smegenų pažeidimas.

41Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės rodo, kad buvo suduota į galvos sritį ne specialiai pritaikytu įrankiu atimti gyvybę, o suduodant kumščiais ir spardant ir mirtis įvyko nuo galvos traumos, pasireiškusiu kraujo išsiliejimu smegenyse po keleto dienų.

42Kaltinamojo V. P. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 129 str. 2d. 8p. kaip nužudymas iš chuliganiškų paskatų. Kadangi kaltinamasis V. P. patvirtino, kad nukentėjusiąją mušė išliedamas pyktį. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip tik tokios aplinkybės buvo nustatytos šioje byloje. Jau buvo aptarta, kad kaltinamasis neturėjo jokios priežasties prieš nukentėjusiąją panaudoti fizinį smurtą, jis tiesiog staiga pradėjo mušti nukentėjusiąją išliedamas savo pyktį. Kaltinamasis taip elgėsi ne dėl asmeninių paskatų, o tik dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams. Tai akivaizdžiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis smogia moteriai iš pasalų, ir nukentėjusiajai nukritus, ją daužo kumščiais ir spardo. Šios aplinkybės patvirtina ir tai, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų chuliganiškas paskatas.

43Kaltinamajam V. P. kėslas išžaginti nukentėjusiąją kilo po padarytų sunkių sužalojimų, dėl kurių nukentėjusioji buvo bejėgiškoje būklėje. Dėl išžaginimo nukentėjusiosios byla nutraukta ikiteisminio tyrimo metu suėjus senaties terminui.

45

46Bausmės skyrimas

48Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

49Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, jis padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

50Kaltinamojo V. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą, kur charakterizuojamas patenkinamai.

51Skiriant bausmę V. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat į tyčios formą – nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, todėl jam skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas didesnis už bausmės vidurkį.

52Dėl LR Baudžiamojo Kodekso 3 str. nuostatų taikymo

53Kaltinamasis V. P. nusikaltimą padarė 2001 metais galiojant 1961 metų Baudžiamajam kodeksui. Šio BK 49 straipsnis nustatė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties nuostatas. Pirmos dalies 4 p. buvo nustatyta dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba laisvės atėmimo bausmė. Todėl, teismas vadovaujasi šiomis nuostatomis ir nepripažįsta esant galima taikyti senatį kaltinamajam V. P..

54Kvalifikuojant kaltinamojo V. P. nusikalstamą veiką, yra taikomas LR Baudžiamojo Kodekso 2000 m. rugsėjo 26d. Įstatymo, įsigaliojusio 2003-05-01 redakcija, kadangi 129 str. 2d. sankcijoje numatyta žemutinė riba yra 8 metai laisvės atėmimo bausmė, o 1961 metų baudžiamojo kodekso 105 str. žemutinė sankcijos riba 10 metų.

55Dėl civilinio ieškinio

57Valstybinė ligonių kasa pareiškė 4138 Lt civilinį ieškinį atlyginti gydymo išlaidas. Ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

58Valstybinio socialinio draudimo fondas pareiškė 88 600 litų civilinį ieškinį žalai atlyginti. Ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

59Nukentėjusioji M. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6804 litų turtinės ir 300 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. 1.16-17).

60Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 6804 litų turtinės žalos (laidojimo išlaidos) pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas pilnai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Todėl priteistina 6804 litų turtinei žalai atlyginti.

61Be to, nukentėjusioji prašo priteisti 300 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

62Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

63Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

64Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl kaltinamojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos žuvo jaunas žmogus - dukra A. Š.. Liudytojų parodymais nustatyta, kad buvo labai artimas emocinis dvasinis ryšys. Nukentėjusioji rūpinosi tėvais. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į kaltės formą. Asmeniui veikiant tyčia, tai yra siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

65Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Vis dėlto pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008; Nr.2K-653/2007, 2K-49/2008, 2K-298/2008. 2K-517/2008).

66Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 300 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, nukentėjusios M. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai. Nukentėjusiajai priteistina 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

67Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,

Nutarė

69V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 dalies 8 punkte ir jį nubausti laisvės atėmimu penkiolika metų.

70Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

71Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013m. birželio 11 d.

72Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-09-05 iki 2013-06-11.

73Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

74Priteisti iš V. P. nukentėjusiajai M. Š. - 6804 litus turtinės žalos atlyginimo ir 200 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

75Daiktinius įrodymus : 1.

76A. Š. drabužiai : bliuzonas - lietpaltis, švarkelis, marškinėliai, kelnės, liemenėlė, kelnaitės, puskojinės, 1 pora batų; tamponas su A. Š. makšties turiniu, jos kraujo pavyzdys; iš įvykio vietos paimta A. Š. kosmetinė piniginė, kosmetiniai reikmenys; įtariamojo V. P. seilių ėminys; 7 CD su garso įrašais - supakuota į vieną popierinę dėžę Nr. 1. - saugoma Alytaus aps. VPK Logistikos skyriuje (t.1; b.l. 56) 2.

77Pavyzdžiai lyginamajam DNR tyrimui: E. J., E. B., G. B., V. M., E. Č., Ž. K., S. M., V. T., R. V., A. S., R. T., R. T., A. B., D. K., Ž. Ž., A. R., D. D., D. A., G. Z., V. K., G. D., R. Č., E. S., O. G., M. A., V. M., R. R., V. V., V. K., A. P., R. K., R. P., A. J., L. U., R. S., S. Č., A. S., R. B., A. U., V. V., V. J., T. J., R. D., S. M., R. Z., M. V., R. J. G., D. B., R. B., L. L., M. A., A. Š., A. U., K. B., V. T., A. Š., R. R., N. G., I. G., R. D., P. B., R. Ž., R. R., S. P., A. L., A. R., G. P., V. Č., A. D., G. J., V. V., J. V., E. Š., D. R., V. S., R. Š., V. D., R. V., A. R., A. M., D. B.; nagų priežiūros rinkinys rudame futliare – supakuota į vieną popierinę dėžę Nr. 2 - saugoma Alytaus aps. VPK Logistikos skyriuje (t.1; b.l. 56) 3.

78Pavyzdžiai lyginamajam DNR tyrimui: E. Š., M. R., T. L., A. K., A. R., Ž. K.; vokas su lipnia juosta su mikrodalelėmis – supakuota į vieną popierinę dėžę Nr. 3 - saugoma Alytaus aps. VPK Logistikos skyriuje (t.1; b.l. 56) 4.

79S. M. lyginamasis DNR pavyzdys, vaizdajuostė – supakuota į vieną popierinę dėžę Nr. 4 - saugoma Alytaus aps. VPK Logistikos skyriuje (t.1; b.l. 56). 5.

80Pavyzdžiai lyginamajam DNR tyrimui : V. B., N. M., D. R., V. N.- 1 popierinis vokas Nr.5 - saugoma Alytaus aps. VPK Logistikos skyriuje (t.1; b.l. 56). – sunaikinti kaip beverčius nuosprendžiui įsiteisėjus.

81Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. V. P., gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. V. P. 2001 m. spalio 10 d., apie 23.50 val., ( - ), apie... 5. Įrodymai ir jų vertinimas... 7. Kaltinamasis V. P. kaltu dėl nužudymo neprisipažino ir... 8. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P., kai jam buvo... 9. Nors kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažįstą, jo... 10. Liudytoja V. D. parodė, kad yra nužudytosios sesuo.... 11. Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamasis sūnėnas,... 12. Liudytoja D. K. parodė, kad nužudytoji 13. Liudytoja D. G. parodė, kad teko kartu dirbti su... 14. Liudytoja F. K. parodė, kad A. Š.... 15. Liudytoja N. S. parodė, kad A. Š.... 16. Liudytoja N. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta,... 17. Liudytoja V. S. parodė, kad 2001 m. brolis V. išvyko... 18. 2012-09-21 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti kaltinamojo 19. 2001-10-11, 2003-08-01 įvykio vietos apžiūrų protokoluose užfiksuota... 20. 2001-10-11 išėmimo protokolu iš ( - ) aps. S. K.... 21. 2001-10-22 ir 2001-10-23 daiktinių įrodymų apžiūrų protokoluose... 22. 2001-11-10 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 1135 konstatuojama, kad 23. Gydymo stacionare ligos istorijos išrašas patvirtina, kad buvo apžiūrėta... 24. 2001-10-24 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 113 nustatyta, kad tampone,... 25. 2001-10-24 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad... 26. Kriminalistinių tyrimų centro raštas patvirtina, kad spermos, rastos ant 27. 2012-09-17 DNR specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuojama, kad ant 28. Slapto sekimo protokolas patvirtina, kad kaltinamasis V. P.... 29. 2003-08-01 nukentėjusiosios M. Š. parodymų patikrinimo... 30. Teismas nustatė tokias esmines nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes:... 31. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.... 32. Kaltinamasis V. P. savo parodymų, kur jis pripažino ir... 33. Kaltinamasis V. P. apklaustas 2012-09-14 išsamiai... 34. Liudytojas S. P. patvirtino, kad 2001 metais pas jį... 35. Nustatyta, kad kaltinamasis V. P. po padaryto nusikaltimo... 36. Ikiteisminio tyrimo medžiaga ( byla) patvirtina, kad buvo atliekamas tyrimas... 37. Tik 2012 metais kaltinamojo V. P. dėl galimai panaudoto... 38. Atlikus DNR tyrimą, specialistas davė išvadą, kad ant A.... 39. Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas... 40. Teisminėje praktikoje nustatyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės... 41. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi faktinės bylos aplinkybės... 42. Kaltinamojo V. P. nusikalstama veika kvalifikuota... 43. Kaltinamajam V. P. kėslas išžaginti nukentėjusiąją... 45. ... 46. Bausmės skyrimas... 48. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P.,... 49. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies... 50. Kaltinamojo V. P. baudžiamąją atsakomybę... 51. Skiriant bausmę V. P. atsižvelgiama į tai, kad jis... 52. Dėl LR Baudžiamojo Kodekso 3 str. nuostatų taikymo... 53. Kaltinamasis V. P. nusikaltimą padarė 2001 metais... 54. Kvalifikuojant kaltinamojo V. P. nusikalstamą veiką,... 55. Dėl civilinio ieškinio... 57. Valstybinė ligonių kasa pareiškė 4138 Lt civilinį ieškinį atlyginti... 58. Valstybinio socialinio draudimo fondas pareiškė 88 600 litų civilinį... 59. Nukentėjusioji M. Š. pareiškė civilinį ieškinį... 60. Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 6804 litų turtinės... 61. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti 300 000 litų neturtinei žalai... 62. Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms,... 63. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 64. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 65. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250... 66. Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į... 67. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. - 308 str.,... 69. V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą... 70. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 71. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013m.... 72. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo... 73. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo... 74. Priteisti iš V. P. nukentėjusiajai M.... 75. Daiktinius įrodymus : 1.... 76. A. Š. drabužiai : bliuzonas - lietpaltis, švarkelis, marškinėliai,... 77. Pavyzdžiai lyginamajam DNR tyrimui: E. J., 78. Pavyzdžiai lyginamajam DNR tyrimui: E. Š., 79. S. M. lyginamasis DNR pavyzdys, vaizdajuostė – supakuota į vieną... 80. Pavyzdžiai lyginamajam DNR tyrimui : V. B., 81. Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt...