Byla 2A-277-485/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant pareiškėjams A. D., J. D., jų atstovei advokatei Albinai Cirulienei, pareiškėjai Ž. Č., pareiškėjų atstovei adv. Dianai Višinskienei, suinteresuotam asmeniui L. D. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Č., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-660/2008 pagal pareiškėjų A. D. ir J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities VMI, Mečislovui J. D., J. D., Č. D., Lionginai A. T., J. J. teisių perėmėjai Ž. Č., V. Č., L. D., M. P., ir pagal pareiškėjų V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. ir J. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2Pareiškėjai A. D., J. D. patikslintu pareiškimu (t. 1, b. l. 46) turto paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad jie priėmė po motinos L. D., mirusios 2001-07-12, likusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Nurodo, kad 2001-07-12 mirė jų motina L. D.. Iki motinos mirties pareiškėjai gyveno kartu su motina tame pačiame name, adresu ( - ) ir vedė bendrą ūkį. Mirus motinai pradėjo naudotis motinai priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, žemės ūkio padargais. Po motinos mirties pareiškėjai nesikreipė į Jonavos rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nes buvo įsitikinę, kad palikimą po motinos mirties faktiškai priėmė, nes kokį tik turėjo jų motina smulkų kilnojamąjį turtą pareiškėjai jį pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties. 2007 m. pavasarį iš žemėtvarkos skyriaus buvo pranešta, kad baigiami tvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai motinos vardu ir būtina pateikti paveldėjimo liudijimą po motinos mirties. Dėl minėto dokumento kreipėsi į notarų biurą, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą pagal įstatymą, kadangi šiems veiksmui atlikti praleido įstatymų nustatytą terminą ir pasiūlė dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo (kad galėtų gauti paveldėjimo teisės dokumentus į nekilnojamąjį turtą kadangi L. D. Kauno apskrities valdytojo 1996-08-30 sprendimu Nr. 46-3607 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,50 ha žemės ( - ) (t. 1, b.l. 9-12)) kreiptis į teismą. Suinteresuoti asmenys, pareiškėjų broliai ir seserys, t. y. V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J., M. P. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po motinos mirties nepriėmė.

3Pareiškėjai V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J., M. P. turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė po motinos L. D., mirusios 2001-07-12, likusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Nurodo, kad per trijų mėnesių laikotarpį neįteikė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo, nors faktiškai palikimą – motinos asmeninius daiktus, relikvijas, baldus, žemės padargus – priėmė.

4Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu nutarė pareiškėjų A. D. ir J. D. pareiškimą tenkinti. Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a.k. ( - ) ir J. D., a.k. ( - ) priėmė po L. D., mirusios 2001-07-12, likusį palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjų V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. pareiškimą atmesti. Nurodė, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. D. ir J. D. gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name, kurį 1992-06-15 jiems dovanojimo sutartimi perleido jų motina L. D. (t. 1, b.l. 21), ir kartu su motina vedė bendrą ūkį. Pareiškėjų motina L. D. mirė 2001-07-12, akto įrašo Nr. 201 (t. 1, b. l. 5). Jonavos rajono l-ojo notarų biuro 2007-09-04 pažyma Nr. 1148 nustatoma, kad notarų biure paveldėjimo byla po L. D., mirusios 2001-07-12, mirties nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta (t. 1, b. l. 100). Jonavos rajono Savivaldybės administracijos Dumsių seniūnijos 2007-02-20 pažyma Nr. 14 nustatoma, kad L. D. gyveno ir buvo registruota ( - ). Kartu su ja gyveno ir po jos mirties tebegyvena sūnūs J. D. ir A. D. (t. 1, b. l. 28). Byloje nustatyta, kad pareiškėjai A. D. ir J. D. po motinos mirties priėmėjos turtą kaip palikimą: naudojosi, valdė ir disponavo likusiu po motinos mirties turtu - vežimu, žemės ūkio padargais, kitais jai priklausančiais daiktais, tvarkė, dirbo žemę, į kurią atkuriama nuosavybė, naudojosi ja kaip ganykla, t.y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje V.Z. v. A. J., bylos N. 3K-3-86/2007, pareiškėjų V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėja Ž. Č., M. P. po motinos mirties paimtus dalį daiktų (drabužius, nuotraukas, buities daiktus), nelaikė kaip palikimo priėmimo pradedant jį valdyti, kadangi palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Pareiškėjų talkininkavimas, pagalba savo artimiesiems vertintinas kaip jų geros valios pasireiškimas, tačiau nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui konstatuoti. Pareiškėjai V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., Ž. Č., M. P. nurodė, kad apie tai, jog motinai L. D. 1996 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities valdytojo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,50 ha žemės( - ), jiems tapo žinoma 2007-05-25, kai pareiškėjai Jonas ir A. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ši aplinkybė nėra reikšminga nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė po motinos likusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, kadangi kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti vienu iš įstatymo numatytų būdu ir laikoma, kad jis yra priėmęs jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas (CK 5.50 str.). Tokiu būdu byloje yra įrodyta, kad A. D. ir J. D. priėmė po motinos L. D., mirosios 2001-07-12, likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas turint tikslą įgyvendinti paveldėjimo teisę (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

5Pareiškėjai V. Č., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėja Ž. Č., M. P. apeliaciniu skundu (b. l. 155-162) prašė patenkinti pareiškėjų V. Č., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. apeliacinį skundą ir panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-660/2008 dalyje, kuria teismas atmetė pareiškėjų V. Č., Mečislovo J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. pareiškimą bei patenkinti pareiškėjų V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. D., a.k. ( - ) 2001 m. liepos 12 d. mirties palikimą priėmė pareiškėjai V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėja Ž. Č., M. P.. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė lakonišką, nemotyvuotą teismo sprendimą, taip pat priimtame sprendime netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teises normas ir jas pažeidė. Nesilaikė LR CPK 270 str. teismo sprendimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra ištirtas bei neįvertintas nei vienas įrodymas, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. J. D. patvirtino, kad po motinos L. D. mirties liko gyventi su motina tik brolis Antanas, kuris su ja ir vedė bendrą ūkį. Šie parodymai papildo pareiškėjų V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. parodymus apie tai, kad po motinos, L. D. mirties, palikimas, kurį pareiškėjai galėjo priimti buvo tik motinos asmeniniai daiktai, rūbai, relikvijos. Kitą turtą- medinį namą su rūsiu ir dviem priestatais, daržine ir kt., esantį ( - ), pareiškėjų motina L. D. dar iki mirties 1992 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartimi padovanojo J. D. ir A. D.. (b.1.21). Šias aplinkybes papildomai patvirtina VĮ „Registrų centras" pažymėjimas, iš kurio matyti, kad L. D. vardu yra registruotas minėtas nekilnojamasis. Visas aukščiau paminėtas L. D. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas atsirado po L. D. mirties. Aplinkybes apie palikimo priėmimo faktą, patvirtino ir suinteresuotas asmuo Č. D., kuris paaiškino, kad žemė turi būti padalinta visiems, ji yra bendra, kad pastarasis nežino kas ką priėmė, nes nebuvo ką priimti, bet visi dirbo žemę kai atkėlė ganyklą. Šiuos suinteresuoto asmens parodymus patvirtina VĮ „Registrų centras" pažymėjimas apie tai, kad L. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus, Bartonių k. , Jonavos rajone, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Ž. Č., A. D., V. Č., M. P., J. D., M.J. D., J. D., L. A. T., Č. D., L. D.. Pažymėtina, kad teismo motyvuojamojoje dalyje, nei suinteresuoto asmens Č. D., nei pareiškėjo J. D. parodymai nebuvo vertinami juos pripažįstant ar atmetant. Teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojos O. D. parodymų. Būtent liudytoja, O. D., teismo posėdžio metu (2008 m. birželio 05 d.) teismo posėdyje patvirtino, kad visi buvo labai draugiški, dirbo Bartonyse, Dumsiuose, visi kartu dėjo laidojant, jog asmeniškai ji pasiėmė kelis daiktus. Taip pat ir kiti pareiškėjai paėmė motinos daiktų. Šie parodymai patvirtina faktą, kad po L. D. 2001 m. liepos 12 d. mirties, palikimu rūpinosi visi pareiškėjai, geranoriškai pasidalino ūkio reikmenis, ginčo dėl motinos palikimo niekada nebuvo. Be to, išanalizavus Dumsių seniūnijos atstovų - seniūno ir darbuotojos, ruošusios oficialų dokumentą, parodymus, akivaizdu, kad šis dokumentas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu byloje, nes pažyma surašyta pažeidžiant LR Vietos savivaldos įstatyme nustatytas seniūnijoms priskirtas kompetencijos ribas, pažyma surašyta iš duomenų, kuriuos įrašyti paprašė pažymą užsakę asmenys, o būtent - pareiškėjai J. D. ir A. D.. Nors pažymoje nurodyta, kad palikimą laike šešių mėnesių priėmė J. ir A. D., duodant parodymus teisme, liudytoja M. patvirtino, kad su motina gyveno tik A. D.. Liudytojas A. P. patvirtino, kad palikimo atsiradimo metu seniūnu nedirbo, apie palikimo priėmimo faktą nieko negali pasakyti, pažymas parašo tokias, kokių paprašo žmonės. Liudytojų parodymų prieštaravimas su oficialiu rašytiniu dokumentu teismo sprendime neaptartas ir nemotyvuotas. Taigi, įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą, šiuo atveju teismas šių faktų buvimo ar nebuvimo nesprendė.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai A. D. ir J. D. prašo netenkinti apeliacinio skundo, Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė LR CPK 270 str. keliamų reikalavimų. Teismo sprendime išanalizuoti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, nurodyta, kokiu pagrindu ir kokios aplinkybės laikomos nustatytomis. Apeliantų teiginys, kad teismo sprendimas yra lakoniškas ir nemotyvuotas, yra neteisingas ir nepagrįstas. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi LR CK 5.50 str. 1 d., 5.50 str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. reikalavimais. Teismo išvada, jog pareiškėjai A. D. ir J. D. po motinos mirties priėmėme jos turtą kaip palikimą: naudojomės, valdėme, disponavome likusiu po jos mirties turtu - vežimu, žemės ūkio padargais, kitais jai priklausančiais daiktais, tvarkėme, dirbome žemę, į kurią atkuriama nuosavybės teisė, naudojomės ja kaip ganykla, t.y. atlikome aktyvius veiksmus atitinka byloje surinktiems įrodymams, įrodyta A. D. ir J. D. paaiškinimais, kurie nėra paneigti, liudytojų A. P., Z. M., parodymais, Jonavos rajono Dumsių seniūnijos pažyma 2007-02-20. Pareiškėjai A. D. ir J. D. kartu viename name gyveno su motina, ja rūpinomės iki mirties, kartu pirko ir naudojosi arkliu, žemės ūkio padargais, dirbo žemę, esančią prie namo, su motina vedėme bendrą ūkį. Po motinos mirties abu naudojosi minėtais daiktais, dirbome žemės sklypą ir naudojomės ganykla, į kurią atkuriama nuosavybės teisė. Pareiškėjų V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. parodymai apie tai, kad po motinos mirties jie priėmė kaip palikimą kai kuriuos rūbus, daiktus ir relikvijas nėra pagrįstas įrodymais. Apeliantai, mirus motinai, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais įpėdinis išreiškia valią palikimą priimti, nes palikimas negali būti priimtas tylėjimu ar neveikimu. Kai kurių daiktų, priklausiusių mirusiajai, paėmimas negali būti laikomas palikimo priėmimu. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių daiktų, relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba jų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų sutikimu. Po motinos mirties praėjus 4 savaitėms jokių jos turto dalybų nebuvo, visi motinai priklausę kilnojamieji daiktai liko pas pareiškėjus J. D. ir A. D., nes jie gyveno kartu su motina ir bendrai naudojosi kilnojamaisiais daiktais ir padargais. Pareiškėjų teiginys, kad jie po motinos mirties įgijo jos asmeninių daiktų yra neteisingas. Liudytojos O. D. parodymai dalyje, kad pareiškėjai paėmė po motinos mirties kai kuriuos jos daiktus nėra teisingi. Motina iki mirties buvo padovanojusi pareiškėjams A. D. ir J. D. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, kurie motiną prižiūrėjo iki mirties ir po mirties priėmė palikimą kilnojamuosius daiktus, pradėdami faktiškai juos valdyti. Pareiškėjų teiginys, kad jie po motinos mirties dalyvavo talkoje atliekant kai kuriuos darbus žemės sklype negali būti vertinama kaip palikimo priėmimas pradėjus faktiškai jį valdyti. Faktiškai talkoje yra buvęs tik J. D., kiti pareiškėjai talkose nedalyvavo. Liudytoja O. D. kartu su savo vyru J. D. yra tik dalyvavusi talkose dirbant žemės ūkio darbus esant gyvai motinai ir po jos mirties.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas ( CPK 320 str. ). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-10-28 Jonavos rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų A. D. ir J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities VMI, Mečislovui J. D., J. D., Č. D., Lionginai A. S., J. J. teisių perėmėjai Ž. Č., V.Č., L. D., M. P. ir pagal pareiškėjų V. L., Mečislovo J. D. , J. D. L. A. S. , J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., J. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Minėtos dienos teismo sprendimu pareiškėjų A. D. ir J. D. pareiškimas buvo patenkintas, o pareiškėjų V. L., M.J. D. , J. D. L. A. S. , J. J. teisių perėmėjos Ž. Č., M. P. pareiškimas buvo atmestas ( t. 2, b. l. 145-148 ).

10Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė lakonišką ir nemotyvuotą teismo sprendimą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra ištirtas bei įvertintas nei vienas įrodymas, kurių pagrindu teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl nustatytų byloje faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas laikėsi LR CPK 185 str. reikalavimų, byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių , kurios buvo įrodinėjamos proceso metu , išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, pagrįstai rėmėsi LR CK 5.50 str. 1 d., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. reikalavimais. Įstatymas numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( LR CK 5.50 str. 1 d. ).

11Kaip nustatyta byloje, pareiškėjai A. D. ir J. D. po motinos mirties priėmė jos turtą kaip palikimą : naudojosi, valdė ir disponavo likusiu po motinos mirties turtu – vežimu, žemės ūkio padargais, kitais jai priklausančiais daiktais, tvarkė, dirbo žemę, į kurią atkuriama nuosavybė, naudojosi ja kaip ganykla, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo.

12Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nes 2008-06-05 teismo posėdžio metu pareiškėjas J. D. pasakė – „ aš jokio palikimo nepriėmiau... palikimą faktiškai priėmė brolis Antanas..“ .. „ brolis Antanas su mama gyveno 20 metų, vedė bendrą ūkį. Visi bendrai tvarkė. Aš su mama bendro ūkio nevedžiau, tačiau kartu pirkome padargus, vežimą, kad galėtų dirbti žemę Bernatonių kaime, pirkome arklį“. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas J. D. paaiškino, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis neteisingai suprato jam užduotą klausimą, todėl į jį atsakė netiksliai. Iš tikrųjų, jis ir brolis gyveno kartu su motina, vedė bendrą ūkį, kartu pirko arklį, vežimą, kitus ūkio padargus, kartu dirbo žemę. Po motinos mirties šį turtą priėmė kartu su broliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

13Be to, apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojos O. D. parodymų. Ji 2008-06-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmeniškai pasiėmė du naktinius marškinius, jos vyras paėmė mamos nuotrauką. J. J. paėmė megztinį. M. P. paėmė sukneles. Jų nuomone, tai patvirtina, kad ir jie po motinos mirties palikimą priėmė. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta visiškai nepagrįstu, nes pirmosios instancijos teismas savo sprendime dėl šių aplinkybių pasisakė ( t. 2, b. l. 148 ). LR Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Tam , kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą ( LR AT 2005-03-05 nutartis , civ. byla Nr. 3K-3-86/2007). Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

14Be to, apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateikta Jonavos rajono administracijos Dumsių seniūnijos 2007-02-20 pažyma Nr. 14 ( t. 1, b. l. 28 ) , kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, negali būti vertinamas kaip tinkamas ir oficialus rašytinis įrodymas , nes šia pažyma buvo nepagrįstai ir prieštaraujant LR Vietos savivaldos įstatymui, patvirtinti niekuo nepagrįsti faktai , nurodant apie tai, kad „ kartu su ja gyveno ir buvo registruoti ir po jos mirties tebegyvena sūnūs : J. D. ir A. D.. Palikimą laike šešių mėnesių priėmė ir valdo J. D. ir A. D.“. Minėtą pažymą pasirašė seniūnas A. P..

15Jis 2008-10-15 tesmo posėdyje patvirtino, kad vietos savivaldos įstatymas nenumato seniūnui teisės išduoti tokio pobūdžio pažymos.

16Taip pat patvirtino, kad nežino kokį palikimą priėmė A. ir J. D.. Pažymas parašo tokias, kokių prašo žmonės.

17Liudytoja Z. M. tame pačiame teismo posėdyje ,t. y. 2008-10-15 paaiškino, kad 2007-02-20 pažymą išdavė pagal ūkinėje knygoje esančius duomenis.

18Jai yra žinoma. kad A. D. ir J. D. liko gyventi su tėvais, palikimu priėmė tėvų namus.

19Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjų pareiškimą ir priimdamas jiems palankų teismo sprendimą, kartu rėmėsi ir minėtu įrodymu, t. y. 2007-02-20 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Dumsių seniūnijos seniūno pažyma ( t. 2, b. l. 148 ). Tačiau net pripažįstant šį apeliantų apeliacinio skundo argumentą pagrįstu, jis atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų ir surinktų įrodymų visetą, nepaneigia priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

20Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų nepadarė, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

22apeliacinį skundą atmesti.

23Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos pirmininko

25Algirdo Remeikos

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Pareiškėjai A. D., J. D. patikslintu pareiškimu (t. 1, b. l. 46) turto... 3. Pareiškėjai V. Č., M. J. D., J. D., L. A. T., J. J., M. P. turto... 4. Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu nutarė... 5. Pareiškėjai V. Č., J. D., L. A. T., J. J. teisių perėmėja Ž. Č., M. P.... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai A. D. ir J. D. prašo... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-10-28 Jonavos rajono... 10. Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 11. Kaip nustatyta byloje, pareiškėjai A. D. ir J. D. po motinos mirties priėmė... 12. Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 13. Be to, apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 14. Be to, apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pateikta Jonavos... 15. Jis 2008-10-15 tesmo posėdyje patvirtino, kad vietos savivaldos įstatymas... 16. Taip pat patvirtino, kad nežino kokį palikimą priėmė A. ir J. D.. Pažymas... 17. Liudytoja Z. M. tame pačiame teismo posėdyje ,t. y. 2008-10-15 paaiškino,... 18. Jai yra žinoma. kad A. D. ir J. D. liko gyventi su tėvais, palikimu priėmė... 19. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjų... 20. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro... 21. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos... 22. apeliacinį skundą atmesti.... 23. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti... 24. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos pirmininko... 25. Algirdo Remeikos...