Byla 2-240/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E.P. ir R.P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-1476-34/2006 pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondas ieškinį atsakovams I.K., L.M., R.M., R.P., E.P., dėl neteisėta veika padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų I.K., L.M., R.M., R.P., E.P. solidariai 315 583,43 Lt nuostolių atlyginimui dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų savavališkai užvaldant valstybei nuosavybės teise priklausantį negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų visą turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, nekilnojamąjį, kilnojamąjį, pinigines lėšas, bei lėšas esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises ir kitą turtą, ne mažesnei nei ieškinio sumai bei uždrausti šiuo turtu disponuoti (turtą aprašant bei įrašant viešuosiuose registruose draudimą dėl nuosavybės teisės perleidimo), sudaryti bet kokio pobūdžio sandorius dėl tokio turto perleidimo ar perdavimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo. Nurodė, kad atsakovai vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ignoruoja antstolio raginimus, neatsižvelgia į ieškovo raginimus ir pretenzijas. Atsižvelgiant į ieškinio sumą, abejotina, kad atsakovai gera valia vykdys jiems galimai nepalankų teismo sprendimą. Todėl, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovams bus palikta teisė laisvai disponuoti savo turtą ir/ar likusio atsakovų turto yra/liktų mažiaus už ieškinio sumą, būsimas teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartimi areštavo atsakovams I.K., L.M., R.M., R.P., E.P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 315 583,43 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, nesant turto ar esant jo nepakankamai areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu VĮ Valstybės turto fondu. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo VĮ Valstybės turto fondo nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinio suma yra didelė – 315 583,43 Lt, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p.).

5Atsakovai E.P. ir R.P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį iš dalies pakeisti – panaikinti atsakovų E.P. ir R.P. atžvilgiu viso jų turto areštą, taikant jų turto atžvilgiu kitą laikinąją apsaugos priemonę – neidentifikuoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) areštą. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą ekonomiškumo principą. Teismas nutartimi areštavo visą atsakovų E.P. bei R.P. turtą, neatsižvelgdamas, kad draudimas disponuoti turtu atsakovams atims galimybę ne tik perleisti turtą, bet ir gauti naudą disponuojant turtu, taip pat atsakovai patirs ir išlaidas minėto turto išlaikymui.

72. Pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės yra neproporcinga ieškinio užtikrinimo priemonė bei pažeidžia teisingumo principą, kadangi visas atsakovų turtas yra žymiai didesnės vertės, nei prašoma užtikrinti suma. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti į teisingumo principą, kuris neleidžia varžyti skolininko interesus labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui pasiekti. Atsakovai E.P. ir R.P. turi neidentifikuoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bei kito turto, kurio vertė kartu su atsakovei L.M. priklausančia dalimi yra 1 400 000 Lt. Nors nurodytas turtas yra areštuotas, tačiau juo užtikrinta tik 942 288 Lt vertės suma, todėl likusi suma yra pakankama užtikrinti ieškovo reikalavimus. Pakeitus viso atsakovų turto areštą į areštą minėto nekilnojamojo turto, teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas.

8Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų E.P. ir R.P. atskirąjį skundą atmesti.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

11Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina – 315 583,43 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantai, laikinąsias apsaugos priemones parinko vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), nes neviršydamas ieškinio sumos, pirmiausia areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar nepakankant trūkstamai sumai nurodė areštuoti pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

12Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant jau minėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeidžia atsakovų interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

13Apeliantai prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies pakeisti – panaikinti atsakovų E.P. ir R.P. atžvilgiu viso jų turto areštą, taikant jų turto atžvilgiu kitą laikinąją apsaugos priemonę – neidentifikuoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) areštą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo pareikšta atsakovui materialinio teisinio reikalavimo suma yra esminis kriterijus, apsprendžiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas šio kriterijaus, neviršydamas ieškinio sumos, areštavo atsakovų turtą. Šią nutartį pagal CPK 152 straipsnio ketvirtąją dalį, vykdo antstolis teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Todėl koks atsakovų turtas areštuotinas yra nustatoma vykdymo proceso metu.

14Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai