Byla A-822-1678-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus, Skirgailės Žalimienės (pranešėja) sekretoriaujant Indrei Mikaitei, atsakovų atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Editai Mikalainienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergijui Juzikui (Sergej Juzik), trečiojo suinteresuoto asmens – Kultūros paveldo departamento atstovei Justinai Bertulytei, trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Baškytei ir Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuoto asmens – AB „VST“ atstovui advokatui Eduardui Antonenko.

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir A. V. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, L. G., K. K., M. Š., R. Č., V. Č., Z. A., J. Z., A. V., I. S., E. K. (E. K.), P. K., K. A., V. V., G. T., V. D., A. G., L. Z., V. T. (V. T.), V. A., J. B., R. K., A. K., I. B., M. M., J. M., P. M., M. J., A. A. A., I. A., R. R. – M., G. L., M. S., L. G., A. B., akcinei bendrovei „VST“, uždarajai akcinei bendrovei „Viremidos investicijos“, A. V. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei SEB Lizingas, J. N. projektavimo firmai „Rokas“ dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindama viešąjį interesą, prašymu (b. l. 10 – 17, I tomas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr.151 „Dėl teritorijos tarp ( - ) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-1, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. išduotą R. K., A. K. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą adresu ( - ), Neringa; panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 10 d. išduotą J. B. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu ( - ), Neringa; panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. vasario 10 d. išduotą V. V., L. V. projektavimo sąlygų sąvadą valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, adresu ( - ), Neringa.

6Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, o patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje žemės sklypas, pažymėtas Nr. 1-F, adresu ( - ), Neringa, pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas L. G. ir K. K., sklype yra joms nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 2-G, adresu ( - ), Neringa, pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas M. S., R. Č., V. Č. ir Z. A., sklype yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 3-H, adresu ( - ), Neringa, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotas J. Z., suformuotame sklype yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Suformuotame žemės sklype, pažymėtame Nr. 4-J, adresu ( - ), Neringa, valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta su A. V., suformuotame sklype yra jai, UAB „Viremidos investicijos“, I. S., E. K., P. K., K. A., G. T., V. D., A. G., L. Z., V. T., V. A., A.V. individualiai įmonei ir UAB „SEB Lizingas“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklype, pažymėtame Nr. 5-1, adresu ( - ), Neringa, įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 6-L, adresu ( - ), Neringa, pagal valstybinės žemės nuomos sutartis išnuomotas J. B., V. V., R. K. ir A. K., suformuotame sklype yra šiems asmenims nuosavybės teise priklausantis pastatas. Suformuoto žemės sklypo, pažymėto Nr. 7-R, adresu ( - ), Neringa, valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, sklype yra AB „VST“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypas, pažymėtas Nr. 8-M, adresu ( - ), Neringa, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomotas V. Č., suformuotame sklype yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypo, pažymėto Nr. 9-N, adresu ( - ) ir ( - ), Neringa, valstybinės žemės nuomos sutartys nesudarytos. Suformuotame sklype, adresu ( - ), yra P. M., J. M., M. M. ir I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Žemės sklypo, pažymėto Nr. 10-P, adresu ( - ), Neringa, valstybinės žemės nuomos sutartys nesudarytos, suformuotame žemės sklype yra A. B., L. G., M. S., G. L., R. R.-M., A. A. A., I. A., M. J. ir Neringos savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantys pastatai. Taip pat nurodė, jog Sprendimu patvirtinto teritorijos tarp ( - ) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-1, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv., Neringoje, detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad sklype Nr. 1-F (plotas 0,1240 ha) paliekamas planuojamo žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamųjų statinių teritorija. Žemės naudojimo pobūdis – teritorija mažaaukščiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, numatant esamų statinių restauravimą, sklypo ribų keitimą, į sklypą patenkančio pastato griovimą, naujų statinių statybą. Sklype Nr. 4-J (plotas 0,2523 ha) žemės naudojimo būdas nekeičiamas – paliekama rekreacinės paskirties (esamų poilsio įstaigų) objektų teritorija, numatant esamą statinį restauruoti. Prie pietinės sklypo ribos esančios dirbtuvės rekonstruotinos. Sklypo vakarinėje dalyje numatoma statyti naują pastatą. Sklype Nr. 5-1 (plotas 0,0419 ha ) naujai formuojamam žemės sklypui nustatomas žemės sklypo komercinis naudojimo būdas, komerciniams objektams (wc, dušai, pirtis) statyti, įrengti ir eksploatuoti. Sklypas formuojamas gyvenvietės bendro naudojimo žaliųjų plotų bei apsauginių želdynų teritorijos sąskaita. Sklype Nr. 6-L (plotas 0,1327 ha) žemės sklypo naudojimo būdas keičiamas iš esamų poilsio įstaigų teritorijų į gyvenamųjų statinių teritorijos naudojimo būdą. Žemės naudojimo pobūdis - teritorija mažaaukščiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, numatant esamų statinių rekonstravimą.

7Pažymėjo, jog žemės sklypas, kurio detalųjį planą Sprendimu patvirtino atsakovas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijoje ir yra konservacinėje (urbanistinio draustinio) funkcinėje zonoje. Parko režimą nustato 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Parko planavimo schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Parko nuostatai), kurie specialiai skirti Parko teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Remdamasis Parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14, 10 punktais, pažymėjo, jog Parko detalusis planas turi būti rengiamas Parko planavimo schemos pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu detaliuoju planu visa planuojama teritorija pateko į urbanistinį draustinį, kurio ribos pažymėtos Juodkrantės ir pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje, o teritorijos reglamentas (tekstiniai sprendiniai) nurodytas Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente – Juodkrantės ir apylinkių principinio plano architektūrinėje - planinėje dalyje, pažymėjo, kad detalusis planas, apimantis tik dalį aprašytos teritorijos, negalėjo būti rengiamas. Nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais, nesant parengto visai urbanistikos paminklo teritorijai detaliojo tvarkymo plano, nagrinėjamoje teritorijoje numatyta naujų pastatų statyba (sklypai 1-F ir 4-J), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į gyvenamojo naudojimo būdo statinių teritoriją (sklypas 6-L); plėtimas aptarnavimo įstaigų teritorijos, suformuojant naują komercinio teritorijos naudojimo būdo sklypą su numatoma komercinio pastato statyba esamų gyvenvietės bendro naudojimo žaliųjų plotų sąskaita, akivaizdžiai prieštarauja Parko planavimo schemos sprendiniams - pagrindinių teiginių 5, 4.1, 10, 14 punktams bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano architektūrinio erdvinio tvarkymo reglamento II ir IV zonų nuostatoms. Rėmėsi Parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktais ir nurodė, jog detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius galima tik patvirtinus visos urbanistikos paminklo teritorijos regeneracijos projektą, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtiems Parko nuostatų punktams. Nurodė, jog Sprendimu pažeisti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimai (13 str. 3 d.). Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padarė išvadą, jog Sprendimas neteisėtas iš esmės ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: pažeistos Parkos planavimo schemos pagrindinių teiginių 5, 4.1, 10 ir 14 punktų, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento (II, IV), Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, Parko nuostatų 4, 6.6. bei 11 punktų normos. Pabrėžė, kad turi būti panaikintos ir Sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, todėl nurodė, jog 2002 m. gruodžio 24 d. (R. K., A. K.) ir 2003 m. vasario 10 d. (V. V. ir L. V.; J. B.) išduoti projektavimo sąlygų sąvadai laikytini neteisėtais ir naikintini. Vadovavosi Lietuvos respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsniu, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Parko nuostatų 5 punktu ir nurodė, jog, kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla Parko teritorijoje vykdoma nesilaikant tokiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą.

8Atsakovai Neringos savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) bei Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į prašymą (b. l. 114 – 117, I tomas) nurodė, kad su prašymu nesutinka, ir prašė bylą nutraukti.

9Atsakovai, atsižvelgdami į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, į tai, kad pareiškėjas ginčija Sprendimą – viešą administracinį aktą, pabrėžė, jog pareiškėjas prašymą teismui pateikė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, todėl pažeidė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS8 – 98/2006, AS2 – 74/2006, A4 – 467/2004), Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimu (byla Nr. I-19-473/2006), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sukurtų precedentų, todėl administracinė byla pagal pareiškėjo prašymą nutrauktina. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11 – 1668/2005), pabrėžė, kad Parko planavimo schema nebuvo paskelbta, todėl jos taikymas nagrinėjant ginčą nėra galimas, nes pažeistų Konstitucijos 7 straipsnį. Atsižvelgia į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. išvadas ir nurodo, kad Parko planavimo schemos sprendiniai galiojo iki 2005 metų, o Parko planavimo schema buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Remdamasis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, jog būtina pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų Parko planavimo schemos originalą. Vadovavosi Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu ir pabrėžė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai, todėl mano, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į prašymą (b. l. 140 – 142, I tomas) nurodė, jog 2002 m. kovo 1 d. įsigijo 41/100 dalį pastato, esančio ( - ), Neringoje, o 2002 m. birželio 21 d. išsinuomojo dalį valstybinės žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto indeksu 6-L. Pažymėjo, jog nuomojamos žemės paskirtis buvo gyvenamiesiems objektams statyti ir eksploatuoti, o pastatą rekonstruojant ir eksploatuojant nurodyta laikytis Parko nuostatų ir paminklotvarkinio režimo reikalavimų. Pabrėžė, kad prokuroro prašyme nurodyti pažeidimai nei perkant pastato dalį, nei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį jam nebuvo žinomi.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į prašymą (b. l. 143, I tomas) nurodė, jog palieka bylą spręsti teismo nuožiūra.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į prašymą (b. l. 145 – 147, I tomas) nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir V. V. atsiliepime į skundą. Taip pat nurodė, kad 2002 m. kovo 1 d. įsigijo 30/100 dalį pastato, esančio ( - ), Neringoje, o 2002 m. spalio 2 d. sutartimi išsinuomojo dalį valstybinės žemės sklypo, detaliajame plane pažymėto indeksu 6-L.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu į prašymą (b. l. 148, I tomas) nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog sklype Nr. 1-F jokių gyvenamųjų pastatų, išskyrus dar prieš karą statytą gyvenamąjį namą, nėra, o nurodytame sklype jau gyvena nuo 1970 metų.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“ atsiliepime į prašymą (b. l. 158 – 159, I tomas) su pareiškėjo prašymu nesutiko.

15Nurodė, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes pateiktas teismui praleidus prašymo padavimo terminą. Pažymėjo, kad Parko planavimo schema kartu su ją patvirtinusiu nutarimu leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbta nebuvo, todėl yra negaliojanti (Konstitucinio Teismo 1999-07-09 ir 2003-10-29 nutarimai) ir negali būti taikoma, o pareiškėjas neturi teisinio pagrindo prašyti panaikinti Sprendimą. Pabrėžė, kad prašyme nurodoma, jog tik dalis teritorijos detalaus plano sprendinių neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų (sprendiniai žemės sklypuose 1-F, 4-J, 5-1, 6-L), todėl Sprendimas gali būti panaikintas tik dalyje dėl detaliojo plano sprendinių minėtuose žemės sklypuose. Pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti visą detalųjį planą, pažeidžia teisėtus interesus, nes taip sudaromos prielaidos atsirasti kliūtims įgyvendinti teisę laisvai disponuoti savo turtu, esančiu sklype 7-R.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į prašymą (b. l. 180 – 182, I tomas) nurodė, kad su prašymu sutinka. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo pirminiais potvarkiais dėl Parko planavimo schemos atitikimo Konstitucijai yra priimti nagrinėti prašymai, todėl byla stabdytina iki Konstitucinis Teismas juos išnagrinės.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Parko direkcija) atsiliepime į prašymą (b. l. 220 – 221, I tomas, 83 – 84, IV tomas) su prašymu sutiko.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (b. l. 224 – 227, I tomas) su prašymu sutiko. Atsiliepime pateikti iš esmės tokie patys argumentai kaip ir pareiškėjo prašyme.

19Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. ir A. G. atsiliepimu į prašymą (b. l. 51 – 66, II tomas) prašė prašymą atmesti.

20Remdamiesi ABTĮ nuostatomis (53 str. 1 d., 24 str. 1 d. ir 3 d., 37 str. 1 d., 4 str. 6 d., 6 str.), faktu, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą teismui, nepateikė procesinių dokumentų priedų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, o teismas jokių priemonių nesiėmė, pabrėžė, jog teismo elgesys, pasirengiant bylos nagrinėjimui, demonstravo teismo šališkumą. Vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo nutarimais (1997-05-06, 2001-02-22), Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, jog tik ABTĮ 110 straipsnyje numatytais atvejais (pagrindais) prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į administracinį teismą su atitinkamu prašymu. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme nenurodė įstatymo, kuriame būtų numatyta jo teisė pateikti teismui prašymą ginant valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes (parko vertybes). Konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nėra tinkamas pareiškėjas nagrinėjamoje byloje, o valstybės viešąjį interesą byloje gali ginti tik pati Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Remdamiesi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS415 – 241/2006), Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. raštu Nr. 13.1-2664-(3.4-13.1), daro išvadą, jog Sprendimo apskundimo terminas jau yra pasibaigęs. Atsižvelgė į Parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktus ir pabrėžė, jog pareiškėjas nenurodė, kokiais veiksmai pasireiškė minėtų punktų pažeidimas priimant ginčijamą Sprendimą, o minėtos normos yra bendro pobūdžio nuostatos. Vadovaudamiesi faktu, kad 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Parko planavimo schema nei su nutarimu, nei atskirai leidinyje „Valstybės žinios“ skelbta nebuvo, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (1993-04-06) 2 straipsnio 4 punktu, 8 straipsniu, naujos minėto įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintų teritorinio planavimo laikinųjų nuostatų 1, 4 ir 7 punktais, Konstitucinio Teismo nutarimais (1994-03-16, 1998-03-25, 1999-07-09, 2001-11-29, 2003-10-29, 1999-07-09), faktu, jog patvirtinant Parko planavimo schemą ir nagrinėjamu metu galioja Neringos generalinis planas, Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, jog Parko planavimo schema bei jos priedai niekada nebuvo įstatymų nustatyta tvarka paskelbti viešai, todėl negali būti privalomi valstybės institucijoms ir savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiems asmenims negali sukelti teisinių pasekmių. Nurodė, jog pareiškėjas neįvykdė ABTĮ 57 straipsnyje ir 82 straipsnio 6 dalyje nurodytos pareigos ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis pareiškėjas remiasi. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčijamas detalusis planas pažeistų kokius nors teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog prašyme nutylėta aplinkybė, kad Parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 2 punkte buvo nustatyta, jog Parko planavimo schema parengta laikotarpiui iki 2005 metų.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į prašymą (b. l. 66 – 67, II tomas) prašė tenkinti atsakovų prašymą ir bylą nutraukti.

22Nurodė, kad 1997 m. gegužės 13 d. įsigijo klubą, esantį ( - ), Neringoje, plane žymimą 5C1p. Pabrėžė, jog, pirkdamas nurodytą pastatą, apie prašyme nurodytas aplinkybes nežinojo. Sutiko su atsakovų argumentais dėl Parko planavimo schemos vertinimo ir nurodė, jog pareiškėjas galėjo praleisti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimuose į prašymą (b. l. 111, I tomas, 86 – 87, II tomas) nurodė, kad Pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos naudojimo reglamentuose numatyti reikalavimai neapima teritorijos tarp ( - ) gatvių, o yra numatyti buvusios pionierių stovyklos teritorijai, kuriai buvo parengtas visiškai atskiras detalusis planas. Nesutiko su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. V3-8.5-3046 ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštuose nurodytu teiginiu, jog sklypuose Nr. 1-F, 4-J numatyta nauja statyba. Rėmėsi detaliojo plano tekstine dalimi, iš kurios matyti, kad sklype numatoma regeneruoti buvusi užstatymą. Pažymėjo, jog sklype tarp ( - ) gatvių būtent ir yra numatomas gyvenviečių regeneravimas, restauravimas ir atstatymas, todėl pabrėžė, jog bandoma fiktyviai sukurti nesamą pažeidimą. Atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo prašyme nurodyta, jog detalusis planas realizuojamas, t.y. be statybos leidimo atlikti valgyklos rekonstrukcijos darbai sklype 6-L, ir pabrėžė, jog tai, kad yra atlikti statybos darbai be leidimo, neįrodo, jog detalusis planas yra neteisėtas, nes statybų be leidimo teisinis reguliavimas bei sankcijos niekaip nesiejami su teritorijų planavimo dokumentais.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 85, IV tomas) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

25Nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu visa planuojama teritorija patenka į urbanistinį draustinį, o šios teritorijos tvarkymo reglamente įtvirtinta nuostata, kad turi būti parengtas viso teritorijos detalus regeneracijos projektas, todėl nagrinėjamas detalusis planas, apimantis tik dalį tokios teritorijos, negalėjo būti rengiamas. Pažymėjo, jog sklypas Nr. 5-I neatitinka Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos reikalavimų, kadangi minėta schema nagrinėjamoje teritorijoje aptarnavimo įstaigų plėtimo nenumato. Nurodė, kad sklypų Nr. 1-F, 4-J, 9-N sprendinių atžvilgiu turėjo būti atliekama išsami sunaikinto apstatymo analizė bei jos vertinimas ir tik tada galėjo būti numatyta nauja statyba bei pastatų atstatymas.

26II.

27Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 126 – 138, IV tomas) pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas panaikino Sprendimą; panaikino Administracijos 2002 m. gruodžio 24 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą R. K., A. K.; panaikino Administracijos 2003 m. vasario 10 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą J. B.; panaikino Administracijos 2003 m. vasario 10 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą V. V. ir L. V..

28Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, į faktą, kad ABTĮ sąvokos „viešasis interesas“ neapibrėžia, Konstitucinio Teismo nutarimus (1997-05-06, 2005-05-13, 2007-10-24), Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A17 – 742/2007; AS10 – 67/2005), bylos medžiagą, konstatavo, jog, kadangi nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas apie ginčijamą sprendimą sužinojo anksčiau, esant nustatytai aplinkybei, jog po 2006 m. gruodžio 28 d. galutinio duomenų pateikimo ir patikslinimo (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas) prokuroras į teismą su prašymu kreipėsi 2007 m. sausio 12 d., laikytina, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui paduoti praleistas nebuvo. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 4 ir 11 punktais, faktu, jog Parko planavimo schema buvo įregistruota teritorijų planavimo dokumentų registre, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, 1998 m. gruodžio 21 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatoriaus sudaryta planavimo užduotimi, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų privalomų taisyklių nuostatų (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) 32 punktu, ginčo teritorijos planavimo sąlygomis, Parko planavimo schemos pagrindiniu brėžiniu, 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1269 10 punktu, Parko kompleksinio generalinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentu, faktu, jog Sprendimu patvirtintas tik dalies teritorijos tarp ( - ) gatvių detalusis planas, Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. V3-8.5-1721, padarė išvadą, jog detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą (sklypai 1-F, 9-N), rekreacinio būdo teritorijoje numatant statyti naują pastatą (sklypas 4-J), akivaizdžiai prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Taip pat konstatavo, kad detaliojo plano sprendinys, kuriuo plečiamos aptarnavimo įstaigų teritorijos (sklypas Nr. 5-1), prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Teismas rėmėsi Parko planavimo schema ir ginčijamo detalaus plano sprendiniais ir nurodė, kad detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai neatitinka išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, nes prieštarauja planavimo sąlygose nurodytiems Parko planavimo schemos sprendiniams ir kitiems norminiams aktas. Pažymėjo, jog Sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Įstatymo 28 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 11 15 įsakymu Nr. 159 “Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo” patvirtintoms privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Detaliųjų planų taisyklės), 1999 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtinto laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo režimo reglamento, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimą, pabrėžė, jog Parko planavimo schemos sprendiniai, pagal kuriuos parengtos planavimo sąlygos, buvo žinomi, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius. Pažymėjo, jog tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja nurodytam teisiniam reguliavimui, visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių. Padarė išvadą, jog detalusis planas neatitiko, neatitinka ir šiuo metu negali atitikti to teisinio režimo, kuris yra numatytas Parko teritorijoje Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos XIV kompleksinės teritorijų tvarkymo programos, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys, deklaruodami iš esmės teisėtą tikslą sutvarkyti aplinką ir įrengti patalpas poilsio paskirčiai ir rekreacijai, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatyto draudimo skaidyti sklypus, keisti patalpų paskirtį ir esamo sklypo naudojimo būdo paskirtį. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byloje A6 – 1090/2006 ir nurodė, jog piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Konstatavo, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant galiojusių norminių aktų reikalavimus, todėl naikintinas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pažymėjo, jog detalusis planas prieštarauja teisiniam reguliavimui visa apimti, o ne dalimi, rėmėsi Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu ir pabrėžė, kad, nepanaikinant skundžiamu sprendimu patvirtinto teritorijos detaliojo plano, teismas, nors ir turėdamas duomenų apie nesąžiningus, neteisėtus veiksmus, piktnaudžiavimą teise, turėtų visą tai toleruoti, o tai nėra suderinama nei su viešuoju interesu, nei su pačia teisės paskirtimi ir pagrindiniais jos principais. Nurodė, kad, panaikinus Sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai valgyklos dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą ( - ), Neringoje, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., A. K., J. B., V. V. ir L. V., nurodyti projektavimo sąlygų sąvadai naikintini.

29III.

30Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 147 – 157, IV tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. gegužės 24 d. redakcija) 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, 2 straipsniu, Aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 02-05-3819, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2006 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 22-8074, Detaliųjų planų taisyklių 2, 8, 9, 42 punktais ir pabrėžia, jog Sprendimu patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Nurodo, kad nei vienas teisės aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir vėliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliučiai atitikti egzistuojančių planavimo dokumentų sprendinius. Taip pat vadovaujasi Detaliųjų planų taisyklių 46 punktu ir tuo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2001 m. rugsėjo 5 d. patikrino ginčijamą detalųjį planą, o jokio akto dėl pažeidimų nebuvo surašyta, ir daro išvadą, kad Taryba nepažeidė ir negalėjo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatų.

322. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų pateiktų įrodymų (ABTĮ 86 str. 2 d.), nepatarė dėl Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies, Detaliųjų planų taisyklių taikymo. Nurodo, kad neaiškūs įrodymai, remiantis kuriais padarytos teismo išvados.

333. Nesutinka su teismo išvada, kad nepraleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas prašymo padavimo terminas. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsniu, Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog atsakovai ginčijamo detalaus plano nuo pareiškėjo neslėpė, todėl galioja prezumpcija, jog apie viešą administracinį aktą privaloma sužinoti jo paskelbimo momentu. Taip pat pabrėžia, jog teismas neįvertino aplinkybių, ar pareiškėjui duomenys galėjo būti pateikti, pranešta anksčiau, kadangi iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. V3-I.10-1132 matosi, jog inspekcija beveik metus nuo sužinojimo apie galimus pažeidimus nei į teismą, nei į Klaipėdos miesto prokuratūrą nesikreipė.

344. Nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas realiai neužtikrino viešojo intereso gynimo, nes nepagrindė ir neišaiškino, kokia žala (turtinė ar neturtinė) padaryta ypač vertingai saugomai teritorijai, kokiais veiksmais ji padaryta (jeigu buvo padaryta), ar yra priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, Konstitucinio Teismo nutarimais (2004-08-17, 2005-02-07, 2006-01-16), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (bylos Nr. 44548/98, 38645/97) ir nurodo, jog, teismo sprendimui įsiteisėjus, būtų nepagrįstai apribotos žmonių nuosavybės teisės, pažeistas teisėtų lūkesčių principas, neužtikrinti nuosavybės neliečiamumo, visokeriopos civilinių teisių gynybos principų reikalavimai. Atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 18 d. atskirąją nutartį (byla Nr. I-42-583/2005), Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2007 m. spalio 25 d. raštą Nr. 4-08-825 ir 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. 4-08-832, Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto 207 m. spalio 24 d. posėdį, pabrėžia, jog už teritorijų planavimo priežiūrą atsakingos institucijos pačios sudaro sąlygas pažeidimų atsiradimui, todėl viešasis interesas turi būti ginamas adekvačiomis baudžiamosios teisės poveikio priemonėmis, o ne nepagrįstai inicijuojant administracines bylas dėl Neringos savivaldybės administracinių aktų panaikinimo ir tokius veiksmus vadinant viešojo intereso gynimu.

355. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11 – 1668/2005), Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimu, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje buvo išaiškinęs, jog nepaskelbtoji teisės akto dalis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti laikoma galiojančia, todėl iki šios nutarties priėmimo visi teisę taikantys subjektai turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad nepaskelbtoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 dalis negali būti laikoma galiojančia. Remiasi Įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 5 punktu, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. V3-I.10-1132 16 puslapiu ir nurodo, kad kadangi už Parko apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga Direkcija nesivadovavo Parko planavimo schema, nesuprantama, kodėl teismas nusprendė, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtai schemai.

366. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimus, nurodo, jog įstatymo pripažinimas atitinkama apimtimi prieštaraujančiu Konstitucijai nereiškia ir negali būti interpretuojamas kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ar savivaldybės institucijų jau peržiūrėtus ir įvykdytus sprendimus. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS14 – 495/2007) ir nurodė, jog teismas netyrė, ar teismo sprendimu daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius nėra beprasmė ir iracionali, ar taikomos priemonės bus adekvačios siekiamam tikslui, kadangi administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti, teisiniai santykiai jau susiformavę ir egzistuoja ilgą laiką. Taip pat nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A5 – 1385/2006), faktu, jog 2001 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, plano sprendinius suderino Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, sprendiniams pritarė Parko direkcija, teismo sprendimu panaikinus Sprendimą susidarytų teisinė situacija, kai, esant galiojančiam teisėtam pagrindui (minėti administraciniai aktai, kuriais suderinti sprendiniai) tvirtinti detalųjį planą, jis teismo sprendimu būtų pripažintas negaliojančiu, o asmenys, kuriems šis planas sukėlė teisines pasekmes, turėtų teisėtą pagrindą ir toliau reikalauti, kad jis vėl būtų tvirtinamas.

377. Viešojo intereso gynimas yra tik imituojamas bei siekiama sutrikdyti jau susiklosčiusius ir ilgą laiką egzistuojančius teisinius santykius bei sukelti neigiamas pasekmes Neringos savivaldybei, Neringos bendruomenei, kadangi pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Parko direkcijos administracinių aktų panaikinimo, nes būtent Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Parko direkcija, kaip specializuotos institucijos, yra atsakingos už Parko planavimo schemos sprendinių įgyvendinimą (Įstatymo 27 str. 4 d. ir 5 d.). Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengto Parko tvarkymo plano projekto.

388. Nesutinka su teismo atsisakymu kviesti liudytojus pagal atsakovų prašymą. Remiasi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktu, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime rėmėsi liudytojos parodymais.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 226, IV tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti.

40Nurodo, kad teismo sprendimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi pažeidžia jo, kaip trečiojo asmens, nesusijusio su galimais pažeidimais ir negalėjusio apie juos žinoti, teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, bei padaro jam didžiulę turtinę ir neturtinę žalą. Nesutinka su teismo argumentu, kad tretiesiems asmenims turėjo būti akivaizdu, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja vietovės teisiniam reguliavimui, kadangi reguliavimas yra painus, specialistai patys nevienodai jį supranta. Pažymi, kad pasitikėjo detalųjį planą derinusiomis institucijomis, todėl negali nukentėti dėl galimų pažeidimų, su kuriais jis niekaip nesusijęs. Pažymi, kad negalima priešpriešinti viešojo intereso ir kiekvieno atskiro asmens intereso. Nurodo, kad valstybinių institucijų išvados ir derinimai nepripažinti negaliojančiais, o be jų Neringos savivaldybė ginčijamo Sprendimo priimti negalėjo.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. individuali įmonė apeliaciniu skundu (b. l. 25 – 26, V tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

421. Teismo sprendime nepateikti motyvai, kokiu būdu detalusis planas pažeidžia įstatymus ar poįstatyminius aktus, teismas netyrė pateiktų įrodymų, o rėmėsi 2007 m. rugpjūčio 14 d. Aplinkos ministerijos raštu Nr. V3-8.5-1721, kuris šalims nebuvo žinomas, nes pateiktas tik nagrinėjimo metu.

432. Nesutinka su teismo išvada, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Planavimo schemos II ir IV zonų naudojimo reglamentams, kadangi VI zona į nagrinėjimo detalaus plano teritoriją nepatenka.

443. Pažymi, kad Parko planavimo schema pripažįstama kaip specialusis planas, o teismas net nenurodo, kad bendrojo miesto plano nėra, nors konstatuoja, kad Taryba turi netvirtinti detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui. Pabrėžia, kad sprendiniai negali prieštarauti dokumentui, kuris neegzistuoja.

454. Nesutinka su išvada, kad detalaus plano sprendiniai prieštarauja Įstatymui ir Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui, kadangi rekonstrukcijos ir regeneracijos detalių projektų rengimo nenumato joks įstatymas, o įstatymas įpareigoja rengti detaliuosius planus, kuriuose numatyta ir rekonstrukcija, ir regeneracija (tai numato ir ginčijamos teritorijos detalusis planas). Pažymi, jo teismo sprendime minimi nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo režimai įsigaliojo nuo 2004 metų, todėl detaliajam planui 2001 metais negalėjo būti taikomi.

465. Teismas, kvestionuodamas sąžiningumo principus, nukrypo nuo bendrųjų teisės principų, nes tretieji asmenys, faktiškai nedalyvaujantys teritorijų planavimo procese, negali būti lyginami su institucijomis, kurios turėjo kontroliuoti ir prižiūrėti teritorijų planavimą.

476. Remdamasi ABTĮ 33 straipsniu, faktu, kad pareiškėjas pranešimą apie detaliojo plano sprendinius, kuriame nurodyti pažeidimai, gavo 2006 m. lapkričio 24 d., daro išvadą, kad prašymas negalėjo būti nagrinėjamas, nes praleistas jo padavimo terminas.

48Atsakovai atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą (b. l. 12 – 16, V tomas) prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovų pateiktame apeliaciniame skunde.

49Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinius skundus (b. l. 8 – 11 , V tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodomi tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais motyvai:

501. Remdamasis tuo, jog Parko planavimo schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, Teritorijų planavimo įstatymo (įsigaliojusio 1996-01-01) 14 straipsnio 3 dalimi, faktu, jog rengiant ir tvirtinant Parko planavimo schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, daro išvadą, kad Parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privaloma. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu ir pabrėžia, jog argumentai dėl Parko planavimo schemos neprivalomumo yra nepagrįsti.

512. Pažymi, kad teismo sprendime aiškiai, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės bei proceso dalyvių pateikti įrodymai. Nurodo, kad byloje ginčas buvo sprendžiamas pagal Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų normų nustatytas taisykles, nes Įstatymas ginčo sklypo teisiniu statuso požiūriu yra specialusis bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje, todėl teismas sprendime pagrįstai neanalizuota Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, Detaliųjų planų taisyklės. Pažymi, jog atsakovai nenurodė, kokių konkrečiai pateiktų įrodymų neištyrė ir neįvertino teismas, o atsakovų prašytų liudytojų teismas neapklausė pagrįstai, kadangi jie, derindami detaliojo plano sprendinius, veikė kaip institucijų atstovai, o visos šios institucijos teisme dalyvauja kaip tretieji suinteresuoti asmenys.

523. Nesutinka su argumentu, kad terminas prokuroro prašymui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo detaliojo plano viešo paskelbimo, nes pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją prokuratūra nevykdo teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo priežiūros. Nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A8 – 660/2007; AS17 – 430/2007; A17 – 742/2007) vieno mėnesio termino, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, eigos pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad toks administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Pabrėžia, jog 2006 m. lapkričio 29 d. gautame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešime pateikti duomenys buvo nepakankami tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą su prašymu viešajam interesui apginti. Pažymi, jog, siekiant patikslinti duomenis, buvo išsiųsti papildomi užklausimai, o 2006 m. gruodžio 28 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauti papildomi duomenys, 2007 m. sausio 4 d. dar gauti patikslinti duomenys. Daro išvadą, jog į teismą su prašymu kreiptasi nepraleidus į statymu nustatyto termino.

534. Nurodo, kad atsakovai nepagrįstai remiasi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. išvadomis, nes jose ginčijamas detalusis planas iš viso nebuvo tikrintas ar aptartas.

545. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl viešojo intereso gynimo. Pabrėžia, jog apelianto teiginys, kad viešasis interesas turi būti ginamas adekvačiomis baudžiamosios teisės poveikio priemonėmis, o ne inicijuojant administracinę bylą dėl Neringos savivaldybės aktų panaikinimo, yra visiškai nepagrįstas, nes baudžiamojo poveikio priemonės nepanaikina neteisėtų administracinių aktų galiojimo.

556. Pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniame skunde neargumentavo žalos atsiradimo pagrindo, nenurodė, kuo pasireiškia neigiamos pasekmės. Nurodo, kad apelianto teiginiai apie didžiulę turtinę žalą yra nepagrįsti, kadangi statybos leidimai atsiliepimo pateikimo dieną dar išduoti nebuvo. Pabrėžia, jog visiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdžiai aišku, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja nustatytam teisiniam reguliavimui, todėl jie turi būti panaikinti.

56Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. V. individualios įmonės apeliacinį skundą (b. l. 61 – 64, V tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas pateikia iš esmės tokius pačius argumentu kaip ir atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą. Taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

571. Nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti motyvai. Pažymi, kad sprendime aiškiai, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės bei proceso dalyvių pateikti įrodymai. Nurodo, kad šalys bylos nagrinėjimo metu susipažino su 2007 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. V3-8.5-1721 ir kad buvo konstatuota, kad rašte jokių naujų aplinkybių nurodyta nebuvo.

582. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus brėžinius, nesutinka su apelianto teiginiu, jog į nagrinėjimo detalaus plano teritoriją VI zona iš viso nepatenka, kadangi 5-I sklypas į minėtą zoną patenka, o visi kiti detaliuoju planu suformuoti sklypai yra II zonoje.

59Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 2 – 3, V tomas) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

601. Nesutinka su apeliantų argumentu, kad Sprendimu patvirtintas detalusis planas suderintas su planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl jo sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, prašyme ir savo 2006 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. 6-2538 pateiktais argumentais ir nurodytais pažeidimą patvirtinančiais faktais, kad minėto plano sprendiniai prieštarauja Parko planavimo schemos sprendiniams ir kitiems teisės aktams.

612. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11 – 193/2007), ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pabrėžia, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas taip pat subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 4 – 6, V tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

63Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 kartu su Parko planavimo schema kaip sudėtinė akto dalis buvo paskelbti Parko planavimo schemos pagrindiniai teiginiai. Remiasi minėtų teiginių 5 ir 14 punktais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą. Vadovaujasi ir Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 52 – 58, V tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

651. Remdamasis Įstatymo (1993-11-09 įstatymo Nr. 63-1188 redakcija) 7 straipsnio 5 dalimi, 25 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A17 – 742/2007, A18 – 756/2007), Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 įstatymo Nr. I-1120 redakcija) 20 straipsnio 8 dalimi, Parko nuostatų 4 ir 6.6 punktais, daro išvadą, kad Taryba, kaip galutinį sprendimą priimanti institucija, nepaisant to, kad teisės aktų numatytos institucijos detaliojo plano projektą suderino, turėjo patikrinti, ar tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normas.

662. Nesutinka su apeliantų argumentais dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados ir nurodo, jog teismas analizavo ir vertino visus byloje pateiktus dokumentus, todėl neaišku, kodėl minėta išvada turėtų būti vienintelis tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje. Pažymi, jog šioje išvadoje nėra analizuojami konkretūs detaliųjų planų sprendiniai, joje aiškiai nurodyta, kad dėl didelio informacijos kiekio ir trumpo nagrinėjimui skirto laiko išsamesnė ataskaita nepateikiama.

673. Nesutinka su išvada, kad buvo praleistas prašymo padavimo teismui terminas, kadangi prokuratūra nėra įgaliota ir įpareigota sekti visų Lietuvos Respublikoje rengiamų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo eigos, nuolat vertinti kiekvieno jų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Taip pat nesutinka su argumentu, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V3-1.10-1132 parodo, jog Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos apie pažeidimus sužinojo 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nurodo, kad minėtos pažymos tikslas išimtinai buvo patikrinti Parko direkcijos veiklą, jos rengimo metu buvo tikrinta atrankos būdu pasirinkta Parko direkcijos turima dokumentacija, susijusi su Parko direkcijos dalyvavimu teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procedūrose. Pažymi, jog įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, kartu suteikia ja teisę spręsti, ar yra teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kurio pobūdis turi esminės reikšmės valstybės, visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, kitaip tariant, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą.

684. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A17 – 742/2007 ), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje. Pabrėžia, jog apeliantų nurodoma Klaipėdos apygardos administracinio teismo atskiroji nutartis (byla Nr. I-42-583/2005) su pirmosios instancijos teismo sprendimu yra visiškai nesusijusi. Taip pat nesutinka su teiginiu, jog viešasis interesas turi būti ginamas adekvačiomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra individualaus poveikio priemonė, o nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas.

695. Pabrėžia, jog Vyriausybės nutarimai yra laikomi galiojančiais ir privalo būti taikomi tol, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams. Nurodo, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 nebuvo pripažintas negaliojančiu arba atitinkamai prieštaraujančiu, todėl nė vienas teisę taikantis subjektas neturėjo teisės spręsti, kurią minėtu nutarimu patvirtintos Parko planavimo schemos dalį taikyti, o kurią laikyti negaliojančia. Remiasi Įstatymo, Parko nuostatų normomis, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A10 – 1534/2007) ir pabrėžia, jog Parko planavimo schema yra privalomo pobūdžio dokumentas.

706. Vadovaudamasis Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10 punktu, nurodo, jog apeliantu teiginys, kad, panaikinus Sprendimą, asmenys, kuriems detalusis planas sukėlė teisines pasekmes, turės teisėtą pagrindą ir toliau reikalauti, kad toks detalusis planas vėl būtų patvirtintas, yra nepagrįstas.

717. Remiasi ABTĮ 60 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžia, jog apeliantai nenurodo, kokias bylai reikšmės turinčias aplinkybes atsakovų kviesti liudytojai būtų patvirtinę, taip pat nepagrindžiama, kodėl būtent atsakovų nurodyti konkretūs asmenys iš visų ginčijamo detaliojo plano rengimo, derinimo, tvirtinimo procedūroje dalyvavusių asmenų turi būti apklausti.

72Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 59, V tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti galioti, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:

731. Prašymas pateiktas nepraleidžiant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, kadangi paskutinis dokumentas, susijęs su Klaipėdos apygardos prokuratūroje atliekamu tyrimu, gautas 2006 m. gruodžio 28 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2007 m. sausio 12 d. Remdamasis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad bendrasis ieškininės senaties terminas nėra praleistas.

742. Pažymi, kad, siekiant ginti viešąją interesą, žalos padarymo faktas nėra būtina sąlyga, pakanka realios žalos atsiradimo grėsmės. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje viešasis interesas yra vertingų teritorijų apsauga, o siekis, kad būtų išlaikytas ir atkurtas ginčo teritorijos autentiškumas, sudaro viešojo intereso byloje turinį. Taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, kad viešasis interesas turi būti ginamas baudžiamosios teisės poveikio priemonėmis, nes tokios priemonės skirtos baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, bet viešasis interesas jomis negali būti apgintas.

753. Remdamasis Nuostatų normomis, nurodo, kad argumentas, jog rengiant detalųjį planą buvo galima nesivadovauti Parko planavimo schema, yra nepagrįstas. Pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalyku nėra nustatyti institucijos, kuri neatsižvelgė į Parko planavimo schemos reikalavimus, ir tokio neatsižvelgimo priežasčių, o faktas, kad detalusis planas suderintas su visomis institucijomis, nereiškia, kad toks planas neprieštarauja teisės aktams.

764. Nurodo, kad dauguma detaliojo plano sprendinių iki šiol yra neįgyvendinti, įrodymai, kokias pasekmes detalusis planas yra sukėlęs, nepateikti ir pažymi, kad detaliojo plano panaikinimas neužkerta kelio asmenims, kurių interesai pažeisti, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

775. Pabrėžia, kad Konstitucinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo taikymas byloje yra nepagrįstas, nes susiklostę teisiniai santykiai yra kitokie nei minėtame nutarime. Tą patį nurodo dėl Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo taikymo byloje.

78Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkus ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. V. individualios įmonės apeliacinį skundą (b. l. 65 – 67, V tomas) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai:

791. Pažymi, kad 2006 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 6-648 Klaipėdos apygardos prokuratūrai nustatyta, kad pagal Parko planavimo schemos Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą ir Juodkrantės saugotinų vertybių planą, paminklosaugos režimas ir paminklotvarkos priemonės nagrinėjama teritorija yra tarp ( - ) gatvių. Ši teritorija pagal Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentą patenka ir priskiriama II ir iš dalies VI zonai.

802. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas nepagrįstas teisiniais argumentais ir neturi būti panaikintas. Remiasi Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos teritorijos naudojimo reglamentais, Parko planavimo schema, Įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, Parko nuostatų 4 ir 11 punktais, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu.

813. Nesutinka su pozicija, jog prieš rengiant detaliuosius planus rekonstrukcijos ir regeneracijos planai neturėjo būti rengiami. Vadovaujasi 2007 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. V3-8.5-1721, Parko planavimo schema, faktu, kad detaliajame plane išsamesnių duomenų apie sunaikintą apstatymą nėra, Parko planavimo schemos pagrindinių teiginių Kultūros paveldo apsauga ir gyvenviečių tvarkymo skyriaus 7 ir 8 punktais. Apeliantas konstatuoja, kad, vertinant sklypų Nr. 1-F, 4-J, 9-N sprendinius, turėjo būti atlikta išsami sunaikinto apstatymo analizė ir jos vertinimas, parengtas rekonstrukcijos ir regeneracijos projektas ir tik tada detaliuoju planu galėjo būti numatyta nauja statyba bei pastatų atstatymas.

82Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. V. individualios įmonės apeliacinį skundą (b. l. 68 – 69, V tomas) nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Sprendimą. Pažymi, kad teismo sprendimu panaikinti visi detaliojo plano sprendiniai, nors pripažinta, kad tik dalis detalaus plano sprendinių neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų (sprendiniai sklypuose 1-F, 4-J, 5-I, 6-L). Pabrėžia, kad galėjo būti panaikinta tik dalis Sprendimo, kadangi sklypų 7-R, 2-G, 3-H, 8-M, 10-P sprendiniuose jokie pažeidimai nenustatyti. Pažymi, kad pareiškėjas praleido prašymo padavimo administraciniam teismui terminą.

83Teisėjų kolegija

konstatuoja:

84IV.

85Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija ir tretieji suinteresuotieji asmenys A. K. ir A. V. individuali įmonė apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus tarp kitų argumentų, kuriais remiantis, jų teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti panaikintas, nurodo viešojo intereso nebuvimą bei teigia, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo. Todėl, prieš pradedant nagrinėti minėtų individualių aktų teisėtumą, būtina įvertinti šiuos atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų procesinio pobūdžio argumentus, nes nuo jų vertinimo priklausytų, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai.

86Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos.

87Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą ir kraštovaizdžio kompleksus, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei ir viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams dėl Kuršių Nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninės reikšmės, konstatavo, kad viešuoju interesu laikytina tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, o Kuršių nerija ? unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. Todėl administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų, o neteisėtų sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu.

88Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

89Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Kadangi prokuroro ginčijami Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos priimti aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

90Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtai priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.

91Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sprendimas, projektavimo sąlygų sąvadai, priimti (išduoti) galimai neteisėtų teisės aktų pagrindu ir, prokuroro nuomone, pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą.

92Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos (vietos savivaldybių administracijos, apskričių viršininkų administracijos). Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos savivaldybės taryba ir administracija dalyvauja kaip atsakovai. Tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes, galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą. Kadangi Neringos savivaldybės taryba ir administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

93Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

94Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą. Kadangi apeliantai, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.

95ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006).

96Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

97Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

98Nagrinėjamoje byloje skundžiami Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2001 m. rugsėjo 5 d., projektavimo sąlygų sąvadai patvirtinti atitinkamai 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. lapkričio 29 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimą apie tai, kad 2001 m. rugsėjo 5 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 151 galimai yra neteisėtas. Kadangi dėl duomenų patikslinimo buvo išsiųsti papildomi užklausimai, tai darytina išvada, kad pateikti duomenys nebuvo pakankami, kad prokuroras galėtų kreiptis į teismą, siekiant ginti viešąjį interesą. Klaipėdos apygardos prokuratūra papildomai gavusi duomenų 2006 m. gruodžio 28 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir 2007 m. sausio 4 d. - iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Į administracinį teismą su prašymu kreiptasi 2007 m. sausio 11 d. Įvertus šį laikotarpį ir atsižvelgus į prokuratūros teisinę padėtį, suteikiančią jai kontrolės funkcijų, konkrečiu atveju ir į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė galimus pažeidimus vykdydama 2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-264 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-165 „Dėl grafiko patvirtinimo“ pakeitimo“, negalima būtų teigti, kad viešojo administravimo subjektas nepateisinamai delsė informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Tuo tarpu, apeliantų nurodomos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados (I t., 119-125 psl.), kurios buvo išsiųstos Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ignui Lauciui, negali būti pagrindu manyti, kad pareiškėjas tuo metu gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes šioje išvadoje ginčijamas detalusis planas iš viso nebuvo tikrintas ir aptartas.

99Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2007 m. sausio 4 d., t. y. datą, kai gavo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos papildomą informaciją apie galimą pažeidimą. Kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2007 m. sausio 11 d., konstatuotina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

100VI.

101Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Nustatyta, jog pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinį brėžinį ginčo teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso konservacinei (urbanistinis draustinis) funkcinei zonai. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

102Taip pat ginčo teritorijai taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (aktualia redakcija nuo 2001 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 30 d.), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - ir Laikinieji nuostatai) įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

103Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

104Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime patvirtinta, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat minėtame Konstitucinio teismo nutarime yra pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams.

105Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 10 punkte nustatyta, kad jog urbanistiniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalųjį planą. Todėl matyti, jog detalusis planas turėjo būti rengiamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu. KNNP kompleksinio generalinio plano Juodkrantės ir apylinkių principinio plano (architektūrinė – planinė dalis) Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamente (I t., 26 b.l.) nurodoma, kad urbanistikos paminklo teritorijoje pastatai gali būti tik restauruojami, jokia nauja statyba neleidžiama, teritorijos ir pastatų sutvarkymui turi būti parengtas specialus regeneracijos projektas, nedidinamas pastatų aukštingumas, valgyklos-restorano pastatas rekonstruojamas.

106Nors KNNP kompleksinio generalinio plano Juodkrantės ir apylinkių principinio plano (architektūrinė - planinė dalis) Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento II dalyje nurodyta, kad turi būti parengtas visos urbanistikos paminklo teritorijos detalus regeneracijos projektas, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2001 m. rugsėjo 5 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 151 buvo patvirtintas tik dalies nurodytos teritorijos tarp ( - ) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-I, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, detalusis planas.

107KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių Kultūros paveldo apsauga ir gyvenviečių tvarkymas skyriaus 7 ir 8 punkto nuostatose įtvirtinta, kad turi būti rengiami atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės-kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai. Be šių projektų, aprobuotų nustatyta tvarka, jokie pavienių pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai urbanistinių ir etnokultūrinių draustinių teritorijose draudžiami. Nurodoma, kad draudžiama keisti teritorijų apstatymo tankumą ir jo pobūdį kitaip, negu numato atskirų gyvenviečių teritorijų, turinčių vieningą funkcinę erdvę, istorinės-kultūrinės vertės ir jos apsaugos būdų bendrumą, rekonstrukcijos ir regeneracijos detalūs projektai.

108Detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą (sklypai 1-F, 9-N), rekreacinio naudojimo būdo teritorijoje numatant statyti naują pastatą (sklypas Nr. 4-J) akivaizdžiai prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II zonos teritorijos naudojimo reglamentams. Detaliojo plano sprendinys, kuriuo plečiamos aptarnavimo įstaigų teritorijos (sklypas Nr. 5-1), nes naujai suformuotas komercinio teritorijos naudojimo būdo sklypas su numatoma komercinio pastato statyba, prieštarauja Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos VI zonos teritorijos naudojimo reglamentams.

109Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, detaliojo plano sprendiniuose nėra išsamių istorinių, archeologinių tyrimų apie sunaikintą apstatymą, todėl nauja statyba galėjo būti numatyta tik buvusių pastatų vietoje, jei jie kultūros paveldo respektavimo požiūriu būtų priskirti prie atstatytinų. Detaliajame plane duomenų apie sunaikintą apstatymą nėra ir detaliau planuojamoje teritorijoje buvęs apstatymas nenagrinėtas. Taip pat detalusis planas neatitiko, neatitinka ir šiuo metu negali atitikti teisinio režimo, numatyto Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos XIV kompleksinės teritorijų tvarkymo programos, t. y. tikslo naudoti dalį teritorijos ir pastatų pagal numatytą poilsio įstaigų paskirtį, žemės naudojimo būdas poilsio įstaigų teritorijos rekreacinė paskirtis.

1101999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, nustatančių Parko režimą, 4 p. nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus; 6.6 p. nacionaliniame parke veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą; 11 p. Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

111Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, nes pažeista šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalis, kurioje imperatyviai nurodyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus; Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatoms, impertayviai nurodančioms, kad nekilnojamosiosms kultūros vertybėms taikomas tvarkymo režimas: konservavimo, konservavimo-restauravimo, restauravimo, restauravimo-atkūrimo; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatoms, numatančioms, kad savivaldybės taryba netvirtina detaliojo plano, prieštaraujančio bendrajam planui; KNNP planavimo schemos pagrindiniams teiginiams, Juodkrantės ir apylinkių principinio plano (architektūrinė - planinė dalis) Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento (II, IV) nuostatoms; Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos II ir VI zonos teritorijos naudojimo reglamentams.

112Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp ( - ) gatvių (1-F, 2-G, 3-H, 4-J, 5-I, 6-L, 7-R, 8-M, 9-N, 10-P) Juodkrantės gyv. Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šį sprendimą panaikino.

113Panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, pripažinti negaliojančiais.

114Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) bei Juodkrantės ir apylinkių principinio plano siūlymai atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą valstybės saugomose teritorijose, reikalavimus. Todėl netaikyti jų konkrečiu atveju nėra pagrindo.

115Teisėjų kolegijai nekilo neaiškumų dėl klausimų, išdėstytų 2008 m. spalio 20 d. atsakovų atstovo advokato prašyme dėl ekspertizės skyrimo, todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ekspertizės skyrimas nėra tikslingas.

116Dėl to, kas pasakyta, atsakovų ir trečiųjų asmenų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

117Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

118Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir A. V. individualios įmonės apeliacinius skundus atmesti.

119Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindama viešąjį... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuoti... 7. Pažymėjo, jog žemės sklypas, kurio detalųjį planą Sprendimu patvirtino... 8. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) bei Neringos... 9. Atsakovai, atsižvelgdami į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 30... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į prašymą (b. l. 140 –... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į prašymą (b. l. 143, I... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į prašymą (b. l. 145 –... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu į prašymą (b. l. 148, I... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“ atsiliepime į prašymą (b. l.... 15. Nurodė, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, nes pateiktas teismui... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. ir A. G. atsiliepimu į prašymą (b. l.... 20. Remdamiesi ABTĮ nuostatomis (53 str. 1 d., 24 str. 1 d. ir 3 d., 37 str. 1 d.,... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į prašymą (b. l. 66 –... 22. Nurodė, kad 1997 m. gegužės 13 d. įsigijo klubą, esantį ( - ),... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimuose į prašymą (b. l. 111, I... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 25. Nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu visa planuojama teritorija patenka į... 26. II.... 27. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 28. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 1 dalį,... 29. III.... 30. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 31. 1. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo (2000 m. gegužės 24 d. redakcija)... 32. 2. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų pateiktų įrodymų... 33. 3. Nesutinka su teismo išvada, kad nepraleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje... 34. 4. Nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas realiai... 35. 5. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla... 36. 6. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2007 m.... 37. 7. Viešojo intereso gynimas yra tik imituojamas bei siekiama sutrikdyti jau... 38. 8. Nesutinka su teismo atsisakymu kviesti liudytojus pagal atsakovų prašymą.... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 226, IV tomas)... 40. Nurodo, kad teismo sprendimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. individuali įmonė apeliaciniu skundu... 42. 1. Teismo sprendime nepateikti motyvai, kokiu būdu detalusis planas... 43. 2. Nesutinka su teismo išvada, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja... 44. 3. Pažymi, kad Parko planavimo schema pripažįstama kaip specialusis planas,... 45. 4. Nesutinka su išvada, kad detalaus plano sprendiniai prieštarauja... 46. 5. Teismas, kvestionuodamas sąžiningumo principus, nukrypo nuo bendrųjų... 47. 6. Remdamasi ABTĮ 33 straipsniu, faktu, kad pareiškėjas pranešimą apie... 48. Atsakovai atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį... 49. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens A. K.... 50. 1. Remdamasis tuo, jog Parko planavimo schema yra specialusis teritorijų... 51. 2. Pažymi, kad teismo sprendime aiškiai, išsamiai, visapusiškai ir... 52. 3. Nesutinka su argumentu, kad terminas prokuroro prašymui paduoti turi būti... 53. 4. Nurodo, kad atsakovai nepagrįstai remiasi Klaipėdos apskrities viršininko... 54. 5. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl viešojo intereso gynimo.... 55. 6. Pažymi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. apeliaciniame skunde... 56. Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A. V. individualios... 57. 1. Nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime... 58. 2. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus brėžinius, nesutinka su apelianto... 59. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 60. 1. Nesutinka su apeliantų argumentu, kad Sprendimu patvirtintas detalusis... 61. 2. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 63. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 65. 1. Remdamasis Įstatymo (1993-11-09 įstatymo Nr. 63-1188 redakcija) 7... 66. 2. Nesutinka su apeliantų argumentais dėl Klaipėdos apskrities viršininko... 67. 3. Nesutinka su išvada, kad buvo praleistas prašymo padavimo teismui... 68. 4. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m.... 69. 5. Pabrėžia, jog Vyriausybės nutarimai yra laikomi galiojančiais ir privalo... 70. 6. Vadovaudamasis Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262... 71. 7. Remiasi ABTĮ 60 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžia, jog apeliantai nenurodo,... 72. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.... 73. 1. Prašymas pateiktas nepraleidžiant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto... 74. 2. Pažymi, kad, siekiant ginti viešąją interesą, žalos padarymo faktas... 75. 3. Remdamasis Nuostatų normomis, nurodo, kad argumentas, jog rengiant... 76. 4. Nurodo, kad dauguma detaliojo plano sprendinių iki šiol yra... 77. 5. Pabrėžia, kad Konstitucinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo taikymas... 78. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 79. 1. Pažymi, kad 2006 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 6-648 Klaipėdos apygardos... 80. 2. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas nepagrįstas... 81. 3. Nesutinka su pozicija, jog prieš rengiant detaliuosius planus... 82. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „VST“ atsiliepimu į trečiojo... 83. Teisėjų kolegija... 84. IV.... 85. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 86. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos... 87. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atkreipė dėmesį... 88. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 89. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota... 90. Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia... 91. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas sprendimas, projektavimo sąlygų... 92. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių,... 93. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas... 94. Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą.... 95. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 96. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 97. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo... 98. Nagrinėjamoje byloje skundžiami Neringos savivaldybės tarybos sprendimas... 99. Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo... 100. VI.... 101. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą... 102. Taip pat ginčo teritorijai taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko... 103. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m.... 104. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo... 105. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu... 106. Nors KNNP kompleksinio generalinio plano Juodkrantės ir apylinkių principinio... 107. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių Kultūros... 108. Detaliojo plano sprendiniai, numatant naujo gyvenamojo namo statybą (sklypai... 109. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, detaliojo plano... 110. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos... 111. Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja... 112. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs... 113. Panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų... 114. Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) bei... 115. Teisėjų kolegijai nekilo neaiškumų dėl klausimų, išdėstytų 2008 m.... 116. Dėl to, kas pasakyta, atsakovų ir trečiųjų asmenų apeliacinis skundas... 117. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 118. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą... 119. Nutartis neskundžiama....