Byla 2AT-86-696/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. V. ir D. J. atstovės advokatės Nijolės Pakalkienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą R. V. ir D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir – Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/19-19 D. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1713 straipsnio 1 dalį 700 Lt bauda, o R. V. 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 2P/21-21 pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį – 500 Lt bauda už tai, kad D. J., būdamas viešojo pirkimo komisijos pirmininku (toliau – Komisija), o R. V. – Komisijos nare, vykdydami Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidė šias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas:

4Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 01-276 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 01-1176 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo“ pakeitimo“, vadovaudamasi Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 01-79 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.4 ir 11.4 punktais, 2013 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio metu nutarė pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu. Taisyklių 11.4 punkte nurodyta, kad supaprastintų neskelbiamų derybų būdu viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija gali vykdyti, jeigu ,,<...> dėl techninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“. Protokole nurodoma, kad Pirkimo būdas apklausiant Tiekėją pasirinktas atsižvelgiant į tai, jog „minima įstaiga iki šiol teikia ugdytinių maitinimo paslaugas pagal kitą galiojančią sutartį ir kad nėra kito pasirinkimo“. Įvertinusi pirkimo dokumentus, pirkimo būdo pasirinkimo teisėtumą, Tarnyba nustatė, kad Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai bei Komisijos protokole nurodytos pirkimo būdo pasirinkimo priežastys (Tiekėjas turi galiojančią sutartį su Perkančiąja organizacija) neatitinka Taisyklių 11.4 punkte nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte esančių privalomų sąlygų ir nepagrindžia pirkimo būdo parinkimo teisėtumo. Komisijai protokole nepagrindus, dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas teikti gali tik konkretus tiekėjas ir neužtikrinus efektyvios konkurencijos – D. J., būdamas Komisijos pirmininku, ir R. V., būdama Komisijos nare, vykdydami pirkimo procedūras ir balsuodami už neteisėto sprendimo priėmimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto reikalavimus, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, „kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“ ir neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas;

5Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Pirkimo dokumentų 1 priedo „Mokinių ir ugdytinių maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ 17.7 punkte nustatyta, kad tiekėjas „<...> saugo, prižiūri ir tinkamai naudoja išnuomotą ar perduotą virtuvių įrangą bei valgyklos inventorių <...>“, 50 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas maitinimo paslaugai tiekti naudoja Užsakovo išnuomotą nekilnojamąjį turtą ir perduotą įrangą“. Aukščiau nurodytos Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“. Todėl D. J., būdamas Komisijos pirmininku, o R. V., būdama Komisijos nare, neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas;

6Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė“. Komisijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio metu vienas iš svarstomų klausimų buvo pirkimo būdo parinkimas. Šio posėdžio metu surašytame protokole perkamoms paslaugoms nepriskirtas BVŽP kodas, nenurodyta, kokiai paslaugų kategorijai priklauso perkamos paslaugos, kodėl pirkimui buvo parinktas supaprastintų neskelbiamų derybų būdas, nors pirkimo vertė – 920 000 Lt – viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas. Todėl D. J., būdamas Komisijos pirmininku, o R. V., būdama Komisijos nare, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7Be to, D. J. buvo nubaustas už tai, kad, būdamas Komisijos pirmininku, neužtikrino Taisyklių 45 punkto nuostatų laikymosi ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, taip pat neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Komisija taip pat nesivadovavo Pirkimo sąlygų 6.3.2 punktu, kad „derybos protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir tiekėjo įgaliotas atstovas“; Taisyklių 45.4 punktu, kad „derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“, ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas:

8Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles <...>“. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad ,,supaprastintų neskelbiamų derybų metu deramasi dėl tiekėjo pasiūlymo sąlygų <...>“, taip pat šių Taisyklių 45.4 punkte nustatyta, kad „<...> derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai ar pirkimo organizatorius ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas“. Tai reiškia, kad vienas iš viešojo pirkimo vykdymo supaprastintų neskelbiamų derybų etapų yra pačių derybų su viešajame pirkime dalyvaujančiu tiekėju vykdymas. Komisija 2013 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio metu svarstydama Tiekėjo pasiūlymą nusprendė, kad „kadangi pateikta maitinimo paslaugų kaina yra tinkama, kviesti tiekėją arba jo atstovą pasirašyti maitinimo paslaugų sutartį“. Tą pačią dieną Perkančioji organizacija 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R4-24-2775 „Dėl sutarties pasirašymo“ kreipėsi į Tiekėją ir nurodė, kad Komisija Tiekėjo pasiūlymą pripažino laimėjusiu bei kviečia pasirašyti sutartį. Taigi Perkančioji organizacija nevedė derybų su Tiekėju ir neužtikrino Taisyklių nuostatų laikymosi bei pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

9Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutarimais panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimus Nr. 2P/19-19 ir Nr. 2P/21-21 ir bylas D. J. bei R. V. nutraukė.

10Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies:

11Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą dėl D. J. panaikino ir priėmė naują nutarimą – pakeitė Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 2P/19-19, panaikindamas jo dalis, kuriomis D. J. pripažintas kaltu padaręs Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą, vedant derybas su tiekėju, ir Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą, surašant Komisijos posėdžių protokolus, bei nutarimo dalį, kuria D. J. paskirta 700 Lt bauda, ir paskyrė jam nuobaudą – įspėjimą;

12Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą dėl R. V. panaikino ir priėmė naują nutarimą – pakeitė Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 2P/21-21, panaikindamas jo dalį, kuria R. V. pripažinta kalta padariusi Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pažeidimą, surašant Komisijos posėdžių protokolus, bei nutarimo dalį, kuria R. V. paskirta 500 Lt bauda, ir paskyrė jai nuobaudą – įspėjimą.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 16 d. nutartimi R. V. ir D. J. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

14Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. V. ir D. J. atstovė advokatė N. Pakalkienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimus be pakeitimų.

15Prašyme teigiama, kad Kauno apygardos teismas padarė esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

16Anot pareiškėjos, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nesivadovavo Taisyklių 8.4 ir 11.4 punktais, todėl padarė neteisingas išvadas, kad R. V. ir D. J. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, parinkdami pirkimo būdą. Vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalimi, R. V. ir D. J. turėjo teisę parinkti pirkimo būdą, numatytą perkančiosios organizacijos Taisyklėse, nustatę visas reikalingas konkretaus pirkimo būdo parinkimui sąlygas. Taisyklių 11.4 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos analogiškos, juose nurodytos techninės priežastys ar objektyvios aplinkybės pačios savaime yra nepriklausomos nuo jokių sąlygų, todėl jų egzistavimas ir nustatymas visiškai įrodo buvus pagrindą vykdyti supaprastintas neskelbiamas derybas. Beje, teisme Institucija pripažino, kad mokinius maitinti nuo mokslo metų pradžios buvo būtina, kad pagal Taisykles nebuvo galima pasirinkti jokio kito pirkimo būdo, nes jau buvo paskelbtas ir vykdomas Maitinimo programos įgyvendinimo konkursas. Taigi akivaizdu, kad egzistavo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytas viešojo pirkimo tikslas – įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų.

17Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistavo ir Viešojo pirkimo komisijos buvo nustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tik konkretus tiekėjas galėjo pateikti reikalingas paslaugas, ir kad nebuvo jokios kitos alternatyvos. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, rėmėsi ne bylos medžiaga, o visiškai naujomis aplinkybėmis, nustatytomis iš LITEKO duomenų apie anksčiau nagrinėtą perkančiosios organizacijos civilinę bylą, su kuria nei R. V., nei D. J., nei vykdomas pirkimas neturi jokio ryšio. Pareiškėja nurodo, kad nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Taisyklės nepateikia objektyvių aplinkybių apibrėžimo, tačiau tokių aplinkybių buvimas ar nebuvimas negali būti siejamas su kitų subjektų priimtais sprendimais. Todėl, pasak pareiškėjos, Komisijos nustatytos objektyvios aplinkybės sudarė pagrindą parinkti pirkimo būdą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir Taisyklių 11.4 punktą. Be to, pareiškėja prašo atkreipti dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog negalima remtis aplinkybe, kad perkančioji organizacija pirkimo procedūras galbūt galėjo vykdyti jau nuo 2013 m. kovo 15 d., nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta nei Institucijos protokoluose, nei nutarimuose ar atsiliepimuose, tačiau būtent ja remdamasis priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, taip pažeisdamas ATPK 30211 straipsnį. Iš esmės teismas ne patikrino priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo išnagrinėjo R. V. ir D. J. bylas kaip pirmosios instancijos teismas, tuo iš esmės suvaržė pareiškėjų teisę gintis, pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-27-2015, 2AT-31-2015). Taigi, pareiškėjos teigimu, Komisijos nustatytos objektyvios aplinkybės pirkimo būdui parinkti paneigtos byloje neišnagrinėtomis aplinkybėmis ir byloje nepateiktais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas atlikto Institucijos pareigą pagrįsti pareikštus kaltinimus, analizavo ir rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nei Institucijos protokole ar nutarime, nei buvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

18Pareiškėjos manymu, R. V. ir D. J. negali būti atsakingi už visus be išimties perkančiosios organizacijos veiksmus (neveikimą) ar priimtus sprendimus, todėl apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie sutrumpintą ankstesnės maitinimo paslaugų teikimo sutarties laikotarpį ir perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą vykdyti Maitinimo programos įgyvendinimo paslaugų pirkimo konkursą, kurios taip pat nebuvo nurodytos nei Institucijos nutarimuose, nei nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, negalėjo būti pagrindas naikinti teisėtus ir pagrįstus nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė objektyvių aplinkybių buvimo parenkant pirkimo būdą, kuris taikytas dėl susidariusio išskirtinio atvejo – buvo būtina reaguoti į nenumatytus įvykius ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad dėl pasirinkto pirkimo būdo buvo suvaržytas tiekėjų sąžiningas varžymasis, kad, nepasirinkus ginčijamo pirkimo būdo, reikalingų paslaugų pirkimo sutartis galėjo būti sudaryta ir įvykdyta kitų pageidaujančių tiekėjų. Tik deklaratyvūs teismo teiginiai negali būti pagrindas, paneigiantis viešojo intereso – užtikrinti moksleivių maitinimą – egzistavimą.

19Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad viešojo pirkimo procedūrų užsitęsimas dėl tiekėjų pateiktų pretenzijų nelaikytinas objektyviu, nenumatomu įvykiu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad užsitęsus ginčams konkrečiame viešajame pirkime, esant būtinybei, perkančioji organizacija netgi ypatingos skubos tvarka gali sudaryti laikiną sutartį reikalingoms prekėms ar paslaugoms nupirkti iki kol bus užbaigtos viešojo pirkimo procedūros. Be to, perkančiosios organizacijos numatymas, kad gali būti pateiktos tiekėjų pretenzijos, nepaneigia objektyvios būtinybės teikti mokinių nemokamo maitinimo paslaugas nuo mokslo metų pradžios, o tai reiškia, kad negali paneigti ir Komisijos priimto sprendimo dėl pirkimo būdo parinkimo teisėtumo bei pagrįstumo.

20Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad Komisija nutarė apklausti vienintelį tiekėją, nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu ir Taisyklių 11.4 punktu, kuriuose kalbama ne apie vienintelį tiekėją, o apie konkretų tiekėją, priklausantį nuo objektyvių aplinkybių. Tokį konkretų tiekėją – VšĮ „Kretingos maistas“ – Komisija nustatė pagal Maisto tvarkymo subjektų oficialų registrą, t. y. tokį, kuris turėjo galiojančius maisto tvarkymo subjekto pažymėjimus. Kiti tiekėjai tokių galiojančių pažymėjimų neturėjo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad „vienintelio tiekėjo apklausa pasirinkta dėl to, kad dėl labai trumpo termino joks kitas tiekėjas nespėtų pasiruošti teikti perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas“. Pareiškėja nurodo, kad nors Maitinimo programos įgyvendinimo konkursas buvo paskelbtas 2013 m. liepos 10 d., o reikiamo pažymėjimo gavimas trunka maždaug dvi savaites (tai patvirtino byloje apklausti liudytojai), 2013 m. rugpjūčio 20 d. daugiau tokių maisto tvarkymo subjektų Jurbarko rajono mokyklose nebuvo nustatyta. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 257 straipsnio nuostatas, teismo išvados pagrįstos prielaidomis, toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, parenkant nurodytą pirkimo būdą, nebuvo pažeistas ne tik Viešųjų pirkimų įstatymas, bet ir viešųjų pirkimų principai, o viešojo pirkimo tikslas buvo pasiektas. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos nepažeistos.

21Be to, pareiškėja nurodo, kad R. V. ir D. J., vykdydami pirkimą, vadovavosi Taisyklėmis, todėl nepažeidė ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik Taisyklių 83 punktu ir neatsižvelgdamas į Taisyklių 85, 86 punktus, apibrėžiančius reikalavimus pirkimo dokumentų turiniui, neturėjo teisinio pagrindo pirkimo sąlygas vertinti kaip neaiškias ar netikslias. Pareiškėja nurodo, kad Taisyklių 85 punktas išsamiai apibūdina pirkimo dokumentuose pateiktiną informaciją, Taisyklių 86 punktas nurodo, kokia papildoma informacija pirkimo dokumentuose gali būti pateikiama. Nė viename Taisyklių 85, 86 punktų papunktyje nėra reikalaujama pateikti tikslius patalpų ir įrangos sąrašus. Pagal pirkimo dokumentų 17.1 punktą maitinimo paslaugos tiekėjas turi pats arba įsigyja maitinimo paslaugai teikti reikalingą įrangą ir inventorių, todėl informacija apie perduotiną įrangą nėra reikšminga tiekėjui rengiant pasiūlymą. Nors R. V. ir D. J. ne kartą nurodė, kad Taisyklių 91 punktas leidžia perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nenurodyti, jos nuomone, nebūtinos pirkimui informacijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas Taisyklių 91 punktu nesivadovavo, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Pareiškėjos manymu, subjektyvi Institucijos nuomonė dėl neaiškių pirkimo sąlygų ir inkriminuojamo pažeidimo negali būti laikoma įrodymu apie padarytą pažeidimą. Pareiškėjos įsitikinimu, išvada dėl pirkimo dokumentų netikslumo, neaiškumo galėjo būti padaryta tik tada, jeigu būtų nustatyta, kad bent vienas tiekėjas pagal pirkimo dokumentus negalėjo pateikti pasiūlymo, o perkančioji organizacija nenusipirko to, ko reikia. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl iš anksto nustatytų pirkimo sąlygų konkrečiam tiekėjui ar dėl dirbtinio kviečiamų tiekėjų skaičiaus sumažinimo yra deklaratyvūs. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bent vienas tiekėjas dėl pirkimo sąlygų 17.7 ir 50 punktų negalėjo pateikti pasiūlymo ar kad perkančioji organizacija nenusipirko to, ko reikia. Pirkimo sutartis buvo sudaryta ir sėkmingai įvykdyta. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek ir ATPK 257 straipsnio nuostatas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybių visumą.

22Pareiškėja taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog Viešųjų pirkimų tarnyboje net nebuvo užvestos administracinio teisės pažeidimo bylos, kurios pagal ATPK 292 straipsnio 2 dalį kartu su skundais turėjo būti atsiųstos teismui. Taigi Institucijos nutarimai surašyti be bylos medžiagos, tuo ne tik pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn, bet ir R. V. bei D. J. teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Nesant bylų, nėra galimybės spręsti, pagal kokią bylos medžiagą R. V. ir D. J. buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Tai taip pat reiškia, kad Institucija elgėsi neteisėtai ir neįrodė R. V. bei D. J. kaltės dėl jiems inkriminuotų pažeidimų. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp R. V. ir D. J. atliktų veiksmų ir Institucijos nurodytų pažeidimų. Pareiškėja nurodo, kad R. V. ir D. J. negalėjo daryti jokios įtakos perkančiosios organizacijos priimamiems sprendimams, patys asmeniškai nuspręsti, kada pradėti viešąjį pirkimą, savo pareigas jie vykdė sąžiningai, laikydamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo ir, be kita ko, veikdami būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 straipsnis), t. y. siekdami, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija tinkamai vykdytų jai įstatymų priskirtas funkcijas, susijusias su viešojo intereso apsauga. Nei Institucija, nei apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo ATPK 17 straipsnio nuostatomis. Todėl, pareiškėjos nuomone, net padarius išvadą, kad Komisijos nustatytos aplinkybės pirkimo būdui parinkti nevisiškai atitinka Taisyklių 11.4 punkto turinį, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuo mokslo metų pradžios socialinė parama nemokamu maitinimu privalėjo būti teikiama daugiau kaip 2000 Jurbarko savivaldybės vaikų, darytina išvada, kad R. V. ir D. J. veiksmais nebuvo padarytas joks administracinis teisės pažeidimas, nes jie veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdami pašalinti pavojų daugeliui mokinių netekti socialinės paramos, juolab jokia žala nebuvo padaryta. Taigi, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 4 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, o pradėtoji turėjo būti nutraukta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. V. ir D. J. nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies surašant protokolą, o D. J. nepažeidė ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies vedant derybas su tiekėju, taigi iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo nutarimams, todėl jų šioje dalyje naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

23Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotas asmuo Laura Zapolskienė atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovės advokatės N. Pakalkienės prašymą atmesti, nes ginčijamas teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, priimtas išnagrinėjus bylos duomenų visumą.

24Atsiliepime nurodoma, kad prašymo argumentai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto netinkamo taikymo ir nesivadovavimo Taisyklių 8.4, 11.4 punktų nuostatomis, dėl to, jog apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne bylos medžiaga, o visiškai naujomis aplinkybėmis ir taip praktiškai iš naujo išnagrinėjo bylas, yra nepagrįsti, nemotyvuoti, klaidinantys ir prieštaraujantys Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų esmei bei prasmei. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo, Taisyklių nuostatomis, pagrįstai pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešųjų pirkimų principų suponuoja tai, kad, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalių nuostatų specifiškumą ir išimtinį pobūdį, tik preciziškas sąlygų, vykdant viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, laikymasis atitiks viešųjų pirkimų principus. Tokia išvada iš esmės atitinka ir teismų praktiką viešųjų pirkimų bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-505/2009, 3K-3-223-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga). Perkančioji organizacija, norėdama vykdyti viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu Taisyklių 11.4 punkte nurodytu pagrindu, privalo pagrįsti ir įrodyti, kad egzistavo sąlygų visuma. Vien teisinio pagrindo įtvirtinimas Viešųjų pirkimų įstatyme ir (ar) Taisyklėse nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai vykdyti viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, kai nenustatoma bent viena iš būtinų sąlygų. Byloje neįrodyta, kad egzistavo objektyvios aplinkybės, leidžiančios vykdyti pirkimą minėtu būdu. Negali būti laikoma objektyvia aplinkybe situacija, kuri sukuriama pačios perkančiosios organizacijos veiksmais, ar kaip nustatyta šiuo atveju – neveikimu, t. y. kai organizacija netinkamai planuoja, paskirsto laiką, uždelsia pradėti viešojo pirkimo procedūras, o vėliau tokie veiksmai lemia situaciją, kad joks kitas tiekėjas neturi galimybės gauti būtinų paslaugai teikti leidimų, licencijų ar pažymėjimų. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti ir nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų bei padarytų pateisinamą perkančiųjų organizacijų neveikimą.

25Atsiliepime nurodoma, kad ginčijamame nutarime nėra konstatuota, jog Institucijos apeliaciniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis negalima remtis ar kad jos yra naujos. Tai buvo Institucijos papildomi argumentai, skirti pozicijai sustiprinti. Be to, Institucijos atstovė nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog tos aplinkybės, kurios R. V., D. J. ar kitiems asmenims nebuvo žinomos ar apskritai nebuvo nagrinėtos, nėra naujos. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas bylą išnagrinėjo iš naujo kaip pirmoji instancija.

26Prašymo argumentai dėl būtinybės maitinti mokinius nuo mokslo metų pradžios, dėl viešojo pirkimo tikslo egzistavimo, dėl to, kad Komisijos nariai negali būti atsakingi už visus be išimties perkančiosios organizacijos veiksmus, dėl viešojo intereso egzistavimo yra klaidinantys ir net nesusiję su bylos dalyku. Šioje byloje sprendžiamas ne pirkimo objekto kaip tokio reikalingumo ar svarbumo klausimas, o tai, ar Komisijos nariai, vykdydami Pirkimo procedūras, laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Komisijos nariai atsakomybėn patraukti ne dėl to, kad apskritai vykdė pirkimo procedūras ir perkančioji organizacija įsigijo mokinių maitinimo paslaugas, taip pat ne dėl perkančiosios organizacijos neveikimo, bet dėl to, kad vykdydami pirkimo procedūras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

27Prašyme nurodytos aplinkybės nėra objektyvios, nes mokinius maitinti nuo mokslo metų pradžios reikia kiekvienais metais, o tai, kad joks kitas tiekėjas per tokį trumpą laiką nespės gauti reikalingo pažymėjimo, taip pat negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė, nes pati organizacija savo delsimu, neveikimu sudarė sąlygas rinkoje likti tik vienam tiekėjui, galinčiam pasiūlyti mokinių maitinimo paslaugas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad neegzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių tik konkretus (vienintelis) tiekėjas gali suteikti perkančiajai organizacijai paslaugas, tai pagrįsta ir šio teismo išvada, jog Komisijos narių argumentai dėl konkrečiai šio vienintelio tiekėjo pasirinkimo yra nepagrįsti. Priimdami sprendimą pirkimą vykdyti nurodytu būdu nesant objektyvių aplinkybių Komisijos nariai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

28Taip pat atsiliepime nurodoma, kad prašymo argumentai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir prieštaraujantys viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių nuostatų esmei. Nors Taisyklių 85-86 punktuose nėra pažodžiui reikalaujama pirkimo dokumentuose nurodyti tikslius nuomojamų patalpų ir įrangos sąrašus, tačiau tai neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos parengti tikslius, aiškius ir nedviprasmiškus pirkimo dokumentus. Komisijos nariai Taisyklių nuostatų taikymą ir jų laikymąsi vertino itin formaliai ir netinkamai. Įvertinus pirkimo sąlygų 5, 17.7, 50 punktus, darytina išvada, kad pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas, patalpas ir įrangą, reikalingą maitinimo paslaugoms teikti, turi nuomotis iš perkančiosios organizacijos, tačiau pirkimo dokumentuose nėra nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašo, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenumatyta, už kokią sumą patalpos bus nuomojamos, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir kokios tiksliai patalpos bei įranga tiekėjui bus išnuomojama, perduodama. Taigi priėmus sprendimą patvirtinti netikslias, neaiškias pirkimo sąlygas buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes nesilaikyta Taisyklių 83 punkto reikalavimų. Apskritai nustatant, ar viešojo pirkimo dokumentai yra aiškūs ir tikslūs, negali būti vertinamas tik skundų nebuvimo faktas. Tai, kad tik vienas pirkime dalyvavęs tiekėjas pirkimo dokumentus įvardijo kaip suprantamus, nereiškia, jog dokumentai yra ar būtų aiškūs ir suprantami kitiems subjektams. Atsiliepime pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagal savo kompetenciją vertina, ar viešųjų pirkimų dokumentai yra aiškūs ir tikslūs apskritai ir ar jie atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Taigi Tarnyba pateikia ne subjektyvią, niekuo nepagrįstą nuomonę, bet įgyvendina Viešųjų pirkimų įstatyme jai nustatytą pareigą ir siekia užtikrinti tinkamą Viešųjų pirkimų įstatymo bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nuostatų laikymąsi.

29Kartu atsiliepime nurodoma, kad Institucija tiek protokolų surašymo metu, tiek nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas ir priimant nutarimus, vadovaudamasi ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, išaiškino atsakomybėn traukiamiems asmenims jų teises, tarp jų ir teisę susipažinti su bylos medžiaga. Šia teise nepasinaudota. Su administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų skundais Jurbarko rajono apylinkės teismui buvo išsiųstos ir administracinių teisės pažeidimų bylos. Vien tai, kad Institucija iš perkančiosios organizacijos gautos medžiagos neįsegė į atskirą aplanką ir nepridėjo dokumentų apyrašo, nėra pagrindas teigti, jog Institucijos nutarimai buvo surašyti be bylos medžiagos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai Nr. N662-1205/2012, N261-1084/2012, N62-710/2008, N756-135/2008). Šiuo atveju protokoluose buvo aiškiai nurodyti inkriminuojami Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, konkretūs straipsniai, pažeidimų padarymo aplinkybės ir kt. Institucija nekeitė protokoluose suformuluotų kaltinimų. Taigi akivaizdu, kad tiek R. V., tiek D. J. teisė gintis nebuvo suvaržyta.

30Administracinėn atsakomybėn asmenys buvo patraukti ir administracinės nuobaudos jiems paskirtos ne dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (neveikimo), o dėl pačių asmenų, kaip Komisijos narių, neteisėtų veiksmų, t. y. balsavimo už tai, kad pirkimas būtų vykdomas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, kai nėra tam aiškiai Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto pagrindo, ir už tai, kad pritarė pirkimo dokumentų projektui, kurio sąlygos yra neaiškios ir netikslios. Atsiliepime nurodoma, kad argumentais dėl būtinojo reikalingumo pareiškėja bando pateisinti neteisėtus Komisijos narių veiksmus. Faktinės aplinkybės ir bylos medžiaga patvirtina, kad vadovavimasis būtinojo reikalingumo institutu siekiant pateisinti organizacijos aplaidumą ir neveikimą yra neteisėtas ir prieštaraujantis protingumo bei teisingumo principams. Viešuosiuose pirkimuose visuomet tiesiogiai egzistuoja viešasis interesas ir viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų pateisinimas būtinuoju reikalingumu keltų grėsmę visuomenės poreikių tinkama patenkinimui, tiekėjų sąžiningam varžymuisi, viešųjų pirkimų skaidrumui, tinkamam viešųjų pirkimų tikslo (racionalaus lėšų panaudojimo) siekimui, iškreiptų imperatyvių viešųjų pirkimų principų esmę. Šiuo atveju parinktas netinkamas pirkimo būdas ir parengti bei patvirtinti neaiškūs, netikslūs pirkimo dokumentai neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų. Būtinasis reikalingumas nėra ir negali būti pagrindas pažeisti imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

31Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. V. ir D. J. atstovės advokatės N. Pakalkienės prašymas tenkintinas.

32Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 3 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo

33Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-2-68 „Dėl Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013–2023 metų programos tvirtinimo“ patvirtinta Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013–2023 metų programa. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija sudaryta Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 01-276. 2013 m. liepos 11 d. Viešųjų pirkimų tarnybai buvo nusiųstas skelbimas apie Jurbarko rajono bendrojo ugdymo įstaigų vaikų saugaus ir kokybiško maitinimo 2013–2023 metų programos (toliau – Maitinimo programa) įgyvendinimo paslaugos pirkimą. Pasiūlymų pateikimo terminas numatytas 2013 m. liepos 23 d. Tačiau kadangi pirkimo metu buvo gauta pretenzijų, sustabdytos viešojo pirkimo procedūros, tai viešojo pirkimo vykdymas ir iki mokslo metų pradžios klausimas dėl mokinių maitinimo nebuvo išspręstas. Dėl to Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 01-854 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2013 m. pirkimų plano patikslinimo“ 2 punkte nurodė pirkimų organizatoriams ir Viešųjų pirkimų komisijai vadovautis pirkimų plano papildymais, parenkant prekių, paslaugų ir darbų pirkimo būdą. Plano patikslinime nurodyta, kad reikalinga įsigyti maitinimo paslaugas keturiems mėnesiams, numatyta pirkimo vertė 920 000 Lt, nurodytas BVPŽ kodas 55500000-5 bei numatomo pirkimo būdas – supaprastintos neskelbiamos derybos. 2013 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio metu komisija nutarė pirkimą vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu.

34Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad, neskelbiant apie pirkimą, gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, „kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos“.

35Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistavo ir Viešojo pirkimo komisijos buvo nustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių šiuo atveju tik konkretus tiekėjas galėjo pateikti reikalingas paslaugas, ir kad nebuvo jokios kitos alternatyvos.

36Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. J., R. V. bei kiti komisijos nariai nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo viešąjį pirkimą vykdyti išimtine viešųjų pirkimų vykdymo procedūra – neskelbiamų derybų būdu apklausiant vieną tiekėją, todėl pripažino, kad jie pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir 3 straipsnio 1, 2 dalis. Tuo pagrindu panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimus, kuriais minėtiems asmenims nutrauktos administracinių teisės pažeidimų bylos, ir paliko galioti Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus nutarimus.

37Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, nesutikdami su Tarnybos išvada, kad vykdant maitinimo paslaugų pirkimą buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos, nurodo, kad, užsitęsus vykdomam viešajam pirkimui, egzistavo objektyvi būtinybė ypač skubiai atlikti maitinimo paslaugų pirkimą siekiant sudaryti laikiną pirkimo sutartį iki kol bus užbaigtos paskelbtos atviro pirkimo procedūros.

38Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentacija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimo negali būti pripažįstama pakankama padaryti išvadai dėl pažeidimo buvimo. Pagrindinis viešųjų paslaugų pirkimas buvo vykdomas nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2013 m. liepos 23 d., esant pakankamai laiko iki mokslo metų pradžios. Tai, kad buvo gauta pretenzijų dėl pirkimo, negali būti laikoma komisijos narių kalte (net tikint apygardos teismo teiginiu, kad tokie atvejai nėra vienetiniai). Nors apeliacinės instancijos teismo išvadoje pasakyta, kad „pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimas negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas, o yra įprastinė praktika, taigi, perkančioji organizacija, kaip profesionalus viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektas, galėjo ir privalėjo numatyti, kad pradėjus viešojo pirkimo procedūras gali būti pateikta pretenzija, ypač įvertinus didelę jos organizuoto viešojo pirkimo apimtį bei vertę“, ir konstatuota, kad ,,administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymai nepaneigia Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, jog neegzistavo objektyvių išskirtinių aplinkybių, sąlygojusių būtinumą viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu“, teisėjų kolegija laiko, kad šios apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies motyvacija nėra teisinga ir nesudaro pagrindo išvadai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimo. Byla buvo nagrinėjama dėl pareiškėjų padarytų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, o ne dėl pareiškėjų viešųjų pirkimų paskelbimo vienu ar kitu laiku. Ne pareiškėjai nustatė, kada turėjo būti skelbiamas viešasis pirkimas. Viešųjų pirkimų laiko nustatymas negali būti pareiškėjų kaltės dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimo įrodymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pagrindinį, ir papildomą viešųjų pirkimo laiką nustatė ne komisijos nariai, o savivaldybė direktoriaus įsakymu. Taigi negalima jų kaltinti dėl to, kad per vėlai paskelbė viešuosius pirkimus ir kad jie galėjo numatyti, jog nepavyks organizuoti moksleivių maitinimo iki rugsėjo 1 d. Be to, pažymėtina, kad jie už tai nėra nubausti.

39Pažymėtina ir tai, kad papildomas paslaugų pirkimas buvo paskelbtas tik 2013 m. rugpjūčio 18 d. ir vyko tik trumpu keturių mėnesių laikotarpiu, be to, tuo metu, kai iki mokslo metų pradžios buvo likę vos vienuolika dienų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vykdydami viešąjį pirkimą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, komisijos nariai esamomis sąlygomis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio nuostatų nepažeidė.

40Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

41Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal patvirtintas taisykles“. Taisyklių 83 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime, o perkančioji organizacija nusipirkti tai, ko reikia“. Aptardamas Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą apylinkės teismas panaikino Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl dokumento neaiškumo yra Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, nes šalys dėl dokumentų dviprasmybių pretenzijų nereiškė ir dėl to skundų nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalys dokumentus suprato. Viešai paskelbus Jurbarko rajono savivaldybės patvirtintą maitinimo programą, kurioje pateikti detalūs duomenys apie maitinimo patalpų plotus, valgyklų inventoriaus būklę, perkančioji organizacija turėjo teisę nenurodyti tiekėjui perduodamų patalpų ir įrangos, nes tai tiekėjui jau buvo paskelbta ir žinoma. Kauno apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo sprendimą, sutiko su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar rengiant viešojo pirkimo sąlygas buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalis, būtina įvertinti tai, kad pirkimas buvo vykdomas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu apklausiant vienintelį tiekėją. Šiam tiekėjui pagal anksčiau su perkančiąja organizacija sudarytas sutartis nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos patalpos ir įranga, reikalinga maitinimo paslaugoms teikti. Sudarius su šiuo tiekėju sutartį, jis toliau būtų teikęs analogiškas, pagal anksčiau sudarytą sutartį teiktas, maitinimo paslaugas. Taigi akivaizdu, kad šiam tiekėjui pirkimo dokumentų sąlygos, nustatančios patalpų ir įrangos perdavimą, realiai buvo visiškai aiškios ir jokių dviprasmybių ar neaiškumų, kokios palapos ir įranga, koks patalpų plotas ir pan., bus perduotos maitinimo paslaugoms teikti, neturėjo kilti. Tačiau toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismas teigia, kad ,,akivaizdu, jog šio pirkimo sąlygos jau iš anksto buvo rengiamos vienam asmeniui – VšĮ „Kretingos maistas“. Todėl visiškai suprantama, jog dėl sąlygų neaiškumo pretenzijų nebuvo reikšta, nes VšĮ „Kretingos maistas“ padėtis buvo žinoma, o kiti tiekėjai į derybas kviečiami nebuvo. Tačiau esant normaliai konkurencijai, t. y. Komisijai dirbtinai jos nesumažinus kviečiant tik vieną tiekėją, ir tokias sąlygas vertinant tiek objektyvaus stebėtojo akimis, tiek bet kurio potencialaus tiekėjo akimis, visiškai akivaizdu, kad neaišku nei kokia įranga išnuomojama, nei koks jos kiekis, nei kokia jos būklė. Kaip ir neaišku, kokio dydžio ir būklės patalpos išnuomojamos. Todėl daroma išvada, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai vertino, kad pirkimo sąlygos neaiškios, ir konstatavo, kad Techninės specifikacijos 17.7 ir 50 punktų nuostatos yra neaiškios ir netikslios, nes Pirkimo sąlygose nėra pateikiamas nuomojamos arba tiekėjui perduodamos įrangos sąrašas, numatytos nuomoti patalpos, jų dydžiai, nenurodyta, už kokią sumą bus nuomojamos patalpos, nors Techninės specifikacijos 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad „Maistas turi būti gaminamas ir mokiniai ugdytiniai bei personalas maitinami lentelėje nurodytose vietose. Šiam tikslui išnuomojamos patalpos ir įranga“. Todėl D. J., būdamas Komisijos pirmininku, o R. V., būdama Komisijos nare, apygardos teismo manymu, neužtikrino Taisyklių 83 punkto nuostatų laikymosi ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo motyvacija dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimo neturi nieko bendro su pačiu Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimu (sąlygų netikslumo ir neaiškumo). Teisėjų kolegija laiko, kad esamomis sąlygomis, kai buvo pasirinktas vienas tiekėjas ir juo buvo įmonė ,,Kretingos maistas“, kuri iki to ilgą laiką tiekė maitinimo paslaugas mokykloms, taigi žinojo visas paslaugos detales, D. J. ir R. V. padarytas pažeidimas laikytinas formaliu ir nedarančiu įtakos viešųjų pirkimų teisėtumui. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo išvadai dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

42Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje už analogiškus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus administracinėn atsakomybėn patraukti dar ir A. G., R. Š. ir D. S., tačiau jie prašymų dėl bylos atnaujinimo nepateikė. ATPK 30221 straipsnio 13 dalis nustato, kad jei esminiai materialiosios ar proceso teisės pažeidimai byloje galėjo turėti įtakos ir tiems toje pačioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims, kurie nepadavė prašymų atnaujinti bylą, teismas patikrina nutarties teisėtumą ir šiems asmenims. Kadangi A. G., R. Š. ir D. S. patraukti administracinėn atsakomybėn už tapačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, kaip ir D. J. bei R. V., teisėjų kolegija konstatuoja, kad, naikinant Kauno apygardos teismo sprendimą dėl D. J. ir R. V., naikinamas Kauno apygardos teismo sprendimas ir dėl A. G., R. Š. ir D. S..

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

Nutarė

44Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą ir palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą dėl D. J., R. V., A. G., R. Š. ir D. S..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija... 3. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau ir – Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 16 d.... 4. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios... 5. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 6. Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 7. Be to, D. J. buvo nubaustas už tai, kad, būdamas Komisijos pirmininku,... 8. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 9. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutarimais panaikino... 10. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu Viešųjų pirkimų... 11. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą dėl D. J.... 12. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą dėl R. V.... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 14. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. V. ir D. J. atstovė... 15. Prašyme teigiama, kad Kauno apygardos teismas padarė esminių materialiosios... 16. Anot pareiškėjos, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad egzistavo ir Viešojo... 18. Pareiškėjos manymu, R. V. ir D. J. negali būti atsakingi už visus be... 19. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad viešojo pirkimo procedūrų... 20. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad Komisija nutarė apklausti... 21. Be to, pareiškėja nurodo, kad R. V. ir D. J., vykdydami pirkimą, vadovavosi... 22. Pareiškėja taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai... 23. Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotas asmuo Laura Zapolskienė atsiliepimu... 24. Atsiliepime nurodoma, kad prašymo argumentai dėl Viešųjų pirkimų... 25. Atsiliepime nurodoma, kad ginčijamame nutarime nėra konstatuota, jog... 26. Prašymo argumentai dėl būtinybės maitinti mokinius nuo mokslo metų... 27. Prašyme nurodytos aplinkybės nėra objektyvios, nes mokinius maitinti nuo... 28. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad prašymo argumentai dėl Viešųjų pirkimų... 29. Kartu atsiliepime nurodoma, kad Institucija tiek protokolų surašymo metu,... 30. Administracinėn atsakomybėn asmenys buvo patraukti ir administracinės... 31. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų R. V. ir D. J. atstovės... 32. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 3... 33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės... 34. Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad,... 35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistavo ir Viešojo pirkimo... 36. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. J., R. V. bei... 37. Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, nesutikdami su Tarnybos... 38. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo... 39. Pažymėtina ir tai, kad papildomas paslaugų pirkimas buvo paskelbtas tik 2013... 40. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo... 41. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 42. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje už analogiškus Viešųjų... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 44. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą ir palikti...