Byla Ik-3271-624/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. P., atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos atstovei Izoldai Baikienei, trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui V. U., nedalyvaujant pareiškėjui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas V. P. skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 išvadą Nr. S-(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti klausimą dėl jo profesinės ligos nustatymo. Nurodo, kad 2011-06-03 gavo iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) išvadą Nr. S-(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, kad vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2008-01-016 įsakymu Nr. V-37 8.1.1 ir 8.1.2 p. nuostatomis, nustatančiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįrašyti į Profesinių ligų sąrašą arba kai yra nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika, pagal kompetenciją neteikia išvados dėl profesinės ligos patvirtinimo, nes CDMEK turimuose dokumentuose apie jo sveikatos būklę esanti informacija įrodo būtent tokias aplinkybes, pagal kurias atvejis nepriskiriamas CDMEK kompetencijai. Nesutinka su šia išvada, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžia reikalavimus įvertinti visas ligas jų atsiradimo momentu. Nesutinka su CDMEK Išvadoje nurodytais teiginiais dėl ko jam nenustatyta, kad jis serga profesine liga, kadangi išvados yra neobjektyvios, be to, neištaisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-05 sprendime nurodyti darbo trūkumai. Teismas sprendime nurodė, kad CDMEK netinkamai nustatė tyrimo laikotarpį, t. y., komisija privalėjo vertinti jo susirgimus nuo 1997 m., kai pasireiškė pirmosios ligos simptomai. Minėtame sprendime neginčijamai nustatyta svarbi faktinė aplinkybė, kad pareiškėjui pirmoji su jo darbo sąlygomis susijusi liga (stuburo juosmens srities skausmai (lumbopatija) buvo diagnozuota 1997 m., o išsėtinė sklerozė buvo diagnozuota tik 2007-07-20, todėl teismas nesutiko su skundžiamo sprendimo išvada, kad profesinis susirgimas nediagnozuotinas ir dėl jam diagnozuotų ligų priskyrimo profesinėms ligoms nespręsta, kadangi pareiškėjas serga mišria patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai. CDMEK Išvadoje nurodo, kad jos kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįrašyti į profesinių ligų sąrašą arba kai nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika. Taigi, skundžiama Išvada negali būti laikoma nei objektyvi nei teisinga, kadangi CDMEK pasirinko netinkamą ligų tyrimo laikotarpį, nors formaliai nurodo, jog vadovavosi visa jo ligos istorija, ir nurodo, kad susirgimą nulėmė keli susirgimai, nevertinant tai, kad lumbopatija buvo diagnozuota dar 1997 metais. Tuo metu jis visiškai nesirgo išsėtine skleroze ir kitais šalutiniais susirgimais. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas remiantis jo ligos istorijoje esančiais įrašais, konstatuoja, kad 2003 metais yra nustatoma pagrindinė ligos diagnozė: stuburo osteochondrozė, spondilioartrozė, L5-S1 disko išvarža į deš. medioteraliai, skausminis sindromas. Akivaizdu, kad pradiniame etape apie jokią išsėtinę sklerozę progresuojančia eiga nėra rašoma. Tuo metu, 2004 metais, jis jau buvau visiškai nedarbingas, jam buvo leista dirbti tik budėtoju, įvairius darbus be fizinės įtampos. Mano, kad atsakovas pakartotinai priimdamas analogišką išvadą, netinkamai vertino ir tai, kad jis dirbo 42 metus dyzelinio traukinio mašinistu bei mašinisto padėjėju. Šis darbas turėjo tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Jo profesinės ligos tyrimo priežasčių ir patvirtinimo aktas Nr. 06-02-013 (2006-03-23) patvirtina, kad visą laiką dirbo dyzelinio traukinio mašinistu ar jo padėjėju. Nuo pat 1963 m. liepos mėnesio jį veikė triukšmas ir vibracija. Jo sveikatos būklę atspindi ir privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenys, kurie patvirtina, kad iki 2004-01-28 jis galėjo dirbti traukinio mašinistu ar padėjėju, tačiau vėliau gydytojai uždraudė dirbti šį darbą. Tame pačiame akte nurodyta, kad priežastys, galėjusios suskelti profesinę ligą, yra mechaniniai virpesiai ir triukšmas. Dėl šių priežasčių jam buvo uždrausta dirbti. Atsakovas padarė netinkamą išvadą dėl jo profesinės ligos nustatymo bei šios ligos eigos, nurodydamas, kad pagrindinis susirgimas yra išsėtinė sklerozė progresuojančia eiga. Atsakovas nepasisakė ir apie pasekmes, kurias sukelia kiti susirgimai, kurie yra M51.0 „Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su mielopatija“ ir H90.3 „Neurosensorinis prikurtimas, abipusis“. Šios abi ligos patenka į profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ nurodytų ligų „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo“ (5.3 punktas), o liga „Juosmens ir kitų trapslankstelinių diskų ligos su mielopatija“ - į Profesinių ligų sąrašo 5 skyriuje „Ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių“ nurodytų ligų „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios kūno vibracijos“, kuri nurodyta 5.19 punkte, sąrašą. Atsakovas nurodo, jog mano, kad kojų parezas yra mielopatija dėl išsėtinės sklerozės ir degeneracinių-distrofinių stuburo sutrikimų pasekmė. Tačiau pastaroji liga yra įtraukta į profesinių ligų sąrašą. Būtent dėl degeneracinių-distrofinių stuburo sutrikimų, o ne išsėtinės sklerozės, jis tapo visiškai nedarbingas. Pažymėjo, kad CDMEK konstatavo, kad 2004-07-14 buvo diagnozuota: pagrindinė liga stuburo krūtininės dalies mielopatija, dėl ko, 2004-12-28 buvo leista dirbti tik lengvus fizinius darbus. Nesutinka, kad jam nustačius klausos sutrikimą ir pripažinus, kad serga liga, kuri yra įtraukta į profesinių ligų sąrašą, nėra pripažįstama, kad jis serga profesine liga. Išvadoje bendromis frazėmis nurodoma, kad ilgalaikiam triukšmo poveikiui nebūdingas klausos nervo pažeidimo asimetriškumas. Tačiau joje nėra vertinama, kada jam sutriko klausa ir kaip keitėsi sutrikimas. Profesine liga pripažįstamas darbuotojo susirgimas, kurį betarpiškai sąlygojo kenksmingi ir (ar) pavojingi darbo aplinkos reiškiniai, ir toks susirgimas diagnozuotas nustatyta tvarka ir būdais. Akivaizdu, kad komisijos išvadoje konstatavimas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, todėl Išvadoje remiamasi prielaidomis. Mano, kad CDMEK skundžiame akte išvardijusi jo susirgimus, be jokio teisėto pagrindo nenustatė šių susirgimų atsiradimo pradžios, kiekvieno iš šių susirgimų atsiradimo priežasčių bei jų neįvertino, pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymo Nr. V-1087 „Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“ 6.1, 6.3 ir 6.8 punktų reikalavimus (b. l. 1-4).

3Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

4Pateiktame atsiliepime atsakovas CDMEK su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skunde neteisingai interpretuojamas Profesinių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 nutarimu Nr. 1198, 5.19 punktas. Profesinių ligų sąrašo pabaigoje esančioje pastaboje taip pat yra nurodyta, kad pažymėtos ligos, neįtrauktos į Europos Komisijos rekomendacijos 2003/670/EB dėl Europos profesinių ligų sąrašo 1 priede pateiktą Europos profesinių ligų sąrašą ir antrajame priede pateiktą papildomų ligų, įtariamų kaip profesinės pagal kilmę, apie kurias turi būti pranešta ir kurias vėliau gali būti nuspręsta įtraukti į Europos profesinių ligų sąrašo pirmąjį priedą, sąrašą, tačiau Lietuvoje laikomos profesinėmis. Siekdama įvertinti pareiškėjui įtariamos profesinės ligos išsivystymo aplinkybes, kurios yra ypač svarbios priimant pagrįstą išvadą dėl profesinės ligos patvirtinimo, CDMEK atsižvelgė į tai, kad pagal V. P. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2006-03-23 akto Nr. 06-02-013 1 dalies duomenis, pareiškėjo profesija buvo dyzelinio traukinio mašinistas. V. P. turi bendrą darbo stažą - 42 metus, o darbo, susijusio su profesinės rizikos veiksniais, stažo trukmė - 41 metai. Pareiškėjas dirbo dyzelinio traukinio mašinisto padėjėju Pabaltijo geležinkelio Vilniaus dyzelinių traukinių depe nuo 1967-05 iki 1972-11 (5 m. 6 mėn.), dyzelinio traukinio mašinistu nuo 1972-11 iki 1974-09 (1 m. 10 mėn.), dyzelinio traukinio mašinistu VĮ Vilniaus lokomotyvų depo Kauno ceche nuo 1976-06 iki 2003-09 (27 m. 3 mėn.), dyzelinio traukinio mašinistu AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo valdyboje nuo 2003-10 iki 2004-10 (1 m.). Dirbdamas dyzelinio traukinio mašinistu bei mašinisto padėjėju, V. P. buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių - visą kūną veikiančios vibracijos ir triukšmo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra įrašai apie tai, kad jam stuburo juosmens srities skausmai (liumbopatija) diagnozuojami nuo 1997 m., ir kad pareiškėjas skundėsi, jog skausmai plito į kairę koją. 2007 m. KMUK Neurologijos klinikos išraše iš ligos istorijos Nr. ( - ) nurodyta, kad nuo 2002 m. atsiradęs dešinės kojos silpnumas. 2006 m. VUAL ligoninės išraše iš ligos istorijos Nr. ( - ) nurodyta, kad serga 5-6 m., prieš metus ligonio būklė pablogėjo. Skundėsi sunkumo jausmu galvoje, jos svaigimu, sutrikusia koordinacija, mėtymu į šalis einant, skausmais visame stubure su iradiacija į kojas, ypač kojų silpnumu, daugiau dešinės, dėl to sunku lipti laiptais, negali toli nueiti. V. P. 2004-06-29 buvo hospitalizuotas į VšĮ Kauno II ligoninės vertebroneurologinį skyrių su nusiskundimais, kad einant kliūna dešinioji koja, serga vienerius metus, gydėsi ambulatoriškai, kojos tapo silpnos, sunku vaikščioti. Pareiškėjas buvo gydytas iki 2004-07-14 ir nustatyta diagnozė: stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų osteochondrozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių deformuojanti spondiliozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o slankstelių spondilioartrozė, stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių dešinės pusės vidurinių šoninių diskų prasiveržimas, poūmė stuburo juosmeninių 3, 4, 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių radikulopatija, IF IIo. Pažymėjo, kad šie nusiskundimai nebūdingi įtariamai profesinei ligai - diskogeninei juosmens srities patologijai. V. P. 2004-09-08 buvo stacionarizuotas į Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau - KMUK) Neurologijos skyrių, nes skundėsi dešinės kojos silpnumu, dešinės rankos tirpimu, bendru silpnumu ir buvo gydytas iki 2004-09-20. Pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė: krūtinės srities mielopatija, dešinės kojos parezė, lėtinė galvos smegenų arterijų išemija, pirminė arterinė hipertenzija IIo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2004-09 mėn. pagal KMUK Neurologijos klinikos išraše iš ligos istorijos Nr. ( - ) esančius duomenis, V. P. buvo diagnozuota pagrindinė liga - stuburo krūtininės dalies mielopatija, dešinės kojos parezė, lėtinė smegenų išemija, pirminė arterinė hipertenzija IIo. Tuo tarpu pareiškėjo Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo 2006-03-23 akto Nr. 06-02-013 I dalyje nurodyta, kad pareiškėjui yra įtariama profesinė liga - vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui. Stubure juosmeninės kryžkaulinės dalies diskozė. Disko išvarža L5-S1. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose yra informacijos, jog ir vėliau pareiškėjui besigydant, jam buvo konstatuojama pagrindinė liga - krūtininės dalies mielopatija. V. P. buvo gydytas KMUK Neurologijos skyriuje (ligos istorijos Nr. ( - )) nuo 2005-05-02 iki 2005-05-13. Nustatyta diagnozė: krūtininės dalies mielopatija lėtinė smegenų išemija. Taip pat buvo gydytas ir VšĮ KMUK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninėje nuo 2005-05-17 iki 2005-06-06 (ligos istorijos Nr. ( - )), nustatyta diagnozė krūtininės dalies mielopatija, lėtinė smegenų išemija. Nuo 2006-01-18 iki 2006-01-27 gydytas: KMUK Neurologijos klinikoje (ligos istorijos Nr. ( - )), nustatyta diagnozė krūtininės dalies mielopatija, dešiniosios kojos parezė, lėtinė smegenų išemija, lėtinė liumbopatija L5-S1 disko išvarža, pirminė arterinė hipertenzija IIo. Konsultuotas otoneurologo - rasta centrinis vestibulinis sindromas, akcentuota kairė temporookcipitalinė sritis, otoneurologinė simptomatika platesnio pobūdžio, galimi pakitimai ir kamiene. KMUK darbo medicinos gydytoja 2006-04-07 V. P. diagnozuotų ligų nepatvirtino kaip profesinių susirgimų, nes šios pareiškėjo ligos: krūtininės dalies mielopatija, dešinės kojos parezė, lėtinė smegenų išemija, pirminė arterinė hipertenzija IIo, neįtrauktos į profesinių ligų sąrašą o abipusis kochlearinis neuritas, IIIo dešinėje ausyje, pradinis - kairėje, yra ženkliai asimetrinis, todėl nebūdingas profesiniam triukšmo sukeltam klausos pažeidimui. V. P. 2006-04-28 kreipėsi į CDMEK, prašydamas pripažinti jo ligas profesinėmis. Komisijos nurodymu, diagnozei patikslinti, pareiškėjas nuo 2006-10-30 iki 2006-11-13 gydėsi Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Neurologijos skyriuje (Ligos istorija Nr. ( - )). Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centre 2006-11-10 V. P. buvo atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – ir MRT) tyrimas su angiografija. Pateikta tyrimo išvada: demielinizacijos židiniai pusrutulių baltojoje medžiagoje. Galvos smegenų, smegenėlių involiuciniai pakitimai. Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje V. P. 2006-11-03 buvo ištirta ir klausa. Pateikta tyrimų išvada: lėtinis dešinės ausies III0, kairės ausies pradinis klausos pakenkimas. Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Neurologijos skyriuje buvo patikslinta diagnozė: lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė, vyraujant pakenkimui dešinėje kojoje; lydintys susirgimai - lėtinė cerebrinė išemija išreikštos kraujagyslių aterosklerozės fone, pirminė arterinė hipertenzija, lėtinis dešinės ausies IIIo klausos pakenkimas, pradinis kairės ausies klausos pakenkimas, liumbopatija, lėtinė radikulopatija, L5-S1 mediolateralinė disko protruzija į dešinę su dešinės SI nervinės šaknelės nedidelės kompresijos požymiais. Komisija, 2006-11-16 įvertinusi instrumentinių, laboratorinių tyrimų, turimos medicininės dokumentacijos duomenis, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo patologija mišri, t. y. V. P. serga įvairiomis ligomis (lėtinis demielinizuojantis encefalomielitas, apatinė paraparezė, vyraujant pakenkimui dešinėje kojoje; lydintys susirgimai - lėtinė cerebrinė išemija išreikštos kraujagyslių aterosklerozės fone, pirminė arterinė hipertenzija, lėtinis dešinės ausies IIIo klausos pakenkimas, pradinis kairės ausies klausos pakenkimas, liumbopatija, lėtinė radikulopatija, L5-S1 mediolateralinė disko protruzija į dešinę su dešinės SI nervinės šaknelės nedidelės kompresijos požymiais), kai dominuojantis susirgimas yra ne profesinės kilmės, t. y. neįtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, V. P. susirgimų profesinėmis ligomis nepripažino. V. P. kreipėsi į teismą, apskųsdamas tokią Komisijos išvadą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-05-18 sprendimu Komisijos išvada buvo panaikinta, o Komisija buvo įpareigota V. P. skundą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują išvadą. Vykdydama šį teismo sprendimą, CDMEK 2007-06-02 raštu kreipėsi į KMUK Neurologijos kliniką, prašydama patikslinti V. P. nustatytas ligų diagnozes ir atsakyti į klausimus, ar esamos ligos gali būti siejamos su vibracija ir triukšmu, t. y., atsiradę dėl šių veiksnių poveikio. V. P. 2007-07-10 - 2007-07-20 buvo hospitalizuotas KMUK Neurologijos skyriuje (Ligos istorijos Nr. ( - )). Jam buvo atlikti diagnostiniai tyrimai, konsultavo gydytojai specialistai. Galvos smegenų MRT tyrimo išvada: išsėtinė sklerozė, smegenų atrofijos požymiai. Taip pat buvo atliktas stuburo krūtininės ir juosmeninės srities MRT tyrimas, kurio išvada: matomi degeneraciniai pokyčiai, tarpslankstelinė osteochondrozė, apatiniuose krūtininiuose tarpuose diskai degeneruoti, dehidruoti, sužemėję, tarpslankstelinė osteochondrozė, taip pat L1-L2, L3-L4, L5-S1 tarpuose. Nugaros smegenyse ir conus medullaris MR signalo pokyčių nematyti. Esami pakitimai sąlygoja stuburo kanalo stenozę, absoliučią L3-L4-L5 lygmenyje. Stebima L5-S1 tarpslankstelinė medialinė išvarža per 0,5 cm sagitaliniu matmeniu į priekinį epidurinį tarpą centrinėje dalyje. Otoneurologo konsultacija: yra centrinis vestibulinis sindromas, akcentuotas kairėje temporookcipitalinėje srityje. Intrakranijinės hipertenzijos reiškinių nestebima. Otoneurologinė simptomatika platesnio pobūdžio, galimi pakitimai ir kamiene. Išvada: abipusė lėtinė klausos nervo neuropatija. V. P. šioje klinikoje pirmą kartą nustatyta diagnozė: diseminuota sklerozė, progresuojanti eiga; lėtinė liumbopatija; L5 kairioji radikulopatija; tarpslankstelinė torakoliumbalinė osteochondrozė; L5-S1 tarpslankstelinė disko išvarža; pirminė arterinė hipertenzija; lėtinis abipusis kochlearinis neuritas; lėtinė smegenų išemija dėl smegenų kraujagyslių aterosklerozės. V. P. buvo gydomas, o nuo 2007-07-23 nukreiptas medicininei reabilitacijai. KMUK Neurologijos skyriaus vadovė doc. Diana Obelenienė raštu atsakė į Komisijos iškeltus klausimus ir nurodė, kad kojų parezė yra mielopatijos dėl išsėtinės sklerozės ir degeneracinių distrofinių stuburo sutrikimų pasekmė. Dabartinio hospitalizavimo metu, atlikus galvos ir nugaros MRT, buvo patvirtinta išsėtinės sklerozės diagnozė. Jų žiniomis ir mokslinės medicininės literatūros duomenimis, patvirtinti, ar išoriniai veiksniai, tokie, kaip kūno vibracija, gali sukelti demielinizuojantį susirgimą, negali. CDMEK, įvertinusi, kad V. P. serga mišria patologija, t. y. įvairiomis ligomis, iš kurių pagal simptomus dominuoja išsėtinė sklerozė, 2007-10-04 priėmė išvadą Nr. ( - ), kuria V. P. ligų nepripažino profesinėmis ligomis. V. P. su šia išvada nesutiko ir vėl 2007-10-30 kreipėsi į teismą dėl išvados panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-01-23 nutartimi įpareigojo Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutą atlikti V. P. susirgimų teismo medicinos ekspertizę. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyrius 2008-02-14 - 2008-10-29 atliko teismo medicinos ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. ( - )), kurios išvada yra - V. P. nustatytas pagrindinis susirgimas - išsėtinė sklerozė, progresuojanti eiga. Nustatytas pagrindinis susirgimas profesinei ligai nepriskiriamas. Atsižvelgus ir įvertinus ilgalaikius V. P. nusiskundimus, darbo sąlygas bei esamus susirgimus, profesinis susirgimas V. P. nediagnozuojamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-05 nusprendė V. P. skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo tenkinti ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo profesinės ligos nustatymo, atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trūkumus. Komisija šį teismo sprendimą išnagrinėjo ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl ankstesniojo teismo sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-29 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-05 įsiteisėjusį sprendimą. Komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-29 nutartį, kreipėsi į prof. Valmantą Budrį, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistą konsultantą, gydytoją neurologą, Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėją, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktorių, kad pateiktų profesionalią nuomonę dėl galimos V. P. profesinės ligos. Jam buvo pateikta visa turima medžiaga. Komisija 2011-04-22 gavo prof. Valmanto Budrio atsakymą, kuriame teigiama, kad išsėtinė sklerozė nėra profesinė liga. Nėra jokių mokslinių duomenų ar įrodymų, kad visą kūną veikianti ilgalaikė vibracija galėtų sukelti ar įtakoti šios ligos vystymąsi. Stuburo juosmeninės 5-osios šaknelės radikulopatija, stuburo krūtininės dalies osteochondrozė, nugaros smegenų stenozė, stuburo juosmeninio 5-ojo ir kryžmeninio 1-ojo slankstelių tarpslankstelinė išvarža yra labai dažnai klinikinėje praktikoje diagnozuojama patologija žmonėms, kurie nepatyrė jokios ilgalaikės vibracijos ar kitų kenksmingų profesinių veiksnių. V. P. 1999 m. diagnozuotas ūminis klausos nervo uždegimas. Ūminis uždegiminės kilmės klausos nervo pažeidimas nebūdingas profesiniam susirgimui dėl ilgalaikio triukšmo poveikio. 2006 m. diagnozuotas abipusis klausos nervo pažeidimas gali būti susijęs tiek su persirgtu ūminiu klausos nervo uždegimu, tiek su amžiniais vidinės ausies mikrocirkuliacijos - metabolizmo sutrikimais. Ilgalaikiam triukšmo poveikiui nebūdingas klausos nervo pažeidimo asimetriškumas (išreikštas dešinėje ausyje, pradinis kairėje ausyje), koks buvo nustatytas V. P.. CDMEK, 2011-05-12 pakartotinai išnagrinėjusi visus turimus V. P. dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas serga diseminuota skleroze progresuojančia eiga, lėtine liumbopatija, L5 kairės pusės radikulopatija, tarpslanksteline torakoliumbaline osteochondroze, L5-S1 tarpslanksteline disko išvarža, pirmine arterine hipertenzija, lėtiniu abipusiu kochleariniu neuritu, lėtine smegenų išemija dėl smegenų kraujagyslių aterosklerozės. Vadovaudamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 „Dėl profesinių ligų nustatymo kriterijų patvirtinimo“, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą ir profesinės rizikos veiksnius, veikusius V. P. darbo aplinkoje, pareiškėjo darbo stažo trukmę (41 metai), turimuose medicininiuose dokumentuose (asmens sveikatos istorija, gydymo stacionare ligos istorijos) esančią informaciją, gydytojų specialistų (gydytojų neurologų, gydytojų otoneurologų, Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo neurologo prof. V. Budrio, gydytojų radiologų) pateiktas išvadas, teismo medicinos ekspertizės išvadas, medicininės mokslinės literatūros duomenis, Komisija konstatavo, kad V. P. ligos, kurios neįtrauktos į Profesinių ligų sąrašą, progresavo, o dėl darbo aplinkoje veikusių profesinės rizikos veiksnių galimai išsivystę kitos ligos (L5-S1 disko protrūzija) nesukėlė komplikacijų, jų simptomai yra neryškūs kitų V. P. nustatytų ligų, neįtrauktų į Profesinių ligų sąrašą, atžvilgiu. Komisija, vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 punktų nuostatomis, nustatančiomis, kad Komisijos kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįrašyti į Profesinių ligų sąrašą arba kai yra nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika bei komplikacijos, todėl pagal kompetenciją neteikė išvados dėl profesinės ligos V. P. patvirtinimo (b. l. 39-43).

5Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

6Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodo, kad palaiko CDMEK 2011-05-30 išvadą, kurioje teigiama, kad CDMEK, vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 punktų nuostatomis, nustatančiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįrašyti į profesinių ligų sąrašą arba kai yra nustatomi keli tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimai, o dominuoja neprofesinės kilmės susirgimo simptomatika, pagal kompetenciją neteikia išvados dėl profesinės ligos patvirtinimo, nes CDMEK turimuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatos būklę esanti informacija įrodo būtent tokias aplinkybes, pagal kurias atvejis nepriskiriamas CDMEK kompetencijai (b. l. 29-30).

7Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo Išvada yra pagrįsta ir teisėta.

8Skundas tenkinamas iš dalies.

9Pareiškėjo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-02-06 VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui išsiuntė pranešimą apie pareiškėjui V. P. įtariamą profesinę ligą, kurios pirminė diagnozė – vidinis ausies pažeidimas veikiant triukšmui (TLK kodas – H83.3), triukšmo profesinis poveikis (TLK kodas – Z57.0), diskozė stuburo kryžkaulinės dalies (TLK kodas – H54.1), stuburo intervertebralinė disko išvarža (TLK kodas – H55.1), vibracijos profesinis poveikis (TLK kodas – H57.7) (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 30). Profesinės ligos tyrimo komisija 2006-03-23 patvirtino profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. 06-02-013, kurio I dalyje, susijusioje su profesinės ligos priežasčių tyrimu, nurodoma, kad pareiškėjo V. P. stažas yra 42 metai, susijęs su profesinės rizikos veiksniais – 41 metai. Pareiškėjas nuo 1967 m. gegužės mėnesio iki 1972 metų lapkričio mėnesio dirbo dyzelinio traukinio mašinisto padėjėju, nuo 1972 metų lapkričio mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio – dyzelinio traukinio mašinistu. Dirbdamas dyzelinių traukinių mašinistu ir mašinisto padėjėju, jis buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visą kūną veikiančios vibracijos, kuri, 2006-03-14 atlikus matavimus ant mašinisto kabinos grindų, viršijo ribinę kasdienio veikimo vertę, ir triukšmo, dyzelinėje patalpoje viršijančio leistiną ribinę vertę (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 32-34). Šio akto II dalyje, užpildytoje darbo medicinos gydytojos, nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotos ligos – stuburo krūtininės dalies mielopatija su dešinės kojos pareze (TLK kodas M51.0) ir dešinės ausies I0 prikurtimas (TLK kodas H90.3) – neįeina į profesinių ligų sąrašą, o vibracija neviršija higienos normų, dėl ko profesinės ligos diagnozė nepatvirtinama (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 35). Pareiškėjui profesinės ligos diagnozės nepatvirtinimą apskundus atsakovei Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (toliau – ir atsakovė, CDMEK), pastaroji 2006-10-17 išvada „Dėl profesinės ligos pripažinimo“ pareiškėjui profesinio susirgimo nediagnozavo (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, II t., b. l. 5–6, 15-16). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-05-18 sprendimu skundžiamą 2006-10-17 išvadą „Dėl profesinės ligos pripažinimo“ panaikino ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo (administracinė byla Nr. I-4003-3/2007, b. l. 128-131). Atsakovei 2007-10-04 priėmus išvadą Nr. ( - ) „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“, kuria pareiškėjui V. P. profesinis susirgimas nediagnozuotas, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-02-05 sprendimu 2007-10-04 išvadą Nr. ( - ) „Dėl profesinės ligos pagrįstumo“ panaikino ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo V. P. profesinės ligos nustatymo, atsižvelgiant į teismo sprendime nustatytus tyrimo ir profesinės ligos pagrįstumo nustatymo trūkumus (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, b. l. 172-177).

10Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2011-05-30 priėmė sprendimą Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, 8.1.1 ir 8.1.2 p., nustatančiomis, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso nagrinėti tokių atvejų, kai susirgimai neįrašyti į Profesinių ligų sąrašą arba kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, pagal kompetenciją neteikia išvados dėl profesinės ligos patvirtinimo, kadangi turimi dokumentai apie pareiškėjo V. P. sveikatos būklę patvirtina būtent tokias aplinkybes, t. y. kad diagnozuoti susirgimai neįrašyti į Profesinių ligų sąrašą ir kad nustatyti keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas (b. l. 7-10). Pareiškėjas V. P., pateiktame skunde teigia, kad atsakovė, teigdama, kad pagrindinis jo susirgimas yra išsėtinė sklerozė progresuojančia eiga, nepasisako apie pasekmes, kurias sukelia kiti susirgimai, kurie, atsiradę ir diagnozuoti anksčiau nei išsėtinė sklerozė, buvo jo visiško nedarbingumo priežastimi, kitos išvados taip pat grindžiamos prielaidomis.

11Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir DSSĮ), be kita ko, numato: profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (DSSĮ 2 str. 28 d.); profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: 1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką; 2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu (DSSĮ 42 str. 4 d.); lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai (DSSĮ 43 str. 3 d.); pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, susijusius su darbu, iš jų apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu, profesines ligas ir jų registravimo tvarką nustato atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (DSSĮ 43 str. 4 d.); visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iš jų nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu, profesinių ligų, nurodytų šio Įstatymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta šiame Įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (DSSĮ 44 str. 1 d.); visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (DSSĮ 44 str. 2 d.); profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms (DSSĮ 44 str. 10 d.); jei profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse (DSSĮ 44 str. 11 d.); komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (DSSĮ 44 str. 12 d.); ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šios komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (DSSĮ 44 str. 13 d. (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1169 redakcija)).

12V. P. profesinės ligos tyrimo metu galiojusios redakcijos Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Tyrimo nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-27 Nr. 487 (originali nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2009-12-06), be kita ko, numatė: profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai reglamentuoja profesinių ligų priežasčių tyrimą, profesinių ligų diagnozės, išskyrus ūmius apsinuodijimus, nustatymą, profesinių ligų registravimą ir apskaitą. Šie nuostatai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų tyrimu, diagnozės nustatymu ir apskaita (Tyrimo nuostatų 1 p.); darbuotojas, įtaręs profesinę ligą, turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento (toliau vadinama – reglamentas), kurį tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau vadinama – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius, nustatyta tvarka informuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (Tyrimo nuostatų 10 p.); profesinės ligos priežasčių tyrimo procedūra atliekama vadovaujantis reglamentu. Profesinės ligos priežastys tiriamos dalyvaujant visiems profesinės ligos tyrimo komisijos (toliau vadinama – komisija) nariams darbuotojo, kuriam įtariama profesinė liga, darbo vietoje, jeigu ji išlikusi (Tyrimo nuostatų 12 p.); komisija, ištyrusi įtariamos profesinės ligos priežastis, reglamente nustatyta tvarka užpildo ir pasirašo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau vadinama – aktas) pirmąją dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“). Su akto pirmąja dalimi supažindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir įmonės vadovas pasirašytinai (Tyrimo nuostatų 21 p.); profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, tvirtinamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir 10-osios redakcijos Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10), įvesta sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 (Tyrimo nuostatų 24 p.); profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, turintis šios veiklos licenciją (Tyrimo nuostatų 25 p.); darbo medicinos gydytojas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių Nuostatų 26 punkte nurodytų dokumentų gavimo ištiria asmenį ir nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato (Tyrimo nuostatų 27 p.); darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasirašo ir išsiunčia komisijos pirmininkui akto antrąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“) (Tyrimo nuostatų 28 p.); suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją (Tyrimo nuostatų 31 p.); ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija teisės aktų nustatyta tvarka. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, priėmusi sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkas per 3 dienas nuo išvados surašymo išsiunčia po vieną jos egzempliorių Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, darbuotojui, darbdaviui ir draudimo įstaigai, o jeigu išvada surašyta dėl profesinės ligos nepagrįstumo, vieną jos egzempliorių – ir Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai. Suinteresuoti asmenys, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti teismui (Tyrimo nuostatų 32 p. (originali nutarimo redakcija galiojusi nuo 2004-05-01 iki šiol).

13Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125, be kita ko, numato: darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, užpildo akto antrąją dalį (Nuostatų 2 priedas), nurodydamas darbuotojo vardą ir pavardę, asmens kodą (Reglamento 31 p.); darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinę ligą, užpildo akto antros dalies 18–23 punktus, o nenustatęs – užpildo akto antros dalies 18, 19 ir 24 punktus (Reglamento 32 p.); jei darbuotojui tuo pačiu metu nustatytos kelios artimai susijusios vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinės ligos, koduojama tik sunkiausia profesinė liga (Reglamento 33 p.); užpildytą akto antrąją dalį pasirašo darbo medicinos gydytojas, nurodydamas savo pareigas, telefono numerį, vardą ir pavardę (Reglamento 34 p.); suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar ligos nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją (Reglamento 39 p.); Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija savo sprendimu patvirtina ar nepatvirtina profesinės ligos diagnozę ir per 3 dienas nuo išvados surašymo išsiunčia po vieną jos egzempliorių komisijos pirmininkui, darbuotojui, įmonės vadovui ir draudimo įstaigai, o jeigu profesinės ligos diagnozė nepatvirtinta, vieną jos egzempliorių – Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai (Reglamento 40 p.).

14Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37 (2009-05-26 įsakymo Nr. V-409 redakcija), be kita ko, numato: Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai reglamentuoja Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimą (Nuostatų 1 p.); Komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu (Nuostatų 2 p.); Komisijos uždaviniai – patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (Nuostatų 7 p.); Komisijos kompetencijai nepriklauso: susirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančią profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytą tvarką (Nuostatų 8-8.1.3 p.); Komisijos funkcijos yra šios: spręsti, ar pareiškėjo (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiškimo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai; spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims; atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo; nustatyta tvarka teikti informaciją Valstybės profesinių ligų registrui; analizuoti Komisijos darbą; nustatyta tvarka teikti informaciją steigėjui ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie Komisijos priimtus sprendimus; vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (Nuostatų 9-9.7 p.); Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę nenagrinėti atvejų, kurie nepriklauso Komisijos kompetencijai, siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę (Nuostatų 10-10.1, 10.3 p.); Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data ir vieta, Komisijos pirmininko ir rašiusio protokolą Komisijos nario vardas ir pavardė, per posėdį svarstyti klausimai, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai, sprendimai. Protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir protokolą rašęs Komisijos narys (Nuostatų 25 p.); Komisijos sprendimas įforminamas raštu ir patvirtinamas Komisijos pirmininko parašu (Nuostatų 26 p.); Komisijos sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui (Nuostatų 37 p.).

15Įvertinus nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, skundas yra pagrįstas iš dalies: ūmaus ar lėtinio darbuotojo sveikatos sutrikimo, kurį sukelia vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, pripažinimas profesine liga nėra savitikslis – tokio pobūdžio fakto nustatymas yra prielaida įgyvendinti teisę gauti netektų pajamų kompensaciją – ligos dėl profesinės ligos pašalpą, netekto darbingumo vienkartinę ar periodines kompensacijas – pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Profesinių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sąrašo Nr. 5.3. numatyta liga „Klausos susilpnėjimas arba kurtumas, sukeltas triukšmo“, o eilės sąrašo Nr. 5.19. - „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos“. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 55), Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nukreipimu pareiškėjas V. P. 2007-07-10 – 2007-07-20 stacionariam ištyrimui ir gydymui buvo hospitalizuotas KMUK Neurologijos skyriuje, kur jam nustatyta galutinė diagnozė: išsėtinė sklerozė, lėtinė lumbopatija, kairės pusės stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo laūtininės-juosmeninės srities tarpslankstelinė osteochondrozė, nugaros kanalo stenozė, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža, pirminė hipertenzija II° (R-2), lėtinis abipusis klausos nervo uždegimas, galvos smegenų išemija, savųjų arterijų aterosklerozė (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 55, 154). Administracinėje byloje Nr. I-130-473/2009 teismo paskirtos medicinos ekspertizės akte Nr. ( - ) (administracinė byla Nr. I-130-473/2009, I tomas, b. l. 155), be kita ko, nurodyta: V. P. nustatyti pagrindiniai susirgimai – išsėtinė sklerozė, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo krūtininės dalies osteochondrozė, nugaros smegenų stenozė, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža; išsėtinė sklerozė į profesinių ligų sąrašą neįtraukta; V. P. diagnozuotos ligos – lėtinė stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža – būtų priskirtos Juosmeninės stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, jeigu nebūtų diagnozuota mišri patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai; esant mišriai patologijai, negalima išskirti ligos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, dėl ko profesinis susirgimas nediagnozuojamas. Iš esmės tokia pat išvada, kiek ji susijusi su V. P. diagnozuotų ligų priskyrimu Juosmeninės stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, padaryta ir ginčijamu atsakovės 2011-05-30 sprendimu Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ – V. P. diagnozuotos ligos, kurios neįtrauktos į Profesinių ligų sąrašą, sparčiai progresavo, sukėlė žymiai daugiau sveikatos sutrikimų nei kitos ligos (L5-S1 disko protruzija), galimai išsivysčiusios dėl profesinės rizikos veiksnių, todėl esant nustatytiems keliems tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimo simptomatika, pagal kompetenciją išvada dėl profesinės ligos patvirtinimo neteikiama. Tokia išvada, teismo vertinimu, yra nepagrįsta: kaip numato Nuostatų 8.1.1. p., Komisijos kompetencijai nepriklauso atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas. Minėtos nuostatos – kad CDMEK kompetencijai nepriklauso atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas – įtvirtinimas, teismo vertinimu, pagrįstas tuo, kad esant keliems tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuojant ne profesinės kilmės susirgimams, objektyviai nebūtų galima nustatyti ar profesinės kilmės susirgimas yra darbingumo netekimo priežastis, o jei ir tai būtų galima padaryti – kiek dėl būtent profesinės kilmės susirgimo, esant kitiems tos pačios žmogaus organizmo sistemos susirgimams ir dominuojant ne profesinės kilmės susirgimui, yra netekta darbingumo. Iš esmės dėl tos pačios priežasties Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-10-01 įsakymu Nr. 1-269/V-125, 33 p. numato, kad jei darbuotojui tuo pačiu metu nustatytos kelios artimai susijusios vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinės ligos, koduojama tik sunkiausia profesinė liga, t. y. liga, kuri pasekmėmis dominuoja kitų susijusių ligų atžvilgiu, dėl ko lengvesnių ligų kodavimas netenka prasmės. Šio atveju pareiškėjui V. P. nustatyti pagrindiniai susirgimai – išsėtinė sklerozė, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo krūtininės dalies osteochondrozė, nugaros smegenų stenozė, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža. V. P. diagnozuotos ligos – lėtinė stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija, stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža, kaip matyti iš ekspertizės akto bei ko iš esmės neneigia ir CDMEK, gali būti priskiriamos Juosmeninės stuburo dalies diskų ligoms, sukeltoms ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, tačiau tai nepadaryta iš esmės dėl to, kad yra diagnozuota mišri patologija, vyraujant išsėtinės sklerozės klinikai. Tačiau, kaip matyti iš atsakovės pateikto metodinės priemonės (b. l. 83-94), liudytoju apklausto SAM specialisto-konsultanto neurologo profesoriaus V. Budrio, kurio išvada priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi CDMEK (b. l. 57), parodymų, TLK-10, TLK-10-AM klasifikatorių, nors tiek išsėtinė sklerozė, tiek stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža (L5-S1 disko išvarža) bendrąja prasme apibūdinamos kaip nervų sistemos ligos, jos visgi ne tik klasifikuojamos atskirai – išsėtinė sklerozė – kaip centrinės nervų sistemos liga, stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei stuburo juosmeninio 5-o ir kryžmeninio 1-o slankstelių tarpslankstelinių diskų išvarža (L5-S1 disko išvarža) – kaip periferinės nervų sistemos liga, bet, kaip teismo posėdyje parodė SAM specialistas-konsultantas neurologas profesorius V. Budrys, iš neurologinės pusės yra visiškai skirtingi susirgimai, dėl kurių atsiradę sutrikimai gali būti išskiriami, t. y. neurologiškai galima išskirti, ar konkretaus sutrikimo, o tuo pačiu – ir įtakojančio asmens darbingumą, atsiradimo priežastis yra centrinės (išsėtinė sklerozė) ar periferinės nervų sistemos (stuburo juosmeninio 5-o slankstelio radikulopatija bei L5-S1 disko išvarža) ligos.

16Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo V. P. skundas tenkinamas iš dalies, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimas Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalyje, kurioje pasisakyta, kad V. P. ligų diagnozė, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, naikinamas ir atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjui V. P. profesinės ligos, numatytos Profesinių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sąrašo Nr. 5.19. – „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos“, diagnozavimo klausimą.

17Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimas Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalyje, kurioje pasisakyta, kad lėtinis abipusis kochlearinis neuritas priskirtinas susirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, todėl CDMEK kompetencijai nepriklauso, yra pagrįstas, todėl šioje dalyje jo naikinti nėra pagrindo: V. P. nustatytas dešinės ausies III – laipsnio, kairės ausies – pradinis klausos nervo pažeidimas, kaip iš esmės teigia tiek CDMEK, tiek SAM specialistas-konsultantas neurologas profesorius V. Budrys (b. l. 57), gali būti susijęs tiek su V. P. 1999 m. persirgtu ūminiu klausos nervo uždegimu, tiek su amžiniais vidinės ausies mikrocirkuliacijos – metabolizmo sutrikimais, tiek ir su ilgalaikiu triukšmo poveikiu, tačiau pastarosios kilmės (dėl ilgalaikio triukšmo poveikio) pažeidimui nebūdingas asimetriškumas, kuris nustatytas pareiškėjui.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

19Pareiškėjo V. P. skundą tekinti iš dalies.

20Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimą Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalyje, kurioje pasisakyta, kad V. P. ligų diagnozė, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjui V. P. profesinės ligos, numatytos Profesinių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sąrašo Nr. 5.19. – „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos“, diagnozavimo klausimą.

21Kitoje dalyje pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas V. P. skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos... 3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti... 4. Pateiktame atsiliepime atsakovas CDMEK su skundu nesutiko ir prašė jį... 5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 6. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos... 7. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo... 8. Skundas tenkinamas iš dalies.... 9. Pareiškėjo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų... 10. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2011-05-30 priėmė sprendimą Nr.... 11. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir... 12. V. P. profesinės ligos tyrimo metu galiojusios redakcijos Profesinių ligų... 13. Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas (toliau – ir Reglamentas),... 14. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir... 15. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima... 16. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo V. P. skundas tenkinamas iš dalies,... 17. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2011-05-30 sprendimas Nr.... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 19. Pareiškėjo V. P. skundą tekinti iš dalies.... 20. Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės... 21. Kitoje dalyje pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 22. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...