Byla e2-1194-553/2018
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Almai Jokužytei, Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovams E. V. ir J. V. bei jų atstovui adv. Arūnui Juodžiui, atsakovo AB SEB banko atstovui adv. Edvardui Sinkevičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir J. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo:

5a) įpareigoti AB SEB banką parduoti ieškovams priklausančias Graikijos obligacijas, saugomas AB SEB banke ieškovų vertybinių popierių sąskaitose:

6E. V. vardu registruotas obligacijas:

71033 vnt. obligacijų, ISIN kodas GRR000000010 Helleni Republic Government Bond;

84920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128010676 Helleni Republic Government Bond;

94920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128011682 Helleni Republic Government Bond;

104920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128012698 Helleni Republic Government Bond;

114920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128013704 Helleni Republic Government Bond;

124920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128014710 Helleni Republic Government Bond;

135248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133006198 Helleni Republic Government Bond;

145248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133007204 Helleni Republic Government Bond;

155248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133008210 Helleni Republic Government Bond;

165248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133009226 Helleni Republic Government Bond;

175248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133010232 Helleni Republic Government Bond;

185248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138005716 Helleni Republic Government Bond;

195248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138006711 Helleni Republic Government Bond;

205248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138007738 Helleni Republic Government Bond;

215248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138008744 Helleni Republic Government Bond;

225248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138009759 Helleni Republic Government Bond;

235248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138010765 Helleni Republic Government Bond;

245248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138011771 Helleni Republic Government Bond;

255248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138012787 Helleni Republic Government Bond;

265248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138013793 Helleni Republic Government Bond;

275248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138014809 Helleni Republic Government Bond;

28J. V. vardu registruotas obligacijas:

2950 vnt. obligacijų, ISIN kodas GRR000000010 Helleni Republic Government Bond;

30240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128010676 Helleni Republic Government Bond;

31240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128011682 Helleni Republic Government Bond;

32240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128012698 Helleni Republic Government Bond;

33240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128013704 Helleni Republic Government Bond;

34240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128014710 Helleni Republic Government Bond;

35256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133006198 Helleni Republic Government Bond;

36256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133007204 Helleni Republic Government Bond;

37256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133008210 Helleni Republic Government Bond;

38256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133009226 Helleni Republic Government Bond;

39256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133010232 Helleni Republic Government Bond;

40256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138005716 Helleni Republic Government Bond;

41256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138006722 Helleni Republic Government Bond;

42256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138007738 Helleni Republic Government Bond;

43256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138008744 Helleni Republic Government Bond;

44256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138009759 Helleni Republic Government Bond;

45256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138010765 Helleni Republic Government Bond;

46256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138011771 Helleni Republic Government Bond;

47256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138012787 Helleni Republic Government Bond;

48256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138013793 Helleni Republic Government Bond;

49256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138014809 Helleni Republic Government Bond.

50b) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti 344 000 EUR sumą, kurią sudaro už Graikijos obligacijų pardavimą gautos lėšos ir tiesioginių nuostolių atlyginimas;

51c) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti 15 955,50 EUR neišmokėtų palūkanų iki obligacijų išpirkimo termino dienos nuo investuotos 344 000 EUR sumos:

52nuo 183 000 EUR nominalios vertės obligacijų, neišmokėtas nuo 2011-08-20 iki išpirkimo termino 2012-08-20 – 4,1 procento palūkanas;

53nuo 145 000 EUR nominalios vertės obligacijų, neišmokėtas nuo 2011-05-18 iki išpirkimo termino 2012-05-18 – 5,25 procento palūkanas;

54nuo 16 000 EUR nominalios vertės obligacijų, neišmokėtas nuo 2011-05-18, iki išpirkimo termino 2012-05-18 – 5,252 procento palūkanas.

55d) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti negautas pajamas – 5 procentų palūkanas nuo investuotos 344 000 EUR sumos nuo:

56nuo 183 000 EUR sumos 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2012-08-21 iki ieškinio pateikimo 2015-03-05 – 21 301,20 EUR;

57nuo 145 000 EUR sumos 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2012-05-19 iki ieškinio pateikimo 2015-03-05 – 18 081,50 EUR;

58nuo 16 000 EUR sumos 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2015-05-19 iki ieškinio pateikimo 2015-03-05 – 1 995,20 EUR;

59e) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti 4 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atsakovą šią sumą pervesti tiesiogiai Visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“;

60f) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

61g) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Nurodo, kad ieškovai nuo 2002 metų rinkdavosi tik pačias konservatyviausias ir saugiausias taupymo priemones ir investavo į Lietuvos Respublikos vyriausybės taupymo lakštus, kurių pelningumas tuo metu siekė 5 procentus, taip pat į terminuotus indėlius bei Europos valstybių vertybinius popierius, kuriuos laikydavo iki išpirkimo termino. Ieškovai, būdami neprofesionaliais investuotojais, savarankiškai sprendimų investuoti nepriimdavo, kadangi neturėjo tam reikalingo finansinio išsilavinimo, todėl ieškovai pagalbos visuomet kreipdavosi į atsakovo paskirtus asmeninius finansų patarėjus bei konsultantus. Ieškovai iš atsakovo gautus pasiūlymus analizuodavo bei vykdavo pas atsakovą dėl konsultacijų ir paaiškinimų žodžiu. Po susitikimo atsakovo darbuotojai el. paštu pakartotinai siųsdavo ieškovams pasiūlymus pagal ieškovų išsakytas abejones, taigi ieškovai visuomet rūpinosi savo investicijomis ir atsakingai rinkosi saugias investavimo priemones. Prasidėjus 2007 krizei ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami paaiškinti, ar pas atsakovą saugomi vertybiniai popieriai yra saugūs, ir atsakovo darbuotoja nuramino, jog visi vertybiniai popieriai yra saugūs. Atsakovas pasiūlė investuoti į Graikijos Respublikos obligacijas. Ieškovas E. V. 2010-03-02 raštu atsakovo paskirtai asmeninei vadybininkei pranešė, kad norėtų 1-3 metų saugios investicijos su garantuota grąža ir pageidauja pirkti naujai išleidžiamus vertybinius popierius, kurie įsigyjami tam, kad būtų gautos palūkanos. Atsakovas 2010-04-06 pateikė ieškovui E. V. individualių vertybinių popierių saugojimo pasiūlymą, kuriame Graikijos obligacijos nebuvo išskirtos. Pasirašant naują 2010-04-06 vertybinių popierių sutartį atsakovas nepateikė ieškovams pildyti anketų, kad įvertintų ieškovų žinias ir rizikos suvokimą, nepateikė jokių siūlymų įsigyti vertybinių popierių prospektų, neatskleidė informacijos apie Graikijos skolą, nenurodė, kad šios obligacijos yra ypatingai rizikingos, ar kad yra rizika neatgauti investuotų lėšų ir palūkanų nustatytu obligacijų išpirkimo terminu. Atsakovas ieškovui priskyrė neprofesionalaus investuotojo kategoriją bei pateikė pasirašyti tipines atsakovo parengtas sąlygas, kurios individualiai nebuvo aptartos. Papildomai ieškovas 2010-04-06 pasirašė Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sandorio patvirtinimą, pagal kurį atsakovas pardavė 145 000 EUR nominalios vertės Graikijos obligacijas už 149 986,61 EUR. Pagal atsakovo 2011-03-28 pasiūlymą sutartį dėl vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo pasirašė ir ieškovė J. V.. Iki sueinant išpirkimo terminui atsakovas 2012-03-02 informavo, jog gavo pasiūlymą dėl obligacijų pakeitimo į kitus vertybinius popierius. Negavę jokios informacijos iš banko ieškovai 2012-03-07 pas atsakovą užpildė pateiktas formas dėl prašymo dalyvauti esminiame įvykyje, kuriame nurodė, kad nepritaria pasiūlymui konvertuoti obligacijas į kitus vertybinius popierius, raštu nurodė, kad su pasiūlymo sąlygomis nebuvo supažindinti. Ieškovai 2012-03-13 pastebėjo, jog vertybinių popierių ataskaitoje turėtų Graikijos obligacijų nėra. Iš atsakovo ieškovų pareikalavimu pateiktų vertybinių popierių sąskaitos išrašų nustatyta, kad vertybinių popierių sąskaitose atsirado įrašai apie daugiau nei 20 Graikijos obligacijų emisijas, kurių vertė sumažinta iki 70 procentų nominalios vertės, o jų pelningumas vietoje buvusių 4,1 ir 5,25 procentų nurodytas nuo 0 iki 2 procentų, o galutinis išpirkimo terminas iš 2012-05-18 ir 2012-08-20 nukeltas iki 2042-10-15. Susipažinus su atsakovo 2012-03-16 atsakymu, paaiškėjo, jog atsakovas pats kompiuteriniu būdu užpildė anketas, pagal kurias turėjo vertinti riziką bei teikti informaciją ieškovams. Ieškovai bandė aktyviai išsiaiškinti priežastis bei pasekmes ir stengėsi visokeriopai bendradarbiauti su atsakovu, tačiau atsakovas vengė pateikti prašomą informaciją. 2013-06-20 el. laišku ieškovai paprašė pateikti informaciją, kokiomis sąlygomis ieškovai gali realizuoti Graikijos obligacijas ir ar verta šią operaciją atlikti nedelsiant. Ieškovai, atsižvelgdami į krentančias kainas, 2013-07-30 atsakovui persiuntė nurodymą kuo skubiau parduoti ieškovams priklausančias Graikijos obligacijas. Atsakovas ignoravo ieškovų prašymus, nepaisant nuolatinio susirašinėjimo ir pastovių susitikimų dėl obligacijų pardavimo ir nuostolių atlyginimo. Iki ieškinio pateikimo dienos dėl atsakovo nesąžiningo neveikimo ir nepagrįsto reikalavimo sudaryti naujas sutartis ieškovai negali disponuoti savo lėšomis už Graikijos vyriausybės obligacijas, kurios turėjo būti išpirktos 2012-05-18 bei 2012-08-20 papildomai sumokant 4,1 ir 5,25 proc. palūkanų. Ieškovai teisinius santykius tarp jų ir atsakovo kvalifikuoja vartojimo teisiniais santykiais. Ieškovai teigia, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovas pažeidė bendrąją pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai, fiduciarines profesionalaus finansų tarpininko pareigas, netinkamai vykdė Finansinių priemonių rinkų įstatyme jam pavestas funkcijas (22 ir 24 str.), atsakovas taip pat pažeidė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 11 punktą, nes jau 2010 m. jam turėjo būti žinoma apie sunkią Graikijos finansinę būklę, atsakovas suklaidino ieškovus, kurie prašė teikti pasiūlymą dėl investavimo į saugias ir patikimas valstybės obligacijas, nepateikė ieškovus tenkančio rizikos aprašymo, prospekto. Taip pat atsakovas suklaidino ieškovus, nurodydamas, jog Graikijos obligacijos bus saugomos SEB banke ir už tai buvo skaičiuojamas saugojimo mokestis, nors obligacijos buvo saugomos EUROCLEAR. Ieškovų teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
  2. Dublike ieškovai papildomai nurodo, kad investavimo rekomendacijas teikti nebuvo būtinas rašytinis susitarimas ir atsakovas konsultavimo dėl investavimo paslaugas bei rekomendacijas teikė ieškovams dėl to, kad siekė išlaikyti ieškovų lėšas savo dispozicijoje, kad gautų mokesčių už vertybinių popierių saugojimą. Šalių bendravimas, susiformavusi įprasta paslaugų teikimo praktika įrodo, kad susitarimas dėl investavimo rekomendacijų buvo sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Ieškovai sprendimą pirkti Graikijos Vyriausybės išleistus vertybinius popierius priėmė, tik pasitarę su atsakovo asmenine finansų patarėja, pagal atsakovo pasiūlymus ir rekomendacijas, o ne asmeniškai. Ieškovai visuomet pasirašydavo atsakovo pateiktus dokumentus ir atsakovo paskirta finansų patarėja nuolatos pildydavo ieškovų vardu anketas, reikalingas paslaugų teikimui. Dirbant draudimo bendrovės administracijoje, kuri organizuoja įmonės draudimo paslaugų pardavimą bei administruoja žalas, joks asmuo netaps profesionaliu investuotoju, o profesionalaus investuotojo statuso suteikimas ieškovams nebuvo suteiktas ir negali būti taikomas nagrinėjant šį ginčą, kadangi tokiais ieškovai niekada neprašė pripažinti ir tokiais niekada nebuvo. Atsakovas kaip profesionali finansų įstaiga, gavusi pirmąją informaciją apie ketinimus atlikti konvertaciją ar bent galimą riziką, jog konvertacija gavus kreditorių pritarimą bus atlikta, turėjo informuoti neprofesionalius investuotojus, kurie buvo įsigiję šiuos vertybinius popierius, nepriklausomai nuo to, kieno sprendimu jie nupirkti, kokia finansinė neprofesionalių investuotojų patirtis ar kokios jų anksčiau buvo užimtos pareigos. Atsakovas nepaaiškino, kodėl vertybinių popierių negali parduoti reguliuojamojoje rinkoje bei kaip apskritai sugebėjo juos nupirkti už reguliuojamos rinkos ribų, jei tokie sandoriai apskritai negalimi ir prieštarauja tiek ieškovų su atsakovu sudarytoms sutartims, tiek Finansinių priemonių rinkų įstatymui. Ieškovams nei karto nebuvo pateikta informacija, kad sandoriai yra sudaromi už reguliuojamos rinkos ribų ar kad juos emitentas gali vienašališkai, prieš ieškovų valią pakeisti, sumažinti jų vertę ar atidėti išpirkimo terminą nuo 1-3 metų iki 30 metų. Atsakovas neįrodė, jog visiškai informavo ieškovus dėl galimų rizikų. Atsakovas niekada neveikė kaip tarpininkas, bet priešingai aktyviai konsultavo ir patarinėjo ieškovams, siūlydamas jiems tinkančius vertybinius popierius. Atsakovas turėjo tinkamai užpildytas anketas ir tai negalėjo būti pagrindu atsisakyti teikti investavimo rekomendacijas, patarimus ar kliento pavedimus dėl Graikijos obligacijų pardavimo, siekiant sumažinti ar išvengti nuostolių.
  1. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad priešingai, nei teigia ieškovai, atsakovas jiems niekada neteikė investavimo rekomendacijų ar kitų panašaus pobūdžio investicinių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovais buvo sudarytos vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo sutartys, atsakovas ieškovams teikė tik pavedimų vykdymo ir kitas su tuo susijusias papildomas investicines paslaugas. Sutartys dėl investavimo rekomendacijų paslaugų teikimo nebuvo sudarytos, nes ieškovai atsisakė tinkamai užpildyti klausimynus, kuriuo turėjo būti nurodyta informacija apie jų finansinę padėtį ir tikslus, kurių siekiama, naudojantis investicinėmis paslaugomis. Nors ieškovai ir nelaikytini profesionaliais investuotojais finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų prasme, tačiau faktinės aplinkybės aiškiai rodo jų gebėjimus savarankiškai priimti individualius investavimo sprendimus. Ieškovai, ilgus metus ėję atsakingas pareigas draudimo bendrovėje, turi žinių ir investavimo srityje, todėl gali savarankiškai nuspręsti dėl konkrečių investavimo būdų. Nepagrįstai ieškovai teigia, kad visada renkasi tik saugias investicijas, nes ieškovų investavimo įpročiai niekada neapsiribojo vien saugiomis investicijomis ir tai aiškiai atspindi ieškovų vertybinių popierių portfelio išrašai. Ieškovai gali būti pagrįstai laikomi patyrusiais investuotojais, nes investicinę veiklą vykdo nuo 2002 metų. Ieškovai savarankiškai nusprendė įsigyti Graikijos Vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius. Atsakovas negalėjo įtakoti Graikijos Vyriausybės, kaip obligacijų emitento sprendimo, pakeisti vienus vertybinius popierius kitais. Atsakovas tinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartis, todėl neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jog civilinė atsakomybė yra negalima. Atsakovas papildomai paaiškina, kad Europos valstybių išleidžiamų vertybinių popierių pirminė apskaita yra vykdoma „Euroclear“ depozitoriume ir atsakovas, siekdamas apskaityti ir saugoti klientų įsigytus vertybinius popierius, šiame depozitoriume atidaro specialią klientinę sąskaitą, kurioje yra atliekama visų atsakovo klientų turimų vertybinių popierių apskaita. Kai vertybiniai popieriai yra apskaitomi „Euroclear“ depozitoriume, jie vadinamu „veidrodiniu“ principu yra perkeliami į atsakovo apskaitą ir atvaizduojami klientų vertybinių popierių sąskaitose pagal klientų įsigytų vertybinių popierių kiekį. Todėl ieškovų argumentai atsakovui neišsaugojus jų vertybinių popierių, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi atsakovas ieškovams neteikė jokių investavimo rekomendacijų dėl investicijų į konkrečius vertybinius popierius, ieškovai patys savo nuožiūra pasirinko įsigyti konkrečių vertybinių popierių, todėl turėjo būti susipažinę ir su konkrečių vertybinių popierių emisijų prospektais, kuriuose buvo informacija apie taikytiną teisę. Pažymi, kad atsakovas niekada neatsisakė atlikti pavedimų parduoti ieškovo turimus vertybinius popierius, tačiau ieškovai atsisakė duoti sutikimą dėl pavedimų atlikimo už reguliuojamos rinkos ribų ir dėl to atsakovas negali disponuoti vertybiniais popieriais, o šiuo atveju Graikijos obligacijų pardavimas priskiriamas prie tokių pavedimų. Atsakovas galės įvykdyti pavedimus, susijusius su Graikijos vertybinių popierių pardavimu, tik tada, kai bus pakeistos 2010-04-06 su ieškovu ir 2011-03-28 su ieškove sudarytos vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartys.
  3. Triplike atsakovas akcentavo, kad tarp šalių sutartys dėl investavimo rekomendacijų paslaugų teikimo nebuvo sudarytos, taip pat atsakovas neteikė ieškovams šio pobūdžio paslaugų konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas ieškovams teikė tik pavedimų vykdymo ir kitas su tuo susijusias papildomas investicines paslaugas, t. y. ieškovų atžvilgiu vykdė veiklą, kuria siekiama vykdant kliento nurodymus, jo sąskaita sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių. Esą ieškovai, be konkrečių atsakovo rekomendacijų, savarankiškai priėmė sprendimą įsigyti Graikijos Vyriausybės išleistus vertybinius popierius. Laikotarpiu iki Graikijos Vyriausybės sprendimo pakeisti obligacijas kitais vertybiniais popieriais išleisti vertybiniai popieriai nebuvo priskiriami prie finansinių priemonių, kurios nėra įtrauktos į reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos sąrašus, todėl tuo metu kai atsakovas pagal ieškovų nurodymus jų vardu ir sąskaita įsigijo Graikijos vertybinius popierius šie pavedimai buvo atlikti ne už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų ir tam atskiro ieškovų sutikimo nereikėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas niekada ieškovams nenurodė, kokius konkrečius investicinius sprendimus ieškovai turėtų priimti, o tiesiog pateikė objektyvią informaciją, laikytina, kad jiems investavimo rekomendacijos nebuvo teikiamos. Prisijungimo prie elektroninės bankininkystės suvestinių informacija aiškiai rodo, kad ieškovai aktyviai sekė informaciją, susijusią su jų turimais vertybiniais popieriais.

62Ieškovų ieškinys netenkinamas.

  1. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalyje). Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
  2. Ieškovai, siekdami pareikštų reikalavimų dėl nuostolių, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo patenkinimo, privalėjo įrodyti tris privalomas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei kilusios žalos.
  3. Ieškovai nurodė, kad atsakovo (toliau ir Bankas) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad:

63a) Bankas suteikė neišsamia investavimo rekomendaciją, t. y. netinkamai atskleidė informaciją bei suklaidino ieškovus apie Banko siūlomus Graikijos Vyriausybės išleistus vertybinius popierius, kadangi pastarieji neatitiko ieškovų keliamų saugumo kriterijų;

64b) Bankas sudarė sandorius ieškovų vardu už reguliuojamos rinkos ribų be aiškaus ir išankstinio ieškovų sutikimo;

65c) Bankas netinkamai suteikė informaciją, rekomenduodamas ieškovams neparduoti Graikijos Vyriausybės obligacijų;

66d) Bankas, įvykus konvertacijai, atsisakė veikti ieškovų interesų naudai ir atsisakė padėti ieškovams, ignoruodamas ieškovų laiškus ir pateikdamas formalius atsakymus;

67e) Bankas atsisakė vykdyti ieškovų pavedimus parduoti jų turimus Graikijos Vyriausybės išleistus vertybinius popierius;

68f) Bankas pateikė klaidingą informaciją, jog Graikijos obligacijos atitiko Lietuvos Respublikos bei Latvijos Respublikos obligacijų saugumą.

6910.Aplinkybė, kad Bankas Graikijos obligacijų pirkimo pardavimo sandorius ieškovų vardu sudarė už reguliuojamos rinkos ribų be aiškaus išankstinio ieškovų sutikimo, nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-221-407/2017, todėl jos įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

7011.Atsakovo neteisėtus veiksmus, pasireiškusius tuo, kad Bankas suteikė neišsamia investavimo rekomendaciją, ieškovai grindžia aplinkybėmis esą Bankas, rekomenduodamas Graikijos obligacijas, nesuteikė informacijos apie tai, jog Graikijos tuometinė bendro vidaus produkto skola siekė 150 proc., ir klaidingai nurodė, jog saugumo kriterijus atitinka Lietuvos, Latvijos ir Graikijos išleisti vertybiniai popieriai ir jie yra vienodai saugūs. Esą ieškovai, turėdami informacijos apie Graikijos skolos dydį, niekada nebūtų investavę savo santaupų į Graikijos išleistus vertybinius popierius. Atsakovas atsikirtinėja tuo, kad niekada ieškovams neteikė investavimo rekomendacijų ar kitų panašaus pobūdžio investicinių paslaugų, o sudarytos vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo sutarčių pagrindu teikė tik pavedimų vykdymo ir kitas su tuo susijusias papildomas investicines paslaugas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas E. V. 2010-04-06, o ieškovė J. V. 2011-03-28 su Banku buvo sudarę Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartis (Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartis ieškovai su Banku buvo sudarę ir anksčiau – 2004-11-15), kuriomis Bankas prisiėmė įsipareigojimus atidaryti ieškovams VP sąskaitas, teikti tarpininkavimo paslaugas, ieškovams savo vardu ir sąskaita siekiant įsigyti VP, taip pat teikti ieškovams VP saugojimo paslaugas, jeigu tarp šalių nėra pasirašytos kitos VP saugojimo (depozitoriumo) sutarties.

7110. Atsakovas nurodė, jog tam, kad ieškovams būtų suteiktos asmeninio pobūdžio investavimo rekomendavimo paslaugos, ieškovai privalėjo su Banku pasirašyti konsultacijų dėl investicijų, finansinių priemonių portfelio valdymo ar panašaus pobūdžio paslaugas numatančias sutartis, užpildyti fizinio asmens konsultavimo anketą, tačiau ieškovai užpildė tik finansinių priemonių tinkamumo anketas. Atsakovas pateikė teismui Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutarties standartizuotą formą. Tarp šalių nėra ginčo, jog atitinkamos sutartys nebuvo pasirašytos ir fizinio asmens konsultavimo anketos nebuvo užpildytos, tačiau ieškovai laikosi pozicijos, jog tokia sutartis buvo sudaryta ieškovų ir Banko konkliudentiniais veiksmais. Ieškovų teigimu, teikti konsultavimo dėl investavimo paslaugas, nepasirašius atitinkamos sutarties, fiziškai ir faktiškai yra įmanoma, nei Finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau – FPRĮ), nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad privalomai turi būti sudaryta rašytinė sutartis.

7213. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-394/2013; kt.).

7314. Ieškovai, siekdami įrodyti, kad juos ir Banką siejo konsultavimo dėl investavimo paslaugų sutartiniai santykiai, pateikė eilę elektroninių laiškų, kuriais vyko susirašinėjimas tarp ieškovų ir Banko darbuotojos, esą patvirtinančių, kad Bankas teikė konsultavimo dėl investicijų paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. prašymą jo vardu ir sąskaitą pirkti 145 vnt. Graikijos vertybinių popierių, kurių ISIN kodas GR0124018525 ir 183 vnt. Graikijos vertybinių popierių, kurių ISIN kodas GR0114020457, pateikė 2010-04-06, o J. V. prašymą pirkti 16 vnt. Graikijos vertybinių popierių, kurių ISIN kodas GR0124018525, pateikė 2011-03-28, ginčui ypač reikšmingas šalių susirašinėjimas iki paminėtų prašymų pateikimo. Teismo vertinimu, pateiktas 2009-04-20 Banko darbuotojos R. B. laiškas nepatvirtina nieko daugiau, nei kad Bankas, gavęs ieškovo paklausimą dėl indelių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, pateikė jam SEB teisininkų paruoštą išaiškinimą dėl minėto įstatymo nuostatų taikymo ir kad šalys tarėsi dėl susitikimo aptarti/pasirašyti Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį. Vėliau sekantys Banko laiškai patvirtina, kad E. V. buvo teikiama informacija apie galimus įsigyti vertybinius popierius, parenkant juos pagal ieškovų nurodytus kriterijus, tačiau juose nėra jokių Banko darbuotojų nurodytų patarimų, rekomendacijų ar siūlymų pirkti konkrečius vertybinius popierius. Atsakovo atsikirtimų, kad analogiško turinio informacija buvo skelbiama AB SEB banko vertybinių popierių prekybos internetu svetainėje, kurioje esą ieškovai aktyviai lankydavosi, ieškovai jokiu būdu nepaneigė. Be to, kiekvienas laiškas yra su pateikta informacija, nurodant, kad tokia informacija svarbi ir kad: „Jeigu laiške yra pateikiama informacija apie SEB investicinius produktus, tokia informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija ar nepriklausomas investicinis tyrimas, taip pat nurodytai informacijai gali būti netaikomi SEB grupės reikalavimai dėl interesų konfliktų ribojimo.“

7415. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta ieškovų asmeninė bankininkė R. B. parodė, kad bendravo su ieškovais 2010 m. keletą kartų ir po to, tačiau konsultacijų dėl investavimo jiems neteikė, nes ieškovai neužpildė fizinių asmenų konsultavimo anketų. Liudytoja patvirtino, kad ieškovai patys išsirinko, kokių konkrečiai nori įsigyti obligacijų iš pateikto sąrašo, sudaryto pagal jų pačių nurodytus kriterijus. Liudytoja taip pat parodė, kad ji siūlė ieškovams užpildyti konsultavimo anketas, tačiau ieškovai to nepadarė.

7516. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantis šalių susirašinėjimas: 2012-02-09 laišku ieškovui paklausus asmeninės bankininkės nuomonės, kokie galimi veiksmai su Graikijos vertybiniais popieriais ir kokios galimos prognozės, R. B. 2012-02-14 pateikė atsakymą, kad tokia informacija bus pateikta susitikimo metu ir kad SEB banko internetinėje bankininkystės sistemoje reikia užpildyti Konsultavimo anketą, taip pat ieškovams buvo pranešta, kad jie turimus vertybinius popierius gali laikyti iki išpirkimo datos arba pateikti pavedimą parduoti, persiunčiant nuorodą į oficialią ES statistiką. Iš 2012-02-09 laiško turinio taip pat galima daryti išvadą, kad ieškovai patys aktyviai sekė visus įvykius ir dar iki Banko pranešimo 2012-03-02 apie gautą Graikijos pasiūlymą dėl turimų obligacijų keitimo į kitus VP jiems jau buvo žinoma, jog su Graikijos vertybiniais popieriais yra galimos problemos, nes jie patys kėlė klausimą, „ar nesudegsime mes su šita investicija?“ Banko poziciją, kad AB SEB bankas teikia investavimo rekomendaciją tik klientams, užpildžiusiems konsultavimo anketą, patvirtina ir 2012-10-08 elektroninis laiškas, iš kurio turinio taip pat akivaizdu, jog ieškovams buvo pateiktas paaiškinimas, kodėl atitinkama anketa yra būtina. Ieškovams taip pat 2012-09-18 laišku buvo pranešta, kad jie neatsakė į visus konsultavimo anketose pateiktus klausimus, todėl investavimo rekomendacijos ieškovams negali būti suteiktos – galima toliau tęsti bendradarbiavimą, pasireiškianti tuo, kad Bankas ieškovams pateikia pageidaujamą informaciją ir atlieka jų pateiktus pavedimus.

7617. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nėra pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškovų aiškų siekį iki atsirado abejonių dėl Graikijos vertybinių popierių perspektyvos su Banku sudaryti konsultavimo dėl investavimo sutartį. Be to, tuo atveju, jeigu ieškovus ir Banką būtų sieję konsultavimo dėl investavimo santykiai, už tokias paslaugas ieškovai neabejotinai būtų privalėję mokėti atitinkamus mokesčius, tačiau apie tokių mokesčių mokėjimą Bankui byloje nėra jokių duomenų. Teismas pritaria atsakovo atsikirtimams, kad nagrinėjamuoju aspektu būtina įvertinti ir ginčo santykius reguliuojančio FPRĮ normas, išskiriančias investicines veiklas ir priklausomai nuo konkrečios investicinės paslaugos pobūdžio apibrėžiančias finansų maklerio įmonės įsipareigojimų klientui turinį. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento: 1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis; 2) finansinę padėtį; 3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas nei nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas (FPRĮ 22 straipsnio 7 dalis).

7718. Nagrinėjamu aspektu svarbi yra aplinkybė, jog ieškovai turėjo pakankamai patirties tam, kad aiškiai suprastų juos su Banku siejančius santykius, nes, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2014, ieškovai dar 2007-02-02 su AB „“Swedbank“ buvo sudarę Konsultavimo dėl investicijų sutartis. Teismo vertinimu, reikšminga yra ir tai, kad paminėtoje civilinėje byloje ieškovai teikiamuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog investavimo rekomendacijos jiems galėjo būti pradėtos teikti tik tada, kai jie užpildys fizinio asmens konsultavimo anketas. Į bylą pateikti įrodymai taip pat patvirtina aplinkybes, kad ieškovas E. V. beveik 12 metų buvo Uždaroje akcinėje draudimo kompanijoje „PZU Lietuva“ prezidentu, po to – stebėtojų tarybos nariu, o J. V. – šios kompanijos valdybos nare. Išrašai iš ieškovų VP sąskaitų patvirtina, kad ieškovai pirmuosius vertybinių popierių įsigijimo sandorius sudarė dar 2002 m., o prisijungimo prie VMB ir veiksmų suvestinės akivaizdžiai parodo, kad jie nuolat aktyviai stebėjo prekybos vertybiniais popieriais sistemos duomenis. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad ieškovų ir Banko elgesys galėjo ieškovams suformuoti pagrįstus lūkesčius, kad tarp jų ir Banko susiklostė konsultavimo dėl investicijų sutartiniai santykiai.

7819. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovus ir Banką siejo sutartiniai santykiai dėl investavimo rekomendacijų teikimo, nėra pagrindo spręsti, kad Bankas turėjo pareigą teikti išsamias investavimo rekomendacijas dėl Graikijos Vyriausybės išleistų vertybinių popierių, rekomenduoti ieškovams parduoti ar neparduoti turimus vertybinius popierius, o įvykus konvertacijai veikti ieškovų interesų naudai kitaip, nei kad Banką įpareigojo šalis siejusios Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartys. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad Bankas būtų pažeidęs iš šių sutarčių išplaukiančią informavimo pareigą. Nors ieškovai rėmėsi aplinkybėmis, kad Bankas nesuteikė informacijos apie tai, kad Graikijos tuometinė bendro vidaus produkto skola siekė 150 proc., ir pateikė klaidingą informaciją, jog Graikijos obligacijos atitiko Lietuvos bei Latvijos obligacijų saugumą, teismas vertina, kad šiuo aspektu Bankas neatliko jokio pažeidimo. Kaip matyti iš ieškovo susirašinėjimo su asmenine bankininke R. B., 2010-03-26 laiške, persiųsdama informaciją apie Kroatijos ir Graikijos vyriausybės obligacijas, Banko atstovė nurodė, kad visos šios obligacijos priskiriamos žemiausiam investiciniam reitingui, jokio palyginimo su Lietuvos bei Latvijos obligacijų saugumu nėra pateikta, 2010-04-01 laiške yra tik nurodyta, kad: „Jūsų pageidaujamą kriterijų – dabartinė obligacijų kaina mažesnė arba lygi nominalui, o pajamingumas atitinka kuponą, iš visų peržiūrėtų sąrašų, atitinka tik ilgesnių terminų Latvijos, Lietuvos obligacijos, kai kurios Graikijos emisijos.“ Duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi į Banką informacijos apie valstybių bendro vidaus produkto skolas, byloje nėra, be to teismas vertina, kad atitinkama informacija yra viešai prieinama. Ieškovas taip pat rėmėsi aplinkybe, kad Bankas jiems pateikė dalį informacijos anglų kalba ir esą tokiu būdu apribojo jiems galimybę tinkamai atstovauti savo interesus. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Bankas iš tiesų 2012-03-02 elektroniniu laišku pranešė ieškovams apie gautą Euroclear vertybinių popierių saugotojo pranešimą apie tai, kad vykdant Graikijos ekonominę reformą yra renkamos paraiškos dėl tam tikrų Graikijos Vyriausybės išleistų vertybinių popierių turėtojų pritarimo/nepritarimo juos keisti kitais vertybiniais popieriais, pridėdamas patį pranešimą ir pateikdamas nuorodą, kur pateikiama išsamesnė informacija apie vykdomą Graikijos reformą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų kreipęsi į Banką dėl pateikto dokumento vertimo, be to, ieškovai jokiu būdu nepagrindė, kad aptariamo pranešimo teksto pateikimas anglų kalba kokiu nors būdu apribojo/pažeidė jų teises – nustatyta, kad ginčui aktualūs vertybiniai popieriai Graikijos Vyriausybės buvo pakeisti kitais, nepriklausomai nuo to, ar jų turėtojai pasisakė už ar prieš keitimą.

7920. Tokiu būdu ieškovas šioje byloje atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindė vieninteliu aspektu, o būtent, kad Bankas Graikijos obligacijų pirkimo pardavimo sandorius ieškovų vardu sudarė už reguliuojamos rinkos ribų be aiškaus išankstinio ieškovų sutikimo. Kaip minėta, ši aplinkybė yra nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-221-407/2017. Vien veiksmų neteisėtumo konstatavimas nesudaro pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti – ieškovai privalo įrodyti žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei kilusios žalos.

8021. Nors ieškovai nurodė, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-221-407/2017 yra nustatytas prejudicinis faktas inter alia Banko pareiga atlyginti ieškovams padarytą žalą, teismas su tokia ieškovų pozicija nesutinka. Kaip matyti iš aptariamos nutarties 22 punkto, teisėjų kolegija pasisakė : „Kolegijos vertinimu, toks ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas (reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančias ir taikyti restituciją) yra netinkamas. FPRĮ 91 straipsnyje įtvirtintos šio įstatymo pažeidimo pasekmės, kurio 2 punkte nurodyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-832-553/2017 (CPK 179 str. 3 d.), pagal ieškovų ieškinį atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią ieškovai įrodinėja patyrę dėl sudarytų ginčo sandorių.“ Taigi, teismas šioje nutartyje tik konstatavo apie įstatyme įtvirtintą pareigą atlyginti žalą įstatymo pažeidimo atveju, tačiau tai nereiškia, kad pripažino ieškovų teisę į žalos atlyginimą.

8122. Teismas vertina, kad ieškovai nepagrindė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir galimos žalos. Ieškovai patys procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad Graikijos obligacijų portfelio nominali vertė šiai dienai gali būti nustatyta tik teoriškai, jų rinkos vertė kasdien keičiasi, esą todėl keičiasi ir nuostolio dydis. Ieškovų teigimu, šie vertybiniai popieriai jiems yra beverčiai, nes atitinkamų emisijų išpirkimo terminas yra nukeltas nuo 2023 iki 2042 metų pamečiui, todėl ieškovai esą tokio laiko gali nesulaukti. Nepriklausomai nuo tokio vertinimo, visos ieškovų vardu nusipirktos Graikijos obligacijos ir po konvertavimo bei išsipirkimo termino nukėlimo liko ieškovų nuosavybė, todėl konstatuoti, kad ieškovai šį turtą prarado ir patyrė nuostolius, nėra jokio pagrindo. Ar ieškovai patirs nuostolius, o jeigu patirs, kokio dydžio, galima bus nustatyti tik po obligacijų išpirkimo. Ieškovai nurodo, kad nuostolius jie patiria ir todėl, kad Bankas nepagrįstai atsisako vykdyti ieškovų pavedimus parduoti turimas Graikijos obligacijas, todėl esą jie prarado palūkanas, kurias būtų gavę, jeigu būtų investavę gautas už obligacijas lėšas į kitus vertybinius popierius, taip pat ieškovai nuostolius patyrė todėl, kad jiems nebuvo išmokėtos palūkanos nustatytu išpirkimo terminu, kuris buvo nukeltas. Teismo vertinimu, nustatyti, ar ieškovai patirs nuostolius negautų pajamų (palūkanų) išraiška, bus galima atsakyti tik po obligacijų pardavimo ir palūkanų išmokėjimo. Dėl nuostolio, vertinamo, kaip negautos palūkanos, kurias ieškovai būtų gavę, jeigu būtų investavę į kitus vertybinius popierius, ieškovai taip pat neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes neįrodė, kokias konkrečiai sumas jie būtų gavę už turimas Graikijos obligacijas po konvertavimo.

8223. Ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą jiems atlyginti neturtinę žalą, tačiau jo nesiejo su teismo nustatytu Banko padarytu pažeidimu. Teismas vertina, kad ieškovai neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto bei dydžio ir atitinkamai atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Teismas pažymi, kad nustatytų aplinkybių visuma apie ieškovų dalyvavimą pakankamai rizikinguose vertybinių popierių sandoriuose leidžia spręsti, jog ieškovai suvokė galimą riziką ir buvo pasirengę ją patirti.

8324. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-221-407/2017 buvo nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, kokioje rinkoje buvo įsigytos Graikijos obligacijos, jos vis tiek būtų konvertuotos ir šios išvados ieškovai neginčijo. Nustatyta, kad ginčui aktualių Graikijos obligacijų pakeitimą kitais vertybiniai popieriais lėmė Graikijos Vyriausybės sprendimas, jokios sąsajos tarp atitinkamo sprendimo ir rinkos, kurioje buvo prekiaujama atitinkamomis obligacijomis, ieškovai neįrodinėjo, apsiribodami vieninteliu paaiškinimu, kad jie nebūtų pirkę šių obligacijų, jeigu būtų žinoję, kad sandoriai vyks už reguliuojamos rinkos ribų. Tačiau tokia ieškovų pozicija yra labai mažai tikėtina, nes bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai sudarinėjo ir daugiau sandorių nereguliuojamojoje rinkoje - pirko Albanijos bei Urainos vertybinius popierius. Atitinkamas išvadas padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-221-407/2017. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas vertina, kad priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs.

8425. Ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą įpareigoti Banką parduoti ieškovams priklausančias Graikijos obligacijas. Teismas akcentuoja, kad asmens pažeistos teisės yra ginamos teismo įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.138 straipsnis). Tai reiškia, jog tam, kad teismas sprendimu apgintų ieškovų teises, ieškovai privalo įrodyti, jog atitinkamos ginamos teisės yra kitos šalies pažeistos. Ieškovai, reikšdami reikalavimą, įpareigojantį Banką parduoti jiems priklausančias Graikijos obligacijas, teigia, kad Bankas varžo ieškovų teises. Bankas nuo šio reikalavimo ginasi tuo, kad galės įvykdyti pavedimus, susijusius su minėtų vertybinių popierių pardavimu tik tada, kai bus pakeistos 2010-04-06 su E. V. ir 2011-03-28 su J. V. sudarytos vertybinių popierių sąskaitos sutartys, kurių specialiojoje dalyje abu ieškovai išreiškė nesutikimą, kad tarpininkas, esant poreikiui, jo pavedimus dėl finansinių priemonių, kurios yra įtrauktos į reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos sąrašus, pagal pavedimų vykdymo politiką vykdytų už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų. Šios aplinkybės yra nustatytos ir neginčijamos, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atitinkamą Banko poziciją ir tokios pozicijos pagrįstumą, nes būtent dėl atitinkamo su ieškovais sudarytų vertybinių popierių sąskaitos sutarčių pažeidimo buvo konstatuoti Banko neteisėti veiksmai, nuperkant Graikijos obligacijas. Kaip matyti tiek iš 2014-03-04, tiek iš 2014-10-13 Banko rašto, dėl Graikijos obligacijų pardavimo galimybių Bankas ieškovams pranešė, kad jie šiuos vertybinius popierius gali parduoti, pateikdami SEB bankui pavedimą bendra Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartyje nustatyta tvarka ir kad būtinas ieškovų sutikimas vykdyti atitinkamus pavedimus. Ieškovai įrodymų, kad būtų Bankui pateikę atitinkamus sutikimus ar pavedimus bendra Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartyje nustatyta tvarka, teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovų teisių pažeidimo ir įpareigoti Banką parduoti ieškovams priklausančius vertybinius popierius (CK 1.138, 6.64 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

8526. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl jų ieškinys netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

8627. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas pareiškė prašymą priteisti iš ieškovų 1 737,60 EUR atstovavimo išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, byloje atliktus procesinius veiksmus bei į tai, kad ieškovų ieškinys yra atmestas, sprendžia, kad atsakovo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga. Todėl iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo naudai priteisiama 1 737,60 EUR suma atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

87Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

88Ieškovų E. V. ir J. V. ieškinio netenkinti.

89Priteisti iš ieškovų E. V., asmens kodas ( - ) ir J. V., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis atsakovo AB SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, naudai 1 737,60 EUR atstovavimo išlaidų atlyginimui.

90Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4.
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo... 5. a) įpareigoti AB SEB banką parduoti ieškovams priklausančias Graikijos... 6. E. V. vardu registruotas obligacijas:... 7. 1033 vnt. obligacijų, ISIN kodas GRR000000010 Helleni Republic Government... 8. 4920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128010676 Helleni Republic Government... 9. 4920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128011682 Helleni Republic Government... 10. 4920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128012698 Helleni Republic Government... 11. 4920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128013704 Helleni Republic Government... 12. 4920 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128014710 Helleni Republic Government... 13. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133006198 Helleni Republic Government... 14. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133007204 Helleni Republic Government... 15. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133008210 Helleni Republic Government... 16. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133009226 Helleni Republic Government... 17. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133010232 Helleni Republic Government... 18. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138005716 Helleni Republic Government... 19. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138006711 Helleni Republic Government... 20. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138007738 Helleni Republic Government... 21. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138008744 Helleni Republic Government... 22. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138009759 Helleni Republic Government... 23. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138010765 Helleni Republic Government... 24. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138011771 Helleni Republic Government... 25. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138012787 Helleni Republic Government... 26. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138013793 Helleni Republic Government... 27. 5248 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138014809 Helleni Republic Government... 28. J. V. vardu registruotas obligacijas:... 29. 50 vnt. obligacijų, ISIN kodas GRR000000010 Helleni Republic Government Bond;... 30. 240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128010676 Helleni Republic Government Bond;... 31. 240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128011682 Helleni Republic Government Bond;... 32. 240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128012698 Helleni Republic Government Bond;... 33. 240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128013704 Helleni Republic Government Bond;... 34. 240 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0128014710 Helleni Republic Government Bond;... 35. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133006198 Helleni Republic Government Bond;... 36. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133007204 Helleni Republic Government Bond;... 37. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133008210 Helleni Republic Government Bond;... 38. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133009226 Helleni Republic Government Bond;... 39. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0133010232 Helleni Republic Government Bond;... 40. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138005716 Helleni Republic Government Bond;... 41. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138006722 Helleni Republic Government Bond;... 42. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138007738 Helleni Republic Government Bond;... 43. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138008744 Helleni Republic Government Bond;... 44. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138009759 Helleni Republic Government Bond;... 45. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138010765 Helleni Republic Government Bond;... 46. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138011771 Helleni Republic Government Bond;... 47. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138012787 Helleni Republic Government Bond;... 48. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138013793 Helleni Republic Government Bond;... 49. 256 vnt. obligacijų, ISIN kodas GR0138014809 Helleni Republic Government Bond.... 50. b) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti 344 000 EUR sumą, kurią sudaro už... 51. c) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti 15 955,50 EUR neišmokėtų... 52. nuo 183 000 EUR nominalios vertės obligacijų, neišmokėtas nuo 2011-08-20... 53. nuo 145 000 EUR nominalios vertės obligacijų, neišmokėtas nuo 2011-05-18... 54. nuo 16 000 EUR nominalios vertės obligacijų, neišmokėtas nuo 2011-05-18,... 55. d) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti negautas pajamas – 5 procentų... 56. nuo 183 000 EUR sumos 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2012-08-21 iki... 57. nuo 145 000 EUR sumos 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2012-05-19 iki... 58. nuo 16 000 EUR sumos 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2015-05-19 iki... 59. e) ieškovų naudai iš atsakovo priteisti 4 000 EUR neturtinės žalos... 60. f) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas... 61. g) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 62. Ieškovų ieškinys netenkinamas.
    1. Sutartinė... 63. a) Bankas suteikė neišsamia investavimo rekomendaciją, t. y. netinkamai... 64. b) Bankas sudarė sandorius ieškovų vardu už reguliuojamos rinkos ribų be... 65. c) Bankas netinkamai suteikė informaciją, rekomenduodamas ieškovams... 66. d) Bankas, įvykus konvertacijai, atsisakė veikti ieškovų interesų naudai... 67. e) Bankas atsisakė vykdyti ieškovų pavedimus parduoti jų turimus Graikijos... 68. f) Bankas pateikė klaidingą informaciją, jog Graikijos obligacijos atitiko... 69. 10.Aplinkybė, kad Bankas Graikijos obligacijų pirkimo pardavimo sandorius... 70. 11.Atsakovo neteisėtus veiksmus, pasireiškusius tuo, kad Bankas suteikė... 71. 10. Atsakovas nurodė, jog tam, kad ieškovams būtų suteiktos asmeninio... 72. 13. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo... 73. 14. Ieškovai, siekdami įrodyti, kad juos ir Banką siejo konsultavimo dėl... 74. 15. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta ieškovų asmeninė bankininkė... 75. 16. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantis šalių... 76. 17. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nėra pateiktų įrodymų,... 77. 18. Nagrinėjamu aspektu svarbi yra aplinkybė, jog ieškovai turėjo... 78. 19. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovus ir Banką siejo sutartiniai... 79. 20. Tokiu būdu ieškovas šioje byloje atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindė... 80. 21. Nors ieškovai nurodė, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-11... 81. 22. Teismas vertina, kad ieškovai nepagrindė nei žalos fakto, nei... 82. 23. Ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą jiems atlyginti neturtinę... 83. 24. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji... 84. 25. Ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą įpareigoti Banką parduoti... 85. 26. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad... 86. 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 87. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais,... 88. Ieškovų E. V. ir J. V. ieškinio netenkinti.... 89. Priteisti iš ieškovų E. V., asmens kodas ( - ) ir J. V., asmens kodas ( - )... 90. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...