Byla 2A-83/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, dalyvaujant prokurorei J. J. , ieškovei N. S. , jos atstovui adv. R. M. , atsakovei T. N. , viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1029-28/2006 pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ginant N. S. interesus atsakovui Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarei T. N. dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Baltic Polis“, A. O. , V. O. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras ginant N. S. interesus kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „Baltic Polis“ 50 000 Lt, iš atsakovės notarės T. Nonievič 54 516,90 Lt. Ieškovė 2006 m. gegužės 10 d. raštu atsisakė reikalavimo atsakovui UAB DK „Baltic Polis“, nes pagal draudimo taisyklių nuostatas draudiminiu įvykiu pripažįstamas galutinis teismo sprendimo priėmimas, kuriuo iš notaro priteisiama atlyginti žalą, padarytą jo notariniais veiksmais, atliktais per draudimo sutarties laikotarpį. Todėl prašė priteisti iš atsakovės notarės T. Nonievič visą 189317,90 Lt sumą materialinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kad 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 19 notarų biure buvo sudarytas testamentas, kuriuo testatorė N. O. po savo mirties visą savo turtą ketino palikti dukterėčiai N. S. . Testamentą pasirašė ne pati testatorė, o liudytojai. Pasirašyti liudytojams pasiūlė notarė, kuri testamente nurodė, jog testatorė negali pasirašyti dėl ligos. 2000 m. gruodžio 20 d. testatorė mirė, N. S. palikimą priėmė ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu įregistravo daiktines teises viešame turto registre. Pagal L. O. ieškinį buvo išnagrinėta kita civilinė byla ir minėtas testamentas pripažintas negaliojančiu, konstatuojant, jog notarė T. Nonievič tvirtindama testamentą pažeidė CK 583 straipsnį ir testamento sudarymo metu galiojusios 1975 m. spalio 31 d. notarinių veiksmų atlikimo instrukcijos 77 punktą. Dėl notarės neteisėtų veiksmų ieškovė neteko viso jai testamentu palikto turto, į kurį buvo įregistravusi nuosavybės teises, taip pat patyrė didelę materialinę žalą, pasireiškusią finansinėmis išlaidomis įforminant paveldėtą turtą bei turto netekimu, todėl prašė priteisti patirtą žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė N. S. iš notarės T. N. 1 992,60 Lt žalai atlyginti; likusioje dalyje ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą atsakovui UAB DK „Baltic Polis“ ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas sprendime nustatė, kad 1999 m. gruodžio 6 d. notarė T. N. patvirtino N. O. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko N. S. . Testamento pagrindu ieškovei 2001 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į vieno kambario butą Braškių g. 2c-33, Vilniuje, dviejų kambarių butą ( - ) ir metalinį garažą, esantį ( - ). L. O. pateikė ieškinį N. S. kitoje byloje, kuriuo prašė pripažinti minėtą testamentą negaliojančiu. Pirmosios ir antrosios instancijos teismai L. O. ieškinį atmetė. Todėl ieškovė daiktines teises į testamentu paveldėtą turtą įregistravo viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 20 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino L. O. ieškinį ir pripažino negaliojančiu N. O. 1999 m. gruodžio 6 d. sudarytą testamentą, konstatuodamas, jog notarė pažeidė CK 583 straipsnį ir testamento sudarymo metu galiojusios 1975 m. spalio 31 d. notarinių veiksmų atlikimo instrukcijos 77 punktą, t.y. testamentas buvo pripažintas negaliojančiu dėl jo formos bei testatorės valios trūkumų. Notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl žalos atlyginimas galėtų būti priteistas, esant atsakomybės atsiradimo sąlygoms, t. y. žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltei. Teismas nurodė, kad notarinį veiksmą atlikusios notarės T. Nonievič neteisėti kalti veiksmai yra nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 20 d. sprendime, todėl notarė pripažintina materialinės atsakomybės subjektu. Atsakovė neginčijo savo veiksmų neteisėtumo, bet ginčijo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą motyvuodama tuo, jog ne visa prašoma priteisti žala buvo priežastiniame ryšyje su notarės neteisėtais veiksmais. Teismas nustatė, kad ieškovė paveldėjimo teisės liudijimą gavo ne nagrinėjant ginčą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o įsiteisėjus apygardos teismo nutarčiai, kuria paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti, todėl tuo metu nebuvo objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė galėjo abejoti testamento teisėtumu ir atitinkamai neatlikti norminiais aktais nustatytų veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu. Teismo nuomone visos ieškovės turėtos išlaidos: gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, jo pagrindu atliekant teisinę paveldėto turto registraciją, įskaitant priteistas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, laikytinos tiesioginėmis testamento patvirtinimo pasekmėmis, kurios, pripažinus testamentą negaliojančiu, traktuotinos kaip ieškovės patirta žala, atsiradusia dėl notarės neteisėtų veiksmų. Todėl teismas patenkino ieškovės reikalavimus: dėl žalos, susidariusios sumokėjus nustatyto dydžio mokestį notarui už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, už liudijimo išdavimą, mokestį registro tvarkytojui, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priteistą žyminį mokestį. Teismas taip pat patenkino ieškovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėtų civilinėje byloje Nr. 2-3395-12/02, išnagrinėtoje Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme ir civilinėje byloje Nr. 2-5626-30/02, išnagrinėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme dėl nuosavybės (paveldėjimo) teisės liudijimo ir nuosavybės teisių įregistravimo viešame registre panaikinimo. Šių reikalavimų tenkinimą teismas motyvavo tuo, jog šis ginčas buvo inicijuotas ne ieškovės iniciatyva ir suponuotas tų pačių notarės neteisėtų veiksmų. Reikalavimą dalyje dėl 28 Lt už testamento sudarymą priteisimo, bei išlaidų, atsiradusių vykdymo eigoje dėl minėtais teismų sprendimais priteistų sumų išieškojimo, teismas atmetė nurodydamas, jog byloje nėra įrodymo, kad būtent ieškovė sumokėjo už testamento sudarymą, o priverstinio išieškojimo išlaidos nėra priežastiniame ryšyje su notarės neteisėtais veiksmais, nes teismo sprendimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi gera valia. Ieškovė kalta, jog laiku nesumokėjo priteistų sumų ir dėl to atsirado vykdymo išlaidos, todėl notarei nekyla atsakomybė tas išlaidas atlyginti. Taip pat teismas atmetė reikalavimus atlyginti išlaidas sumokėtas advokatams A. V. , A. V. , už įgaliojimo patvirtinimą, pašto išlaidų, sumokėto žyminio mokesčio priteisimo, nes teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp notarės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Teismas atmetė reikalavimą priteisti iš notarės testamentu ieškovei paliktų dviejų butų vertę motyvuodamas tuo, jog testamentas panaikintas nuo jo sudarymo momento, todėl ieškovė niekada neturėjo teisinio pagrindo įgyti palikėjos turto nuosavybės teise. Be to, notarės neteisėti veiksmai dėl netinkamo pagal įstatymų reikalavimus tos valios įforminimo, nėra priežastiniame ryšyje su aplinkybe, kad ieškovė nepaveldėjo testatorei priklausiusio turto. Teismas priėmė ieškovės reikalavimo atsakovui UAB DK „Baltic Polis“ atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 4p.).

5Ieškovė N. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovės reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus nepagrįstai argumentuodamas, jog notarės veiksmai dėl netinkamo pagal įstatymų reikalavimus testatorės valios įforminimo nėra priežastiniame ryšyje su aplinkybe, kad ieškovė nepaveldėjo testatorei priklausiusio turto. Teismas turėjo nustatyti faktinį ir teisinį priežastinius ryšius. Notarės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (netinkamo testatorės valio įforminimo) buvo panaikintas testamentas ir ieškovė prarado teisę į paveldėtą turtą, t.y. būtent dėl atsakovės veiksmų turtą prarado ieškovė. Atsakovei tinkamai įforminus testatorės valią, testamentas būtų paliktas galioti ir ieškovė būtų nepraradusi paveldėto turto. Todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir prarasto turto. Be to ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų susijusių su testatorės valios įforminimu bei paveldėjimo liudijimo išdavimu.
  2. Teismas nepagrįstai nurodo, jog panaikinus testamentą nuo jo sudarymo momento, laikytina, jog ieškovė niekada neturėjo teisinio pagrindo įgyti palikėjos turto nuosavybės teise, nes visa bylos medžiaga patvirtina testatorės valią palikti visą savo turtą ieškovei. Be to, ieškovė iki testamento panaikinimo buvo teisėta paveldėtoja ne tik testamento, bet ir teisėto teismo sprendimo pagrindu.
  3. N. L. Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir nurodyta, jog testamentas naikintinas dėl formos ir testatorės valios trūkumų, bet iš nutarties analizės matyti, jog teismas konstatavo būtent testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimo faktą. Testamentas buvo panaikintas būtent dėl testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimo, pasireiškusio netinkama testamento pasirašymo forma. Testatorės valios trūkumų teismas nenurodė, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas pilnutinai.

6Atsakovė notarė T. Nonievič atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, teismas teisingai nustatė ir įvertino visas bylos aplinkybes, todėl naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Apeliantė nurodo, jog testatorės valia buvo palikti turtą jai, tačiau atsakovei netinkamai įforminus testamentą ir jį pripažinus negaliojančiu, apeliantė patyrė žalą. Apeliantės nuomone testatorės valią palikti turtą jai patvirtina ne testamentas, bet kiti byloje esantys įrodymai. Tokie apeliantės teiginiai nepagrįsti.

11Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats (CK 5.15 str. 1 d.). Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testamentui yra privaloma rašytinė forma. Galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi N. O. testamentas buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 20 d. nutartimi (I T., b.l. 10-11) testamentą pripažino negaliojančiu dėl jo formos bei testatorės valios trūkumų. Todėl teisine prasme testamento, kaip palikėjo valią išreiškiančio dokumento, nėra ir nėra žinoma palikėjos valia..

12Kadangi testamentas yra vienašalis asmeninis sandoris, niekas negali nustatyti, keisti ar nurodyti koks yra testamento turinys, kokia galėjo būti testatoriaus valia, todėl testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka, t.y. negalima nesamo testamento turinio nustatyti remiantis liudytojų parodymais ar kitais rašytiniais įrodymais (laiškais, užrašais, dienoraščiais, testamento kopijomis ir panašiai). Civilinėje teisėje galioja principas, kad jei draudžiama mažiau, tai draudžiama ir daugiau, t.y. jei draudžiama buvusio, bet neišlikusio testamento originalaus dokumento turinio įrodinėti teismine tvarka (CK 5.16 str. 3 d.), tuo labiau negalima įrodinėti testamento turinio, kuris pripažintas negaliojančiu. Taigi, pripažinus testamentą negaliojančiu dėl formos ir valios trūkumų, nėra žinoma N. O. valia ir jos valios išreiškimas (tame tarpe valios palikti turtą testamentu ieškovei N. S. ) negali būti įrodinėjamas teismine tvarka (liudytojų parodymais ar rašytiniais įrodymais). Kadangi negalima nustatyti, jog N. O. norėjo testamentu palikti turtą ieškovei N. S. , todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė turtą prarado ir dėl to praradimo patyrė nuostolius. Palikėjos ketinimai dėl turto palikimo išreikšti kitokia tvarka, nei nustatyta įstatymuose, neturi teisinės reikšmės.

13Pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai