Byla 2A-734-160/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monokai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovų atstovui atstovui adv. A. T., trečiųjų asmenų atstovui adv. D. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. T., V. R., B. T., J. T. ir trečiųjų asmenų S. V., V. B. apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. T., V. R., B. T. ir J. T. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui ir Širvintų raj. sav. Čiobiškio seniūnijos seniūnui, tretiesiems asmenims S. V. ir V. B., Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl teisinės registracijos pripa˛inimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į dalį pastatų pripažinimo; pagal trečiųjų asmenų V. B. ir S. V. savarankišką reikalavimą ieškovams A. T., V. R., B. T. ir J. T., atsakovams VĮ Registrų centrui ir Širvintų raj. savivaldybės Čiobiškio seniūnijos seniūnui dėl pažymos ir sandorio pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai A. T., V. R., B. T. ir J. T. prašė: 1) pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į palikėjo Z. T., mirusio 2006 m. kovo 25 d., turtą, t.y. į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), bei ½ dalį tvarto, ( - ); 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. pažymą Nr. 4-42, išduotą Širvintų r. savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos seniūno; 3) pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. VĮ Registrų centras atliktą F. M. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, ( - ), bei tvartą, ( - ), teisinę registraciją; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Z. T. pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po savo motinos Z. K. mirties paveldėjo ½ namo ir pastatų, esančių ( - ) kaime. Po Z. T. mirties ieškovai negali įgyvendinti paveldėjimo teisės, nes visi pastatai yra įregistruoti F. M. (įstatyminės įpėdinės S. V. ir V. B.) vardu. Ieškovai paveldėjo tik po pastatais esantį žemės sklypą. F. M. vardu namas ir pastatai yra įregistruoti pagal 2006 m. birželio 14 d. seniūno išduotą pažymą Nr. 4-42.

5Tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. B. ir S. V. su ieškiniu nesutiko, prašė seniūno 1992 metais išduotą pažymą ir Z. T. paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiais. Paaiškino, kad Z. T. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad jis paveldi turtą priklausantį jo motinai Z. K. pagal Čiobiškio apylinkės viršaičio 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimą Nr. 133. Z. K. nuosavybės teisės į ½ namo ir pastatų atsiradimo pagrindo - sandorio ieškovai nenurodo, kadangi jo nėra. V. B. ir S. V. senelis V. L. su broliu S. L. 1929 m. kovo 12 d. įgijo po ½ ginčo pastatų ir savo dalių niekam nepardavinėjo, todėl Z. K. šio turto įgyti negalėjo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2006 m. birželio 14 d. pažymą Nr. 4-42, išduotą Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos seniūno ir panaikino jos pagrindu atliktą teisinę registraciją į į ½ dalį namo, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinių pastatų, esančių ( - ) F. M. vardu; likusią ieškinio dalį atmetė. Trečiųjų asmenų V. B. ir S. V. savarankiškus reikalavimus teismas tenkino visiškai: pripažino negaliojančiu 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimą Nr. 133, išduotą Čiobiškio apylinkės viršaičio, ir panaikino jos pagrindu išduotą Z. T. 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ namo ir pastatų ( - ). Priteisė A. T. iš Širvintų rajono savivaldybės Čiobiškio seniūnijos 130 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš ieškovų priteisė 920 Lt advokato išlaidų ir 260 Lt žyminio mokesčio S. V. ir 500 Lt advokato išlaidų V. B..

8Teismas nurodė, kad iš proceso dalyvių paaiškinimų, buvusių suinteresuotų asmenų J. V. ir A. M. atsiliepimuose nurodytų aplinkybių apie namo įgijimą, liudytojų L. K. ir B. L. parodymų ir rašytinių įrodymų (1929 m. pirkimo – pardavimo sutartis (b. l.71-74, t. 1), namų ūkio Nr. 222 sąskaita (b.l.27-28, t. 1) giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (b. l. 25-31, t. 2)), matyti, kad F. M. buvo ½ dalies namo ir pastatų, esančių ( - ) savininkė, kurie jai atiteko iš tėvo V. L., kuriuos jis pirko 1929 m. sudaryta sutartimi. Byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu F. M. atiteko kita ginčo turto dalis.

9Ieškovai nuosavybės teisės į namo dalį pagrindo tiksliai nenurodė, o apie pirkimą - pardavimą iš S. L., kuriam ši dalis priklausė pagal 1929 m. sutartį, įrodymų nepateikė. Be to, S. L. vaikai atsiliepimuose paaiškino, kad jų tėvo namo dalis perėjo F. M.. Ieškovė B. T. posėdžio metu paaiškino, kad vyro Z. T. tėvai šią namo dalį pirko už 1 700 rublių, tačiau jokių įrodymų apie tai ji nepateikė. Iš bylos medžiagos, proceso dalyvių ir liudytojų parodymų matyti, kad Z. T. tėvai šioje namo dalyje gyveno apie 4 metus po iškeldinimo dėl melioracijos, buvo jau pensininkai ir senyvo amžiaus. Remdamasis tuo teismas darė išvadą, kad būtent tada ir atsirado įrašas ūkinėse knygose (b.l.29-30, t. 1), kuris patvirtina tik tai, kas gyveno kitoje namo dalyje, o ne nuosavybės teisę. Šie duomenys ir buvo perkelti į viršaičio pažymėjimą, o jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi pažymėjimo duomenys neatitiko tikrovės, nebuvo duomenų apie nuosavybės atsiradimo pagrindą, jis pripažintinas negaliojančiu. Jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Z. T. naikintinas.

10Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino nei ieškovai, nei tretieji asmenys nepraleido. Ieškovai apie pažeistas teises sužinojo, kai padavė pareiškimą notarui apie Z. T. turto paveldėjimą (2006 m. birželio 7 d.). Tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, apie galimą savo teisės pažeidimą sužinojo, kai jiems buvo įteiktas ieškovų ieškinio pareiškimas (2009 m. lapkričio 30 d.).

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą – trečiųjų asmenų priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti, bei priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad trečiųjų asmenų reikalavimų atžvilgiu turėjo būti taikoma ieškinio senatis, kadangi ieškinio senaties termino pradžios momentu laikytinas 1993 m. lapkričio 30 d. potvarkis, kuriuo F. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į pusę žemės sklypo, esančio po ginčo pastatais. Tai patvirtina, kad F. M. apie tariamą teisių pažeidimą sužinojo 1993 m., todėl tuo metu prasidėjęs ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 84 str.) yra ženkliai praleistas. Tretieji asmenys neįrodė, kad F. M. turėjo pagrįstą reikalavimo teisę į ½ dalies ginčo statinių pripažinimo jos nuosavybe. Po V. L. mirties paveldimą turtą sudarė tik ½ dalis jam priklausiusių statinių, kurią galimai paveldėjo F. M., nors jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų byloje nepateikta. Dėl kitos statinių dalies nuosavybės teisių, priklausiusių S. L., perdavimo ar perdavimą paneigiančių aplinkybių, išskyrus nepagrįstus samprotavimus, tretieji asmenys nenurodo. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti ieškovams nuosavybės teises į ½ dalį ginčo namo 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Byloje nėra pateikta jokių svarių argumentų ar duomenų, galinčių paneigti ieškovų teisę į ½ dalį ginčo turto. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimo Nr. 133 galiojimo, nepagrįstai taikė CK 4.47 str. Pažyma buvo priimta iki 2000 m. liepos 18 d. CK įsigaliojimo, todėl CK 4.47 str. šio dokumento atžvilgiu nėra taikomas. Be to, teismo sprendime nenurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nuspręsta pripažinti negaliojančiu 1992 m. rugsėjo 9 d. pažymėjimą Nr. 133 ir panaikinti jo pagrindu išduotą 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą.

13Apeliaciniu skundu tretieji asmenys S. V. ir V. B. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas ieškinį tenkino iš dalies, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl administracinių aktų teisėtumo, kuriuos revizuoti įstatymas suteikia teisę administraciniams teismams. Teismas privalėjo nustatyti, kad turtinis reikalavimas pareikštas asmenims, kurie negali pagal jį atsakyti ir tuo vadovaudamasis ieškinį atmesti.

14Teismas nepagrįstai panaikino visą Čiobiškio seniūno 2006 m. birželio 14 d. pažymą, nes neginčijamai nustatyta, kad ½ dalis ginčo pastatų tikrai priklausė F. M., vadinasi pažymoje esantys duomenys bent jau iš dalies yra teisingi, todėl teismas pažymą galėjo panaikinti tik iš dalies. Kadangi teismas pats teisingai nustatė, kad Z. T. nebuvo likusios šio ginčijamo turto dalies paveldėtojas, teismas nebeturėjo pagrindo naikinti seniūno pažymą, nes ieškovai nėra asmenys, kurie turi teisę ginčyti šį individualaus pobūdžio teisės aktą, nes jis niekaip nepažeidžia jų teisių. Seniūnas nėra tinkamas atsakovas šioje neturtinio pobūdžio reikalavimų dalyje, nes ieškinys turėjo būti reiškiamas Čiobiškio seniūnijai, kuri yra savarankiškas viešas juridinis asmuo, atsakantis už savo darbuotojų veiksmus.

15Teismas neatsižvelgė į itin svarbią aplinkybę, jog ieškovai neįrodė, kad Z. T. 1992 metais išduotas paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi Z. T. neįregistravo paveldėjimo teisės liudijimo, jo turto paveldėtojai neturi teisės ginčyti F. M. vardu įregistruotos nuosavybės į tą patį turtą (1/2 dalį namo ir ūkinių pastatų ( - )), įrodinėdami, kad Z. T. po savo motinos mirties priėmė palikimą ir paveldėjo ginčo turtą.

16Teismo išvadą, kad ieškovai apie jų pažeistas teises sužinojo, kai padavė pareiškimą notarui dėl Z. T. turto paveldėjimo (2006 m. birželio 7 d.), nepagrįsta, kadangi, kai ieškovai padavė pareiškimą notarui dėl paveldėjimo, jie sužinojo tik tai, kad Nekilnojamojo turto registre visas namas su ūkiniais pastatais įregistruoti F. M. vardu. Tačiau pati registracija ieškovų nuosavybės teisių nepažeidžia. Per 14 metų (nuo 1992 m.) Z. T. jokių pretenzijų dėl ½ dalies namo F. M. nereiškė, turto nesidomėjo, jo neišlaikė, o tai reiškia, kad jis perleido 1964 m. CK 84 str. 1 d. bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, nes neginčijamai turėjo žinoti, kad F. M. valdo ir naudojasi neva jo nuosavybe be pagrindo. Asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino.

17Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino bylos sudėtingumo bei aplinkybės, kad buvo nagrinėjamos iš esmės dvi savarankiškos bylos – ieškinys ir priešieškinys bei prašymas dėl įgyjamosios senaties nustatymo.

18Ieškovai atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas dėl VĮ Registrų centro ir Čiobiškio seniūnijos tinkamumo būti atsakovais šioje byloje. Reikalavimas pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų yra pareikštas tinkamiems atsakovams, nes būtent dėl jų neteisėtų administracinių aktų buvo pažeista ieškovų paveldėjimo teisė. Apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu F. M. atiteko ½ ginčo turto dalis. Dėl to apeliantės negali ginčyti sandorių, kurių pagrindu Z. T. motina Z. K., o po jos mirties Z. T. įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatus, t.y. ½ dalį pastatų, esančių ( - ) Z. T. 1992 m. paveldėjo ginčo turtą ir buvo teisėtas jo savininkas, įregistravo paveldėjimo teisės liudijimą Čiobiškio apylinkėje, todėl jis neturėjo jokio pagrindo ir priežasties kreiptis į teismą. Ieškovų teisė paveldėti Z. T. turtą atsirado 2006 m. kovo 25 d., todėl CK 1.124 str. nustatytas senaties terminas nėra praleistas. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas Čiobiškio apylinkės savivaldybėje, kaip to buvo reikalaujama.

19Tretieji asmenys atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad 1993 m. lapkričio 30 d. valdybos potvarkiu F. M. buvo atkurta nuosavybė į visą jos tėvų turėtą žemę ( - ), tame tarpe ir po namu. Tai, kad Z. T. po F. M. nuosavybės teise valdomu namu Apskrities viršininko 1999 m. gegužės 21 d. sprendimu, anot ieškovų, buvo paskirta žemė, sužinojo tik F. M. turto paveldėtojos ir tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiame Apskrities viršininko sprendime aiškiai nurodoma, kad žemė Z. T. atkuriama Janionių kaime.

20Apie privalomą paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą iki civilinės bylos teisme nieko nežinojo ne tik F. M., bet ir Čiobiškio seniūnijos, savivaldybės bei VĮ Registrų centro darbuotojai (įrodyta jų atsiliepimais, paaiškinimais teisme, 2010 m. kovo 5 d. seniūnijos pažyma). Neįrodžius, kad 1992 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai bei atsižvelgiant į tai, kad jis net nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieškovai neturi teisės ginčyti F. M. nuosavybės teisės į visus ginčo statinius bei jos atsiradimo pagrindų.

21Visa L. šeima sudarė vieną ūkį, kuriame kiekvieno kolūkiečio dalys buvo lygios. 1971 m. S. ir S. L. išvyko į kitą ūkį, o jų dalis kolūkiečio ūkyje liko vieninteliams darbingiems ūkio kolūkiečiams – M. Nežinoma, kokiu pagrindu į ūkį 1971 m. atsikraustė K. Pagal 1964 m. CK naujais kolūkiečio kiemo nariais galėjo būti tik dirbantys kolūkiečiai, pensininkai negalėjo sukurti naujo ūkio, nebent galėjo dalį namo įsigyti kitais pagrindais. Ieškovai jokių pagrindų nenurodė, įrodymų nepateikė. Nors B. T. teisme paaiškino, kad jie dalį namo tikrai buvo nusipirkę, tačiau pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 str.). Z. T. nebuvo kolūkietis, savarankiškai gyveno Vilniuje. Nuo 1976 m. ginčo name gyveno ir jį valdė tik kolūkiečiai M. Todėl visiškai aišku, kad 1990 m. lapkričio mėn. panaikinus kolūkius, ginčo kolūkiečio kiemas galėjo priklausyti tik F. M..

22Pagal CK 1.75 str. 2 d. Z. T. neįregistravus paveldėjimo teisės liudijimo, jo turto paveldėtojai neturi teisės ginčyti F. M. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tą patį turtą. Teismas teisingai nustatė, kad įrašas namų ūkio knygoje tik patvirtino, kas gyveno tuo laikotarpiu namo dalyje, o ne nuosavybės teisę. Viršaičio pažymos duomenys neatitinka tikrovės, nes byloje nėra duomenų apie nuosavybės atsiradimo pagrindą ir todėl pažyma negaliojant.

23F. M. laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos – gavo seniūno pažymėjimą ir savo nuosavybės teisę į ginčo namą įregistravo valstybiniame registre. Todėl ji, kol nėra paneigta, laikytina vienintele viso ginčo pastato savininke.

24Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo praėjo beveik 20 metų. Per šį laikotarpį nei Z. T., nei jo įpėdiniai niekada nesidomėjo ginčo turtu, jo neišlaikė ir nesirūpino, nors neabejotinai Z. T. turėjo žinoti, kad F. M. su turtu elgiasi kaip su savu. Taigi ieškovai yra akivaizdžiai praleidę ieškinio senaties terminą.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Dėl atsakovo tinkamumo

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Todėl pirmiausia nagrinėjama, ar apylinkės teismas nepadarė esminių proceso pažeidimų, dėl kurių besąlygiškai teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.

28Tretieji asmenys apeliaciniame skunde paaiškina, kad ieškovų reikalavimas dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos seniūno 2006-06-14 išduotos pažymos Nr.4-42 apie F. M. priklausančius pastatus, yra pareikštas ne tam atsakovui. Seniūnas nėra juridinis asmuo ir negali kaip atsakovas dalyvauti civiliniuose ginčuose.

29Pagal LR CPK 41 str. 1 d. civiliniame procese ieškovu arba atsakovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Šioje byloje ieškovai ir tretieji asmenys atsakovu nurodė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos seniūną, kuris pasirašė ginčijamą 2006-06-14 pažymą, išduotą VĮ registrų centrui (t. I, b.l.23). Ginčijant administracinius individualaus pobūdžio aktus, administracinėse bylose pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 2 d. valstybės ar savivaldybės tarnautojas, kurio veiksmai skundžiami, yra atsakovas, tačiau civiliniame procese atsakovu turi būti traukiamas ne tarnautojas, o institucija, kurioje atlikdamas savo pareigas tarnautojas atliko tam tikrus veiksmus ar priėmė skundžiamą sprendimą. Kadangi seniūnijos yra savivaldybės administracijos sudėtyje, tinkamu atsakovu byloje turėtų būti Širvintų rajono savivaldybės administracija. Į ieškovų ieškinį ir priešieškinį atsiliepimus pateikė Širvintų rajono savivaldybės administracija (t. I, b. l. 59-61, t. III, b. l. 47-48), atsiliepime nurodydama, kad ji yra atsakovė byloje. Tuo tarpu seniūnas V. N. byloje dalyvavo pagal Širvintų rajono savivaldybės administracijos įgaliojimą (t. III, b. l. 52). Teismo sprendime nurodoma, kad pagal ieškovų ieškinį byla išnagrinėta Širvintų rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu. Kadangi Širvintų rajono administracija pati į bylą stojo tinkamai, suprasdama savo procesinę padėtį kaip atsakovo, negalima daryti išvados, kad dėlieškovų, trečiųjų asmenų netinamo proceso dalyvio įvardijimo ieškiniuose, galima būtų laikyti, kad šios bylos nagrinėjimu buvo pažeistos Širvintų rajono savivaldybės administracijos procesinės teisės ir tai galėtų būti besąlygišku pagrindu naikinti teismo sprendimą šioje byloje gražinant bylą nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

30Ginčas byloje iš esmės nagrinėtas dėl nuosavybės teisės ir nuosavybės teisės registravimo Nekilnojamojo turto registre, o ne dėl savivaldybės administracijos ar VĮ Registrų centras veiksmų, kurie patys savaime galėtų sukurti ar paneigti savininkų daiktines teises. Šioje byloje šių institucijų veiksmai reikšmės bylos esmei turi tiek, kiek teisingai jose buvo fiksuojami faktiniai duomenys pagal asmenų pateiktus dokumentus ir iš esmės nėra tiesiogiai nulemiantys bylos baigtį.

31LR vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278 patvirtinti dokumentai, teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. Šio nutarimo 3.2. punkte nustatyta, kad įsigyti seni statiniai, jeigu jie įsigyti laikotarpyje nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25 Registre registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: notariškai patvirtintą sandorį, kurio pagrindu įsigyta nuosavybės teisė, ir pažymą apie šios sutarties įregistravimą vykdomojo komiteto ūkinėse knygose. Nutarimo 8 nustatyta, kad senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš išvardytų šio sąrašo 3.2 punkte dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, turimus dokumentus ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo (originali ir 2010-05-12 nutarimo Nr.526 redakcija).

32Taigi registruojant nuosavybės teises tiek į pastatų dalį, kurią valdė F. M., tiek į pastatų dalį, kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Z. T., turi būti laikomasi tų pačių registravimo, o taip pat įrodinėjimo taisyklių. Kaip matyti iš trečiųjų asmenų pateikto į bylą Kauno notarinio archyvo Ukmergės apskrities 1929 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo Nr.170 puslapių 342 ir 343, S. L. ir V. L. lygiomis dalimis – po ½ dalį nusipirko Stepanavos vienkiemį – gyvenamąjį namą, tvartą ir neužbaigtą statyti daržinę (t. I, b.l. 71-74). Dėl šių 1929 metais pirktų pastatų ir kilo ginčas šioje byloje.

33Dėl F. M. nuosavybės teisės ir tai patvirtinančios seniūnijos pažymos

34F. M. buvo V. L. dukra (t.2, b. l. 25). V. L. mirė 1964-12-18 (b.l.78). Ūkio knygos įrašas tvirtina, kad F. M. iki 1990 m. imtinai (t. III, b. l. 23) valdė ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį tvarto, ½ dalį svirno ir daržinę 1966 m. statybos bei 0,60 arų žemės. Tretieji asmenys paaiškino, kad F. M., būdama kolūkinio kiemo narė, mirus tėvui, perėmė ne tik savo tėvo nuosavybės teise turėtų pastatų dalį, tačiau visus pastatus, nes K. gyveno manuose tik apie 4 metus ir nesudarė atskiro kolūkinio kiemo, nes buvo pensininkai.

35Teismo išvada, kad įrašai ūkinėse knygose negali būti nuosavybės teisės į pastatus patvirtinančiu dokumentu, prieštarauja nurodytam Vyriausybės nutarimui. Todėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos 2006-06-14 išduota pažyma Nr. 4-42 apie F. M. priklausančius pastatus panaikinta visa apimtimi be pagrindo. Ūkio Nr.334 knygoje (t III, b. l. 23) nurodoma, kad kolūkinio ūkio Steponavos kaime šeimos galva - M. F., V., priklauso ½ gyvenamojo namo, ½ tvarto, ½ svirno ir daržinė. Kitai namo daliai buvo registruotas kitas ūkis – Nr. 335, kuriame šeimos galva nurodyta K. Z. (t. I, b.l.29-30). Ūkiui priklausančiais pastatais nurodoma ½ gyvenamo namo, ½ tvarto, ½ svirno ir daržinė. Taigi matyti, kad abiejų ūkių knygose nurodoma ta pati daržinė, todėl visiškai pagrįsta, kad daržinė abiems ūkiams priklausė taip pat po ½ dalį. Šių knygų įrašai paneigia trečiųjų asmenų argumentus, kad broliai L. sudarė vieną kolūkinį kiemą. Kolūkiečių turtinius santykius reglamentavo 1964-07-07 redakcijos CK, kurio 132-142 str. neteko galios 1990-11-27. Iki tol galiojęs 133 str. apibrėžė, kad kolūkiečių kiemas galėjo turėti kaip nuosavybę pagalbinį ūkį, gyvenamąjį namą, produktyviųjų gyvulių, paukščių ir kt. Pagal galiojusio CK 134 str. prasmę, kolūkiečių kiemo turtas buvo valdomas bendrai, visų kiemo narių sutikimu, o pagal 132 str. kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tuo tarpu iš šalių paaiškinimų matyti, kad K. šeima ir M. šeima kolūkinio kiemo nariais nėra buvę, nėra vedę bendro ūkio, o gyvenamojo namo bei ūkio pastatų dalys buvo nustatytos dar broliams L. perkant pastatus ir ūkinėse knygose buvo registruotos atskirai.Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad apsigyvenę name pensininkai K. tapo M. kolūkinio kiemo nariais ir dėl to F. M. nuosavybėn perėjo visi pastatai. F. M. namų ūkio apskaitos numeris nuo 1998 m. buvo pakeistas į Nr. 222 (t. I, b. l. 27-28). Jame nebėra nurodyta namo ir pagalbinių pastatų dalies. Tačiau ši aplinkybė negali pakeisti anksčiau susiklosčiusios situacijos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad F. M. teisėtu keliu būtų perėjusi kita ½ dalis pastatų. Pagaliau tai tvirtina ir pati apskaita skiltyje gyvenamųjų pastatų skaičius. Nors šioje skiltyje nenurodoma, kad I. M. valdė ½ dalį pastatų, tačiau nurodoma, kad ji gyvenamajame name valdė tik 1 kambarį. Kai tuo tarpu namo inventorinis planas tvirtina, kad namas yra 2 galų, viename gale yra 24,21 kv. m. kambarys (kas atitinka įrašus ūkio knygoje), kitame 2 mažesni kambariai – 10,23 ir 14,06 kv. m. Šalių paaiškinimai, iš kurių matyti, kad mirus Z. T., paveldėtojai į antrą namo pusę negalėjo patekti dėl to, kad F. M. buvo jas užrakinusi (B. T. bei S. V. paaiškinimai – t. III, b. l. 99, 102), tvirtina tik tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi turtu. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad tokiu būdu galėjo pereiti nuosavybės teisė į kitą pastatų dalį F. M.. Mokėtos namo draudimo įmokos, šiuo atveju nuosavybės teisės į visą namą, nesukuria. Taigi teismas, tinkamai įvertinęs pateiktus įrodymus, turėjo pagrindą išduotą pažymą negaliojančia pripažinti tik dėl ½ jos apimties nurodant, kad panaikinama pažymos ½ dalis, kurioje nurodyta, kad pagal įrašus namų ūkinėje knygoje, namų ūkio numeris Nr. 222, gyvenamas namas su ūkiniais pastatais, esantis ( - ), priklauso pil. F. M., a.k( - ) Dalis įrašo Nekilnojamojo turto registre, apylinkės sprendimu panaikinta pagrįstai.

36Dėl Z. T. nuosavybės teisės ir tai patvirtinančių įrodymų bei senaties termino juos nuginčyti

37Teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl 1992-09-09 Širvintų rajono Čiobiškio apylinkės viršaičio pažymėjimo Nr.133 ginčijimo, taip pat paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, tretieji asmenys nepraleido senaties termino, nes apie juos sužinojo tik iškilus šiam ginčui. Tą pačią išvadą teisingai padarė ir ieškovų atžvilgiu.

38Kadangi ginčas ir šioje dalyje yra taip pat dėl pastatų, įsigytų laikotarpyje nuo 1949-04-14 iki 1991-07-25, nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo pastatų registravimo nagrinėjamas remiantis tuo pačiu LR vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278, nustatančiu, kokie dokumentai teiktini nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius. Taigi ieškovai, siekdami paveldėti mirusio Z. T. nuosavybės teise valdytą ½ dalį ginčo pastatų, turi pateikti išrašą iš ūkinių knygų ir šių pastatų įsigijimo dokumentą. Jei tokio nėra – teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, jei nėra ginčo. Jei yra ginčas – teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo išnagrinėjus ginčą. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, ieškinys gali būti patenkintas, jei nustatyta, kad pastatų daliai, kuriai siekiama pripažinti nuosavybę, nėra nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre įregistruoto kito savininko ir yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad turto įgijimo sandoriai buvo, bet neišlikę jų dokumentai. Tokią išvadą galima padaryti, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovas pasiekia tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, egzistuoja. (LR CPK 179 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (byla 3K-3-513/2004) pabrėžta bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, o nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų.

39Šiame ginče įrodymų vertinimo principą apibrėžia tai, kad aplinkybės, kurios turi nulemti bylos baigtį, susiklostė apie 1970 metus, tai yra apie 40 metų atgal ir nei viena šalis negali pateikti rašytinių įrodymų, kokiu sandoriu remiantis K. (paveldėtojo Z. T.) tėvai apsigyveno ½ dalyje gyvenamojo namo ir valdė ½ dalį pastatų Stepanavos kaime, o taip pat įrodymų, kad sandoris tikrai neįvyko. Galiojant 1964 m. redakcijos CK 255 str. gyvenamojo namo (arba jos dalies) pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Faktiškai kaimo vietovėse pastatų registracija buvo vedama apylinkių ūkinėse knygose. Todėl šių knygų skyriuose „ūkui priklausantys pastatai“ turi svarią įrodomąją reikšmę ir jų pagrindu gali būti išduodamos pažymos pastatų teisinei registracijai Nekilnojamojo turto registrui. Širvintų rajono administracijos Čiobiškio seniūnijos ūkinės knygos asmeninė sąskaita Nr. 335 tvirtina, kad Z. K. S. kaime valdė ½ dalį pastato, ½ dalį tvarto, ½ dalį svirno ir daržinę (kaip jau aptarta aukščiau – faktiškai ½ daržinės). Ieškovai paaiškino, kad dalį namo K. pirko už 1700 Lt iš S. L., kai dėl melioracijos buvo iškelti iš savo vienkiemio. Fakto, kad K. gyveno name, tretieji asmenys neginčija. Iš paveldėjimo dokumentų matyti, kad Z. T. žinojo, kad namo dalis tėvams priklausė nuosavybės teise ir namo dalį priėmė kaip palikimą po motinos mirties. 1999-05-21 Apskrities viršininko sprendimo pagrindu Z. T., kaip namo bendrasavininkui nuosavybės teise suformuota 0,21 ha žemės sklypas prie ginčo pastato dalies ir į jį įregistruota nuosavybė, šiame sklype nurodomas Z. T. 5 arų sodas (t. I, b. l. 1820, t. II, b. l. 90-93) ir šie dokumentai nėra nuginčyti. Tai patvirtina ieškovų paaiškinimą, kad Z. K. naudojosi turtu kaip savo ir į namą ieškovai nebuvo leidžiami tik po Z. T. mirties 2006 metais. Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymu, kokiu gi pagrindu galėjo ½ dalies pastatų nuosavybė pereiti F. M.. Iš atskirų ūkinių knygų Nr.334 ir 335 matyti, kad broliai L. nebuvo vieno kolūkinio kiemo nariais, S. L. namo dalyje K. apsigyveno jam dar gyvam esant. Niekas į S. L. namo dalį iki šiol nepareiškė teisėtų reikalavimų, todėl tikėtina, kad gavus išmoką už nukeliamą vienkiemį 1970 metais K. nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ir S. L. Todėl, remiantis ūkinėmis knygomis, Širvintų rajono Čiobiškio apylinkės viršaičio 1992-09-09 pažymėjimas Nr. 133 išduotas pagrįstai, naikinti jį pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad pagal 1992 metais galiojusio CK 255 str. paveldėjimo teisės liudijimo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nedarė paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu. CK 587 str. buvo nustatyta, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai palikimą pradėjo valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 255 numatytos sandorio neįregistravimo pasekmės buvo taikomos tik turto pirkimo – pardavimo sutartims. Paveldėjimo teisės liudijimas įregistruotas Širvintų rajono Čiobiškio apylinkės savivaldybėje 1992-09-19 ir tai atžymėta paveldėjimo teisės liudijime (t. I, b. l .6-7), todėl ne pareiškėjų ar mirusiojo kaltė, kad tinkami nebuvo sutvarkyti ūkinių knygų įrašai seniūnijoje. Taigi pasvėrus šiuos įrodymus daroma išvada, kad Z. T. teisėtai, paveldėjimo būdu, įsigijo ½ dalį pastatų ( - ) ir tai teismas turėjo pagrindo pripažinti. Tolesnius paveldėjimo dokumentus, įregistravus Z. T. nuosavybę nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai turi gauti iš notaro. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Namo dalies įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu pripažįstama, kad miręs Z. T. nuosavybės teise valdė ½ dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų ( - ).

40Sprendimo motyvuojamoji dalis, kuri paaiškina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui tretieji asmenys galės kreiptis į teismą dėl ½ dalies pastatų pripažinimo jiems nuosavybės teise kitais pagrindais, naikintina.

41Remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir priimamas naujas sprendimas: dalyje dėl 2006-06-14 Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos seniūno išduotos pažymos Nr.4-42 panaikinimo, priimant naują sprendimą šią pažymą pripažinti negaliojančia tik ½ dalies pastatų atžvilgiu; dalyje dėl nuosavybės teisės ieškovams į ½ ginčo pastatų dalį pripažinimo, patenkinant ieškinį iš dalies ir pripažįstant, kad 2006-03-25 miręs Z. T. valdė ½ dalį ginčo pastatų nuosavybės teise bei atmetant trečiųjų asmenų priešieškinį.

42Atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus apeliacinėje instancijoje ir tai, kad ginčas iš tiesų yra tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų, o ne tarp VĮ Registrų centras ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos, perskirstomos teismo išlaidos sekančiai: ieškovų pagrindinis turtinis reikalavimas buvo panaikinti pastatų teisinę registraciją ir pripažinti ½ dalį pastatų nuosavybę ieškovams. Pastaroji reikalavimo dalis patenkinta, atmesta reikalavimų dalis išspręsta apylinkės teismo sprendimu, todėl ieškovams atlygintinos apeliacinės instancijos žyminio mokesčio 338 Lt išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 1089 Lt apeliaciniame teisme; taip pat dėl šių reikalavimų patenkinimo apylinkės teisme turėtų išlaidų dalis 338 Lt žyminio mokesčio ir iš turėtų 3509 išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1200 Lt (atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir protingo atlyginimo ribas), viso 776 Lt žyminio mokesčio išlaidoms ir 2289 Lt advokato pagalbai atlyginti (priteistina viso 3065 Lt A. T., kadangi mokestiniai kvitai tvirtina, kad teismo išlaidas sumokėjo jis).

43Trečiųjų asmenų reikalavimai apeliaciniame teisme faktiškai liko atmesti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos paliekamos jų sąskaita. Pirmosios instancijos teisme atmestas jiems pareikštas ieškinys dėl pastatų registravimo panaikinimo ½ dalyje nekilnojamojo turto registre, todėl dalis išlaidų tretiesiems asmenims atlygintina –1/3 dalis išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimas dėl pastatų registracijos panaikinimo ½ dalyje buvo atmestas. Taigi iš turėtų 3000 Lt išlaidų atlygintinas 1000 Lt ( pagal kvitais pateisintas išlaidas proporcingai S. V. priteistina 833 Lt, V. B. – 167 Lt).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

45Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta teisinė registracija į ½ dalį namo, ( - ) ir ūkinių pastatų, esančių ( - ) F. M. vardu iš esmės palikti nepakeistą papildant, kad ūkinių pastatų teisinė registracija panaikinama ½ dalyje.

46Kitą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

47Pripažinti negaliojančia 2006-06-14 Širvintų rajono savivaldybės administracijos Čiobiškio seniūnijos išduotą pažymą Nr.4-42 dalyje dėl ½ pastatų – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priklausymo nuosavybės teise F. M.

48Pripažinti, kad 2006-03-25 miręs Z. T. S. kaime Čiobiškio seniūnijoje Širvintų rajone nuosavybės teise valdė ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį svirno, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. ( - ).

49V. B. ir S. V. reikalavimus pripažinti negaliojančiu 1992-09-09 Širvintų rajono Čiobiškio apylinkės viršaičio pažymėjimą Nr.133 ir jo pagrindu 1992-09-17 išduotą Z. T. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį namo ir pastatų ( - ), atmesti.

50Priteisti solidariai iš V. B. ir S. V. A. T. naudai 3065 Lt ( tris tūkstančius šešiasdešimt penkis Lt) teismo išlaidoms – žyminio mokesčio ir advokato pagalbai - atlyginti.

51Priteisti solidariai iš A. T., V. R., B. T. ir J. T. 833 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt tris Lt) S. V. naudai ir 167 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis Lt) V. B. naudai teismo išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai A. T., V. R., B. T. ir J. T. prašė: 1) pripažinti ieškovams... 5. Tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. B. ir S. V. su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad iš proceso dalyvių paaiškinimų, buvusių... 9. Ieškovai nuosavybės teisės į namo dalį pagrindo tiksliai nenurodė, o apie... 10. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties termino nei ieškovai, nei tretieji... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės... 13. Apeliaciniu skundu tretieji asmenys S. V. ir V. B. prašo Širvintų rajono... 14. Teismas nepagrįstai panaikino visą Čiobiškio seniūno 2006 m. birželio 14... 15. Teismas neatsižvelgė į itin svarbią aplinkybę, jog ieškovai neįrodė,... 16. Teismo išvadą, kad ieškovai apie jų pažeistas teises sužinojo, kai... 17. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas neįvertino bylos sudėtingumo bei... 18. Ieškovai atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą prašo jį... 19. Tretieji asmenys atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą... 20. Apie privalomą paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimą iki civilinės... 21. Visa L. šeima sudarė vieną ūkį, kuriame kiekvieno kolūkiečio dalys buvo... 22. Pagal CK 1.75 str. 2 d. Z. T. neįregistravus paveldėjimo teisės liudijimo,... 23. F. M. laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos – gavo seniūno pažymėjimą ir... 24. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo praėjo beveik 20 metų. Per šį... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Dėl atsakovo tinkamumo... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Tretieji asmenys apeliaciniame skunde paaiškina, kad ieškovų reikalavimas... 29. Pagal LR CPK 41 str. 1 d. civiliniame procese ieškovu arba atsakovu gali būti... 30. Ginčas byloje iš esmės nagrinėtas dėl nuosavybės teisės ir nuosavybės... 31. LR vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr.278 patvirtinti dokumentai, teiktini... 32. Taigi registruojant nuosavybės teises tiek į pastatų dalį, kurią valdė F.... 33. Dėl F. M. nuosavybės teisės ir tai patvirtinančios seniūnijos pažymos... 34. F. M. buvo V. L. dukra (t.2, b. l. 25). V. L. mirė 1964-12-18 (b.l.78). Ūkio... 35. Teismo išvada, kad įrašai ūkinėse knygose negali būti nuosavybės teisės... 36. Dėl Z. T. nuosavybės teisės ir tai patvirtinančių įrodymų bei senaties... 37. Teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl 1992-09-09 Širvintų rajono... 38. Kadangi ginčas ir šioje dalyje yra taip pat dėl pastatų, įsigytų... 39. Šiame ginče įrodymų vertinimo principą apibrėžia tai, kad aplinkybės,... 40. Sprendimo motyvuojamoji dalis, kuri paaiškina, kad įsiteisėjus teismo... 41. Remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir... 42. Atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus apeliacinėje instancijoje ir tai,... 43. Trečiųjų asmenų reikalavimai apeliaciniame teisme faktiškai liko atmesti,... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 45. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria... 46. Kitą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą:... 47. Pripažinti negaliojančia 2006-06-14 Širvintų rajono savivaldybės... 48. Pripažinti, kad 2006-03-25 miręs Z. T. S. kaime Čiobiškio seniūnijoje... 49. V. B. ir S. V. reikalavimus pripažinti negaliojančiu 1992-09-09 Širvintų... 50. Priteisti solidariai iš V. B. ir S. V. A. T. naudai 3065 Lt ( tris... 51. Priteisti solidariai iš A. T., V. R., B. T. ir J. T. 833 Lt (aštuonis šimtus...