Byla Ik-2077-142/2011

Dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant A. T. (A. T.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Nustatė

2A. T. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2011 01 14 sprendimą Nr. S-6(7-323/2010) „Dėl A. T. 2010 11 09 skundo“; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) 2010 10 18 sprendimą Nr. 68-233 „Dėl A. T. 2010 09 17 patikslinto skundo“, VMI 2010 10 20 sprendimą Nr. 68-235 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 10 18 sprendimo Nr. 68-233 „Dėl A. T. skundo klaidų taisymo“ ir 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 06 18 sprendimą Nr. (21.26)-256-164 „Dėl patikrinimo akto tvritinimo“.

3Paaiškino, kad mokestinius ginčus nagrinėjusios institucijos visapusiškai neišnagrinėjo ir netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstus, neteisėtus ir neteisingus sprendimus.

4Nesutinka su sprendimais dėl 2004 ir 2008 pareiškėjo gautų pajamų už perleistą nekilnojamąjį turtą priskyrimo individualios veiklos pajamoms ir apmokestinimo taikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir MAĮ) 69 str. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą. Su sandorių sudarymu susiję asmenys paaiškino tikrąsias sandorių sudarymo aplinkybes ir motyvus, tikruosius sandorių tikslus. Formali sandorių forma atitinka realią. Pareiškėjo asmeninių poreikių tenkinimas, siekimas atskirai gyventi nuo tėvų, jo teisė laisvai pasirinkti tinkamą ir patogų būstą patinkančioje vietoje, laisvas noras dovanoti turtą sutuoktinei, o pastarosios dovanojimas to turto savo tėvui, turint tikslą pagerinti jo gyvenimo sąlygas, negali būti vertinami vien tik kaip siekimas gauti mokestinę naudą ir vengimas mokėti mokesčius. Mano, kad tik surinkus papildomus įrodymus galima būtų daryti abejonių nekeliančias išvadas apie nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo tikslus ir dėl turto pardavimo pajamų priskyrimo individualios veiklos pajamoms. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinės bylos Nr. A11-719/2007, A756-1591/2008, A39-2377/2008).

5Mokestinis ginčas kilo dėl pajamų, gautų 2004 m. pardavus vienam pirkėjui du nekilnojamojo turto objektus (du gretimus žemės sklypus su statiniais, esančius ( - ) g. 4, Vilniuje, ir ( - ) g. SB „Tyla“, Vilniuje) pagal 2004 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį už 127 500 Lt ir 2008 10 10 žemės sklypą su statiniais, esančiais ( - ) g. 20, Vilniuje, už 350 000 Lt (žemės sklypą ir sodo namelį, unikalus Nr. ( - ), už 150 000 Lt ir sodo namą, unikalus Nr. ( - ), už 200 000 Lt) pagal 2008 10 10 pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas su sutuoktine faktiškai pardavė tik tris nekilnojamojo turto objektus. 2005 m. ir 2006 m. jokių pardavimų nevykdė. Mokesčių administratoriai konstatavo, kad ir tais laikotarpiais turtas buvo įsigyjamas, statomas. Tokie argumentai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas mano, kad nėra veiklos tęstinumo 2005–2006 m. laikotarpiu. Pardavus tik du nekilnojamojo turto objektus 2004 m., vieną 2007 m. padovanojus, 2008 m. vieną objektą perleidus, šie veiksmai neleidžia teigti, kad buvo ekonominės naudos siekimas ir individualios veiklos požymių buvimas. Įsigaliojus 2010 11 23 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1152 (Žin., 2010, Nr. 145-7410), buvo pakeista individualios veiklos sąvoka. Tokia veikla negali būti pripažįstama gyventojų vykdoma nekilnojamųjų daiktų pardavimo ar nuomos veikla. Nepaisant to pareiškėjui ir už 2010 m. apskaičiuoti mokesčiai.

6Pareiškėjas remiasi MAĮ 100 str. 1 d., VMI prie FM įsakymu Nr. VA-144 patvirtintomis Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklėms ir aiškina, kad pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo vietos mokesčių administratorius neteisingai vertino ir netenkino, remdamasis tuo, kad patikrinimo akto tvirtinimo metu pareiškėjo vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, kad pareiškėjas 2010 m. vasario mėnesį pardavęs du sklypus su statiniais. Mano, kad yra eilė kitų aplinkybių, kurios sudaro teisinį pagrindą atleisti pareiškėją nuo delspinigių. Pareiškėjo socialinė padėtis yra sunki, pareiškėjas yra bedarbis, įregistruotas Vilniaus darbo biržoje. Registracijos laikotarpiu jam buvo išmokėta tik 972,63 Lt dydžio išmoka (mokymo stipendija), kitos nedarbo išmokos jam nemokamos. Pareiškėjas aiškina, kad dėl sunkios ekonominės padėties 2010 m. vasario mėnesį jis pardavė du žemės sklypus ir gavo pajamas, kurių dalis atiduota paskolos grąžinimui, kita - šeimos poreikių tenkinimui. Paaiškina, kad pardavus žemės sklypą, pajamų nepakaktų net papildomai apskaičiuotiems mokesčiams sumokėti. Pareiškėjas turi išlaikytinių. Paaiškina, kad tokiu atveju svarstytinas klausimas dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška.

7Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė.

8Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 52-57) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad turto pardavimo pajamų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ nuostatos. Pagal tikrinamuoju laikotarpiu galiojusias GPMĮ nuostatas turto pardavimo pajamų apmokestinimas galėjo būti skirtingas, priklausomai nuo to, ar tai asmeninio turto pardavimo pajamos, ar tai individualios veiklos pajamos. Turto pardavimo pajamas pripažinus asmeninio turto pardavimo pajamomis, pagal GPMĮ 6 str., 16 str., 19 str. nuostatas jos apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą, iš pajamų atėmus per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kainą ir su šio turto pardavimu/įsigijimu susijusias išlaidas. Turto pardavimo pajamas pripažinus individualios veiklos pajamomis, pagal GPMĮ 6 str. gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, turi teisę pasirinkti, kokį GPM tarifą (15 ar 33 proc., nuo 2006 07 01 iki 2007 12 31 - 27 proc., nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31 - 24 proc.) taikyti apmokestinant per kalendorinius metus gautas pajamas. Pagal GPMĮ 6 str. 2 d. 8 p. nuostatas, jeigu gyventojo sprendimu iš veiklos pajamų neatimti GPMĮ 18 str. nustatyti leidžiami atskaitymai, gyventojo gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu, o tuo atveju, jeigu gyventojo sprendimu iš gautų pajamų yra atimami leidžiami atskaitymai, tuomet gyventojo gautos pajamos yra apmokestinamos 33 proc. tarifu (nuo 2006 07 01 iki 2007 12 31 - 27 proc. tarifu, nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 - 24 proc. tarifu).

10MAĮ 10 str. nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y. lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. MAĮ suteikia teisę mokesčių administratoriui neatsižvelgti į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką ir atkurti iškreipiamas ir slepiamas aplinkybes, nustatyti tikruosius sandorių sudarymo tikslus. Taikant MAĮ 69 str. 1 dalyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčiai gali būti perskaičiuojami, kai nustatoma, kad mokesčių mokėtojas mokestinę naudą gauna dėl realiai vykdomų sandorių ar atliekamų ūkinių operacijų, įforminamų iškreipiant pačios operacijos esmę, tačiau formaliai atitinkančių mokesčių įstatymų reikalavimus. Šioje normoje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), sudarymo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimu 2007 07 17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11 – 719/2007, MAĮ 69 str. 1 dalies taikymui reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas, taip pat būtina yra nustatyti mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą).

11Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su sutuoktine I. T. pagal 2003 12 18 sutartį įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) kaime, s. b. „Informatikas“, skl. Nr. 19, Vilniaus m., už 20 000 Lt. Šiame sklype pastatė sodo namą ir ūkinį pastatą (aktas Nr. (101)-11.4-1320). Pareiškėjas 2004 06 22 dalies žemės sklypo ir dalies pastatų dovanojimo sutartimi ½ dalį minėto žemės sklypo ir ½ dalį jame esančio nebaigtos statybos pastato – sodo namo bei ½ dalį ūkio pastato padovanojo savo sutuoktinei. 2004 06 22 dovanojimo sutartyje turtas įvertintas 39 061 Lt. Dovanų gautą ir jai priklausančią kitą turto dalį pareiškėjo sutuoktinė 2004 06 30 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartimi padovanojo savo tėvui V. T.. Dovanojamą turtą šalys įvertino 160 000 Lt. V. T. dovanų gautą turtą 2004 07 09 žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė O. ir R. D. bei L. ir A. Ž. už 90 000 Lt. Iš 2004 07 09 sutarties turinio matyti, kad parduoto nebaigtos statybos pastato – sodo namo baigtumas 95 %. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2010 02 19 paaiškinimais patvirtino, kad sudarydami 2004 06 22 dovanojimo sutartį žinojo, jog I. T. (pareiškėjo sutuoktinė) dovanų gaunamo turto dalį (1/2) ir jai priklausančią dalį (1/2) ateityje padovanos tėvui V. T.. Pirkėjos L. Ž. paaiškinimas patvirtina, kad dar iki dovanojimo sutarčių sudarymo buvo pradėta ieškoti pirkėjų, vadinasi, dovanojimo metu buvo žinoma, jog turtas bus parduotas. Be to, prieš 2004 06 22 ir 2004 06 30 dovanojimo sutarčių sudarymą, pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo sudarę preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2004 05 26) su O. D.. 2004 06 30 žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutarties 3 punkte nurodyta, kad 2004 06 30 Vilniaus miesto 6-ame notarų biure patvirtintas pil. O. D. sutikimas, kad pil. I. T. (pareiškėjo sutuoktinė) padovanotų tėvui V. T. turtą su sąlyga, kad turto įgijėjas perims visus įsipareigojimus pagal 2004 05 26 preliminariąją sutartį. Pareiškėjas su sutuoktine žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, s. b. „Informatikas“, skl. Nr. 19, Vilniaus m., įsigijo už 20 000 Lt, sodo namą ir ūkio pastatą pastatė ūkio būdu, o 2004 06 30 dovanojimo sutartyje turtą įvertino 160 000 Lt, tačiau pareiškėjas Inspekcijai nepateikė sodo namo ir ūkinio pastato statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki pardavimo praėjo itin trumpas laiko tarpas – devynios dienos, o turtas parduotas už mažesnę kainą, nei jis įvertintas 2004 06 30 dovanojimo sutartyje. Tai, kad turto perleidimas iš vieno asmens kitiems vyko sparčiu tempu, laikytina reikšminga aplinkybe. Atsakovas remiasi LVAT 2008 02 20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-250/2008, 2006 02 28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A10–846/2006 ir teigia, kad pareiškėjo ir jo artimųjų atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiškai kintančią turto vertę, suponuoja išvadą, jog tokiu būdu siekta mokestinės naudos. GPMĮ 17 str. 1 d. 19 p. nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir senelių, taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD. Jeigu pareiškėjas su sutuoktine I. T. nebūtų sudarę 2004 06 22 dalies žemės sklypo ir dalies pastatų dovanojimo sutarties, pagal kurią pareiškėjas savo sutuoktinei padovanojo ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį jame esančio nebaigtos statybos pastato – sodo namo bei ½ dalį ūkio pastato, o pats tiesiogiai būtų dovanojęs turtą V. T., tai dovanos vertė, viršijanti 24 pagrindinius NPD, būtų apmokestinama GPM. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, jo sutuoktinė ir pareiškėjo sutuoktinės tėvas V. T., ketindami išvengti GPM mokėjimo, iš anksto suplanavo nekilnojamojo turto dovanojimą vieni kitiems, tokiu būdu siekdami ne tik padidinti turto vertę, bet ir išvengti GPM mokėjimo bei išvengti individualios veiklos vykdymo pripažinimo ir PVM mokėjimo. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad dovanojimo sandorių aplinkybės yra iškreiptos ir jais siekta mokestinės naudos. Pareiškėjo sutuoktinės tėvas V. T. buvo tik tarpininkas tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, bei būtų išvengta individualios veiklos požymių pareiškėjo ir jo sutuoktinės veikloje. Todėl Inspekcija pagrįstai minėtoms dovanojimo sutartims taikė MAĮ 69 str. nuostatas, atkūrė iškreiptas aplinkybes ir pajamas pagal 2004 07 09 sandorį priskyrė pareiškėjo ir jo sutuoktinės individualios veiklos pajamoms. Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad tarpiniais dovanojimo sandoriais buvo dirbtinai didinama nekilnojamojo turto vertė, o tokiai veiklai būdingi visi individualios veiklos požymiai: veiklos savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimas (remiasi LVAT 2006 06 16 sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (2006 10 20 sprendimas adm. byloje Nr. A14-916/2006, 2006 06 16 sprendimas adm. byloje Nr. A5-902/2006, 2009 05 21 nutartis adm. byloje Nr. A442-660/2006). Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu sudarė šiuos nekilnojamojo turto pardavimo sandorius: 1) pagal 2004 04 07 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 0,0640 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį pastatą – sodo pastatą (baigtumas 95 %), esančius S.B. „Tyla“ skl. Nr. 2, ( - ) g., Vilniaus m., ir 0,0592 ha ploto žemės sklypą, esantį s. b. „Tyla“ skl. Nr. 1, ( - ) g., Vilniaus m., už 127 500 Lt. Pareiškėjas 0,064 ploto žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą (baigtumas 90 %), esančius s. b. „Tyla“ skl. Nr. 2, ( - ) g., Vilniaus m., įsigijo pagal 2002 12 03 žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo pastato pirkimo-pardavimo sutartį už 19 600 Lt. Iš 2004 03 12 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-732 matyti, jog pareiškėjas su sutuoktine atliko sodo namo, esančio s. b. „Tyla“ skl. Nr. 2, ( - ) g., Vilniaus m., rekonstrukciją. Pareiškėjas 0,0592 ha ploto žemės sklypą, esantį s. b. „Tyla“ skl. Nr. 1, ( - ) g., Vilniaus m., įsigijo pagal 2002 12 03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį už 3000 Lt; 2) pagal 2004 07 09 žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 0,0623 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, s. b. „Informatikas“, skl. Nr. 19, Vilniaus m., ir jame esančius nebaigtos statybos sodo namą ir ūkinį pastatą. Pajamos pagal 2004 07 09 sutartį pripažintos pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamomis, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas; 3) pagal 2007 12 11 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 0,0595 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) ( - ) g. 36, s. b. „Ąžuolynas“ skl. Nr. ( - ), Vilniaus m., už 60 000 Lt. Pareiškėjas su sutuoktine šį žemės sklypą įsigijo pagal 2005 07 12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį už 60 000 Lt; 4) pagal 2008 10 10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas su sutuoktine pardavė 0,0851 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius sodo namą (baigtumas 91 %) ir sodo namelį, esančius ( - ) g. 20, s. b. „Medicinos darbuotojų“ skl. Nr. 201, Vilniaus m., už 350 000 Lt. Žemės sklypas ir sodo namelis įsigytas už 22 000 Lt pagal 2005 02 03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. ( - ). Sodo namas minėtame žemės sklype buvo pastatytas; 5) pagal 2008 05 16 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas pardavė 0,0517 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ) kaime, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 22A, už 235 000 Lt. Minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjui padovanojo mama L. T.. 2006 09 29 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartyje minėtas nekilnojamasis turtas įvertintas 231 330 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė iki tikrinamojo laikotarpio ir tikrinamuoju laikotarpiu sudarė šiuos nekilnojamojo turto įgijimo sandorius: 1) pagal 2002 03 01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,0996 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Vilniaus m. sav.; 2) pagal 2002 03 01 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,1006 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Vilniaus m. sav. (( - )). Minėtame sklype ūkio būdu pastatytas gyvenamasis namas; 3) pagal 2005 10 03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 1,45 ha ploto žemės sklypą ( - ) kaime, Trakų r. sav. Be to, nustatyta, kad pagal 2006 01 26 žemės sklypo dovanojimo sutartį pareiškėjas asmeninėn nuosavybėn iš tėvų gavo dovanų 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ), Šalčininkų r. sav. Remiantis nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašu, minėtas sklypas parduotas pagal 2010 01 21 pirkimo-pardavimo sutartį. Toks nevienkartinis ir pasikartojantis nekilnojamojo turto objektų pardavimo (pirkimo) sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį leidžia teigti, kad 2004 04 07, 2004 07 09, 2007 12 11 bei 2008 10 10 sandoriai su nekilnojamojo turto objektais nebuvo atsitiktiniai, ir leidžia konstatuoti tęstinumo požymio buvimą pareiškėjo veikloje. Be to, pareiškėjas turi galimybę šią veiklą vykdyti ir ateityje, nes turi nuosavybėje dar neparduotų nekilnojamojo turto objektų. Individualiai veiklai konstatuoti neturi reikšmės, po kiek nekilnojamųjų objektų pareiškėjas įsigijo kiekvienais metais, vien įsigyto nekilnojamojo turto paskirtis ir jo naudojimo pobūdis suteikia pagrindą konstatuoti individualią veiklą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas su sutuoktine tęstiniu laikotarpiu pirko žemės sklypus sodų bendrijose, statė juose arba rekonstravo esamus sodo statinius, o vėliau pardavė. Įsigytų ir perleistų objektų skaičius sąlygotas tos aplinkybės, kad statyba ar rekonstrukcija yra sąlyginai ilgai trunkantis procesas. Įsigijęs sklypus pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus (pastatė pastatus arba rekonstravo esamus), turėjusius įtakos nekilnojamo turto vertei ateityje. Taigi, pareiškėjo veiklai būdingas tęstinumo ir versliškumo požymis. LVAT 2008 12 12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1613/08 yra pripažinęs, kad individualią veiklą galima pradėti vykdyti ir su tokiu turtu, kurį įsigydamas asmuo dar neturėjo konkretaus tikslo jo naudoti konkrečios rūšies individualioje veikloje. Tačiau atsižvelgdamas į besikeičiančią ekonominę situaciją ar kitas aplinkybes, sprendimą dėl tokios individualios veiklos su šiuo turtu vykdymo asmuo gali priimti ir vėliau, praėjus net ir keleriems metams po turto įsigijimo. Taigi individualios veiklos tęstinumui ir versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį. Vykdydamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą pareiškėjas siekė ekonominės naudos. Visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintino pobūdžio. Siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos gali būti ir nuostolingų sandorių. Individualiai veiklai konstatuoti įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia veikla būtų visada pelninga, kad ekonominė nauda būtų gaunama tik pelno pavidalu. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (2009 02 19 nutartis adm. byloje Nr. A442-66/2009, 2009 01 29 nutartis adm. byloje Nr. A756-137/2009, 2007 09 12 nutartis adm. byloje Nr. A1-1068/2007). Nagrinėjamu atveju veiklos versliškumas (komerciškumas) pasireiškia ir perleidžiamo turto rūšimi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai), taip pat pareiškėjo atliekamais aktyviais veiksmais, įtakojančiais nekilnojamojo turto vertės didėjimą ateityje (statinių statybos bei rekonstravimo darbai). Be to, pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2010 02 19 paaiškinimuose nurodyti nekilnojamojo turto pardavimo motyvai – automobilių keliamos dulkės, lėktuvų keliamas triukšmas - egzistavo ir nekilnojamojo turto įsigijimo momentu, tačiau pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, t. y. atliko sodo namo, esančio s. b. „Tyla“ skl. Nr. 2, ( - ) g., Vilniaus m., rekonstrukciją, o žemės sklype, esančiame ( - ) g. 20, s. b. „Medicinos darbuotojų“ skl. Nr. 201, Vilniaus m., pastatė sodo namą. Pareiškėjas sodo namą ir ūkinį pastatą pastatė ir žemės sklype, esančiame ( - ) kaime, s. b. „Informatikas“, skl. Nr. 19, Vilniaus m. Visų pareiškėjo su sutuoktine atliktų aktyvių veiksmų rezultate buvo suformuoti patrauklūs nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo parduoti. Todėl konstatuota, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą, parduotą pagal 2004 04 07, 2004 07 09, 2007 12 11 bei 2008 10 10 sandorius, įsigijo, siekdamas jį parduoti ir gauti pajamų, taigi pareiškėjo veikla atitiko versliškumo požymį ir jos tikslą ekonominės naudos siekimą.

12Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog parduotą turtą įsigijo ir naudojo asmeninėms reikmėms, kad nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš vėlesnio jų pardavimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo veiklos sistemiškumą, pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo aktyvūs veiksmai su nekilnojamuoju turtu atitinka GPMĮ 2 str. 7 d. nustatytus individualios veiklos požymius. Dėl to pareiškėjo pajamos, gautos pagal 2004 04 07, 2004 07 09, 2007 12 11 bei 2008 10 10 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos ir pagrįstai apskaičiuotas GPM.

13Pagal GPMĮ 36 str. 2 d., pažeidus šio įstatymo nuostatas skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai MAĮ nustatyta tvarka. Neskaičiavęs ir nemokėjęs GPM pareiškėjas pažeidė įstatymą ir padarė žalą valstybės biudžetui. Todėl pagrįstai Inspekcija nuo nesumokėto GPM apskaičiavo delspinigius ir skyrė minimalią 10 % dydžio GPM baudą.

14Asmuo, vykdantis individualią veiklą, taip pat vykdo ir ekonominę veiklą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau ir PVMĮ) prasme (2 str. 6 d., 3 str. 1 d.). Remiasi PVMĮ 32 str. 1 d., 2 d. ir paaiškina, kad pareiškėjas pagal 2004 04 07, 2004 07 09 ir 2008 10 10 pirkimo-pardavimo sutartis pardavė žemės sklypus su naujais statiniais, todėl jų tiekimas yra apmokestinamas PVM. Pagal PVMĮ 71 str. 1 d. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 100 000 litų, pradedant tuo mėnesiu, kurį minėta riba buvo viršyta, privalo už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą. Apmokestinamasis asmuo privalo nustatyta tvarka registruotis PVM mokėtoju. PVMĮ 71 str. 4 d. numato, kad neįsiregistravus PVM mokėtoju, apmokestinamasis asmuo neatleidžiamas nuo prievolės skaičiuoti PVM ir mokėti į biudžetą, jei tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1-3 dalių nuostatas. Pareiškėjo PVM apmokestinamosios pajamos 100 000 Lt per metus (per paskutinius 12 mėnesių) viršijo 2004 metų liepos mėnesį, tačiau pareiškėjas, pažeisdamas PVMĮ 71 str. ir 92 str. nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 15 598 Lt PVM. Todėl pagrįstai pareiškėjui apskaičiuota 15 598 Lt PVM, 4371 Lt PVM delspinigių ir minimali 1560 Lt (10 %) PVM bauda (PVMĮ 123 str. 1 d., MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d., PVMĮ 123 str. 3 d.).

15Pripažinus, kad pareiškėjas vykdo individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, vadovaujantis 2004 11 04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (toliau – VSDĮ) 4 str. 3 d. nuostatomis, patikrinimo metu pareiškėjui teisėtai buvo apskaičiuota 4566 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 1773 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, o vadovaujantis VSDĮ 16 str. 2 d. pagrįstai buvo paskirta 2283 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai bauda ir 886 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

16MAĮ 141 str. nustatyti atleidimo nuo baudų pagrindai, kurie gali būti taikomi tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nagrinėjamos bylos atveju nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs papildomai apskaičiuotas GPM ir PVM sumas, todėl nėra pagrindo svarstyti atleidimo nuo GPM ir PVM baudų klausimo.

17Atleidimo nuo delspinigių klausimą reglamentuoja MAĮ 100 str. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 (2006-02-28 įsakymo Nr. VA-20 redakcija) patvirtintų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punktas. Šiose teisės normose nustatyti atleidimo nuo delspinigių pagrindai. Pareiškėjas prašymą atleisti jį nuo apskaičiuotų delspinigių grindžia MAĮ 100 str. 1 d. 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą. Pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. atleidimo nuo delspinigių pagrindas gali būti taikomas, kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą arba tokia parama jau teikiama). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės sietinos su MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. taikymu. Pareiškėjas nuo 2009 01 29 registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmoka jam nebuvo mokėta, iki 2010 03 31 išmokėta 972,63 Lt mokymo stipendijos. Šeimoje yra nepilnamečių išlaikytinių – dukra, gimusi 1993 metais. Tačiau pagal VĮ Registrų centro 2010 06 17 duomenis, pareiškėjo vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, esantis ( - ) Vilniaus m., ir 1,45 ha žemės sklypas, esantis ( - ) k., Trakų r. sav. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas 2009 metais pajamų negavo, tačiau pagal VĮ Registrų centro duomenis 2010 metų pradžioje pardavė du žemės sklypus – 0,25 ha ploto žemės sklypą ( - ), ( - ) k., Šalčininkų r. sav. ir 0,0996 ha žemės sklypą su statiniais ( - ), Vilniaus m. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dalį pajamų, gautų už parduotus sklypus, panaudojo banko paskolos grąžinimui, likusius pinigus naudoja asmeniniams poreikiams. Atsižvelgdamas į tai atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo ekonominė padėtis nėra sunki, kaip tai suprantama pagal MAĮ. Taip pat nenustatyta duomenų, kad pareiškėjui gali būti taikomi kiti MAĮ 141 str. 1 d. 1-4 punktuose nustatyti pagrindai, todėl pareiškėjo prašymas atleisti nuo delspinigių netenkintinas.

18Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška tvarka numatyta Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko

192004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 (Žin., 2004, Nr. 81-2925; 2005, Nr. 63-2262). Minėtų taisyklių 4 p. nurodyta, kad, atsižvelgiant į mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindus, įtvirtintus MAĮ 113 str. 1 d. 1-3 punktuose, vietos mokesčių administratoriaus viršininko (arba jo įgalioto asmens) sprendimu yra pripažįstamos beviltiškos mokestinės nepriemokos, kurioms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nagrinėjimas priskirtas vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai, o prašymų dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška nagrinėjamas galimas tik pasibaigus mokestiniam ginčui.

20Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo atstovui.

21Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo argumentus (b. l. 50). Praneša, kad teismo posėdyje atstovas nedalyvaus. Atstovas į teismo posėdė neatvyko, pranešta tinkamai.

22Skundas netenkinamas.

23Ginčas iš esmės yra dėl A. T. 2004-2008 metais gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo teisingumo.

24Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir AVMI) 2010 04 15 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-25 (toliau – Patikrinimo aktas, Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 2, l. 69-84) pareiškėjui papildomai apskaičiuota 77 475,93 Lt, iš jų 35 093 Lt GPM, 11 871 Lt GPM delspinigių, 15 598 Lt PVM, 4 371 Lt PVM delspinigių, 4 565,57 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 2 432,71 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 328,29 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda, 1 216,36 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda.

25Nurodyti mokesčiai papildomai apskaičiuoti, mokestinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė I. T., siekdami įteisinti didesnę turto įsigijimo kainą ir išvengti GPM bei PVM mokėjimo už parduotą nekilnojamąjį turtą, 2004 m. sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius, po kurių šis turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims. Pareiškėjas pagal 2004 06 22 dovanojimo sutartį padovanojo savo sutuoktinei I. T. ½ dalį žemės sklypo (toliau – žemės sklypas ( - ) kaime), su sodo namu ir ūkiniu pastatu, esančius ( - ) kaime, Vilniaus miesto savivadybėje sodininkų bendrijoje „Informatikas“, ( - ) ( - ) gatvėje 17, Vilniuje, o pareiškėjo sutuoktinė dovanų gautą turto dalį, taip pat jai priklausiusią ½ to paties turto dalį pagal 2004 06 30 dovanojimo sutartį padovanojo savo tėvui V. T.. V. T. iš dukters gautą turtą (žemės sklypą su sodo namu ir ūkiniu pastatu, esančius ( - ) k. Vilniaus m. sav., ( - ) g. 17 Vilnius), pagal 2004 07 09 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė už 90 000 Lt O. ir R. D. bei L. ir A. Ž.. Dovanojimo sutartyje, sudarytoje 2004 06 22, pagal kurią ½ turto dalį pareiškėjas padovanojo savo sutuoktinei, dovanojamą turtą šalys įvertino 39 061 Lt verte, o dovanojimo sutartyje, sudarytoje 2004 06 30, pagal kurią pareiškėjo sutuoktinė dovanojo turtą savo tėvui, sandorio šalys turtą įvertino 160 000 Lt verte. Žemės sklypą ( - ) kaime pareiškėjas ir jo sutuoktinė įsigijo pagal 2003 12 18 pirkimo-pardavimo sutartį už 20 000 Lt ir pasistatė jame sodo namą su ūkiniu pastatu, kurie tinkamais naudoti buvo pripažinti 2004 05 11 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(101)-11.4-1320. Vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog dovanojimo sandoriai buvo sudaromi siekiant gauti mokestinę naudą. Dėl to pareiškėjo 2004 m. mokestinė bazė ir mokestinės prievolės dydis nustatyti taikant 2004 04 13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (Žin., 2004, Nr. 63-224; toliau – MAĮ) 69 str. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant ir į kitus sandorius su nekilnojamuoju turtu, kuriuos pareiškėjas ir jo sutuoktinė sudarinėjo 2004-2008 metų laikotarpiu Pareiškėjas kartu su sutuoktine arba vienas tretiesiems asmenims perleido 6 nekilnojamojo turto objektus (6 žemės sklypus su statiniais), kurių pardavimo pajamos mokesčių administratoriaus pripažintos GPM objektu.

26Pareiškėjas dėl Patikrinimo akto 2010 05 19 surašė pastabas (MGK byla, t. 2, b. l. 101-105). Pareiškėjas pastabose nurodė, kad išvados padarytos neturint pakankamai įrodymų, kad asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ir dovanoti savo turtą sutuoktinei, ši dovanoti turtą tėvui, norėdama pagerinti jo gyvenimo sąlygas. Mano, kad mokesčių administratoriui pareiškėjas ir kiti asmenys paaiškino tikrąsias sandorio sudarymo aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo taikyti MAĮ 69 str. Formali sandorio forma atitiko realią. Neigė, kad buvo siekta gauti mokestinę naudą. Teigė, kad įrodyta, jog V. T. tik nuo 2004 10 12 gyvena ( - ) ( - ) g. 16, Vilniuje, o tai reiškia, kad jis nuosavo būsto neturėjo. Vėliau turtas parduotas, nes neatitiko gyventojo lūkesčių ir elementarių poreikių. Dalį gautų pajamų jis panaudojo įsirengiant būstą, kuriame gyveno. Ir gyvena iki šiol. Teigė, kad vienintelis sandorio tikslas buvo uošvio V. T. asmeninių poreikių tenkinimas. Pastabose nesutiko, kad veikloje buvo inidividualios veiklos požymių. Pažymėjo, kad su sutuoktine pardavė tik tris nekilnojamojo turto objektus, du 2004 metais ir vienam pirkėjui, o antrą pardavė 2008 metais. Teigė, kad įgydamas turtą turėjo vieinintelį tikslą pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Sandorių kiekis ir pobūdis nerodo, kad vykdė individualią veiklą. Pastobose pareiškėjas nurodė ir skaičiavimo klaidas. Dėl 2008 m. aiškino, kad teikė mokesčių administratoriui pajamų mokesčio deklaraciją, ją tikslino, pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas įprastines tokiai veiklai išlaidas. Dokumentai buvo patikrinti. Mano, kad GPM turi būti skaičiuojamas 24 procentų dydžio tarifu, atimant leidžiamus atskaitymus, t. y. skaičiuota nepalankiai pareiškėjui, dėl to pažeistas MAĮ 32 str., 27 str. Taip pat ginčijo baudų ir delspinigių skaičiavimą.

27Vilniaus AVMI 2010 06 18 sprendimu Nr. (21.26)-256-164 (MGK byla, t. 1, b. l. 27-32) pakeitė 2010 04 15 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-25 ir vietoje 35 093 Lt GPM, 11 871 Lt GPM delspinigių, 15 598 Lt PVM, 4 371 Lt PVM delspinigių, 4 565,57 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 2 432,71 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 328,29 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos, 1 216,36 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos apskaičiavo 18 089 Lt GPM, 8 927 Lt GPM delspinigių, 15 598 Lt PVM, 4 371 Lt PVM delspinigių, 4 565,57 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 1 772,71 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2 283 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos, 886 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos. Skirti 1 809 Lt GPM baudą ir 1 560 Lt PVM baudą. Neatleido pareiškėjo nuo 8 927 Lt GPM delspinigių ir 4 371 Lt PVM delspinigių ir nuo 1 809 Lt GPM baudos ir 1 560 Lt PVM baudos. Vilniaus AVMI iš dalies atsižvelgė į pareiškėjo pastabas. Tačiau dėl žemės sklypo su sodo namu ir ūkiniu pastatu, esančių ( - ) k. Vilniaus m. sav., dovanojimo ir pardavimo sandorių vertinimo ir MAĮ 69 str. nuostatų taikymo, padarė išvadą, kad MAĮ 69 str. 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šis principas suteikia mokesčių administratoriui teisę mokesčius apskaičiuoti neatsižvelgiant į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuriant iškreipiamas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Įvertino surinktus įrodymus ir pasisakė, kad MAĮ nuostatos pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos teisingai, kadangi žemės sklypo ir sodo pastatų dovanojimo sandoriais buvo sukurtos formalios sąlygos mokesčių įstatymui apeiti. Statinių, esančių ( - ) g. 20, Vilniaus m. sav., parduotų kartu su žemės sklypu už 350 000 Lt pagal 2008 10 10 pardavimo sutartį, statybos išlaidas, dėl kurių pareiškėjas pateikė pagrindžiančius dokumentus, pripažino. Atsižvelgė į šias išlaidas ir iš pareiškėjui priskirtų 175 000 Lt (350 000 Lt 1/2) turto pardavimo pajamų atėmus joms tenkančią 11 441 Lt PVM sumą, pritaikius pareiškėjui palankesnį 24 proc. pajamų mokesčio tarifą, akto tvirtinimo metu už 2008 m. apskaičiavo papildomai į biudžetą mokėtiną 7 095 Lt GPM sumą. Vilniaus AVMI pripažino, jog atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 2 str. 7 dalyje apibrėžtą individualios veiklos sąvoką, pareiškėjo veikla turi būti pripažinta individuali veikla, nes turi visus šiai veiklai būdingus požymius, kurie nurodyti įstatyme. Taip pat AVMI rado klaidų. Nurodė, kad dėl aritmetinių ir korektūros klaidų patikrinimo akte apskaičiuota per didelė VSD įmokų bazinei pensijai bauda, taip pat bendra VSD įmokų papildomai pensijos daliai suma ir šių įmokų bauda. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo akto tvirtinimo metu, vietoje akte apskaičiuotos 2 328,29 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudos apskaičiuota 2 283 Lt (4 565,57 Lt x 50 proc.) VSD įmokų bazinei pensijos daliai bauda; vietoje mokėtinos 2 432,71 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai apskaičiuota mokėtina 1 772,71 Lt (654 Lt + 1 118,71 Lt) VSD įmokų papildomai pensijos daliai suma ir vietoje 1 216,36 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos apskaičiuota 886 Lt (1 772,71 Lt x 50 proc.) šių įmokų bauda.

28Pareiškėjas skundė šį sprendimą VMI (MGK byla, t. 1, b.l. 20-25). Išsakė tuo pačiu motyvus dėl MAĮ 69 straipsnio taikymo, dėl to, kad sandoriai buvo realūs. Nurodė, kad siekė gyventi atskirai nuo tėvų, turėjo teisę pasirinkti tinkamą ir patogų būstą. Savo būsto neturėjo, gyveno su tėvais ( - ) g. 22, ( - ) kaime, Vilniaus rajone. Dėl to mano, kad nėra pagrindo vertinti sandorio kaip siekio išvengti mokesčių. Akcentavo, kad 2004 m. ir 2008 m. parduodant nekilnojamą turtą tikslas buvo vienas – tenkinti pareiškėjo šeimos asmeninius poreikius. Iš esmės nurodo tuos pačius motyvus ir argumentus, kaip ir pastabose. Nurodė, kad pagal bylos dokumentus pareiškėjas su sutuoktine faktiškai pardavė tik tris nekilnojamojo turto objektus. Mano, kad mokesčių administratoriaus kitais laikotarpiais nurodyti sandoriai, t. y. turto įsigijimas ir statyba, negali būti vertinami ir negali būti pripažįstama, kad tuo laikotarpiu vykdyta individuali veikla. Nesutiko su GPM bazės apskaičiavimu už 2008 m., nes nebuvo taikyta MNPD, PMNPD (dėl sumos, kurią mokesčių administratorius perskaičiavo ir taikė 24 procentų tarifą), neteisingai atėmė turto pardavimo pajamoms tenkančią PVM sumą. Dėl nurodytų priežasčių teigė, kad GPM turėjo būti ne 7095 Lt, o 4837 Lt. Taip pat nesutiko dėl baudų ir delspinigių.

29Skundžiamu 2010 10 18 VMI sprendimu Nr.68-233 (MGK byla, t. 1, b. l. 8-14) Vilniaus AVMI 2010 06 18 sprendimas pakeistas dalyje dėl apskaičiuotų 18 089 Lt GPM, 8 927 Lt GPM delspinigių, 8 927 Lt GPM baudos ir vietoje apskaičiuotų sumų apskaičiuota 17 989 Lt GPM, 8 909 Lt GPM delspinigių, 1 799 Lt GPM bauda. AVMI sprendimas dalyje dėl apskaičiuoto 15 598 Lt PVM, 4 371 Lt PVM delspinigių, 1 560 Lt PVM baudos patvirtintas. Pareiškėjas neatleistas nuo 8 909 Lt GPM delspinigių, 4 371 Lt PVM delspinigių, 1 799 Lt GPM baudos, 1 560 Lt PVM baudos. Mokestis perskaičiuotas ne dėl pareiškėjo nurodomų motyvų, o dėl to, kad AVMI neįvertino visų su 2008 m. sandoriu susijusių išlaidų ir su 2006 09 29 dovanojimo sutarties sudarymu susijusių išlaidų. Kiti pareiškėjo argumentai atmesti. VMI 2010 10 20 sprendimu Nr. 68-235 taisė klaidą, nes į nusprendžiamąją dalį nebuvo įrašyta, kad tvirtinamos VSD įmokos ir su tuo susijusios sumos (MGK byla, t. 1, b. l. 17).

30Pareiškėjas VMI sprendimą skundė Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla, t. 1, b. l. 1-5). Nurodė tuos pačius motyvus ir argumentus, kaip ir prieš tai mokestinio ginčo eigoje rašytuose dokumentuose. MGK 2011 01 14 sprendimu Nr. S-6(7-323/2010) skundo netenkino ir patvirtino VMI sprendimus Nr. 68-233 ir 68-235.

31Skunde teismui nurodomi iš esmės tie patys argumentai ir motyvai, kurie buvo išdėstyti skunde MGK. Skunduose yra keliami keli esminiai klausimai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, ir atskirai nurodoma dėl baudų ir delspinigių, nuo kurių pareiškėjas siekia būti atleistas.

32Pirma, pareiškėjas nesutinka, kad mokesčių administratoriai galėjo jo atžvilgiu taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

33MAĮ 69 str. 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šis principas suteikia mokesčių administratoriui teisę mokesčius apskaičiuoti neatsižvelgiant į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuriant iškreipiamas arba slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

34Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad MAĮ 69 str. nuostatos pareiškėjo atžvilgiu taikytos teisingai ir pagrįstai, kadangi žemės sklypo ir sodo pastatų dovanojimo sandoriais buvo sukurtos formalios sąlygos mokesčių įstatymui apeiti. Pareiškėjas ir teisme aiškino, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaromi dėl to, kad tokiu būdu įstatymas leidžia nemokėti tam tikrų mokesčių. Kitos priežasties, kodėl sodo sklypo dalį ir pastatus dovanojo sutuoktinei, o ji vėliau viską dovanojo savo tėvui, nurodyti negali. Iš tiesų jis pats tiesiogiai galėjo dovanoti dalį sklypo uošviui. Be to, jie abu su sutuoktine galėjo sklypą ir pastatus parduoti tiesiogiai pirkėjui, juolab, kad pirkėjas jau buvo surastas iki dovanojimo sutarčių sudarymo. Toks pareiškėjo ir jo sutuoktinės elgesys gali būti paaiškinamas tik tuo, kad pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 19 p. nuostatos turto gavimas iš sutuoktinių ar vaikų pagal dovanojimo sutartį pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Tuo pačiu atliekant tokius sandorius yra galimybė padidinti nekilnojamojo turto vertę palyginus su jo įsigijimo verte, nuo ko priklauso mokesčių mokėjimas, kai turtas parduodamas (jo įsigijimo vertė visada atimama iš pardavimo kainos, tik nuo likusios sumos skaičiuojamas mokestis). Pareiškėjo paaiškinimus skunduose, kad nekilnojamas turtas buvo įsigytas asmeniniams poreikiams, paneigia sandorių datos, tarp jų ir turto pardavimo data ir jo aplinkybės. Turtas tretiesiems asmenims buvo parduotas per labai trumpą laiką nuo dovanojimo sandorių sudarymo (dovanojimo sutartys sudarytos 2004 06 22 ir 2004 06 30, turto pardavimo sutartis sudaryta 2004 07 09). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad turto pirkėjai surasti, pradinės įmokos gautos ir dėl turto pardavimo kainos susitarta dar iki turto dovanojimo sandorių įforminimo. Preliminari turto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2004 05 26, joje nurodyta galima turto pardavimo kaina 160 000 Lt ir kad O. D. pareiškėjui ir jo sutuoktinei perduoda 20 000 Lt, kurie bus įskaityti į parduodamo turto kainą. 2004 06 30 dovanojimo sutartyje nurodyta turto vertė yra didesnė nei turto pardavimo tretiesiems asmenims kaina: turtas parduotas už 90 000 Lt, o dovanojimo sutartyje įvertintas 160 000 Lt. 2004 06 30 turto dovanojimo sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo sutuoktinės ir jos tėvo, nurodyta, jog notarų biure yra patvirtintas O. D. (sklypo pirkėjos) sutikimas, kad I. T. padovanotų turtą savo tėvui su sąlyga, kad turto įgijėjas perims visus įsipareigojimus pagal 2004 05 26 preliminarią sutartį. Tokiu atveju pareiškėjas niekaip nepaaiškino, neteikė įrodymų, kodėl jis su sutuoktine negalėjo tiesiogiai parduoti turto O. D.. Akivaizdu, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės V. T. dovanotas turtas buvo skirtas parduoti tretiesiems asmenims, o visai ne asmeniniams poreikiams tenkinti, kaip skunduose aiškino pareiškėjas. Dovanojimo sandoriais nebuvo siekiama jokių asmeninių poreikių tenkinimo tikslų, o buvo siekiama tik padidinti turto įsigijimo kainą, kurią teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima atimti iš turto pardavimo pajamų, ir tokiu būdu sukurti formalias sąlygas išvengti GPM, taip pat ir PVM mokėjimo. Taigi visais šiais nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriais buvo siekiama ne kokių nors asmeninių tikslų, o tik siekiama nuslėpti tikslą išvengti mokesčių, t. y. siekta mokestinės naudos. Todėl mokesčių administratoriai pagrįstai ir teisėtai taikė MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, iš sandorių grandinės eliminavo du tarpinius dovanojimo sandorius ir taip apskaičiavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamas už parduotą turtą pagal 2004 07 09 pirkimo-pardavimos sutartį, įvertino jo įsigijimo išlaidas ir nuo gautų pajamų pagrįstai skaičiavo GPM. Pareiškėjas teisme, neigdamas individualios veiklos požymių buvimą, taip pat, prieštaraudamas sau, aiškino, kad iš esmės tai buvo tik vienas sandoris (taip iš esmės neigdamas individualios veiklos buvimą).

35Antra, pareiškėjas teigia, kad jo veikloje nėra nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo individualios veiklos požymių.

36Mokesčių administratorius nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas sudarė nekilnojamojo turto pardavimo sandorius: pagal 2004 04 07 pirkimo-pardavimo sutartį už 127 500 Lt pardavė du žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypus su statiniais, esančius ( - ) g. Vilniaus m. sav. s. b. „Tyla“, ( - ) ( - ) g. 4 (2 žemės sklypus pardavė po 3 000 Lt, sodo namą, kurio baigtumas 95 proc. – už 121 500 Lt), (MGK byla, t. 2, b. l. 142-145). Vieną žemės sklypą pareiškėjas įsigijo pagal 2002 12 03 pirkimo-pardavimo sutartį už 3 000 Lt, o antrą žemės sklypą su nebaigtu statyti sodo pastatu įsigijo pagal 2002 12 03 pirkimo-pardavimo sutartį už 19 600 Lt (žemės sklypo įsigijimo kaina 3 000 Lt, pastato – 16 600 Lt) (MGK byla, t. 2, b. l. 146-148, 152-154). Sodo pastatas buvo rekonstruotas ir jam 2004 03 12 išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)114.4-732 (MGK byla, t. 2, b. l. 150-151). Pareiškėjas su sutuoktine atliko sodo namo rekonstrukciją; pagal 2004-07-09 pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjo sutuoktinės tėvas V. T. už 90 000 Lt pardavė žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ) k., Vilniaus m. sav., ( - ) g. 17 (MGK byla, t. 2, b. l. 131-135), kurio pardavimo pajamos, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai priskirtos pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamoms (taikytas MAĮ 69 straispnis); pagal 2007 12 11 pirkimo-pardavimo sutartį už 60 000 Lt pardavė žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) ( - ) g. 36, Vilniaus m. (MGK byla, t. 2, b. l. 155-158), kurį įsigijo pagal 2005 07 12 pirkimo-pardavimo sutartį taip pat už 60 000 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 160-163); pagal 2008 10 10 pirkimo-pardavimo sutartį už 350 000 Lt pardavė žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ) g. 20, Vilniaus m. sav. (žemės sklypas su sodo nameliu parduoti už 150 000 Lt, o sodo namas – už 200 000 Lt, MGK byla, t. 2, b. l. 166-171). Žemės sklypas su sodo nameliu buvo įsigyti pagal Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2005 02 03 aktą Nr. ( - ) už 22 000 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 172), o sodo namas buvo statomas paties pareiškėjo, pastatui išduota 2008 01 09 pažyma Nr. (101)11.10-26 apie nebaigtą statyti statinį, kurioje nurodyta, jog statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu – 91 proc. (MGK byla, t. 2, b. l. 173); pagal 2008 05 16 pirkimo-pardavimo sutartį už 235 000 Lt pardavė žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ) g, ( - ) k., Vilniaus r. sav. (MGK byla, t. 2, b. l. 174-184), kuriuos pagal 2006 09 29 dovanojimo sutartį pareiškėjui padovanojo motina L. T. (turtas dovanojimo sutartyje įvertintas 231 330 Lt verte, MGK byla, t. 2, b. l. 186-188). Pajamos gautos iš šio sandorio nebuvo priskirtos individualios veiklos pajamoms. Mokesčių administratorius atsižvelgė į turimus įrodymus, kad pareiškėjas šiuo adresu nuo 2007 11 13 iki 2008 05 13 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą.

37Pareiškėjas nei vieno iš nurodytų sandorių neginčija, tačiau teigia, kad visi jie buvo sudaromi, siekiant tenkinti asmeninius poreikius, bendrus visos šeimos poreikius. Teikdamas skundus mokestinio ginčo eigoje pareiškėjas tik tvirtino, kad mokesčių administratorius nesurinko visų būtinų įrodymų, bet jokių savo įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą sandorių sudarymo tikslą, neteikė. Tuo tarpu mokesčių administratoriaus surinkta medžiaga patvirtino, kad sandoriai buvo skirti individualiai veiklai vykdyti, bet ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai V. T., L. Ž. paaiškinimai (MGK byla, t. 2, b. l. 136, 137), 2004 05 26 Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, sudaryta pareiškėjo, jo sutuoktinės ir O. D. (t. 2, b. l. 140-141). A. T. 2010 02 19 davė paaiškinimus Vilniaus AVMI (MGK byla, t. 3, b. l. 25-27). Iš šių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl visų sandorių (išskyrus turtą ( - ) g. 22A, ( - ) kaime) negalėjo nurodyti rimtų ir svarių motyvų, kad savo asmeniniams poreikiams naudojo nekilnojamą turtą, kokiu tikslu jį pirko, kodėl pardavė. Nurodytos pardavimo priežastys (lėktuvai, sklypo padėtis ir pan.) turėjo būti gerai žinomos ir pirkimo metu, kas netiesiogiai patvirtina, jog turto naudoti savo poreikiams pareiškėjas ir jo sutuoktinė nesiruošė. Pareiškėjo sutuoktinė I. T., 2010 02 19 duodama paaiškinimą Vilniaus AVMI, pirkimo ir pardavimo priežastis nurodė panašiai (MGK byla, t. 3, b. l. 28-30). Sutuoktinių nurodomas kai kurių sklypų naudojimo būdas (augino daržoves), negali būti pripažintas sklypų įsigijimu asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nuo 2002 06 14 turėjo įsigiję žemės sklypą ( - ), Vilniaus m., kuriame statė namą asmeiniams poreikiams tenkinti (MGK byla, t. 2, b. l. 89-90), todėl jų paaiškinimai negalėjo būti vertinami, kaip svarbi sklypų įsigijimo asmeniniams poreikiams priežastis.

38Daroma išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nurodytą prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą pripažino individualia veikla kaip ji suprantama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

39Individualios veiklos apibrėžimas yra pateikiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., nustatančioje, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

40Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindama minėtoje įstatymo nuostatoje pateikiamą individualios veiklos sąvoką, pažymėjo, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 1 p.)).

41Spręsdamas klausimą dėl veiklos tęstinumo požymio teismas vadovaujasi ir LVAT 2009 02 19 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-66/2009. LVAT pasisakė, kad įvertinant, ar yra veiklos tęstinumo požymis, mokesčių administratorius gali kaip įrodymus vertinti ir sandorius, kurie buvo sudaryti iki GPMĮ įsigaliojimo 2003 01 01. Šioje byloje taip pat buvo įvertinti sandoriai, sudaryti ne mokestinio patikrinimo laikotarpiu, iki įstatymo nuostatos įsigaliojimo, ir tuo laikotarpiu, kai turtas nebuvo parduodamas (2002 m. įgyti žemės sklypai, 2005 m. įgyti 3 žemės sklypai, viename jų pastatytas sodo namas, parduotas 2008 m.). Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatas, teismas privalo vadovautis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos formuojama teismų praktika. Todėl teismas pripažįsta, kad visi sandoriai, kuriuos mokesčių administratorius įvertino kaip įrodymus, patvirtinančius veiklos tęstinumą, galėjo būti taip įvertinami.

42Dėl visų kitų individualios veiklos požymių konstatavimo teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimuose išdėstyti motyvai ir argumentai šiuo klausimu yra teisingi ir pagrįsti bylos faktine medžiaga.

43Byloje surinkta medžiaga, kuri įvertinama ginčijamuose sprendimuose (medžiaga yra MGK byloje), patvirtina kad pareiškėjas tęstinį laikotarpį vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, kadangi jis kartu su sutuoktine pirko žemės sklypus sodų bendrijose, statė juose sodo statinius ir vėliau parduodavo. Per 2004-2008 m. laikotarpį pareiškėjas sudarė 4 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius, kurių metu perleido 5 žemės sklypus su statiniais, įskaitant 2004 07 09 sudarytą žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - ) k., Vilniaus m. sav., ( - ) g. 17, pardavimo sandorį ir neįskaitant 2008 05 16 sudaryto žemės sklypo su statiniais, esančiais ( - ) g, ( - ) k., Vilniaus r. sav., pardavimo sandorio. 2004 metais pareiškėjas pardavė 3 žemės sklypus su statiniais, 2007 m. – 1 žemės sklypą, 2008 m. – 1 žemės sklypą su statiniais. Kaip minėta, mokesčių administratorius pagrįstai įvertino ir tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigyjamas (perkamas, statomas ar rekonstruojamas) tiek 2004-2008 m., tiek ankstesniais laikotarpiais (2002 m.). Pareiškėjo paaiškinimas teisme, kad jis sudarė tik vieną nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, yra nepagrįstas nei bylos medžiaga, nei kokiais nors jo pateiktais įrodymais. Pareiškėjas neginčija nei vieno iš Patikrinimo akte nurodytų sandorių. Taigi sandorių ir perleidžiamų nekilnojamojo turto objektų skaičius, laikotarpis, kai tie objektai buvo supirkinėjami ir parduodami, patvirtina, kad šie sandoriai nebuvo atsitiktiniai, kad veikla turėjo tęstinumo požymį.

44Individuali veikla turi turėti ir savarankiškumo požymį. Pareiškėjo veikla GPMĮ 2 str. 7 d. prasme buvo savarankiška, nes sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius pareiškėjas nebuvo saistomas kokių nors teisinių santykių ar įsipareigojimų su kitais subjektais (darbo santykiai, įgaliojimas), jis veikė savo valia ir nuožiūra, nebuvo priklausomas nuo jokių trečiųjų asmenų. Pareiškėjas savarankiškai sprendė su nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo veikla susijusius klausimus (sprendė dėl kainų, ieškojo žemės sklypų, tarėsi su pardavėjais, ieškojo pirkėjų, ūkio būdu statė ir rekonstravo sodo statinius ir pan.). Tai matyti ne tik objektyviai vertinant sandorius, o tokius paaiškinimus davė pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2010 m. Vilniaus AVMI. Be to, pareiškėjas pats patyrė veiklos išlaidas ir pats gavo pajamas. Jis niekada ir neaiškino, kad tokią veiklą vykdė ne savo (ar savo pasiskolintomis) lėšomis.

45Veiklos versliškumas (komerciškumas) pasireiškia tuo, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno ar ekonominės naudos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus, daroma išvada, kad pareiškėjas, pirkdamas ir parduodamas nekilnojamąjį turtą, siekė gauti pajamų ir ekonominės naudos. Sudarytų sandorių piniginė išraiška, taip pat gauto pelno dydis, patvirtina, kad veikla buvo vykdoma kaip verslas. 2004 m. pareiškėjas su sutuoktine gavo 217 500 Lt turto pardavimo pajamų ir 173 680,5 Lt pelno (217500 Lt – 43 819,50 Lt dokumentais pagrįstų turto įsigijimo išlaidų); 2007 m. gavo 60 000 Lt pajamų, nors turto pardavimo pajamos neviršijo įsigijimo išlaidų, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad nėra versliškumo požymio, nes jam būdingas tik ekonominės naudos siekimas, o ekonominė nauda versle gaunama ne visada; 2008 m. pareiškėjas gavo 350 000 Lt pajamų ir 94 170 Lt pelno ar ekonominės naudos (350 000 Lt – 255 830 Lt dokumentais pagrįstų turto įsigijimo išlaidų).

46Pripažįstant versliškumą, nėra reikalavimo, kad asmeniui tai būtų vienintelis pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Mokesčių administratorius įvertino, kad minėtos pajamos nebuvo vienintelis pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas 2005 m. gavo 65 160 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 14 545 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų; 2006 m. – 25 500 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą; 2007 m. – 25 500 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą; 2008 m. – 18 500 Lt pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 235 000 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų. Taip pat kitų pajamų gavo ir pareiškėjo sutuoktinė. Padaryta pagrįsta išvada, kad pajamų dydis – tai tik vienas iš daugelio požymių, leidžiančių konstatuoti individualios veiklos vykdymą. Jeigu kitų nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad vykdoma individuali veikla, tai vien ta aplinkybė, jog gyventojas be individualios veiklos pajamų gauna ir kitos rūšies pajamų (netgi ir didesnių), nepaneigia individualios veiklos vykdymo fakto. Bet kuriuo atveju iš tokios veiklos gautos pajamos panaudojamos asmens ir jo šeimos poreikiams, tolimesnei individualiai veiklai. Kaip jau minėta, veiklos versliškumas (komerciškumas) pareiškėjo veikloje pasireiškia pačia sudaromų sandorių apimtimi (sandorių kiekis, vertė), perleidžiamo turto rūšimi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai). Be to, mokesčių administratorius pagrįstai pasisakė, kad visa ši veikla pareiškėjo buvo atliekama aktyviais veiksmais, įtakojančiais nekilnojamojo turto vertės didėjimą ateityje (statinių statybos bei rekonstravimo darbai, jų organizavimas ir vykdymas). Pareiškėjas neneigia, kad jis pats ūkio būdu vykdė statybos ir rekonstravimo darbus (samdė darbininkus, pirko medžiagas). Taip pat mokesčių administratorius pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi galimybių vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo veiklą ateityje. Nustatyta, kad iki patikrinimo akto surašymo dienos pareiškėjas asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine valdė 3 žemės sklypus (žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, gautą pagal 2006 01 26 dovanojimo sutartį iš tėvo P. T.; žemės sklypą, esantį ( - ) k., Trakų r. sav., įsigytą pagal 2005 10 03 pirkimo-pardavimo sutartį už 20 000 Lt; žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, įsigytą pagal 2002 03 01 pirkimo-pardavimo sutartį už 700 Lt), neįskaitant žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, kurio adresu pareiškėjas deklaruoja gyvenamąją vietą.

47Kadangi mokesčių administratorius pagrįstai, ištyręs visus surinktus duomenis, pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaromus turto pirkimo-pardavimo sandorius per laikotarpį nuo 2004 m. iki 2008 m. pripažino pareiškėjo vykdoma individualia veikla, iš šios veiklos gautos pajamos turi būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o taip pat ir pridėtinės vertės mokesčiu. Pareiškėjas skunde teismui jau nekelia klausimo, kad GPM jam apskaičiuotas neteisingai. Rastas klaidas centrinis mokesčių administratorius ištaisė. Pareiga mokėti nurodytus mokesčius kyla iš to, kad mokesčių administratorius pripažino, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė individualią veiklą.

48Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2010 11 22 individualios veiklos sąvoką, dalyje dėl nekilnojamųjų daiktų pardavimo, įstatymų leidėjas pakeitė kaip ydingą. Iš tiesų sąvokos apibrėžimas pakeistas 2010 11 23 įstatymo Nr. XI-1152 1 straipsniu - juo pakeistas GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas. Įstatymo nuostatos įsigaliojo 2010 12 11. Tačiau būtent įstatymo Nr. XI-1152 12 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Šiuo metu galioja tokia 2 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata: “ Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą <...>“. Taigi šios įstatymo nuostatos, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą jų taikymo apimtį, nereiškia, kad prekyba nekilnojamuoju turtu 2004 – 2008 metais gali būti neapmokestinama.

49Pridėtinės vertės mokestis pareiškėjui papildomai apskaičiuotas pagrįstai. GPMĮ 2 str. 7 dalyje apibrėžti individualios veiklos požymiai atitinka PVMĮ 2 str. 6 dalyje nustatytus ekonominės veiklos požymius. Nustačius, kad pareiškėjas vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, už tai jam buvo papildomai apskaičiuotas GPM, atsiranda pagrindas sudarytus nekilnojamojo turto pardavimo sandorius įvertinti ir kaip PVM objektą.

50PVMĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. PVMĮ 32 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad PVM apmokestinamas naujų pastatų ir statinių, naujų pastatų ir statinių dalių, taip pat žemės, perduodamos kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimi, bei žemės statyboms pardavimas ar kitoks perleidimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam toks daiktas perduodamas, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo kaip savininkas. Ginčo dėl PVM objektų buvimo nėra, mokesčių administratorius paaiškino PVM objekto sąvoką ir kad pareiškėjo parduoti objektai atitinka PVM objekto sąvoką. Todėl pareiškėjo gautas atlygis, viršijantis 100 000 Lt ribą, pagrįstai apmokestintas PVM: patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos 15 598 Lt PVM ir 4 371 Lt PVM delspinigių sumos pagrįstai ir teisėtai. Atitinkamai vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d. turėjo būti priskaičiuotos VSD įmokos pagrindinei pensijos daliai ir papildomai pensijos daliai.

51Trečia, pareiškėjas kelia atleidimo nuo baudų, delspinigių klausimą ir mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimus.

52GPMĮ 36 str. 2 d. nustatyta, kad „už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Baudų skyrimas ir delspinigių skaičiavimas numatytas MAĮ, todėl jis šiuo atveju ir buvo taikytas (MAĮ 139 str. 1 d.). Įstatymas numato, kad mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Taigi pareiškėjui yra skirta minimalaus dydžio bauda. PVMĮ 123 str. reglamentuoja, kad jeigu nustatoma, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio Įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda. Pareiškėjui taip pat paskirta minimali bauda. Mokesčių administratorius atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas su mokesčių administratoriumi bendradarbiavo ir teikė patikrinimui reikalingus dokumentus bei paaiškinimus, pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

53Pareiškėjas mano, kad jo prašymas atleisti nuo delspinigių vietos mokesčių administratoriaus įvertintas neteisingai. Paaiškina, kad jau neturi to turto, apie kurį nurodyta sprendimuose (jį pardavė). Šiuo metu jo turtinė padėtis ženklai pablogėjo, jis tapo bedarbiu, gauna išmokas, iš turto pardavimo gautos pajamos panaudotos skolai grąžinti, asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Pardavus dar likusį turtą, lėšų nepakaktų netgi papildomai apskaičiuotiems mokesčiams sumokėti. Paaiškina, kad turi išlaikytinių.

54Atleidimo nuo delspinigių tvarką reglamentuoja MAĮ 100 str. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal MAĮ 100 str. 1 d. ir Taisyklių 7 punkto nuostatas mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių, kai:

551) yra MAĮ 141 str. 1 d. 1 - 4 punktuose nustatyti pagrindai (t. y. jei mokesčio mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo mokesčių mokėtojo valios, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; jei mokesčių mokėtojo atskira veikla nepadaroma žala biudžetui; jei mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos); arba

562) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. – netikslinga išieškoti mokesčio nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Tokiais atvejais mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo turi pateikti kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius sunkią ekonominę ir (ar) socialinę padėtį.

57Pareiškėjo manymu jam taikytinos MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos. Pareiškėjas šią aplinkybę nurodė dar ir mokestinio ginčo metu mokesčių administratoriams. Mokesčių administratoriai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra bedarbis, kad gauna mokymo stipendiją, kad turi 1993 m. gimusią dukrą. Tačiau, mokesčių administratoriai įvertino ir tai, kad pareiškėjas turėjo nekilnojamojo turto, kurį 2010 m. pardavė, taip pat įvertino pajamas, kurias pareiškėjas yra gavęs iš prekybos nekilnojamuoju turtu. Mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ekonominė padėtis nėra tokia, kuri leistų taikyti jam MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Šiuo metu ir teismui pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jo ekonominė padėtis pasikeitė tiek, kad jam šiuo metu jau gali būti taikomos MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nuostatos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad yra kuris nors iš MAĮ 141 str. 1 d. 1-4 punktuose numatytų pagrindų atleisti nuo delspinigių. Tačiau, ateityje, pasikeitus pareiškėjo turtinei padėčiai, pareiškėjas turės galimybę pateikti atskirą prašymą atleisti nuo delspinigių, kaip tai numato Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės.

58Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokestinio ginčo metu turėjo būti svarstoma galimybė dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. Taip pat rėmėsi MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nuostatomis. MAĮ 113 straipsnis nustato, kaip gali būti pripažinta beviltiška mokestinė nepriemoka. Šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai (toliau nurodomi atvejai, kada gali būti konstatuota, kad yra beviltiška mokestinė nepriemoka). Tačiau iš šio straipsnio kitų nuostatų seka, kad ir tokia nepriemoka turi būti išieškoma (tik netaikant pirmumo). Be to, pripažinimas mokestinės nepriemokos beviltiška vyksta jau išieškojimo procedūros metu, o ši procedūra dėl pareiškėjui papildomai priskaičiuotų mokesčių dar nėra pradėta. MAĮ 113 str. nustatyta, kad mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (4 dalis). Tokia tvarka nustatyta VMI prie FM viršininko 2004 05 12 įsakymu VA-92 patvirtintoje metodikoje. Ši metodika patvirtina, kad toks klausimas sprendžiamas išieškojimo procedūrų metu, jį sprendžia vietos mokesčių administratorius, surašydamas vidinio administravimo dokumentus, ir mokesčių mokėtojas nebūtinai informuojamas apie priimtą sprendimą. Nei mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, nei teismas, tokių sprendimų priimti yra nekompetentingi.

59Vienu iš ginčijamų VMI prie FM sprendimu (Nr. 68-235) taisyta techninė (korektūros) pirmiau priimto sprendimo dalis. Šis taisymas gali būti laikomas techninės klaidos taisymu, nes sprendimo Nr. 68-233 aprašomojoje dalyje niekur nebuvo pasakyta, kad pareiškėjas kokiu nors pagrindu atleidžiamas nuo VSD įmokų. Priešingai, sprendime Nr. 68-233 (to sprendimo 11 lapas, antra pastraipa nuo viršaus) yra pagrindžiama, kodėl centrinis mokesčių administratorius laiko, kad VSD įmokos (ir su jomis susijusios sumos) apskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai. Taigi, VMI sprendimo rezoliucinėje dalyje VSD įmokos praleistos dėl techninės (korektūros) klaidos, todėl ši klaida turėjo būti taisoma.

60Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas nei vienu iš jo nurodytų pagrindų. Dėl to skundas atmetamas.

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str.1 p. 127 str., teismas

Nutarė

62pareiškėjo A. T. skundą atmesti.

63Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.