Byla A2-943-436/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-14933-521/2005 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S. , Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14933-521/2005 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims M. S. , Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui (b. l. 48-51). Pareiškėjas nurodė, kad minėtoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas V. S. , a. k. ( - ) yra K. M. , mir. 1964 m. vasario 16 d., sūnus. Pareiškėjas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas suteikė V. M. (buvęs – S.) pagrindą priimti A. M. ir P. M. palikimą ir įgyti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį Kaune, Žalioji g. 33. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla buvo išnagrinėta neįtraukus į bylą E. S. suinteresuotu asmeniu, nors jis yra V. M. brolis, šios bylos išsprendimas įtakojo E. S. teises ir interesus. Pareiškėjas pažymėjo, kad juridinis faktas buvo nustatinėjamas namo, kuriame gyvena E. S., paveldėjimo tikslu, E. S. naudojo ir valdė namą pagal 1988 m. balandžio 11 d. namo savininkų A. M. ir P. M. įgaliojimą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą. Pareiškėjo nuomone, jo neįtraukimas į bylą suinteresuotu asmeniu užkirto kelią pareiškėjo V. S. broliui E. S. dalyvauti šioje byloje, teikti paaiškinimus, įrodymus, ginčyti brolio neteisingą tėvystės nustatymą. Pareiškėjo nuomone, jis nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu sąmoningai, ir tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (CPK 365 straipsnis), susiję su teise gyventi name, valdyti ir naudoti namą, teikti įrodymus dėl padarytų pagerinimų namui, todėl laikytina, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą E. S. teisių ir interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjo nuomone, minėto teismo sprendimo įtaka jo teisėms yra akivaizdi, nes nustačius šį juridinį faktą, vėliau V. M. priėmė palikimą, tapo namo savininku, pardavė namą tretiesiems asmenims, kurie dabar E. S. pareiškė teisme reikalavimą dėl iškeldinimo (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-388-454/2007). Pareiškėjas teigė, kad jeigu jis būtų galėjęs dalyvauti ir teikti įrodymus byloje, ginčyti termino atnaujinimą, ir jeigu teismas nebūtų nustatęs juridinio fakto skirto paveldėti namą, tai V. M. nebūtų paveldėjęs namo ir dabar nebūtų reikalaujama, kad E. S. iš jo išsikeltų. Pareiškėjas laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu nepagrįstai nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas V. S. , a. k. ( - ) yra K. M. , mir. 1964 m. vasario 16 d., sūnus, nes byloje nėra tam pakankamai įrodymų, o teismas neatsižvelgė, kad K. M. po pirmosios sutuoktinės P. M. mirties, 1936 m. vedė antrą sutuoktinę K. S. – Melnikienę, M. S. motiną, su kuria gyveno iki pat mirties, o M. S. niekada negyveno santuokoje su K. M. .

4Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-14933-521/2005. Nutartyje teismas nurodė, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Šioje byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo išspręstas giminystės santykių – tėvystės – juridinio fakto nustatymo klausimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tėvystė, kaip giminystės santykiai, visų pirma yra tėvo ir vaiko kraujo ryšys (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Tai jautrūs asmeninio pobūdžio santykiai, todėl nustatant šį juridinį faktą teisme mirus spėjamam vaiko tėvui (CPK 391 straipsnis), teismui svarbu tiksliai nustatyti į bylą suinteresuotais asmenimis trauktinus asmenis. Sprendžiant klausimą, kokie asmenys turi būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, turi būti vadovaujamasi bendra CPK 443 straipsnio 3 dalies nuostata, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Tėvystės fakto nustatymo byloje mirus spėjamam vaiko tėvui traukiami spėjamo vaiko tėvo giminaičiai tiek pagal tiesiąją aukštutinę bei žemutinę, tiek pagal šalutinę giminystę (broliai, seserys), mirusiojo įpėdiniai. Toks į bylą trauktinų suinteresuotų asmenų ratas pagrįstas nagrinėjamo asmeninio giminystės santykio (tėvystės) pobūdžiu. Šį asmenų ratą nepagrįstai išplėtus, įtraukiant ir ne giminystės ryšį turinčius asmenis, nors ir artimus, gali būti pažeista asmens teisė į privatų gyvenimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis), nes asmeninio pobūdžio byloje nepagrįstai dalyvautų ir dėl jo reikštų nuomonę asmenys, kurie nėra tiek artimai susiję, kad būtų įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Minėto suinteresuotais asmenimis trauktinų asmenų rato sąrašo laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 “Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 3 punkto 3 dalies g papunktis). Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendime nėra tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo E. S. teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas E. S. nesukuria teisių ar pareigų, o taip pat negalima laikyti, kad tokiu teismo sprendimu pažeistos E. S. teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

5Atskiruoju skundu pareiškėjas E. S. prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą byloje. Nurodo, jog nutartis prieštarauja ankstesnei teismo priimtai nutarčiai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos, G. E. M. ir V. (S.) M. įtraukimo į bylą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nelaikė šių asmenų suinteresuotais byla asmenimis. Be to klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje išnagrinėtas nepranešus apie teismo posėdį G. E. M. ir V. (S.) M. Taip pat teismas nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo neįtraukimas į bylą nepažeidė jo teisių ir interesų. Neįtraukimas į bylą užkirto kelią pareiškėjui teikti paaiškinimus, įrodymus, ginčyti neteisingą tėvystės nustatymą. 2005-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo įtaka pareiškėjo teisėms ir interesams akivaizdi – dabar pareiškėjui yra iškelta civilinė byla dėl iškeldinimo iš namo, nes nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, V. M. priėmė palikimą, tapo namo savininku, jį pardavė, o dabartiniai namo savininkai pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo. Be to nurodo, kad teismas nutartyje pripažino, jog yra papildomas pagrindas atnaujinti procesą – naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tačiau teismas nepagrįstai nesvarstė šio proceso atnaujinimo pagrindo.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. S. prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas nėra įgaliotas ginti G. E. M. ir V. (S.) M. interesus, taip pat ir viešą interesą, todėl negali remtis galimu šių asmenų teisių pažeidimu. Teismas pagrįstai nelaikė jų suinteresuotais byloje asmenimis, kadangi jie nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 329 str. 3 d. 1 p. numato, kad sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai nedalyvavęs asmuo grindžia skundą aplinkybe, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Apeliantas klaidina teismą, jog nežinojo apie šią bylą. Iš jo 2006-06-27 raštų prokuratūrai ir mokesčių inspekcijai darytina išvada, kad apie bylą jis žinojo. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog apeliantas yra jos sūnus, tačiau jo tėvas nėra K. M. . Dėl šios priežasties jis ir neturėjo būti įtrauktas į bylą, kurioje buvo nustatinėjamas tėvystės faktas.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, nutarties nekeisti. Nurodo, jog teismas pagrįstai nelaikė suinteresuotais asmenimis prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjime - Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, V. (S.) M., G. E. M. . Šie asmenys nebuvo įtraukti į bylą ir nebuvo dalyvaujantys byloje asmenys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų etapų. Pirmajame etape sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, todėl nėra nagrinėjamas pats prašymas ir nesprendžiama dėl jo pagrįstumo, o tikrinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių proceso atnaujinimo reikalavimų, konkrečiai, patikrinama, ar prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 135 str., 142, str., 369 str. 1 d.), ar prie prašymo pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindą, taip pat patikrinama, ar nėra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1-2, 7-8 punktuose nurodytų aplinkybių (CPK 370 str. 1 d.). Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas išsiunčia jo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 str. 2 d.). Tai yra antrasis prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etapas. Trečiajame etape, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio trečiojoje dalyje, teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad jis paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako. Tik praėjus visus šiuos prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etapus ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, ji nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 str. 4 d.).

8Iš to seka, kad klausimą dėl naujų asmenų, nedalyvavusių procese dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, teismas sprendžia tik tuo atveju, jei yra patenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir bylą nagrinėjant pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Pareiškėjas negali remtis asmenų, neįtrauktų į bylą galimais teisių pažeidimais, kadangi jis nėra įgalintas ginti viešą interesą. Tokie asmenys, manantys, kad teismas sprendimu pasisakė dėl jų, kaip neįtrauktų į bylą. teisių ir pareigų, turi teisę kreiptis į teismą su prašymais dėl proceso atnaujinimo. Tokių prašymų minėti asmenys nepateikė. Jokia procesinė norma, nei Aukščiausiojo teismo praktika nenumato, kad į tėvystės nustatymo bylą turi būti įtraukiami visi artimieji giminaičiai. Aplinkybė, kad E. S. yra V. M. brolis, nors ir ne to paties tėvo, nesudarė ir nesudaro pagrindo E. S. laikyti byloje suinteresuotu asmeniu. E. S. prašyme nenurodė nei vieno motyvo, kuo teismo sprendimas gali turėti įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausias teismas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ išaiškino teismams, kad dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui suinteresuotais asmenimis traukiami spėjamo vaiko tėvo giminaičiai tiek pagal tiesiąją aukštutinę bei žemutinę, tiek pagal šalutinę giminystę (broliai, seserys), mirusiojo įpėdiniai. E. S. su mirusiuoju K. M. nesieja jokie giminystės santykiai, todėl jis nepriskirtinas asmenų, kurie turėjo būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis ratui. Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. teisė į palikimą atsirado tik vėliau, kai turintys pirmumo teisę paveldėti asmenys- V. ( S.) M., G. E. M. neįgyvendino savo teisių į palikimą. V. M. sutinkamai su LR CK 5.11 str. 1 d. 4 p. priskirtinas tik ketvirtos eilės įpėdinis ir jo teisė į palikimą atsirado tik palikėjo sutuoktiniams palikimo nepriėmus. Todėl teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjo interesus dėl teisių gyventi minėtame name įtakoja juridinių faktų visuma, kuri priklauso nuo savarankiškai veikiančių asmenų valos ir atliktų jų veiksmų- po tėvystės nustatymo V. M. priimant A. M. ir P. M. palikimą, A. M. įpėdiniams atsisakius palikimo, P. M. įpėdiniams jo nepriimant, namo pardavimo Ž. ir A. K. , ir šių savininkų ieškinio dėl iškeldinimo - yra pagrįsta. Todėl bylos nagrinėjimo metu suinteresuotu asmeniu neprivalėjo būti įtrauktas E. S. . E. S. , aiškindamas teismui, kad jis buvo teisėtas namo valdytojas, klaidina teismą, pateikdamas senus duomenis. 1988-04-11 įgaliojimas, pagal kurį E. S. valdė namą, kadangi jame nebuvo nurodytas terminas, galiojo vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Be to, šiuo įgaliojimu E. S. neperėjo jokio materialiosios teisės, ar pareigos. 1985 m. lapkričio 18 d. E. S. įsipareigojo savininkams atlaisvinti gyvenamojo namo, esančio Žaliosios gt. 33, Kaune, patalpas, jiems pareikalavus. Tai patvirtina tą aplinkybę, kad E. S. naudojosi svetima nuosavybe, savininkų sutikimu. 2002 m. rugsėjo 12 d. E. S. namo savininkas A. M. išsiuntė raginimą sudaryti nuomos sutartis dėl gyvenamojo namo, tačiau E. S. ignoruodamas savininko nurodymus ir toliau gyveno ginčo name. A. M. 2003 m. lapkričio 15 d. įgaliojimu tvarkyti visą jo turtą pavedė A.R. J. . Aplinkybė, kad E. S. mokėjo komunalinius mokesčius nesudaro pagrindo atnaujinti procesą, kadangi mokėti šiuos mokesčius yra nuomininko ar panaudos gavėjo pareiga. Nekilnojamojo turto mokesčius- mokesčius už žemę, mokėjo savininko pavedimu A.R. J. .

9E. S. nurodyta aplinkybė, kad neįtraukus jo dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, pažeidė jo teises teikti įrodymus dėl pagerinimų namui, nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku. Jeigu E. S. mano, kad yra pažeista jo, kaip nuomininko teisė, gauti atlyginimus už pagerintą nuomotą turtą, jis gali savo reikalavimą reikšti savininkams. Toks reikalavimas kyla iš nuomos teisinių santykių, ar panaudos teisinių santykių, bet nėra ir negali būti nagrinėjamas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

10E. S. nurodyta aplinkybė, kad V. M. nepaveldėjus ginčo namo, šiuo metu nebūtų reikalaujama E. S. išsikelti iš namo, grindžiama prielaidomis. V. M. teisė į palikimą atsirado vėliau, V.( S.) M., G. E. M. neįgyvendinus savo teisių į palikimą. E. S. jokiais atvejais nebūtų tapęs ginčo namo savininku. Būdamas nuomininku, ar panaudos gavėju, E. S. neturi teisės pasirinkti naudojamo turto savininko, todėl teismo sprendimas nėra susijęs su materialiosiomis E. S. teisėmis ir pareigomis.

11Prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas vienu LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Kito pagrindo pareiškėjas nenurodė. Be to, pareiškėjas, kaip nedalyvavęs byloje asmuo galėjo prašyti atnaujinti procesą šiuo vieninteliu pagrindu. LR CPK 365 straipsnis apibrėžia ratą asmenų, turinčių teisę pateikti prašymus dėl proceso atnaujinimo- tai yra šalys, tretieji asmenys, bei neįtraukti į bylą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises, ar įstatymų saugomus interesus. Iš to seka, kad neįtraukti į bylą asmenys gali paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo vieninteliu pagrindu - kai teismo sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Tokie asmenys gali inicijuoti proceso atnaujinimą tik esant jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimui (LR CPK 365 str. komentaras).

12Be to, kaip jau minėta, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų etapų. Pirmiausia pareiškėjo prašyme turėjo būti išdėstytas proceso atnaujinimo pagrindas bei motyvai , kuriais remiantis prašoma atnaujinti procesą. Nenurodžius tokio pagrindo prašyme, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims negalėjus pateikti išsamių atsiliepimų į tokius prašymus, būtų nepagrįstai suvaržytos kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisės. Naujai paaiškėjusios aplinkybės pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. yra tik tokios aplinkybės, kurios turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime teismo padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, teismas sprendime pasisakė ir dėl šios aplinkybės. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, dėl ko teismo išvados yra nepagrįstos.

13Atskirasis skundas atmestinas. Procesą galima atnaujinti esant bent vienam CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui. CPK 369 straipsnis reikalauja prašyme atnaujinti procesą nurodyti bent vieną CPK 366 straipsnyje numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau nereikalauja nurodyti konkretaus pastarojo straipsnio punkto. Prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl klausimą, ar prašyme nurodytos faktinės aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip kuris nors iš CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, privalo spręsti teismas. Išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors pačiame prašyme ir įvardytas tik vienas konkretus CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Jo prašyme išdėstytos faktinės aplinkybės neįgalina pripažinti, kad procesą byloje prašoma atnaujinti ir kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

14Tam, kad procesas galėtų būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusios teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

15Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės santykių nustatymo. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka reglamentuota Civilinio proceso kodekse. CPK 443 str. 1 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 str. 3 d.). Šios kategorijos bylose suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Jeigu priimtas teismo sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti tėvystės faktą mirus spėjamam vaiko tėvui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 3 punkto g papunktyje teismams išaiškino, kad suinteresuoti asmenys bylose dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui yra spėjamo vaiko tėvo giminaičiai tiek pagal tiesiąją aukštutinę bei žemutinę, tiek pagal šalutinę giminystę (broliai, seserys), mirusiojo įpėdiniai. Tuo tarpu E. S. nėra K. M. giminaitis nei pagal tiesiąją aukštutinę, nei pagal žemutinę ar šalutinę giminystę, taip pat nėra ir mirusiojo įpėdinis. Esant šioms aplinkybėms, įtraukti E. S. dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu nebuvo pagrindo. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir kitus atskirojo skundo argumentus. Apeliantas skundžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje priimtą nutartį. Šioje stadijoje, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir pareiškėjui (asmeniui pateikusiam prašymą dėl proceso atnaujinimo), teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Tik šioje stadijoje sprendžiama, ar koks nors pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami su tuo susiję įrodymai. Teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatomą įrodinėti pagal įstatymą. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių kontekste ir kiti klausimai, tarp jų ir naujų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje klausimas, nes tai reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis turėjo būti įtraukti K. M. mirusių sūnų Petro ir A. M. sutuoktinės V. (S.) M. ir G. E. M. . Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą ir laikė nurodytus asmenis suinteresuotais byloje asmenimis, tačiau šią klaidą pagrįstai ištaisė nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą iš esmės. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad V. (S.) M. ir G. E. M. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimas, laiką ir vietą. Be to šia aplinkybe grįsti atskirąjį skundą gali tik asmuo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

16Dėl išdėstyto, kolegija daro išvadą, kad atskirasis skundas nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

18atskirąjį skundą atmesti.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 11 d. nutarties nekeisti.

Proceso dalyviai