Byla 2A-7-115/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius, teisėjų Dalios Višinskienės, Neringos Švedienės, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant trečiojo asmens AB bankas „Hansabankas“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1447-734/2007 pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Justiniškės“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, AB bankas „Hansabankas“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. 1098-7007-0061, žymėjimas 5|1p, esančią Justiniškių g. 91, Vilniuje; pripažinti negaliojančiu 1994-05-05 priėmimo-perdavimo akto 1 punkto dalį, kuria ginčo turtas (transformatorinės pastatas) perduodamas atsakovui UAB „Justiniškės“; panaikinti UAB „Justiniškės“ nuosavybės teisių į pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. 1098-4006-8073, teisinę registraciją; panaikinti pastato-transformatorinės, unikalus Nr. 1098-4006-8073, įkeitimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 1987-01-15 Kapitalinės statybos valdyba priemonių priėmimo-perdavimo aktu į Vilniaus elektros tinklų, kurių turto, teisių ir pareigų perėmėju yra ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, balansą perdavė transformatorinės pastotės Nr. 1169 pastatą, esantį Justiniškių g. 91, Vilniuje, ir jame esančius elektros įrenginius. Šio akto pagrindu transformatorinės pastatas buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų balansą. Nurodė, kad Kapitalinės statybos valdyba paminėtą turtą į Vilniaus elektros tinklų balansą perdavė vykdydama Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimą Nr. 596, kuris įpareigojo ministerijas ir žinybas perduoti į Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos, kurios pavaldume buvo Vilniaus elektros tinklai, balansą elektros tiekimo linijas, išorinius žemo voltažo elektros tinklus ir transformatorines pastotes. Tiek Kapitalinės statybos valdyba, tiek Vilniaus elektros tinklai minėto turto perdavimo metu buvo valstybinės įmonės. Ieškovui įrašius perduotą turtą į įmonės balansą, jis tapo teisėtu šio turto valdytoju, iš pradžių valdžiusio turtą operatyviojo tvarkymo (patikėjimo) teise, o po įmonės privatizavimo įgijusio nuosavybės teisę į perduotą turtą. Nuo pat transformatorinės pastato perdavimo Vilniaus elektros tinklams momento ieškovas šį objektą valdė ir valdo, juo naudojasi kaip savo turtu: jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius. Tačiau ieškovo nuosavybės teisės į ginčo turtą nėra įregistruotos, nes nuosavybės teises į transformatorinės TP-1169 pastatą yra įregistravęs atsakovas UAB „Justiniškių ūkis“. Atsakovo nuosavybės teisių į ginčo turtą teisinės registracijos pagrindas – 1994-01-20 Akcijų pasirašymo sutartis ir 1994-05-05 priėmimo-perdavimo aktas, tačiau šiuose dokumentuose ginčo turtas nėra įvardintas, todėl mano, kad šie dokumentai nėra ir negali būti juridiniu nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo pagrindu. Laiko, kad ši registracija yra nepagrįsta ir neteisėta, atsakovas negalėjo įgyti nuosavybės teisių į ginčo turtą dėl to, jog šis turtas pagal minėtą 1987-01-15 priėmimo-perdavimo aktą jau buvo perduotas į ieškovo balansą, todėl negalėjo būti apskaitomas jokio kito subjekto balanse. Tokiu būdu nebuvo jokio teisinio pagrindo steigiant UAB „Justiniškės“ įtraukti ginčo pastatą į privatizuojamo objekto turto sąrašą ir perduoti jį atsakovui. Laiko, kad ginčo turtas į privatizavimo programas yra įtrauktas pažeidžiant įstatymus, todėl pagal LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas teismui pripažinti privatizavimo sandorį negaliojančiu ex officio. Be to, ginčo pastate yra sumontuoti ieškovui priklausantys elektros įrenginiai, kuriuos ieškovas prižiūri ir eksploatuoja, tiekia jais elektros energiją ne tik atsakovui, bet ir kitiems vartotojams – daugiabučių namų gyventojams, t.y. ginčo transformatorinė pastotė buvo ir yra Lietuvos elektros energijos ūkio sudedamoji dalis. Nurodė, kad apie ginčo objekto teisinę registraciją atsakovo vardu ieškovas sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro atsakymą - 2006-03-03 raštą Nr. IN-9508 – į ieškovo paklausimą, todėl laiko, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovas, iki iškilus būtinumui tvarkyti turto teisinės registracijos reikalus, be trukdžių valdė ir naudojo ginčo turtą.

5Atsakovo UAB „Justiniškės“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1987-01-15, t.y. nuo akto, kuriuo ieškovas grindžia savo nuosavybės teises į ginčo turtą, surašymo dienos, nes tuo atveju, jei šis aktas yra tinkamas dokumentas, jo pagrindu turtas ieškovo vardu privalėjo būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl ieškovas negali remtis nežinojimu dėl atsakovo vardu registruotų daiktinių teisių į ginčo turtą. Paminėto pagrindu prašo taikyti ieškinio senatį (1964 m. CK 84 str.) ir ieškinį atmesti, nes, ieškovo paskaičiavimu, senaties terminas baigėsi 1990 m. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog nežinojo apie transformatorinės teisinę registraciją iki 2006 m. kovo mėn., t.y. iki kol neatsirado būtinumas tvarkyti turto teisinės registracijos reikalus, teigdamas, jog iki tol be trukdymų valdė ir naudojo ginčo turtą, nes ginčo turtas yra aptvertoje vidaus teritorijoje, priklausančioje atsakovui, todėl ieškovas negalėjo eksploatuoti ginčo pastate esančių elektros įrenginių savarankiškai, nesuderinęs savo veiksmų su atsakovo administracija, taip pat su vidaus apsauga, su kuria turėjo būti derinamas ir ieškovo darbuotojų patekimas į ginčo patalpas.

6Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad priėmimo-perdavimo aktai patys savaime negali būti nuosavybės teisių atsiradimo pagrindais, nes tiek pagal šiuo metu, tiek pagal anksčiau galiojusius teisės aktus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindais yra sandoriai, administraciniai aktai ir kt., kurių pagrindu yra surašomi priėmimo-pardavimo aktai.

7Tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Laikė, kad ieškinys nepagrįstas, nes vien tik ieškovo nurodytas 1987-01-15 priemonių perdavimo-priėmimo aktas, nepateikus atitinkamos institucijos sprendimo dėl ginčo turto perdavimo ieškovui, neįrodo ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą. Taip pat pažymėjo, kad AB bankas „Hansabankas“ yra sąžiningas įkaito turėtojas, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti ginčo turto įkeitimą yra nepagrįstas.

8Tretysis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad teisinė registracija atlikta nepažeidžiant šios registracijos metu galiojusių teisės aktų, tuo tarpu byloje pareikštas reikalavimas panaikinti ginčo turto teisinę registraciją laikytinas išvestiniu, t.y. šio reikalavimo išsprendimas priklauso nuo kitų, t.y. pagrindinių reikalavimų dėl nuosavybės teisės ieškovui pripažinimo ir nuosavybės teisės įregistravimo atsakovo vardu pagrindo pripažinimo negaliojančiu, išsprendimo, nes pati teisinė registracija nuosavybės teisės nesukuria. Nurodytus pagrindinius reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra, nes tretysis asmuo suinteresuotumo dėl ginčo dalyko neturi. Trečiojo asmens atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo transformatorinė yra įregistruota kaip pagalbinio ūkio pastatas, tuo tarpu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pagalbiniai pastatai negalėjo būti registruojami atskirai nuo pagrindinio daikto.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-08 sprendimu civilinę bylą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas laikė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes turto registravimas viešame registre ir registro viešumo ir prieinamumo aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl viešo turto registro atsiradimo ir jo veiklos. Nekilnojamojo turto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o tik nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu esančių juridinių faktų registravimas. Kadangi ieškovas apie atsakovo vardu įregistruotas daiktines teises į ginčo objektą sužinojo 2006-02-03 raštu kreipęsis į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pateikimo apie įregistruotas daiktines teises į ieškovo apskaitoje esančias ir ieškovo elektros tiekimui naudojamas transformatorines pastotes, o ieškinys teismui pateiktas 2006-10-25, teismas laikė, jog ieškinio senaties ieškovas nepraleido. Teismas bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti teisinę registraciją nutraukė, nes šis reikalavimas yra išvestinis, o nebūdamas savarankišku reikalavimu, nėra teisminio ginčo dalykas, todėl nenagrinėtinas teisme (LR CPK 293 str. 1 p.). Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 1994-05-05 priėmimo-perdavimo akto 1 punkto dalį, kuria ginčo turtas perduodamas atsakovui UAB „Justiniškės“. Tačiau paminėto akto surašymo pagrindas – 1994-01-20 Akcijų pasirašymo sutartis, kuri nėra ginčo dalyku pagal patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad negali savo iniciatyva pripažinti niekiniais nuosavybės teisių atsiradimo, perleidimo ir įgijimo sandorių, kurių pagrindu atlikta ginčo objekto teisinė registracija. Teismas padarė išvadą, jog negali vertinti reikalavimo pripažinti negaliojančia 1994-05-05 priėmimo-perdavimo akto dalį atskirai nuo 1994-01-20 Akcijų pasirašymo sutarties, kuri nėra patikslinto ieškinio dalykas. Todėl atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo turtą, kadangi ieškovas neginčija pačios registracijos teisėtumo. Taip pat atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti ginčo turto įkeitimą, nes įkeitimo panaikinimas galimas tik nuginčijus tokio įkeitimo pagrindą – šiuo atveju sutarties dalį, pagal kurią ginčo turtas įkeistas trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“.

10Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-08 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. 1098-7007-0061, žymėjimas 5/1p, esančią Justiniškių g. 91, Vilniuje; pripažinti negaliojančiu 1994-05-05 Priėmimo-perdavimo akto 1 punkto dalį, kuria ginčo turtas perduodamas atsakovui UAB „Justiniškės“; panaikinti pastato-transformatorinės, unikalus Nr. 1098-4006-8073, įkeitimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, ir patenkinti šiuos reikalavimus. Ieškovas mano, kad teismas vertindamas, ar būtina nuginčyti viešo akcijų pasirašymo sutartį, privalėjo atsižvelgti į tai, ar šis dokumentas gali būti pagrindu įregistruoti atsakovo nuosavybės teises į ginčo turtą. Pažymi, kad atsakovo nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo įregistruotos ne vadovaujantis akcijų pasirašymo sutartimi, kurioje nėra jokių nuostatų apie daiktinių teisių į kokį nors nekilnojamąjį turtą suteikimo, o vadovaujantis perdavimo-priėmimo aktu. Tik šis aktas nepagrįstai suteikė galimybę atsakovui neteisėtai įsiregistruoti į ginčo turtą savo nuosavybės teises. Pripažinus negaliojančia ginčijamą 1995-05-05 perdavimo-priėmimo akto dalį, vien tik viešo akcijų pasirašymo sutartis nesuteiks atsakovui nuosavybės teisių į ginčo turtą, todėl ieškovas mano, kad šios sutarties ginčijimas ir pripažinimas negaliojančia, ginant ieškovo nuosavybės teises, nėra juridiškai svarbus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turtas apskaitomas jo balanse, kad atsakovas turtą valdo, prižiūri ar kitaip elgiasi su ginčo turtu, kaip su savo. Ieškovas mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą privalėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes ir nustatyti pagrindinio ieškinio reikalavimo - ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą pripažinimo, pagrįstumą ar nepagrįstumą. Jei teismas būtų nustatęs, kad šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau manydamas, jog būtina pripažinti negaliojančiu ne tik 1994-05-05 perdavimo-priėmimo aktą, bet ir 1994-01-20 Viešo akcijų pasirašymo sutartį, teismas turėjo teisę ir pareigą tą padaryti ex officio (savo iniciatyva), neatsižvelgdamas į ieškovo reikalavimus (LR CK 1.78 str. 1 d. ir 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vieninteliu motyvu, jog ieškiniu neginčijama vieša akcijų pasirašymo sutartis, neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus. Ieškovas taip pat nesutiko su teismo nuomone dėl pastotės-transformatorinės įkeitimo panaikinimo. Nurodo, kad reikalavimas panaikinti ginčo turto įkeitimą (hipoteka) yra išvestinis, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti įkeitimo sandorio šalių nesąžiningumo. Toks sandoris, kaip pažeidžiantis savininko teises, sudarytas be savininko valios, po teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintos ieškovo nuosavybės teisės į ginčo turtą, laikytinas niekiniu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.) ir negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11Atsakovas UAB „Justiniškės“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ apeliacinį skundą atsakovui UAB „Justiniškės“ atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą šioje byloje palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neteisus tvirtindamas, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme jam pavyko įrodyti, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso jam ir tik jis jį prižiūrėjo bei mokėjo mokesčius. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis moka už ginčo turtą nekilnojamojo turto mokesčius bei lėšomis prisideda prie eksploatavimo, taip pat moka nekilnojamojo turto mokestį. Atsakovas mano, kad nepagrįstos ieškovo pretenzijos ir dėl ginčo turto įkeitimo AB bankui „Hansabankas“ teisėtumo. Bankas sąžiningai tapo įkeisto turto turėtoju įforminant sutartį laikantis įstatymo reikalavimų.

12Tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu. Tretysis asmuo nurodo, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas ex officio, nesant ieškovo reikalavimui, privalėjo pripažinti negaliojančia 1994 m. sausio 20 d. viešo akcijų pasirašymo sutartį. Nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas suinteresuoto asmens prašymu. Jeigu suinteresuotojo asmens prašymo nėra, tai teismas savo iniciatyva negali pripažinti sandorio negaliojančiu. Kadangi 1994 m. sausio 20 d. viešo akcijų pasirašymo sutartis yra nuginčijamas sandoris, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti šį sandorį niekinio ex officio (savo iniciatyva).

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

16Bylos medžiaga nustatyta, kad 1987-01-15 Vilniaus m. VK Kapitalinės statybos valdyba priemonių priėmimo-perdavimo aktu Vilniaus elektros tinklams, kurių turto, teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, perdavė transformatorinės pastotės Nr. 1169 pastatą, esantį Justiniškių g. 91, Vilniuje, ir jame esančius elektros įrenginius. Šio akto pagrindu transformatorinės pastatas buvo įtrauktas į Vilniaus elektros tinklų balansą, tačiau nuosavybės teisės į šį pastatą liko neįregistruotos, o 2006metais paaiškėjo, jog nuosavybės teises į transformatorinės TP-1169 pastatą yra įregistravęs atsakovas UAB „Justiniškių ūkis“ savo vardu 1994-01-20 Akcijų pasirašymo sutarties ir 1994-05-05 priėmimo-perdavimo akto pagrindu (b.l. 8-25,41, t.1).

17Ieškovas mano, kad nurodyti dokumentai(akcijų pasirašymo sutartis ir priėmimo –perdavimo aktas) nėra ir negali būti juridiniu nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo pagrindu, todėl registracija atsakovo vardu yra nepagrįsta, neteisėta, nes atsakovas negalėjo įgyti nuosavybės teisių į ginčo turtą dėl to, jog šis turtas pagal minėtą 1987-01-15 priėmimo-perdavimo aktą jau buvo perduotas į ieškovo balansą, todėl negalėjo būti apskaitomas jokio kito subjekto balanse. Tokiu būdu nebuvo ir jokio teisinio pagrindo įtraukti ginčo pastatą į privatizuojamo objekto turto sąrašą ir perduoti jį atsakovui. Laiko, kad ginčo turtas į privatizavimo programas yra įtrauktas pažeidžiant įstatymus, todėl pagal LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas teismui pripažinti privatizavimo sandorį (dalyje dėl transformatorinės privatizavimo) negaliojančiu ex officio. Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į pastatą – transformatorinę, unikalus Nr. 1098-7007-0061, žymėjimas 5|1p, esančią Justiniškių g. 91, Vilniuje; pripažinti negaliojančiu 1994-05-05 priėmimo-perdavimo akto 1 punkto dalį, kuria ginčo turtas (transformatorinės pastatas) perduodamas atsakovui UAB „Justiniškės“; panaikinti UAB „Justiniškės“ nuosavybės teisių į pastatą-transformatorinę, unikalus Nr. 1098-4006-8073, teisinę registraciją; panaikinti pastato-transformatorinės, unikalus Nr. 1098-4006-8073, įkeitimą bankui.

18Kolegija visų pirma pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Teisinė nuosavybės teisės registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais, ypač kai tenka nustatinėti trečiųjų asmenų sąžiningumą. Šią aplinkybę ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse.

19Kolegija sprendžia, kad pagal esamus duomenis elektros tinklams teisėta valdymo teisė į transformatorinę faktiškai atsirado anksčiau nei atsakovo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ginčo pastatas su įrengimais elektros tinklams neatlygintinai yra perduotas 1987-01-15 nenuginčytu aktu, kuris iš esmės neprieštaravo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964-12-16 nutarimui Nr. 596. Toks turto perdavimas neprieštaravo ir tuo metu galiojusio CK 40, 98, 99str., nes prie Justiniškės universalinės parduotuvės buvusi transformatorinė Vilniaus m. VK Kapitalinės statybos valdybos buvo perduota kitai valstybinei įmonei-Vilniaus ET.

20Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 50str., LR Vyriausybės 1994-08-26 nutarimu Nr. 787, bei LR energetikos ministerijos 1995-08-11 įsakymu Nr.176 , VĮ“Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ buvo reorganizuota į SP AB“Lietuvos energija“, akcionuojant valstybei priklausantį įmonių turtą. Šių dokumentų pagrindu Vilniaus ET tapo AB“Lietuvos energija“ filialu, o 2002-01-01 AB“Lietuvos energija“ buvo reorganizuota skaidymo būdu ir naujai sukurta AB“Rytų skirstomieji tinklai“, kuriai perduotas ir Vilniaus ET balanse apskaitytas turtas, teisės bei prievolės. Taigi, kolegija mano, kad faktiškai nuo transformatorinės perdavimo momento elektros tinklams turėjo pasibaigti ir šio objekto patikėjimo teise valstybei priklausančio turto valdymas ir apskaita buvusios valstybinės įmonės turto balanse(CK 149str.1d.). Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jam transformatorinės pastatas atiteko privatizuojant Valstybinio prekybos centro “Justiniškės“ turtą, o įrengimai jame liko elektros tinklų nuosavybė. Tačiau pastatas ir įrenginiai pagal savo funkcinę paskirtį yra neatsiejami, todėl jų atskyrimas vienas nuo kito faktiškai prieštarauja tuo metu galiojusio CK 153str.1d. (naujo CK 4.12- 4.14str.).

21Be to, kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad prieš prekybos centro privatizavimą ginčo turtas buvo apskaitoms Valstybinio prekybos centro “Justiniškės“ balanse ir įtrauktas į privatizuojamo turto bendrą masę. Pažymėtina, kad ginčijamo perdavimo akto 1p. yra nurodyta tik likutinė perduodamo turto bendra vertė, neišskiriant transformatorinės pastato ar jo vertės, o taip pat nėra pridėtas perduoto nekilnojamojo turto sąrašas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neišsiaiškino ar apskritai ginčo objektas buvo privatizuotas ir perduotas atsakovui, o taip pat neišsiaiškino kitų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios patvirtintų teisėtą UAB“Justiniškės“ nuosavybės teisių į transformatorinę pripažinimą. Tai rodo, kad teismas neatskleidęs bylos esmės padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo ieškovui pripažinti nuosavybės teises į ginčo turtą, ar iš dalies pripažinti negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo ir tuo pačiu tenkinti ieškovo reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pradiniame pareiškime ginčijo ir akcijų pasirašymo sutartį, tačiau patikslinus ieškinį tokio reikalavimo neliko. Kolegija mano, kad tai galima sieti ir su teismo pozicija nesiaiškinti svarbių aplinkybių, reikalingų teisingam bylos išnagrinėjimui, kas prieštarauja CPK normoms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pirmos instancijos teismo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme CPK 327str. 1d.2p. pagrindu.

22Nagrinėjant bylą iš naujo, yra būtina pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus: dėl transformatorinės statybos, jos finansavimo ir apskaitymo pasirašius objekto priėmimo naudojimui aktą; kokiu pagrindu ir kas transformatorinę perdavė ET, kadangi iš akto nėra aišku ar tai padarė Vilniaus m. VK Kapitalinės statybos valdyba ar kita žinyba; privatizuojamos įmonės balanse apskaitomo nekilnojamojo turto sąrašą, jo įtraukimo į privatizavimo programą bei UAB“Justiniškės“ perduoto turto sąrašą ar kitus duomenis, patvirtinančius transformatorinės perdavimą; kitus įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienu iš reikalavimų prašoma panaikinti transformatorinės įkeitimą bankui, tačiau bankas į bylos nagrinėjimą yra trauktas trečiuoju asmeniu.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1447-734/2007 ir perduoti ją nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kreipėsi į teismą su... 5. Atsakovo UAB „Justiniškės“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė... 6. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su patikslintu... 7. Tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ prašė taikyti ieškinio senatį ir... 8. Tretysis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad teisinė registracija atlikta... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-08 sprendimu civilinę bylą... 10. Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateikė teismui ieškinį,... 11. Atsakovas UAB „Justiniškės“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą... 12. Tretysis asmuo AB bankas „Hansabankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1987-01-15 Vilniaus m. VK Kapitalinės statybos... 17. Ieškovas mano, kad nurodyti dokumentai(akcijų pasirašymo sutartis ir... 18. Kolegija visų pirma pažymi, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo... 19. Kolegija sprendžia, kad pagal esamus duomenis elektros tinklams teisėta... 20. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 50str., LR Vyriausybės 1994-08-26... 21. Be to, kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad prieš prekybos... 22. Nagrinėjant bylą iš naujo, yra būtina pasiūlyti šalims pateikti... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą...