Byla P-492-229-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. V. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-499/2013 pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012 pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, A. K., Š. G., D. G., M. V., J. V., Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarams B. G. ir D. G., dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )); 2) Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) (II t., b. l. 62-66).

5Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu Kauno apygardos prokuratūros prašymą tenkino. Panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )). Panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype (( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )).

6Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros prašymą atmesti.

7II.

8Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-499/2013 J. V. apeliacinį skundą atmetė. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas vertino. Nurodė, jog žemės sklypo Nr. ( - ) (( - )) dalis – 0,05 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Pažymėjo, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams; Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima; valstybė išperka miškus, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Teismas vertino, jog nėra reikšminga tai, kada paaiškėjo, jog į suformuotą nuosavybės teisių atkūrimui sklypą pateko dalis valstybinės reikšmės miško. Pažymėjo, jog priežastys, nulėmusios ginčijamų aktų priėmimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali būti reikšmingos žemės sklypo savininko sąžiningumo vertinimui, bet negali eliminuoti galimybės panaikinti padarytą teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatomis (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais; taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Teismas sprendė, jog ginčo atveju 0,05 ha valstybinės reikšmės miško plotas perduotas privačion nuosavybėn nėra didelis, tačiau yra apaugęs mišku, kurį pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 13 d. pažymą Nr. 28022 sudaro B-1, Bt-2, J-6 medžių rūšys. Nurodė, jog įvertinus tai, kad minėta sklypo dalis ribojasi su Nemuno upe (II t., b. l. 13), kuri yra visuomenės ypatingas objektas, tai suponuoja, kad viešo intereso poreikio prasme miško vietovė pripažintina ypač vertinga visuomenei. Todėl šiuo atveju viešo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui, panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,05 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šio ginčo atveju teismas dėl skirtingų bylos faktinių aplinkybių nesiremia apeliantės nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A261-2351/2012, kurioje buvo palikti nepakeisti aktai dėl nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško atkūrimą. Pažymėjo, jog minėtoje byloje teismas tokį sprendimą grindė sklypo paskirtimi, kad jis skirtas miško atsodinimui ir tai, jog jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad A. K. perduotas nuosavybėn žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims, o šioje byloje teismas nesprendžia klausimo dėl žemės sklypo paėmimo, šis teismas taip pat nesprendžia restitucijos taikymo bei galimų žemės savininkų nuostolių atlyginimo.

10III.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. 2013-09-16 pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-499/2013 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais, t. y. dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Nurodo, kad ruošdamasi civilinės bylos Nr. 2-2562-584/2013 nagrinėjimui sužinojo, kad analogiškoje byloje Nr. A261-2351/2012 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė priešingą sprendimą, nei byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. J. V. taip pat mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teigia, jog spręsdamas dėl ginčo sklypo patekimo į valstybinės reikšmės miškų plotus, teismas nepagrįstai rėmėsi 2011 metų duomenimis, nors turėjo remtis to laikotarpio duomenimis, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, t. y. 2008 m. Be to, prašyme išreiškiamos abejonės dėl valstybinės miškų tarnybos duomenų patikimumo. J. V. taip pat akcentuoja, jog visuomenės teisė naudotis ypatingai reikšmingu objektu – Nemuno upe nėra pažeidžiama, kadangi yra nustatytas kelio servitutas ir servitutas, suteikiantis teisę vaikščioti vandens telkinio 10 m pločio pakrantės apsaugos juostoje.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13IV.

14Prašymas atmestinas, procesas neatnaujintinas.

15ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas; asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Termino pradžios nustatymas skiriasi priklausomai nuo reiškiamo proceso atnaujinimo pagrindo bei prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822–166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–73/2012). Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jos atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-16/2009).

16Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 12 punkte numatytais pagrindais turėjo būti paduotas per tris mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos (tada trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo sužinoti, kad buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, ar nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, administracinėje byloje, kurioje trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atnaujinti procesą, priimta ir paskelbta 2013 m. kovo 28 d., taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas iki 2013 m. birželio 28 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-499/2013 pateikė 2013 m. rugsėjo 16 d. (paštui įteiktas rugsėjo 11 d.), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, kurio neprašė atnaujinti.

17Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad proceso atnaujinti šioje administracinėje byloje nėra pagrindo.

18Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

19Trečiojo suinteresuoto asmens J. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

20Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-499/2013.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai