Byla 2A-1547-524/2013
Dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo ir vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-459-769/2013 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notarui G. B. ir Krah Pipes OU dėl notaro išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo ir vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti 2011-11-22 ieškovo išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį negaliojančiu ir panaikinti Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2012-01-30 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. GB-694. Nurodė, kad ieškovas yra BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ direktoriaus V. P. brolis, siekdamas užtikrinti brolio vykdomos veiklos tęstinumą 2011-11-22 atsakovui Krah-Pipes OU išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 35 101,95 EUR. 2012-04-11 Krah-Pipes OU pateikė teismui prašymą UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje įtraukti į kreditorių sąrašą su 35 101,95 EUR finansiniu reikalavimu, taip pat vykdymui pateikė ieškovo išduotą vekselį. Vekselis neatitinka jam keliamų reikalavimų dėl savo sąlyginumo ir sąsajumo su konkrečia prievole, atsakovas Krah-Pipes OU veikė ieškovo nenaudai siekdamas dvigubo prievolės vykdymo. Ieškovas vekselį išrašė, nes Krah-Pipes OU vadovas grasino brolio įmonei UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ iškelti bankroto bylą.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė 2 560 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Krah-Pipes OU ir 3 196 Lt valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovo išrašytas vekselis atitiko jo formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus, jog atsakovas nesąžiningai siekia dvigubo prievolės įvykdymo, kadangi Krah Pipes OU tik siekia, kad įmonei sumokėta pradelsta 35 101,95 EUR skola. Teismas pripažino, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi atliko veiksmus, dėl kurių buvo apsunkintas kreditoriaus Krah Pipes Ou reikalavimų tenkinimas – pardavė nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą ir perleido paprastąsias vardines akcijas. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus dėl vekselio negaliojimo dėl kitų įstatyme numatytų pagrindų, t. y dėl apgaulės, suklydimo ir t.t., nes iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog jis prieš išrašydamas vekselį kelias dienas svarstė klausimą dėl galimų skolos grąžinimo būdų, tarėsi su kitais bendrovės akcininkais, tikėjosi, jog finansiniai sunkumai bendrovėje yra laikini ir bendrovė pati sugebės atsiskaityti su kreditoriais, todėl nusprendė išduoti vekselį, susitardamas su atsakovo Krah Pipes Ou atstovu, jog vekselis bus pateiktas apmokėti, jei nebus gautas atsiskaitymas iš UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, t. y. ieškovas manydamas, jog apyvartinių lėšų trūkumas bendrovėje yra laikinas, ir tikėdamasis, jog UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ sumokės atsakovui 35 101,95 EUR skolą, klydo dėl sandorio perspektyvų, nemanė, kad bendrovė nebepajėgs atsiskaityti su kreditoriais, bus pradėta restruktūrizavimo byla, ir vekselis bus pateiktas apmokėti. Be to, jei vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Dėl vekslelio sąsajos su konkrečia prievole teismas nurodė, jog vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal šalių, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Teismas atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl vykdomojo įrašo Nr. GB-694 panaikinimo, konstatavęs, kad ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių jo reikalavimą naikinti vykdomąjį įrašą. Notaras atliko vykdomąjį įrašą laikydamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo bei Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 988 patvirtintos vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notaro vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos reikalavimų.

5Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jo ieškinį tenkinti. Nurodo tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme: ginčijamas vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. jis yra sąlyginis, išduotas su sąlyga, kad bus apmokėtas, jeigu RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ neatsiskaitys pagal 2011-04-20 pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nepagrįstai suabsoliutino vekselio viešo patikimumo savybę, kadangi atsakovas nesąžiningai siekė dvigubo apmokėjimo, t. y. kad 35 101,95 EUR sumą sumokėtų tiek skolininkas RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, tiek ieškovas, nes UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ restruktūrizavimo byloje yra pasitvirtinęs tokios pat sumos kreditinį reikalavimą. Vekselio išdavimo metu atsakovas neatskleidė savo ketinimų. Nesąžiningas vekselio turėtojas negali remtis vekselio viešo patikimumo savybe. Vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, kadangi jis išduotas ieškovui suklydus dėl pačios vekselio esmės ir jo išdavimo metu egzistavusių aplinkybių, o ne dėl vekselio sukeliamų padarinių, kaip nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nuostatas, t. y. neįvertino to, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir neatskleidė tikrųjų ketinimų. Todėl ieškovas atsakovui gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus tiesioginiais asmeniniais ieškovo ir atsakovo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo. Aplinkybė, kad vekselis susietas su sąlyga, buvo akivaizdi iš atsakovo notarui pateikto raginimo dėl skolos sumokėjimo, todėl notaras privalėjo susipažinti ir išanalizuoti minėtą raginimą ir padaryti išvadą, kad vekselis yra sąlyginis. To nepadaręs, notaras netinkamai įvykdė savo pareigas, nepagrįstai atliko vykdomąjį įrašą.

6Atsakovai atsiliepimuose prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

7Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

8Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-11-22 išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį 35 101 eurų atsakovui Estijoje įregistruotam juridiniam asmeniui KRAH PIPE OU ( t.1, b.l.9), o notaras šio vekselio pagrindu išdavė 2012-01-30 vykdomąjį įrašą (t.1, b.l.8). Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šis vekselis yra sąlyginis , nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo apmokėti šį vekselį tik jeigu BUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai‘‘ neatsiskaitys pagal 2011-04-20 pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau byloje neįrodyta, kad pačiame vekselio tekste buvo nustatyta sąlyga, todėl šis motyvas yra nepagrįstas, o pagal CK 6.193 str. nustatytas ir teismų praktikoje išplėtotas sutarčių aiškinimo taisykles, įvertinus ieškovo veiksmus prieš ir po ginčo vekselio sudarymo, t.y. byloje įrodytą ieškovo žinojimą, suvokimą, jog šis vekselis pasirašomas trečiojo asmens prievolės atsakovei įvykdymo užtikrinimui, vekseliu prisiimtą privalomą įsipareigojimą sumokėti jame nurodytą sumą jį pateikus, darytina išvada, kad šis vekselis buvo pasirašytas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis. Nors iš paties ginčijamo vekselio turinio nėra aiškus jo išdavimo tikslas, tačiau bylos medžiaga įrodo, jog ginčijamo vekselio išdavimo tikslas yra aiškus – juo užtikrintas trečiojo asmens RUAB „ Vakarų inžineriniai tinklai“ prievolės atsakovei pagal šalių nurodomą 2011-04-20 pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l. 145-156) vykdymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, mano, jog apeliantas iš esmės ginčija galimybę civilinėje apyvartoje naudoti vekselį kaip prievolės užtikrinimo priemonę CK 6.70 straipsnio prasme, esą toks šio vertybinio popieriaus panaudojimas prieštarauja jo esmei – besąlygiškam įsipareigojimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje toks teisinis santykis yra išaiškintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, kasacinę praktiką, pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali būti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją). Nagrinėjamu atveju vekseliu įforminti ne paskolos santykiai, o užtikrintas trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų tinkamas įvykdymas atsakovei. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras ĮPVĮ, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

9Aplinkybė, kad kreditorius, šiuo atveju atsakovas, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjui, kuris užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, nesudaro teisinio pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš asmenų, atsakingų už prievolės įvykdymą (vieno ar visų), jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir nustato įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013-07-11 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai‘‘ bankroto bylą ir nutartyje konstatavo, kad įmonės skolos yra 9 277 222 Lt ir pati įmonė pasiskelbė esanti nemoki, nes restruktūrizavimo byla trečiajam asmeniui buvo nutraukta, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl atsakovės nesąžiningumo siekiant dvigubo skolos išieškojimo, nes akivaizdu, kad skolos išieškojimas bankroto byloje yra apsunkintas. Kiti ginčai, iškilę tarp šalių, bus sprendžiami kitose bylose.

10Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-181/2011). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šis vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, nes ieškovas suklydo dėl paties sandorio esmės manydamas, jog pagal vekselį bus išieškoma tik tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo neatsiskaitys pagal 2011-04-20 sutartį. Tačiau toks suklydimas nelaikytinas esminiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-504/2008). Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiklos. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Byloje įrodyta, kad ieškovas turėjo galimybę prieš pasirašant ginčo vekselį su trečiojo asmens atstovu, kuris yra jo brolis, išsiaiškinti ir visus trečiojo asmens mokumo aspektus, santykius du atsakove. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų interesams kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio šalis, prisiimdama galimą riziką, kartu praranda ir teisę vėliau tą sandorį ginčyti remdamasi suklydimu. Dėl to teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, kad ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sveikatos būklę, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-514/2005). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.), tačiau ieškovui nepateikus įrodymų paminėtoms aplinkybėms įrodyti, byloje nėra pagrindo pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu. Ieškovas, įvykdęs prievolę atsakovei, savo teises galės ginti pareikšdamas reikalavimą BUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai’’, nes šioje nutartyje konstatuota, kad ginčo vekselis buvo išduotas kaip BUAB ,,Vakarų inžineriniai tinklai’’ prievolės įvykdymo užtikrinimas.

11Nepanaikinus ginčijamojo byloje vekselio, nėra pagrindo naikinti ir ieškovo ginčijamo vykdomojo įrašo, todėl darytina išvada, kad jis išduotas teisėtai, nes byloje nėra įrodymų jog buvo nesilaikyta jo išdavimo tvarkos. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, kurios 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą bei atlieka kitus veiksmus, nurodytus šiose taisyklėse, todėl ieškovas privalėjo teikti įrodymus, jog notaras šias taisykles pažeidė.

12Remiantis paminėtais motyvais naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.)

13Pirmosios instancijos teismo 2013-06-14 nutartimi (t.2, b.l.43) ieškovui buvo atidėtas 3136 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 84 str., 93 str.).

14Atsakovė pateikė įrodymus, jos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 794, 75 eurus, t. y. 2781, 62 Lt. Tačiau paminėtos išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio teikiant atsakovei atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo paslaugas 7 p., kuris numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą mokestis advokato pagalbai yra 1275 Lt. Ši suma mažintina atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, todėl iš ieškovo atsakovei priteistini 600 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

15Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17Priteisti iš A. P. 3136 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą valstybei.

18Priteisti iš A. P. Krah Pipes OU, juridinio asmens kodas (Estijoje) 11366000, 600 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai