Byla 2-480-743/2012
Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo padarytos neteisėtais veiksmais

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovui L. Z., atsakovo atstovui Ramūnui Valatkai,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo L. Z. su atsakovu Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo padarytos neteisėtais veiksmais.

3Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas prašo pripažinti pažeistas teises ir atlyginti 1 000 Lt neturtinės ir 3,40 Lt turtinės žalos, nes Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas, nepriėmęs ieškovo elektroniniu parašu pasirašyto privataus kaltinimo skundo pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/93/EB (b. l. 7,8).

5Ieškovas reikalavimą grindžia 1999 m. gruodžio 13 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kurios 4 straipsnis nustato pareigą valstybei užtikrinti, kad elektroninio parašo produktams būtų leista laisvai cirkuliuoti, kad nebūtų panaikinta elektroninio parašo teisinė galia vien dėl to, kad jis yra elektroninės formos. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. birželio 26 d. jo privataus kaltinimo skundas pateiktas Jonavos rajono apylinkės teismui buvo nepriimtas vien todėl, kad yra pasirašytas elektroniniu parašu, šį privataus kaltinimo skundą jam atspausdinus, pasirašius rašikliu ir nunešus į teismą, jis buvo priimtas ir išnagrinėtas. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. birželio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismui jis pateikė kitą skundą privataus kaltinimo tvarka pasirašytą elektroniniu parašu ir pastarasis jį priėmė, todėl sprendžia, kad ir 2012 m. birželio 26 d. skundas privataus kaltinimo tvarka turėjo būti priimtas. Kaip precedentu ieškovas remiasi ir 2012 m. spalio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriuo analogiškoje byloje buvo pripažintas jo teisių pažeidimas ir jam priteista 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą: turtinę 3,40 Lt žalą sudaro kopijavimo paslaugos ruošiant ieškinį; neturtinę 1 000 Lt žalą sudaro nepatogumai, kuriuos jis patyrė nešdamas į teismą atspausdintą ir rašikliu pasirašytą skundą, buvo trukdoma jam pateikti šį procesinį dokumentą, ilgiau buvo neapgintos jo teisės (b. l. 53,54).

6Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka. Atsikirtimus grindžia tuo, kad 2012 m. birželio 26 d. nutartis atsisakyti priimti ieškovo privataus kaltinimo skundą yra teisėta, galiojanti, nepanaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad remiantis 2011 m. balandžio 21 d. Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-117 7 dalyje nustatyti reikalavimai išrašams, todėl pareiškėjo prie skundo, pasirašyto elektroniniu parašu pridėti medicinos išrašai neatitiko šių reikalavimų. Dėl teismų praktikos vienodumo pripažino, kad 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjimo, kad turi būti paisoma precedentų, tačiau nurodė, kad ieškovo pateiktų privataus kaltinimo skundų aplinkybės nėra vienodos, nes priimtuoju skundu nebuvo pateikiami medicinos dokumentų išrašai. Šiais argumentais prašo ieškinį atmesti (b. l. 54).

7Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teisme L. Z. pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka, pasirašytą elektroniniu parašu. 2012 m. birželio 26 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas, nes pasirašytas elektroniniu parašu. 2012 m. birželio 1 d. ieškovo elektroniniu parašu pasirašytas privataus kaltinimo skundas pateiktas Jonavos rajono apylinkės teismui pradėtas nagrinėti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

82012 m. birželio 26 d. L. Z. Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą kaltindamas T. G. padarius Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Procesinis dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu (b. l. 9-11). 2012 m. birželio 26 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismas atsisakė priimti L. Z. privataus kaltinimo skundą ir nusprendė jį jam grąžinti. Motyvuojančioje dalyje nurodė, kad remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsniu skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, nurodė, kad pateiktas skundas pasirašytas ADOC parašu, o BPK 412 straipsnis galimybės paduoti privataus kaltinimo skundą pasirašytą šiuo parašu nenumato (b. l. 12). Iš Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos rašto L. Z. matyti, kad vadovaujantis 2007 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 875 Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-119 ,,Dėl elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos reikalavimų aprašo patvirtinimo 2 punktu, valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės privalo iš fizinio asmens priimti elektroniniu būdu gautą ADOC formato dokumentą (b. l. 13,14). Kvitas patvirtina, kad jis išduotas 3,40 Lt sumai už kopijavimo paslaugas (b. l. 15). 2012 m. birželio 1 d. L. Z. pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui privataus kaltinimą skundą prašydamas E. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 straipsnio 1 dalį. Skundas pasirašytas ADOC formatu (b. l. 16,17). Dėl skundo paskirtas taikinamasis posėdis (b. l. 18,23). 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi procesas dėl L. Z. skundo nutrauktas pastarajam susitaikius su T. G. (b. l. 51).

91999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (toliau – Direktyva) 13 straipsnyje nustatyta valstybių narių pareiga priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendintų šią Direktyvą, todėl tiesiogiai taikyti šios Direktyvos nacionalinėje teisėje nėra galimybės. Lietuvos Respublika, įgyvendindama šios Direktyvos nuostatas, priėmė norminius aktus įteisinančius elektroninio parašo apyvartą vidaus rinkoje, nes 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės įteisinusios galimybę asmenims prašymus pateikti elektroniniu būdu, 2008 m. spalio 9 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-119 Dėl elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos reikalavimų aprašo patvirtinimo, patvirtinti reikalavimai tokiems dokumentams, todėl elektroninio parašo galia, jo naudojimas apskritai nėra kvestionuojama. Ginčas dėl elektroninio parašo pripažinimo kilo baudžiamajame procese, kurio procedūrą reglamentuoja speciali teisės norma, t.y. Baudžiamojo proceso kodeksas. Procesiniams dokumentams pateikti elektroninių ryšių priemonėmis būtinas specialus reglamentavimas, tokio pateikimo tvarką ir formą papildomai turi reglamentuoti lydimieji teisės aktai, be to, būtinas papildomas teismų techninis pasirengimas. Iš BPK nuostatų spręstina, kad tokio specialaus teisinio reglamentavimo, kad procesiniai dokumentai būtų pateikiami elektroninėmis ryšių priemonėmis nėra, todėl spręstina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo privataus kaltinimo skundą pasirašytą elektroniniu parašu vykdė įstatymo reikalavimus ir BPK įtvirtintų normų nepažeidė. Ieškovo nurodyta 2012 m. spalio 23 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-1264-402/2012, kurioje ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies ir jam priteista 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pripažinus, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmai atsisakant priimti skundą pasirašytą elektroniniu parašu pažeidė įstatymų reikalavimus, negali būti precedentu šiame ginče, kadangi ginčas spręstas viešojo administravimo srityje, kurioje nustatytas specialus reglamentavimas leidžiantis pateikti dokumentus pasirašytus elektroniniu parašu. Ieškovas remdamasis 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimu kelia precedento klausimą, pažymėdamas, kad Jonavos rajono apylinkės teismas, priėmęs jo 2012 m. birželio 1 d. privataus kaltinimo skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, precedentu susaistė kitų teismų sprendimus šiuo aspektu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų-sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir žinomi teisės subjektams, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams; bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Tačiau pažymėtina ir tai, kad oficiali konstitucinė teismo precedento doktrina buvo plėtojama ir Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, kuriame Konstitucinis Teismas pateikė taisyklių sąrašą, pagal kurias turėtų būti nustatoma precedento reikšmė: 1) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (t. y. svarbi reikšmė tenka teismo precedentų hierarchijai); 2) reikia atsižvelgti į teismo precedento sukūrimo laiką; 3) reikia atsižvelgti į tai, ar atitinkamas teismo precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; 4) reikia atsižvelgti į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; 5) reikia atsižvelgti į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); 6) reikia atsižvelgti į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; 7) reikia atsižvelgti į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą. Šios konstitucinės doktrinos kontekste pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas priimti ieškovo 2012 m. birželio 1 d. privataus kaltinimo skundą, pasirašytą elektroniniu parašu, neatspindi susiformavusios teismų praktikos, o yra pavienis atvejis, aukštesnės instancijos teismo šis procesinis sprendimas nėra aprobuotas, patys aukštesnės teismų grandies teismai tokio precedento nėra sukūrę, šis procesinis sprendimas nėra argumentuotas, todėl spręstina, kad tokiam vienkartiniam, žemiausios grandies teismo neargumentuotam sprendimui negalima teikti per daug reikšmės, juo labiau suabsoliutinti jo reikšmę teisės taikyme. Todėl ieškovo argumentai dėl precedento doktrinos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

10Nenustačius teisėjo neteisėtų veiksmų, ieškovo ieškinys atmestinas (CK 6.272 straipsnis).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja

Nutarė

12Ieškinį atmesti.

13Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai