Byla I-4887-365/2012
Dėl nutarimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „LIFOSA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „LIFOSA“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LIFOSA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1.1, 1.2, 1.5, 1.7, 2.1, 2.2, 3, 3.1 ir 3.2 punktą.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo AB „LIFOSA“ skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

7Teismas nurodė, kad Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 nuostatos yra orientuotos į ateitį, nevienkartinio pobūdžio, nutarimu įtvirtintos taisyklės taikytinos visiems asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, neišskiriant jų individualiais požymiais, todėl nutarimas yra norminis administracinis aktas. Taigi pareiškėjas, prašydamas panaikinti Nutarimo atitinkamus punktus, iš esmės prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Tyrimo, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, pradžia siejama su abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) arba prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.) pateikimu administraciniam teismui. Subjektų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą, ratas yra apibrėžtas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, nes įstatymas juridiniam asmeniui tokios teisės nesuteikia. Individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo prašymu, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, arba teismo iniciatyva. Šiuo atveju pareiškėjas nesuformulavo savarankiško reikalavimo dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

8III.

9Pareiškėjas AB „LIFOSA“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

10Paaiškina, kad Nutarime nurodytas reguliavimas yra laikino ir vienkartinio pobūdžio, griežtai apribotas laike (skirtas tik 2013 m.), jame nurodyta norima surinkti lėšų suma, todėl laikytinas vienkartinio taikymo teisės aktu. Pareiškėjo manymu, nėra jokios taisyklės, kad į ateitį orientuoti teisės aktai automatiškai priskiriami norminiams administraciniams teisės aktams. Nors Nutarimo tekste pareiškėjas neįvardytas, tačiau šis aktas yra skirtas konkrečiai apibrėžtiems asmenims, įskaitant AB „LIFOSA“. Pagal savo poveikį Nutarimas turės didelės įtakos pareiškėjui, teikiančiam beveik vieną penktadalį visų elektros energijos paslaugų, nuo kurių skaičiuojamas Nutarimo 3 punkte nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokestis. Be to, Nutarime išaiškinta, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, kas būdinga individualiems administraciniams teisės aktams, todėl pareiškėjo teisė kreiptis į teismą vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi negali būti paneigta.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ yra norminis teisės aktas, padarė išvadą, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti tam tikrus Nutarimo punktus, kai nėra suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl atsakovo veiksmais (neveikimu) galimai pažeistų jo subjektinių teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, reiškia abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

15Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

16Teisės doktrinoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-3/2007; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-210/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi, gali būti laikomas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).

17Kaip matyti iš Nutarimo preambulės, jo priėmimo teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 7 punktas, kuriuo Komisijai suteikti įgaliojimai nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas. Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį, Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamosi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. Konkretų įmonių, teikiančių viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje 2013 metams, sąrašą numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“ 1 punktas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ nustato valdingus patvarkymus individualiais požymiais apibūdintiems asmenims, t. y. daro tiesioginę įtaką tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime įvardytų juridinių asmenų teisėms bei pareigoms, o ne įtvirtina visuotinai privalomas elgesio taisykles (vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika išvestinės akto pasekmės (tikrinamu atveju – vartotojams) nėra reikšmingos šiai atribojimo problemai, pvz., 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3364/2011), todėl tokio (teisės taikymo) akto nuostatų teisėtumo tyrimas ABTĮ šešioliktajame skirsnyje reglamentuota specialia tvarka negalimas.

18Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręstas AB „LIFOSA“ skundo priėmimo klausimas, 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis naikinama ir ginčo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Pareiškėjo akcinės bendrovės „LIFOSA“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

21Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai