Byla 2S-399-425/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. K. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdijos ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, V. R. individualiai įmonei, V. R., E. K., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centras Kauno filialui, Kauno 17-ojo notarų biuro notarei R. I., Kėdainių rajono notarų biuro notarei G. S. dėl Kauno apskrities viršininkų įsakymų, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių bei teisinės registracijos pripažinimo negaliojančiomis, ir

Nustatė

3Ieškovai Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ Kėdainių miškų urėdija 2009-04-09 kreipėsi į teismą, prašydami dėl neteisėto 0,25 ha valstybinės miško žemės pardavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu: 1. 2006-07-17 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-06-8703; 2. 2006-09-18 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-06-10053; 3. 2006-11-13 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-06-12220; 4. 2007-01-15 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. R., bei 2007-01-15 priėmimo - perdavimo aktą; 5. 2007-05-22 žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. R. ir E. K.; 6. Panaikinti V. R. ir E. K. nuosavybės teisių į 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemės, esančios ( - ), Kėdainių r., teisinę registraciją; 7. Įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atitinkamai pakeisti E. K. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), Kėdainių r., planą, sumažinant šio sklypo dydį 0,25 ha; 8. Taikyti restituciją ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti iš ginčo žemės sklypo 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemės į valstybės žemės fondą, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 200 Lt atsakovui V. R. bei priteisti iš V. R. 1 527,37 Lt E. K. naudai.

4Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą, ieškovai prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), kurio plotas 0,1814 ha, esantį ( - ), Kėdainių r. Prašymą grindė tuo, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Valstybinės reikšmės miškų išsaugojimas bei teisingas teisės aktų taikymas yra valstybės ir visos visuomenės rūpimas klausimas, o tai yra viešasis interesas.

5Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-05-19 nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – nurodė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), kurio plotas 0,1814 ha, esantį ( - ), Kėdainių r., perleidimo draudimo. Teismo nuomone, tikslinga, iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas byloje, taikyti ginčo žemės sklypo atžvilgiu ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.), kadangi nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo žemės sklypo savininkas turi galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju restitucijos taikymas gali būti apsunkintas arba neįmanomas (CPK 144, 145 str.).

6Atskiruoju skundu atsakovė E. K. prašė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-05-19 nutartį panaikinti. Nurodė, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, jokio miško niekada ginčijamoje teritorijoje nebuvo ir nėra, nutartis taikyti laikinąsias apsaugos nemotyvuota, nepagrįsta įrodymais, kokiu būdu kyla kokia nors grėsmė galimam teismo sprendimui, nenurodyta, kodėl būtina taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti disponuoti visu žemės sklypu, nors byloje ginčijama tik šio žemės sklypo dalis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijama žemė šiuo metu priklauso ne tik atsakovei E. K., bet bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jos sutuoktiniui S. K., kuris netgi neįtrauktas į šią bylą, ir taip nuspręsta ir dėl jo interesų. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, nepagrindė, kodėl reikalingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, kurios yra neproporcingos, nemotyvuotos, pažeidžiančios atsakovės interesus, nepagrįstai apribojančios nuosavybės teises. Be to, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyti žemės sklypo duomenys, neteisingai nurodytas žemės sklypo plotas – 0,1814 ha, vietoje 0,8184 ha. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai nepranešė atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nenurodydamas jokio išimtinio grėsmės atvejo kaip numato CPK 148 str. 1 d., tuo labiau, kad atsakovė net ir sužinojusi apie šią bylą iš anksčiau gautos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-04-16 nutarties, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas, ir per tą laiką, kai teismingumo klausimą sprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Specialioji teisėjų kolegija, neperleido ginčijamo žemės sklypo. Priešingai nei sprendė teismas, nei iš atsakovės veiksmų, nei iš jokių kitų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad egzistuoja kokia nors grėsmė galimam teismo sprendimui. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos, neturi pažeisti šalių interesų pusiausvyros, neturi vienai šaliai sudaryti neproporcingai didelės nuostolių tikimybės ir žalos. Todėl CPK 147 str. ir numato galimų preliminarių atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tačiau teismas kažkodėl šios nuostatos nepritaikė.

7Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (Civilinio proceso kodekso 337 str. 4 p.).

8Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144str.1d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo, laikinąsias apsaugos priemones taiko vadovaudamasis ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai ieškiniu ginčija 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemės ploto, esančio ( - ), kuris patikėjimo teise perduotas valdyti ieškovui Vį Kėdainių miškų urėdijai, perleidimo sandorius, tvirtindami, kad šis plotas Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastre yra įregistruotas valstybinės reikšmės miško statusu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio plotas 0,1814 ha, esantį ( - ), Kėdainių r., perleidimo draudimo. Sutiktina su atskirojo skundo motyvu, kad ieškovams ieškiniu ginčijant tik 0,25 ha dalyje valstybinės reikšmės miško žemės perleidimo sandorius, pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo laikinąsias apsaugos priemones taikyti visam atsakovei E. K. priklausančiam 0,8184 ha žemės sklypui (b.l.11-13). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvuojančioje dalyje nurodytus motyvus, daro išvadą, kad teismas nutarties rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, laikinąsias apsaugos priemones taikydamas 0,1814 ha žemės sklypui, nes E. K. priklausančio žemės sklypo dydis 0,8184 ha, todėl įvertinant atskirojo skundo motyvą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė 0,8184 ha dydžio žemės sklypui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovas ginčija sandorius tik dalyje dėl 0,25 ha valstybinės reikšmės miško žemės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones likusiai atsakovei E. K. priklausančio žemės sklypo daliai, dėl kurio ginčo tarp šalių nėra. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistinas, nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos 0,25 valstybinės reikšmės miško žemės sklypo dalies atžvilgiu.

9Dėl kitų atskirojo skundo motyvų:

1. E. K. savo vardu sudarė 2007-05-22 žemės sklypo su pastatais ir priklausiniais Pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 11-14), tik jos vienos vardu įgytas turtas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l.6-7), todėl pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamoje nutartyje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teisingai nurodė ginčo sklypo savininke tik atsakovę E. K.. Atsakovės sutuoktinis nėra ginčo žemės sklypo sandorio šalis, tačiau jis turi procesine teisę prašytis būti įtraukiamas į bylos nagrinėjimą arba tokį prašymą gali pareikšti kuri nors iš šalių;
2. tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu, nepranešė atsakovei-apeliantei apie nagrinėjimą ieškovų prašymo ir, kad nėra jokių duomenų apie išimtinės grėsmės atvejus, negali būti pripažįstama esminiu proceso pažeidimu priimant apeliantės ginčijamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojančioje dalyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos todėl, kad ginčo žemės sklypo savininkas neturėtų galimybės sklypo perleisti tretiesiems asmenims. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti atsakove E. K., o bylos medžiagoje iš tikro nėra duomenų apie realias grėsmes dėl ginčo sklypo perleidimo, tačiau teismų praktikoje susiformuota nuostata taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo objektui, kas nagrinėjamos bylos atveju yra žemės sklypas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodyti motyvai pripažintini pakankamais taikyti ginčo žemės sklypui laikinąsias apsaugos priemones;
3. apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo pasisakyti dėl atskirojo skundo motyvų, kurie susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, t.y. dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo valstybinio miško žemės sklypo statusui ar nepriskyrimo ir t.t.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337str.4p.,

Nutarė

11Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio plotas 0,8184 ha, esantį ( - ), Kėdainių r., perleidimo draudimo pritaikytas tik 0,25 ha žemės sklypo daliai.