Byla 2A-915-601/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui P. D., atsakovo UAB „Miratransas“ atstovui, adv. Domui Pakėnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-638/2010 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui UAB „Miratransas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo 2009-03-12 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., į darbą negrąžinti, pripažinti neteisėtomis išskaitas iš darbo užmokesčio - 3 956,33 Lt, priteisti vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovas P. D. pagal 2008-07-04 darbo sutartį, UAB „Miratransas“ buvo priimtas dirbti vairuotoju, atlyginimas sutartas 1 040 Lt per mėnesį (b. l. 14). Nuo 2009 m. vasario 12 d. ieškovas į darbą nevyko, jam žymėtos pravaikštos (t. 1, b. l. 128). Ieškovas teismo posėdyje aiškino, kad atsakovo direktorius jam siuntė SMS žinutes, kuriose nurodė, kad į darbą gali nevykti. Ieškovas byloje pateikė telefono SIM kortelę, kurią jis pats užblokavo, tris kartus surinkęs neteisingą PIN kodą, tačiau neprašė skirti ekspertizės užduodant ekspertui klausimus, kokio būtent turinio pranešimai yra išsaugoti kortelės atmintyje, nors tokia teisė ir šios teisės realizavimo sąlygos ieškovui buvo išaiškintos parengiamojo teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 7-8). Teismas laikė, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovo direktorius būtų atsiuntęs žinutę, kad darbo nėra, tai neatleido ieškovo nuo pareigos atvykti į darbo vietą ir reikalauti suteikti jam darbą. Jeigu ieškovui atvykus, darbas nebūtų buvęs suteiktas, ieškovas turėjo užregistruoti darbdavio kanceliarijoje atitinkamą pareiškimą. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiais verčia abejoti ir jo paties 2009-03-02 rašytas pareiškimas Valstybinei darbo inspekcijai, kuriame nurodo, kad „darbdavys gąsdina atleisti už pravaikštas“ (t. 1, b. l. 13), kas įrodo, jog jau 2009-03-02 dieną ieškovui buvo pareikšta priekaištų, kad neina į darbą, tačiau, net ir darbdavio „gąsdinamas“ ieškovas į darbą neatvyko iki 2009-03-12 (darbo laiko apskaitos žiniaraštis t. 1, b. l. 129). Šalys pripažino, kad ieškovas į darbą atvyko 2009-03-12, tačiau, kaip pats ieškovas nurodė, jis atsisakė važiuoti į reisą (t. 2, b. l. 18). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neatvyko į darbą nuo 2009-02-12 iki 2009-03-12, bei 2009-03-12 atsisakė vykti į reisą. Ieškovui paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo atitinka DK 136 str. 3 d. 2 p. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Ieškovas bylą nagrinėjant teisme nepateikė įrodymų, kad pravaikštas jis padarė dėl pateisinamų priežasčių. Atsakovas išskaitė iš ieškovo darbo užmokesčio per tris mėnesius 2 750,69 Lt (t. 1, b. l. 35) už pokalbius ir kitas ryšio paslaugas telefonu ( - ) (t. 1, b. l. 63-66), kuris buvo paskirtas naudotis ieškovui (t. 1, b. l. 68). Iš ieškovo paaiškinimų, teismas sprendė, kad jam buvo žinoma apie mobiliojo ryšio naudojimosi darbdavio sąskaita limitą – 100 Lt, nustatytą Vidaus darbo tvarkos taisyklių papildymu Nr. 1, kitų įrodymų, jog buvo nustatytas kitoks limitas (ieškovo paaiškinimu – 200 Lt), ieškovas nepateikė, todėl teismas laikė, jog iš ieškovo pagrįstai buvo išieškota mobiliajam ryšiui apmokėti reikalinga suma, viršijanti nustatytą limitą, t. y. 2 750,69 Lt už ryšio paslaugas. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo ieškovui grąžinti jo prašomos 3 956,33 Lt sumos, nes tokio dydžio suma nebuvo išskaityta. Ieškovui buvo paskaičiuota galutinio atsiskaitymo suma - 1 613,88 Lt (t. 1, b. l. 89), kuri atleidimo iš darbo dieną jam nebuvo sumokėta, atsakovas nepateikė duomenų, kad tai buvo padaryta dėl ieškovo kaltės. Todėl teismas laikė, kad atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu aštuonias dienas - nuo 2009-03-12 iki 2009-03-20, kai ieškovui įteiktas pranešimas kviečiantis atvykti ir paimti galutinį išmokėjimą (t. 1, b. l. 97, 98), todėl už nurodytą laiką (septynias darbo dienas) ieškovui iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį - 345 Lt (po 49,29 Lt per darbo dieną). Teismas netenkino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nenustačius, jog atsakovas atliko ieškovo atžvilgiu tokius neteisėtus veiksmus, dėl kurių pastarasis būtų patyręs neturtinę žalą. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo ieškovui priteisė 117 Lt už advokato paslaugas ir skelbimą spaudoje. Iš atsakovo valstybei priteisė 65 Lt žyminio mokesčio bei 23 Lt išlaidų valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai ir 4 Lt pašto išlaidų. Iš ieškovo valstybei priteisė 20 Lt pašto išlaidų.

6Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2010-02-02 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo: 1) nepagrįstas įrodymais atsakovo teiginys, jog ieškovas atsisakė 2009-03-12 vykti į reisą, priešingai, pats atsakovas nesuteikė galimybės ieškovui dirbti, kol jis nepasirašys buhalterinių dokumentų, kurie nebuvo tinkamai užpildyti, nebuvo pateiktas darbo atsiskaitymas; 2) atsakovas nepagrįstai atliko iš ieškovo atskaitymus už telefoninius pokalbius, viršijančius limitą, kadangi nebuvo išklotinių, nebuvo sudaryta sutartis tarp šalių dėl telefoninių pokalbių limito, be to, išskaityti, už limitą viršijančius pokalbius galima tik 20% darbo užmokesčio; 3) nebuvo atlikta ekspertizė dėl ieškovo parašų suklastojimo bei buhalterinių dokumentų suklastojimo; 4) teismas nepriteisė ieškovo naudai iš atsakovo išlaidų spaudoje bei už advokato teisinę pagalbą, nors teismui buvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai; 5) teismas neteisingai paskaičiavo ieškovui priklausantį darbo užmokestį, nepagrįstai sprendė dėl atleidimo iš darbo priežasties teisėtumo, buhalterinių dokumentų teisingumo.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2010-02-02 sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo: 1) ieškovui be pateisinamos priežasties nepasirodžius darbe 18 darbo dienų, laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2009-03-12, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtos pravaikštos, 2009-03-06 registruotu laišku ieškovui išsiųstas rašytinis reikalavimas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, tačiau atsakymas iš ieškovo nebuvo gautas, 2009-03-12 ieškovui atvykus į darbą, jis atsisakė pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, todėl 2009-03-12 įsakymu Nr. AT-03/12 buvo atleistas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t. y. pažeidus DK 235 str. 1 d. 9 p., bei Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.1. p.; 2) nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas siuntė ieškovui SMS, jog nėra darbo, kad atsakovas sutiko, kad ieškovas neatvyktų į darbą, priešingai, pats ieškovas, 2009-03-02 pareiškime, nurodė, jog darbdavys grasina jį atleisti iš darbo už pravaikštas; 3) remiantis Vidaus tvarkos taisyklių papildymu Nr. 1 (su kuriomis ieškovas buvo supažindintas jį priimant į darbą) iš ieškovo buvo pagrįstai išskaičiuotos limitą viršijančios išlaidos už mobiliojo ryšio paslaugas. Pokalbių išklotinių nebuvimas nepaneigia fakto, jog ieškovas neviršijo pokalbių limito, be to, pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog naudojosi ryšio paslaugomis savo reikmėms; 4) apelianto nurodyti bendro pobūdžio teiginiai dėl įvairių netikslumų ir dokumentų ir jo parašų klastojimo negali būti apeliacinio nagrinėjimo dalyku, kadangi iš jų nėra aišku ir negalima identifikuoti apie kokių įrodymų suklastojimą yra nurodoma apeliaciniame skunde; 5) kadangi buvo atmesti visi ieškinio reikalavimai, teismo sprendimu nepriteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriklauso.

8Teismo posėdžio metu ieškovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o atsakovo atstovas prašė atmesti apeliacinį skundą.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Byloje nustatyta, kad ieškovas P. D. 2008 m. liepos 4 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu ir buvo priimtas dirbti vairuotoju, sutartas 1 040 Lt darbo užmokestis (1 t., b. l. 14, 16). Ieškovui buvo skirtas telefonas, kurio numeris ( - ) (1 t., b. l. 68). Pagal 2007-01-02 Vidaus darbo tvarkos taisyklių paplidymą Nr. 1 1 p. (1 t., b. l. 60) kiekvienam vairuotojui, turinčiam įmonės mobiliojo telefono kortelę skiriamas pokalbiams limitas 100 Lt, o jeigu krovinys naudoti automobiliai limitas didinamas 50 Lt. Ieškovui naudojantis įmonės mobiliojo telefono kortele atsakovui už laikotartį 2008-07-16 – 2008-08-15 buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaitą faktūra 600,18 Lt sumai, už laikotartį 2008-08-16 – 2008-09-15 buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaitą faktūra 1426,76 Lt sumai, už laikotartį 2008-09-16 – 2008-10-15 buvo pateikta apmokėjimui PVM sąskaitą faktūra 1023,77 Lt sumai (1 t., b. l. 64-66). Atsakovas šias sumas, atskaičius leistiną prakalbėti limitą (100 Lt), išskaitė 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais iš ieškovo darbo užmokesčio (1 t., b. l. 55, 2 t., b. l. 11-13). Nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. vasario 11 d. ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o nuo 2009 m. vasario 12 d. ieškovas neatvyko į darbą iki 2009 m. kovo 12 d. (jo atleidimo iš darbo dienos). 2009 m. kovo 12 d. atsakovas atleido ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas viena kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 235 str.).

12Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad jis nebuvo darbe, nes neiti į darbą jam liepė atsakovas. Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytas šiurkštus darbo pereigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog mėnesį laiko (18 darbo dienų) nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių (nurodoma priežastis, jog darbdavys liepė neiti į darbą, nėra pagrįsta įrodymais, o darbdavys tai neigia), todėl pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatvyko į darbą 18 darbo dienų, atvykus į darbą atsisakė vykti į reisą (ieškovas pripažįsta, kad atsisakė vykti į reisą, nes nebuvo išmokėtas atlyginimas), pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už ką buvo paskirta drausminė nuobaudą - atleidimas iš darbo. Laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto 2009 m. kovo 2 d. kreipimasis į valstybinę darbo inspekciją, nurodant, kad darbdavys grasina atleisti už pravaikštas, tik patvirtina faktą, jog darbdavys netoleravo ieškovo neatvykimo į darbą ir apie tai žinojo apeliantas, tačiau į darbą nėjo. Pažymėtina, jog tai, kad darbdavys nesuteikė darbo (nenurodė vykti į reisą), nesuteikė apeliantui teisės nesilaikyti vidaus darbo tvarkos taisyklių, kurių 5.1 p. nustato, kad darbuotojai privalo laiku atvykti į darbą <...>, o 3.6 p. nustato, kad darbas įmonėje prasideda 10 val. ryto ir baigiasi 17 val. vakare.

13Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl nepagrįstai padarytų išskaitų iš jo darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos DK 224 str. 1 d. numatyta, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais, šio straipsnio 2 d. numatyta, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymų: <...> atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei, <...> jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas imant pagrindu jam išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičiuos iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas) (CPK 735 str.). DK 225 str. 1 d. numatyta, kad iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų <...>, o šio straipsnio 3 d. numatyta, kad iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos, dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio <...>. DK 258 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Nagrinėjamu atveju atsakovas (darbdavys) 2008 m. rugpjūčio mėnesį iš apelianto darbo užmokesčio, savo nurodymu (įsakymu), išskaitė beveik puse (500,16 Lt) išmokėtino atlyginimo (atskaičius mokesčius), 2008 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais išskaitė visą atlyginimą (net daugiau, nurodant darbuotojo įsiskolinimą) (1 t., b. l. 89), nors žala viršijo jo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie darbdavio nurodymai (įsakymai) prieštarauja nurodytoms DK nuostatoms, nes buvo neatsižvelgta į darbo išskaitų ribojimą, neatsižvelgta, kad žala viršijo darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbuotojas nebuvo supažindintas su įsakymais dėl išskaitų atlikimo ir ginčas nebuvo spręstas gera valia šalių susitarimu, bei tai padaryta 3 mėnesius iš eilės, paliekant darbuotoją be pragyvenimo šaltinio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (DK normas) reguliuojančias išskaitų darymą iš darbuotojo, dėl ko teismo sprendimas keistinas (CPK 330 str.) ir šioje dalyje apelianto reikalavimas tenkintinas, priteisiant nepagrįstai padarytas išskaitas ( 2 750,69 Lt). Pažymėtina, kad tai nepašalina apelianto (darbuotojo) pareigos atlyginti atsakovui (darbdaviui) padaryta materialinę žalą (DK XVII skyrius).

14Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė neturtinės žalos apeliantui, nes apeliantas pagrįstai atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o ieškinio tenkinimas padarytų išskaitų dalyje, nesudaro pagrindo konstatuoti atsiradus dėl to neturtinei žalai, nes šių išskaitų padarymas susijęs su apelianto padaryta žala atsakovui, kurią atsakovas išsiieškojo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

15Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

16Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pakeitus sprendimą (CPK 93 str. 3 d.). CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į reikalavimų pobūdį, jų patenkinimą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje laikytina, jog ieškovo (apelianto) reikalavimai tenkintini 50 procentų. Apeliantas turėjo 848 Lt (1 t., b. l. 9) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 326 Lt už skelbimą spaudoje (1 t. b. l. 42), o atsakovas – 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl padarius įskaitymą (587 Lt- 500 Lt) apeliantui iš atsakovo priteistina 87 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.). Iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei - 114,38 Lt už ieškovui suteiktą garantuojamą teisinę pagalbą (2 t., b. l. 10), 119,34 Lt žyminio mokesčio ir 14,08 Lt pašto išlaidų, viso 247,80 Lt (CPK 88 str., 96 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

Nutarė

18Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti, panaikinant teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas dėl pripažinimo išskaitų iš darbo užmokesčio priteisimo neteisėtomis ir šioje dalyje ieškinį patenkinti:

20-

21pripažinti iš ieškovo P. D., a. k. ( - ) padarytas išskaitas iš darbo užmokesčio neteisėtomis ir priteisti iš atsakovo UAB „Miratransas“, į. k. 125747235, 2 750,69 Lt (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų 69 ct) padarytų išskaitų iš darbo užmokesčio.

22Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip: - priteisti iš atsakovo UAB „Miratransas“, į. k. 125747235, 87 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. D., a. k. ( - ) - priteisti iš atsakovo UAB „Miratransas“, į. k. 125747235, 247,80 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

23Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2010-02-02 sprendimą ir... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo 2010-02-02 sprendimą... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovas P. D. 2008 m. liepos 4 d.... 12. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad jis nebuvo... 13. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl nepagrįstai padarytų... 14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 15. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pakeitus sprendimą (CPK 93 str. 3 d.).... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1... 18. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 19. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti,... 20. -... 21. pripažinti iš ieškovo P. D., a. k. ( - )... 22. Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip: - priteisti iš atsakovo UAB... 23. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....